gamta

Atsinaujinimo, kitokių, nematytų ar išraiškingesnių grožio formų poreikis šventiniu laikotarpiu tik sustiprėja. Vieni imasi rankdarbių, pina adventinius vainikus iš augalinių elementų, kiti gi ieško naujo dizaino puošmenų parduotuvėse. Sena, gal prieš penkmetį pirkta plastikinė eglutė irgi nebeatrodo graži, nebeteikia džiaugsmo, dulka sandėliuke.

Pasaulyje vienoje vietoje dviem minutėms diena virto naktimi. Kodėl vienintelį šių metų visišką saulės užtemimą stebėti galėjo vos mažiau nei pusšimtis žmonių? Snieguotą dieną Antarktidoje keičia naktis. Vyksta visiškas Saulės užtemimas – vienintelis šiais, jau besibaigiančiais metais. Užtemimas tęsiasi mažiau nei dvi minutes ir šį kartą jį stebi itin nedaug žmonių. Tai – Antarktidoje besidarbuojantys mokslininkai. Iš viso apie 40 jų. Tamsa trumpam apgaubia jų palapinių miestelį.

Prieš keletą dienų Kėdainių rajono gyventojui mūsų krašte pavyko pamatyti ir telefone esančia vaizdo kamera nufilmuoti trikojį vilką. Patyrę specialistai sako, jog tai – ne pirmas atvejis ir trikojų gyvūnų gamtoje pasitaiko. Vilkas išgyvens, jei jam padės jo gauja. Trikojį vilką sekmadienį pastebėjo Kėdainių rajono gyventojas Paulius Kasputis. Vilką vyriškis nufilmavo netoli Pelėdnagių seniūnijos Beinaičių kaimo. „Vilkas iš pradžių bėgo keliu, po to laukais pasuko ir nubėgo link miško.

Paprašykite žmonių įvardyti ilgiausią pasaulio upę, ir dauguma tikriausiai pasakys, kad tai Amazonė, Nilas ar Misisipė. Iš tikrųjų, kai kurios didžiausios Žemės upės teka danguje – jos gali sukelti galingas audras. Atmosferos oro srautų upės yra ilgos siauros drėgmės juostos atmosferoje, besitęsiančios nuo tropikų iki aukštesnių platumų. Šios dangaus upės gali pernešti 15 kartų didesnį tūrį nei Misisipė.

Biržų rajono gyventojos miške aptiko įspūdingo dydžio skruzdėlyną. Moterys skaičiuoja, kad reiktų kone 5 vyrų, kad būtų galima apjuosti mažyčių skruzdžių milžinišką namą. O aukštis jo gali viršyti ir pusantro metro. Gamtos žinovai patvirtina, kad radinys išties įspūdingas, gal net vertas šalies rekordo. Skruzdėlyną Biržų rajone Beržynės miške aptiko dvi seserys. Šiame krašte augusių ir gyvenusių moterų dėmesį patraukė skruzdėlyno dydis.

Jūros ichtiologiniame draustinyje žvejoję du Tauragės rajono gyventojai turės atlyginti žalą gamtai – 42,15 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Jo teigimu, aplinkosaugininkai pranešimą apie Tauragėje policininkų sustabdytą automobilį, kuriame du asmenys vežėsi galimai neteisėtai – elektros aparatu – sugautas žuvis, gavo apie trečią valandą nakties. Aplinkosaugininkai, atvykę į įvykio vietą, rado keturias lašišas, devynis šlakius ir šešis marguosius upėtakius.

Kaip jau rašyta, į Lietuvą atkeliauja galingas ciklonas – siautės ypač stiprus vėjas. Antradienio vakarą „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasirodė informacija, kad iš dangaus gali kristi ir rūgštusis lietus.

