gamta

Vienas po kito įvykę požeminiai smūgiai trečiadienį sudrebino Graikijai priklausančią Samo salą, pranešė Atėnuose įsikūręs šalies geodinamikos institutas. Pranešimų apie drebėjimo padarytą žalą ar sužeistus žmones negauta. Atėnų nacionalinė observatorija informavo, kad 4,7 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko 9 val. 56 min. Grinvičo (12 val. 56 min. Lietuvos) laiku, o po jo 10 val.10 min. Grinvičo (13 val. 10 min. Lietuvos) laiku salą supurtė 5,2 balo stiprumo požeminis smūgis.

Karšta vasara Jungtinėje Karalystėje ne tik išsausino žemę, išdžiovino upes, ežerus ir rezervuarus, bet ir paskatino medžius pradėti anksčiau mesti savo lapus. Daugelyje sodų, parkų ir miškų vietoj žalios spalvos dabar vyrauja oranžinė, geltona, raudona ir ruda spalvos, o žemę dengia stori lapų kilimai. Ankstyvas lapų kritimas, dar vadinamas „netikru rudeniu“, yra streso ženklas – medžiai meta lapus, bandydami išsaugoti drėgmę.

Tam, kad kvėpuotume kuo švaresniu oru, aplinkosaugininkai rugsėjo 1–17 d. tikrins transporto priemonių taršumą – teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Kadangi oro taršos mažinimas tiesiogiai susijęs su oro kokybės gerinimu, labai svarbu, kad mūsų veikla būtų pagrįsta aplinkos tausojimo principais, rašoma pranešime spaudai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius išleista virš 12,3 mln. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Ketvirtadalis išleistų žuvų – saugomos, retos ir į šalies raudonąją knygą įrašytos žuvys, kita dalis – žvejų mėgstamos plėšriosios žuvys, kurių poreikis didėja. Kaip pranešė Žuvininkystės tarnyba, didžiausias kiekis žuvų, įvertinus regionų vandeningumą, išleistas pietų ir rytų Lietuvoje. Vakarinės šalies pusės vandens telkiniai praturtinti lydekomis ir unguriais.

Vasara – palankus metų laikas rinkti įvairiausias žoleles, nes pievose jų galybė: prieskoninės, maistinės, vaistažolės – jos jau nuo senovės žinomos kaip skanus priedas ir pagalba organizmui. Žoleles galima naudoti šviežias arba tinkamai išdžiovinus paruošti atsargų žiemai. Žolelės turi gydomąją galią, gali sustiprinti sveikatą ar pagerinti savijautą.

Žygiai pėsčiomis tapo tokia populiaria pramoga, kad dalis lietuvių be šio užsiėmimo nė neįsivaizduoja savo vasaros. Laisvalaikio gamtoje entuziastai ne tik mėgaujasi aktyvia veikla, bet ir atranda nematytas šalies vietas – nuo ramybės oazių miškuose iki dar neregėtų gamtos lobių vaikštant palei ežerus, upes ar pajūrį. Žygiai pėsčiomis patrauklūs ir tuo, kad jiems nereikia planuoti atostogų – net ir aplink didžiuosius miestus galima spontaniškai leistis dar nevaikščiotais takais.

Ugniagesiai ragina atsargiai elgtis su kepsninėmis ir degiuoju skysčiu – juos naudoti tik pagal gamintojo instrukcijoje nurodytus reikalavimus.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad šiemet ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 10 kartų Lietuvoje vyko gesinti nuo kepsninių kilusių gaisrų. Nuo kepsninės užsidegė namo stogas, nuo šašlykinių buvo užsidegusi žolė, dar kitur – medinė malkinė, šiltnamis.

Kuo arčiau Joninės – tuo intensyvesnis būna pasiruošimas trumpiausiai metų nakčiai, tačiau per skubėjimą galite užmiršti pačius svarbiausius dalykus. Pavyzdžiui, auksines maisto ruošimo grilyje taisykles, kurių sulaužymas iškart sugadina kepamo maisto skonio savybes. Nesenstančius ir aktualumo neprarandančius patarimus, kaip grilinti naudojant anglis bei reguliuoti kepsninės kaitrą, prekybos tinklo „Lidl“ pirkėjams dalija šefas Vylius Blauzdavičius.