Kiekvieną rudenį sodų savininkai susiduria su dilema: ar jie turėtų grėbti lapus? Žmonių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, dauguma sodininkų kruopščiai ir labai atsargiai pašalina nukritusius lapus iš savo sodo. Atidžiai apžiūrėkite namo aplinką, perskaitykite visus argumentus ir sužinokite, kodėl neturėtumėte grėbti lapų. Kodėl mes grėbiame lapus? Pristatome svarbiausias priežastis! Nukritę nuo medžių, lapai praranda estetinę vertę.

Įspūdingus Šiaurės pašvaistės vaizdai pasiekė iš Kanados. Ji buvo ryškiausia per daugiau nei dešimtmetį. Neįtikėtiną gamtos stebuklą išvydę kanadiečiai dėkingi magnetinei audrai – būtent dėl jos pašvaistė pranoko visus lūkesčius.  Šiaurės pašvaistę, arba Aurorą Borealis, praėjusią naktį užfiksavo vakarinės Kanados provincijos Albertos gyventojai. Neįtikėtinai ryški ir tiesiog kvapą gniaužianti, – taip ją apibūdino vietos gyventojai.

Ankstyvą rugpjūčio 25-osios rytą Vidmantui Panavui kelyje Didžiasalis-Ignalina pavyko užfiksuoti ne itin dažnai šalyje matomą gamtos reiškinį – rūko lanką, kuris dar vadinamas ir rūko vaivorykšte. Išvaizda šis reiškinys išties primena vaivorykštę, mat suformuoja lanką, tačiau rūko lankas neturi vaivorykštei būdingų spalvų ir yra baltas ar pilkšvas.

Dar viena kišenę ploninanti žinia dyzelinių automobilių savininkams – nuo 2023-ųjų turėtų įsigalioti ne tik taršos mokestis, bet ir brangti pats dyzelinas. Premjerė jau patvirtino, kad po gerų metų planuoja didinti dyzelino akcizus. Iki šiol jie yra mažesni nei benzino, o tokia politika esą būtent ir skatina vairuotojus rinktis taršesnius automobilius.

Gamtoje dabar ypatingas metas – pats elnių tuoktuvių įkarštis. Miškus drebina jų griausmingas baubimas ir įnirtingos kovos. Kasmet stebėti šių įspūdingų reginių plūsta žmonės.  Pavakarė ir lašnoja lietus, o girininko lydimas smalsuolių būrelis traukė Karalgirio pakraščiais. Jau iš tolo aidintis griausmingas baubimas įspėjo, kad žmonės įžengė į tauriųjų elnių valdas, kur dabar pats jų rujos įkarštis.

O kad jau tikrai ruduo, praneša ne tik vėstantys orai, bet ir Lietuvą paliekantys paukščiai. Dalis jau išskrido, kiti būriuojasi ir taip pat ruošiasi kelti sparnus į šiltus kraštus. Gamtininkai ragina nepraleisti progos ir nuvykti ten, kur šiuo metu būriuojasi gervės. Vaizdas ir garsas tikrai verti dėmesio. Į Žuvinto rezervato biosferos pelkes vakarėjant parskrenda paukščiai. Dieną sparnuočiai maitinasi laukuose, o nakvoti sulekia į rezervatą. Dabar daugiausia gervių ir žąsų.

Vabzdžiai tiesiog tirpsta mums priešais akis, o mes to nepastebime? Dar 2017-aisiais mokslo žurnale „Plos One“ publikuotas tyrimas pateikia nerimą keliančius ženklus. Mokslininkai išsiaiškino, kad skraidančių vabzdžių biomasė – visų rūšių bendra masė – per pastaruosius 25 metus Vokietijos gamtos draustiniuose susitraukė apie 75 proc. Kai kurie specialistai perspėja, kad artinasi tikra „vabzdžių apokalipsė“. „Šis ir kiti vėliau atlikti panašūs tyrimai kelia daug nerimo mokslo pasaulyje.