Banguojančios jūros, o kai kuriems kalnus primenančiais vaizdais ne žemėje, bet danguje vakar galėjo grožėtis dalis Aukštaitijos gyventojų. Apstulbę žmonės internete dalijasi vaizdais, kurie anot jų, ir baugina, ir kelia susižavėjimą. O stebėtis iš ties yra dėl ko – išvysti banguojantį dangų, anot ekspertų, retas reiškinys. Tarsi jūra aukštyn kojomis – šviesiai pilka, o vėliau supykusi ir patamsėjusi. Tik ji danguje, o ne ant žemės.

Gamtos stichijos siaubia Jungtines Valstijas – netoli Montanos valstijos dėl liūčių patvino Jeloustouno upė. Taip smarkiai patvinusi upė nebuvo jau daugiau nei šimtą metų – ji griovė namus, tiltus, o upės sukeltos nuošliaužos – kelius. Dėl to tarnybos evakuoja šalia esančius žmones. O Arizonos valstijoje didesnį nei 1800 hektarų plotą siaubia gaisras. Tiesa, aiškėja, kad nevaldomai plintantis gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus vyro elgesio.

Įsibėgėjantis šiltasis metas daugelį skatina ne tik pasivaikščioti gryname ore, bet ir atsinaujinti ar įsirengti būstą. Po tokių darbų dažnai susidaro nemažai statybinių atliekų, tiesiog nugulančių kiemuose prie konteinerių, dar blogiau, kai tokios atliekos išverčiamos miškuose ar šalikelėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Oklahomos valstijoje, JAV, į dangų pažvelgęs vyras negalėjo atsigrožėti retu reiškiniu, kurį pamatė praūžus audrai.  Tayloras Meadas net 40 minučių filmavo dangų, kuriame buvo matomi reti „mammatus“ debesys. Iš 40 minučių įrašo vyras padarė 40 sekundžių vaizdelį, kuriuo pasidalijo socialiniuose tinkluose. Reti „mammatus“ debesys iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip apokalipsė, tačiau tai tėra debesų rūšis, kuri primena mozaiką, sudarytą iš kamuoliukų.

Kolorado valstijoje gyvenanti moteris negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė, kas poilsiauja parke ir nė kiek nesibaido žmonių. Tai išvydusi moteris nedelsdama griebė kamerą ir tai užfiksavo. Tara Rose Finkbeiner gegužės 3-iąją Estes Park mieste visai netikėtai pastebėjo prigulusį elnią. Gyvūnas kažką žiaumojo ir nė nekreipė dėmesio į praeivius. Moteris labai nustebo, kad šis elnias buvo toks ramus. „Gražu“, – girdėti, kaip vaizdo įraše pasako Tara.

Šaltas pavasaris vėlina žalčių vestuves. Kol patelės ruošėsi tuoktuvėms, dalis jaunikių miegojo žiemos miegu, tad pasirinkimas – prastas. Bent jau taip juokauja gamtininkai, pastebintys, kad dabar dažnai matomos žalčių tuoktuvės gerokai vėluoja palyginti su ankstesniais metais. Ir įspėja gamtos žinovai – pastebėjote viename kamuolyje besirangančius penkis ar daugiau žalčių, geriau nejudėkit, nes galite sudrumsti gyvių poravimasį.

Nors už lango oras dar žvarbokas, tačiau tai nė motais Bernardinų kapinėse kasmet praeivių akis džiuginančioms sibirinėms scylėms, mėlynai nudažiusioms didesnę dalį kapinių. Mėlynuojančių gėlių jūra, kaip sako šalia kapinių gyvenantys žmonės, tautiečius vilioja, lyg į didžiausius atlaidus. Gamtininkai ragina paskubėti, grožis ilgai nesilaikys – sibirinės scylės, jeigu ims orai šilti, težydi vos kelias savaites.

Pavasario saulė budina gamtą ir iš žiemos miego žadina gyvūnus. Miškai ir laukai pamažu užsipildo gyvybe. Biržietė Virginija iš žiemos miego pabudusį žaltį sutiko iš tiesų netikėtoje vietoje – savo namuose ant kilimo. Biržietė Virginija sulaukto svečio nuotrauka pasidalijo „Facebook“ grupėje „Ką pamatyti Lietuvoje“, o vėliau naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad netikėtas svečias ne tik rado įėjimą į jos namus pats, bet ir išėjimą. „Kovo 24-osios rytą eidama į kambarį vos ant jo neužlipau.