Baltijos jūroje aptinkama „negyvoji zona“, kurioje yra labai mažai deguonies, užima beveik 70 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą – daugiau nei visa Lietuvos teritorija. Kaip nurodo pranešimą dėl Baltijos jūros situacijos išplatinusi Aplinkos ministerija, dėl to nyksta jūros dugne gyvenantys bestuburiai, nukenčia jais mintančios žuvys, kiti vandens gyvūnai.

49-erių Loreta Čiunkaitė-Liutkuvienė juokauja, kad net negali pasakyti, iš kur ji – gimusi Klaipėdoje, didžiąją gyvenimo dalį praleidusi Kaune, mokyklą baigusi Skuode moteris dabar gyvena Islandijos sostinėje Reikjavike. Šalies gamta taip užbūrė, kad įspūdingus vaizdus atkartoja ant tortų, kurie priverčia žmones aikčioti.

Mokslininkai praneša radę jūrų vėžlį, kuris gimė su dviem galvomis.  Nacionalinio parko tarnybos darbuotojai Hateraso kyšulyje, Šiaurės Karolinos valstijoje, rado dvigalvį vėžlį. Vaizdo įrašu, kaip atrodo šis gyvūnas, jie pasidalino socialiniuose tinkluose.  Parko darbuotojai atliko įprastą vėžlių lizdo tyrinėjimą, kurio metu rado jūrų vėžlį su dviem galvomis. Vėžlys buvo rastas lizdo dugne ir paleistas į jūrą.

Pirmadienį, rugpjūčio 23 dieną Elektrėnų rajone, netoli Kazokiškių, maždaug 8 val. ryte Asta Kubilienė užfiksavo ne taip dažnai pastebimą gamtos reiškinį – rūko lanką. Šis reiškinys dar vadinamas rūko vaivorykšte – jo išvaizda panaši į vaivorykštę, tačiau dėl sandaros ypatumų matoma tik balta, pilkšva spalva.

Šią vasarą žmonėms vis dažniau pavyksta pamatyti virš Baltijos jūros susidariusius viesulus. Rugpjūčio 22 dieną Lietuvos pajūryje besilankiusiam Pauliui pavyko užfiksuoti net du viesulus. Rugpjūčio 22 dieną ties Monciškėmis nuėjęs pasivaikščioti vyras išvydo nepaprastą reginį. Panašu, kad didesnis viesulas galėjo liesti ir vandens paviršių. Anot vyro, reginys truko apie 20 minučių.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Klaipėdos rajone nustatė asmenį, tvarte be leidimo laikantį dėmėtojo elnio patelę. Už tai asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, praneša Aplinkos apsaugos departamentas. „Neturint leidimo dėmėtojo elnio patelę laikyti draudžiama.

Žmonija jau sunaudojo daugiau gamtinių išteklių, nei planeta gali jų pagaminti per metus. Dėl koronaviruso pandemijos 2020 m. ji įvyko kiek vėliau, liepą. Kaip aiškina kampanijos dalyviai, nuo šios dienos iki metų pabaigos ekonomika veiks „ekologiniu deficitu“. Šiuo metu žmonija sunaudoja 74 proc. daugiau išteklių, nei per metus jų gali atkurti planetos ekosistemos. Tai reiškia, kad norėdami gamtiniais ištekliais naudotis tvariai, mums reiktų 1,7 Žemės, praneša „independent.co.

Šalia Palangos gyvenančios moters kieme užaugo saulėgrąža milžinė. Augalo aukštis net keturi metrai. Pati moteris sako, kad saulėgrąžos specialiai nesodino, greičiausiai, tuo pasirūpino paukščiai.  Milžiniška, net keturių metrų saulėgrąža užaugo netoli Palangos, Girkalių kaimo gyventojos Eugenijos kieme. Moteris pasakoja, kad augalo net nesėjo, tačiau šalia stovėjo lesykla, kurioje paukščiams buvo pabėrusi saulėgrąžų. Tad juokauja, kad augalo tėvai yra sparnuočiai.