Šiemet pelėdos Kauno ornitologams pateikė didžiulę staigmeną. Jų jaunikliai jau ropščiasi iš inkilų ir veržiasi gyventi savarankiškai. Specialistai pataria pamačius mažus paukštelius ar žvėrelius jų neliesti. Ir primena, kad dabar pats metas pasirūpinti grįžtančiais sparnuočiais ir kelti inkilus. O kauniečiai juos šiemet kelia su ukrainiečių vaikais. Didžiaakiai pūkų kamuoliukai – naminių pelėdų mažyliai aptikti prie inkilo Kauno Ąžuolyne. Ornitologai nustebę.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą pasiekus pirmiesiems pranešimams apie žolės deginimą aplinkosaugininkai įspėja, kad dėl žolės gaisrų didžiausia žala padaroma būtent gamtai, be to, gali nukentėti patys žmonės ir jų turtas. O pažeidus nustatytus reikalavimus asmenims gresia baudos.

Daugėjant gaisrų gamtoje, nuo pirmadienio ugniagesiai dronais pradeda žvalgyti miškus ir pievas. „Siekiant išvengti gaisrų atvirosiose teritorijose yra numatyta, kad Lietuvoje kovo 14-20 dienomis, esant palankioms oro sąlygoms kilti atvirų teritorijų gaisrams, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai organizuos reidus, kurių metu bus naudojami ir dronai.

Jei galvojate, kad gamta dar giliai miega ir savo gėrybėmis nesidalija, labai klystate. Kėdainių rajono Dotnuvos miestelio gyventojas Justas Mingaila jau leidžia sulą. Vyriškis sakė, kad pirmąją šiųmetę sulą jis ragavo sausio 28-ąją. Pasak jo, toks ankstyvas sulos atsiradimas galėjo būti nulemtas švelnios žiemos. „Klevų sulos variklis – temperatūrų skirtumas. Jeigu nėra pašalo, kaip dabar, esant švelniai žiemai, sula teka. Kai po minusinės temperatūros ateina atlydys, bėga klevų sula.

Jei galvojate, kad gamta dar giliai miega ir savo gėrybėmis nesidalija, labai klystate. Kėdainių rajono Dotnuvos miestelio gyventojas Justas Mingaila jau leidžia sulą. Vyriškis sakė, kad pirmąją šiųmetę sulą jis ragavo sausio 28-ąją. Pasak jo, toks ankstyvas sulos atsiradimas galėjo būti nulemtas švelnios žiemos. Temperatūrų skirtumas „Klevų sulos variklis – temperatūrų skirtumas. Jeigu nėra pašalo, kaip dabar, esant švelniai žiemai, sula teka.

Nors už lango dar gili žiema, gamtoje jau pasirodo pirmųjų pavasario ženklų. Vilniuje pasirodė ežys, sostinės apylinkėse – žaltys, neįtikėtinai anksti šernai susilaukė jauniklių. Tiesa, gamtos žinovai džiaugtis, kad jau pavasaris, dar nepataria, mat tai reiškia tik viena – gamtinę anomaliją. Esą kol kas pavasario – nė kvapo. O į žiemą išlindę pavieniai šaltakraujai pasmerkti mirčiai. Nes jiems, kaip ir kitiems miegantiems miško gyventojams, dar liko geras mėnuo iki nubudimo.

Šiandien švenčiant pusiaužiemį pagrindinis miško sinoptikas barsukas turi gerų naujienų – diena apniukusi, tad savo šešėlio jis greičiausiai nepamatė, neišsigando ir ant kito šono jau tikrai nesiguls, tad ir pavasarį prišauks greičiau. Bent jau taip antros žiemos pusės orus spėdavo senovės lietuviai.

Vilniaus miestą ruošiamasi žalinti naudojant palydovinius duomenis ir dirbtinį intelektą – savivaldybė pasirašė sutartį su startuoliu „Coetus“, kuris iki rugsėjo planuoja sukurti tam reikalingą sistemą. Savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vedėjas Vytautas Račkauskas BNS teigė, jog šiuo metu medžių ir kitų želdinių inventorizacija vyksta rankiniu būdu, o nauja sistema padės tai daryti efektyviau.