Įpusėjusi vasara ir kelionės neatsiejamas duetas. Bet kas ieško išskirtinių maršrutų Lietuvoje randa net ir keisčiausių dalykų. Štai Kernavėje galima iš arti susipažinti ir netgi paglostyti šiaurės elnius, o Anykščių rajone miesto gyventojus verslininkai vilioja neįprasta nakvyne danielių aptvare. Anykščių rajone, Kurklių kaime danielius laikantis Rokas šią vasarą keliautojams siūlo unikalią pramogą – nakvynę mažyčiame namelyje pačiame danielių aptvare.

Klaipėdietis Donatas Melnragėje, 2-jame paplūdimyje užfiksavo neįtikėtino dydžio ir išvaizdos debesis. Šį kadrą jam pavyko užfiksuoti vakar, apie 19 val. vakaro. Vyras juokauja, kad dėl tokio vaizdo nepabūgo net bristi į vandenį. Skalaus lietus Naujienų portalas tv3.lt primena, jog, kaip praneša snoptikai, ciklonas atneš lietingus ir vėsius orus. Penktadienį daug kur lis, vietomis, daugiausia Pietų Lietuvoje, smarkiai, galima perkūnija.

Ši šiluma džiuginanti vasara vis nesiliauja stebinusi. Šiaulių rajone buvo užfiksuotas neįtikėtinas vaizdo įrašas, kuriame siaučia grėsmingas viesulas. LHMT Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė teigia, kad iš sinoptikų buvo gautas pranešimas apie šį reiškinį, tad gali patvirtinti, kad toks viesulas tikrai buvo. „Konvekcijai sąlygos buvo tikrai labai geros, buvo didelis nepastovumas.

Po praūžusios audros dalis žmonių iki šiol neturi elektros, gyventojai guodžiasi ir nuostoliais. Virtę medžiai talžė pastatus, automobilius, vėjas plėšė stogus, svaidė kiemuose paliktus daiktus. O štai Jurbarką užtvindžiusią liūtį sinoptikai vadina net katastrofine. Ten per dvi valandas prilijo kone mėnesio normą. „Pats galingiausias debesis pakibo virš Jurbarko, per 2 val. prilijo beveik mėnesio normą, 90 mm, įsivaizduokite, 9 kibirai į 1 kvadratinį metrą.

Vakarų Europai smogusių niokojamų potvynių aukų skaičius pasiekė 183, iš jų 156 užregistruotos Vokietijoje, sekmadienio rytą pranešė policija. Vėliau sekmadienį labiausiai nuo stichijos nukentėjusias vietoves ketina aplankyti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji vyks į Šuldo kaimą Reino krašto-Pfalco žemėje, viename iš labiausiai nukentėjusių vakarinių Vokietijos regionų, kur iš krantų išsiliejusi Aro upė šlavė namus ir gatvėse paliko didžiules nuolaužų krūvas.

Dėl labai karštos ir drėgnos oro masės bei iš Sacharos dykumos atkeliavusių dulkių dangus atrodo kiek kitaip, nei įprasta, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.  „Turbūt daugelis pastebėjote, šiomis dienomis danguje įžiūrėti mėlyną spalvą nelabai pavyksta. Prastai matosi net susiformavę pavieniai debesys, o saulėtekis ir saulėlydis buvo gerokai raudonesnis nei įprastai. Viso to kaltininkas labai karšta ir drėgna oro masė.

Ar esate kada nors matę skraidančių žuvų? Jei ne, dabar puiki proga tai pamatyti. Jutoje virš atokių ežerų skraido lėktuvai, iš kurių į vandens telkinius išmetama tūkstančiai žuvų. Skrydžiui jau ruošiasi nedidelis lėktuvėlis, tik prieš tai reikia surinkti spurdančius jo keleivius – dešimtis tūkstančių žuvų jauniklių. Vaizdo įrašu dalijosi Jutos gamtosaugininkai, kurie jau 65-erius metus atokiose valstijos vietovėse esančius ežerus įžuvina mums kiek neįprastu būdu.