Šiais metais Lietuvos žalieji plaučiai išsiplės mažiausiai 732 ha, tiek planuojama įveisti naujų miškų vien valstybinėje žemėje. Iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos tam skirta 899 tūkst. eurų, dar 400 tūkst. eurų numatyta įsigyti žemei jiems sodinti.

Kinijos mokslininkai iš Mėnulio pargabentuose grunto mėginiuose aptiko vandens pėdsakų, sakoma straipsnyje, penktadienį paskelbtame mokslo žurnale „Science Advances“ 2020 metų gruodį Kinijos tyrimų zondo „Chang'e 5“ kapsulė pargabeno į Žemę Mėnulio grunto mėginių, anksčiau paimtų šios misijos mėnuleigio. Kinija tapo pirmąja tai padariusia šalimi nuo praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje JAV ir Sovietų Sąjungos vykdytų misijų.

Ar žiemą gamtoje dar įmanoma rasti vitaminų? Žolininkai sako lieka tik pasidairyti į visžalius spygliuočius, kurių spygliai tikra vitaminų bomba. O arbatoms ar nuovirams ruošti tinka ir miške skinti, ir net nuo kalėdinės eglutės rinkti spygliai. O drąsiausiems vaistažolių žinovai žeria net itin ekstremalių receptų. Į mišką gyventojai traukia pajudėti, gamta pasigrožėti ir tyru oru pakvėpuoti: „Dievuliau, smagu, jei prasuktumėt vieną ratą, pamatytumėt, kad tikrai labai gera.

Lietuvos pasieniečiai prie pat sienos sienos su Baltarusija nufilmavo patruliuojančią gaują vilkų. Stebėjimo kameros užfiksavo net 10 vilkų žygiuojančių pasieniečių taku palei sieną. Naujametį video sveikinimą savo sekėjams socialiniuose tinkluose siunčia Lietuvos pasieniečiai: tai vakar prie sienos su Baltarusija užfiksuoti vaizdai. Pasieniečių taku Lietuvos pusėje palei pat tvorą tipena vilkų gauja.

Marcosas Rodríguezas Pantojas didžiąją vaikystės dalį praleido Ispanijos kaimo kalnuose kartu su vilkais, šernais ir gyvatėmis, neturėdamas jokio kontakto su žmonėmis. Galbūt jis yra vienas iš nedaugelio, kuris gali pasakyti, kad jį „augino vilkai“. Sulaukęs 72 metų jis kalbėjosi su Ispanijos laikraščiu „El País“ apie savo gyvenimą ir patirtį integruojantis į žmonių visuomenę.

Raseinių rajone briedį sumedžiojusiam vyrui gresia 6,9 tūkst. eurų bauda, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Jo teigimu, medžioklė vyko lapkričio pabaigoje, kai jau buvo išnaudotas sumedžiojamų briedžių limitas. Jo neišnaudojus, briedžius galima medžioti iki gruodžio 15-osios. Anot aplinkosaugininkų, medžiotojas bandė išvengti atsakomybės – jis paskambino 112 ir pranešė, kad per medžioklę su varovais sumedžiojo ragus numetusį briedį.

Atsinaujinimo, kitokių, nematytų ar išraiškingesnių grožio formų poreikis šventiniu laikotarpiu tik sustiprėja. Vieni imasi rankdarbių, pina adventinius vainikus iš augalinių elementų, kiti gi ieško naujo dizaino puošmenų parduotuvėse. Sena, gal prieš penkmetį pirkta plastikinė eglutė irgi nebeatrodo graži, nebeteikia džiaugsmo, dulka sandėliuke.

Pasaulyje vienoje vietoje dviem minutėms diena virto naktimi. Kodėl vienintelį šių metų visišką saulės užtemimą stebėti galėjo vos mažiau nei pusšimtis žmonių? Snieguotą dieną Antarktidoje keičia naktis. Vyksta visiškas Saulės užtemimas – vienintelis šiais, jau besibaigiančiais metais. Užtemimas tęsiasi mažiau nei dvi minutes ir šį kartą jį stebi itin nedaug žmonių. Tai – Antarktidoje besidarbuojantys mokslininkai. Iš viso apie 40 jų. Tamsa trumpam apgaubia jų palapinių miestelį.