Grybavimas – tai ne vienam lietuviui geriausias būdas atsipalaiduoti, pasimėgauti gamta, pamiršti kankinančius rūpesčius. Kai kurie, nors ir nemėgsta grybauti, traukia į miškus dėl didelės meilės patiekalams iš grybų. Kaip bebūtų, lietuvaičiai miško gėrybes renka ir dalinasi gausaus grybų derliaus nuotraukomis. Dalinasi patarimais Skaitytoja Jurga Paukštytė, kuri grybavo Švenčionių rajone, tikslios grybavimo vietos išduoti neskuba: „Tikslios vietos išduoti negaliu – tai grybautojo paslaptis.

Lietuvą kankinant karščiams gamtos stichijos vis nesiliauja stebinti. Šilalės rajone gyvenančiai Akvilei Beinoriūtei pavyko užfiksuoti pavojingus ir tuo pat metu žavinčius viesulus. Mergina sako, kad visada svajojo gyvai pamatyti viesulą, tačiau, kai juos pamatė netgi du, šiek tiek išsigando. Danguje viesulai sukosi apie 10 min., galiausiai liko tik vienas, kurį buvo galima matyti dar 5 min. Laimė, viesulai žemės taip ir nepasiekė, jų šokį buvo galima išvysti tik danguje.

Prabėgus daliai vasaros, prekybininkai jau spėjo pajusti, kad šiemet žmonės, kitaip nei pernai, daug aktyviau ieško ir perka priemones nuo įvairių vabzdžių. Pardavėjų teigimu, kai kur priemonių nuo įvairių įkandimų įsigyjama ir trigubai daugiau nei tuo pat metu pernai, taip pat pastebima, kad populiarėja ir mažiau žinomi būdai atbaidyti kenkėjus.

Pastarąją savaitę keturių didžiųjų Lietuvos miestų gatvėse aplinkosaugininkai tikrino, ar automobiliai neviršija leistinos taršos. Šiauliuose šio darbo ėmėsi pats aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas. Iš patikrintų daugiau nei pusantro šimto automobilių taršos normą viršija kas dešimtas.   Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas apsimovęs baltas pirštines tikrina ar „VW Passat" neviršija leistinos taršos normos.

Vasarai įsibėgėjus dauguma mėgstančių gamtą lietuvių skuba į miškus ne tik pakvėpuoti grynu oru ar prisirinkti grybų, bet ir prisiuogauti mėlynių, kurių sezono pradžia jau galime džiaugtis. Rinkti nedideles uogas – sunkus ir varginantis darbas, tad kai kurie žmonės gudrauja ir naudoja Lietuvoje draudžiamą įrankį, liaudiškai vadinamą „šukomis“. Gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad tokių įrankių naudojimas gali gadinti uogynus.

Ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Indrė nufilmavo kvapą gniaužiantį reginį – moteris užfiksavo Telšiuose besiformuojantį viesulą. Klimatologo teigimu, tokį vaizdą pavyksta užfiksuoti ne visada, o virš sausumos viesulai susiformuoja rečiau. Kaip aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas, klimatologas dr. Donatas Valiukas, dabar oro sąlygos palankios formuotis viesulams, o toks reiškinys šiltuoju metų laiku – visiškai normalus.

Kaip rodo naujas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Climate Change“, dėl Brazilijos Amazonės kirtimo išskiriamas anglies dioksido kiekis viršijo kiekį, kurį atogrąžų miškai sugebėjo sugerti 2010–2019 m. Naudojantis palydovų duomenimis, tyrimo autoriai apskaičiavo, kad per dešimtmetį regionas neteko 0,67 mlrd. tonų anglies dioksido. Tai rodo, kad Amazonė galimai prarado savo gebėjimą pašalinti anglies dioksidą iš atmosferos. Kadangi daugiau nei 60 proc.