Prieš keletą dienų Kėdainių rajono gyventojui mūsų krašte pavyko pamatyti ir telefone esančia vaizdo kamera nufilmuoti trikojį vilką. Patyrę specialistai sako, jog tai – ne pirmas atvejis ir trikojų gyvūnų gamtoje pasitaiko. Vilkas išgyvens, jei jam padės jo gauja. Trikojį vilką sekmadienį pastebėjo Kėdainių rajono gyventojas Paulius Kasputis. Vilką vyriškis nufilmavo netoli Pelėdnagių seniūnijos Beinaičių kaimo. „Vilkas iš pradžių bėgo keliu, po to laukais pasuko ir nubėgo link miško.

Paprašykite žmonių įvardyti ilgiausią pasaulio upę, ir dauguma tikriausiai pasakys, kad tai Amazonė, Nilas ar Misisipė. Iš tikrųjų, kai kurios didžiausios Žemės upės teka danguje – jos gali sukelti galingas audras. Atmosferos oro srautų upės yra ilgos siauros drėgmės juostos atmosferoje, besitęsiančios nuo tropikų iki aukštesnių platumų. Šios dangaus upės gali pernešti 15 kartų didesnį tūrį nei Misisipė.

Biržų rajono gyventojos miške aptiko įspūdingo dydžio skruzdėlyną. Moterys skaičiuoja, kad reiktų kone 5 vyrų, kad būtų galima apjuosti mažyčių skruzdžių milžinišką namą. O aukštis jo gali viršyti ir pusantro metro. Gamtos žinovai patvirtina, kad radinys išties įspūdingas, gal net vertas šalies rekordo. Skruzdėlyną Biržų rajone Beržynės miške aptiko dvi seserys. Šiame krašte augusių ir gyvenusių moterų dėmesį patraukė skruzdėlyno dydis.

Jūros ichtiologiniame draustinyje žvejoję du Tauragės rajono gyventojai turės atlyginti žalą gamtai – 42,15 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Jo teigimu, aplinkosaugininkai pranešimą apie Tauragėje policininkų sustabdytą automobilį, kuriame du asmenys vežėsi galimai neteisėtai – elektros aparatu – sugautas žuvis, gavo apie trečią valandą nakties. Aplinkosaugininkai, atvykę į įvykio vietą, rado keturias lašišas, devynis šlakius ir šešis marguosius upėtakius.

Kaip jau rašyta, į Lietuvą atkeliauja galingas ciklonas – siautės ypač stiprus vėjas. Antradienio vakarą „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasirodė informacija, kad iš dangaus gali kristi ir rūgštusis lietus.

Kiekvieną rudenį sodų savininkai susiduria su dilema: ar jie turėtų grėbti lapus? Žmonių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, dauguma sodininkų kruopščiai ir labai atsargiai pašalina nukritusius lapus iš savo sodo. Atidžiai apžiūrėkite namo aplinką, perskaitykite visus argumentus ir sužinokite, kodėl neturėtumėte grėbti lapų. Kodėl mes grėbiame lapus? Pristatome svarbiausias priežastis! Nukritę nuo medžių, lapai praranda estetinę vertę.

Įspūdingus Šiaurės pašvaistės vaizdai pasiekė iš Kanados. Ji buvo ryškiausia per daugiau nei dešimtmetį. Neįtikėtiną gamtos stebuklą išvydę kanadiečiai dėkingi magnetinei audrai – būtent dėl jos pašvaistė pranoko visus lūkesčius.  Šiaurės pašvaistę, arba Aurorą Borealis, praėjusią naktį užfiksavo vakarinės Kanados provincijos Albertos gyventojai. Neįtikėtinai ryški ir tiesiog kvapą gniaužianti, – taip ją apibūdino vietos gyventojai.

Ankstyvą rugpjūčio 25-osios rytą Vidmantui Panavui kelyje Didžiasalis-Ignalina pavyko užfiksuoti ne itin dažnai šalyje matomą gamtos reiškinį – rūko lanką, kuris dar vadinamas ir rūko vaivorykšte. Išvaizda šis reiškinys išties primena vaivorykštę, mat suformuoja lanką, tačiau rūko lankas neturi vaivorykštei būdingų spalvų ir yra baltas ar pilkšvas.

Dar viena kišenę ploninanti žinia dyzelinių automobilių savininkams – nuo 2023-ųjų turėtų įsigalioti ne tik taršos mokestis, bet ir brangti pats dyzelinas. Premjerė jau patvirtino, kad po gerų metų planuoja didinti dyzelino akcizus. Iki šiol jie yra mažesni nei benzino, o tokia politika esą būtent ir skatina vairuotojus rinktis taršesnius automobilius.

Gamtoje dabar ypatingas metas – pats elnių tuoktuvių įkarštis. Miškus drebina jų griausmingas baubimas ir įnirtingos kovos. Kasmet stebėti šių įspūdingų reginių plūsta žmonės.  Pavakarė ir lašnoja lietus, o girininko lydimas smalsuolių būrelis traukė Karalgirio pakraščiais. Jau iš tolo aidintis griausmingas baubimas įspėjo, kad žmonės įžengė į tauriųjų elnių valdas, kur dabar pats jų rujos įkarštis.

O kad jau tikrai ruduo, praneša ne tik vėstantys orai, bet ir Lietuvą paliekantys paukščiai. Dalis jau išskrido, kiti būriuojasi ir taip pat ruošiasi kelti sparnus į šiltus kraštus. Gamtininkai ragina nepraleisti progos ir nuvykti ten, kur šiuo metu būriuojasi gervės. Vaizdas ir garsas tikrai verti dėmesio. Į Žuvinto rezervato biosferos pelkes vakarėjant parskrenda paukščiai. Dieną sparnuočiai maitinasi laukuose, o nakvoti sulekia į rezervatą. Dabar daugiausia gervių ir žąsų.

Vabzdžiai tiesiog tirpsta mums priešais akis, o mes to nepastebime? Dar 2017-aisiais mokslo žurnale „Plos One“ publikuotas tyrimas pateikia nerimą keliančius ženklus. Mokslininkai išsiaiškino, kad skraidančių vabzdžių biomasė – visų rūšių bendra masė – per pastaruosius 25 metus Vokietijos gamtos draustiniuose susitraukė apie 75 proc. Kai kurie specialistai perspėja, kad artinasi tikra „vabzdžių apokalipsė“. „Šis ir kiti vėliau atlikti panašūs tyrimai kelia daug nerimo mokslo pasaulyje.

Baltijos jūroje aptinkama „negyvoji zona“, kurioje yra labai mažai deguonies, užima beveik 70 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą – daugiau nei visa Lietuvos teritorija. Kaip nurodo pranešimą dėl Baltijos jūros situacijos išplatinusi Aplinkos ministerija, dėl to nyksta jūros dugne gyvenantys bestuburiai, nukenčia jais mintančios žuvys, kiti vandens gyvūnai.

49-erių Loreta Čiunkaitė-Liutkuvienė juokauja, kad net negali pasakyti, iš kur ji – gimusi Klaipėdoje, didžiąją gyvenimo dalį praleidusi Kaune, mokyklą baigusi Skuode moteris dabar gyvena Islandijos sostinėje Reikjavike. Šalies gamta taip užbūrė, kad įspūdingus vaizdus atkartoja ant tortų, kurie priverčia žmones aikčioti.

Mokslininkai praneša radę jūrų vėžlį, kuris gimė su dviem galvomis.  Nacionalinio parko tarnybos darbuotojai Hateraso kyšulyje, Šiaurės Karolinos valstijoje, rado dvigalvį vėžlį. Vaizdo įrašu, kaip atrodo šis gyvūnas, jie pasidalino socialiniuose tinkluose.  Parko darbuotojai atliko įprastą vėžlių lizdo tyrinėjimą, kurio metu rado jūrų vėžlį su dviem galvomis. Vėžlys buvo rastas lizdo dugne ir paleistas į jūrą.

Pirmadienį, rugpjūčio 23 dieną Elektrėnų rajone, netoli Kazokiškių, maždaug 8 val. ryte Asta Kubilienė užfiksavo ne taip dažnai pastebimą gamtos reiškinį – rūko lanką. Šis reiškinys dar vadinamas rūko vaivorykšte – jo išvaizda panaši į vaivorykštę, tačiau dėl sandaros ypatumų matoma tik balta, pilkšva spalva.