Vasarą visiems labiausiai norisi ištrūkti į gamtą, taigi Aplinkos apsaugos departamentas primena, kokių taisyklių reikia laikytis, kad poilsio nesugadintų bauda už žalą aplinkai. Pirmiausia, jei prie vandens telkinio vykstate automobiliu, nepamirškite pakrančių apsaugos juostų. „Pakrančių apsaugos juostose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio kranto. O kai šlaitas status, atstumas skaičiuojamas nuo kranto linijos.

Vienoje Rusijos laboratorijoje neseniai buvo atgaivinti toliau sėkmingai besidauginantys maži „zombiai“, Arkties amžinajame įšale praleidę 24 000 metų. Šie ištvermingi padarai yra vadinami bdeloidinėmis verpetėmis, dėl aplinkų jų burnas augančių mažų plaukelių, primenančių ratą. Verpetės yra daugialąsčiai mikroskopiniai gyvūnai, gyvenantys gėlame vandenyje. Ši rūšis mūsų žemėje gyvuoja jau maždaug 50 mln. metų. Per tokį ilgą laiką, jos išmoko ne vieną triuką, padedantį joms išgyventi.

Romantiškas pasivaikščiojimas vakare, pavyzdžiui parke palei upę ar išvyka į gamtą gali būti puiki proga pasimaitinti. Tik ne jums – o kraujasiurbiams uodams, erkėms, įvairiems mašalams. Kelių kraujo lašų gal ir nebūtų gaila, jeigu ne niežulys, alerginė reakcija po įkandimo, o kur dar erkių platinamų ligų pavojai.

Švenčionių kraštas ne vieną keliautoją lietuvį gali nustebinti dėl savo unikalios gamtos ir nemokamų lankomų objektų. Šioje netoli Vilniaus esančioje savivaldybėje lankėsi ir TV3 kelionių laidos „Sveiki atvykę“ kūrybinė grupė, o čia juos bene labiausiai nustebino įstabaus grožio piliakalnis ir pažintinis takas. Šis nuostabus piliakalnis stūkso Sirvėtos regioniniame parke, nediduko Mergežerio ežero pakrantėje.

Aukštaitijos grybautojai jau džiūgauja, miškuose pasirodė pirmieji grybai. Tiesa, dygsta dar ne baravykai, o raudonikiai. Bet užkietėję grybautojai perspėja žmones, dar anksti veržtis patiems į mišką – grybų randa tik patys atkakliausieji. Miško gėrybės pasipilti turėtų apie Jonines. Jei vasariško lietaus ir šilumos gamta nepagailės, puikų sezoną šiemet žadą ir uogautojams. Panevėžietė Janina negali atsidžiaugti pirmu šiemet rastu laimikiu.

Minijos senlėnio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Lapių kaimo, Klaipėdos rajone užfiksuotas itin retas gyvūnas.  Apie užfiksuotą lūšį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.  „Gediminas Juozapaitis ką tik atsiuntė vaizdelį per savo namų langą Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje. Pirmą kart fiksavau lūšį su dviem jaunikliais ten prieš du metus ir tai atrodė neįtikėtina.

Biotechnologijų kompanijos „Oxitec“ vadovaujamas svarbus projektas išleido genetiškai modifikuotus uodus Floridos valstijoje. Tai pažymi pirmąjį kartą, kai genetiškai modifikuoti uodai buvo paleisti į gamtą JAV. Tai buvo padaryta tam, kad uodai kovotų su Aedes aegypti uodų rūšimis, atsakingomis už platinamų ligų, tokių kaip dengės karštligė ir Zika, plitimą regione.

15 į šiaurę keliaujančių laukinių Azijos dramblių pirmadienį vietos miške Kunmingo mieste sugulė poilsiui. Azijinių dramblių banda jau ilgiau nei metus keliauja per Kiniją, o juos šiuo metu stebintys Junano miško ugniagesiai sako, kad per 12 dienų tai buvo pirmas kartas, kai jie visi kartu sugulė miegui. Dramblių banda bepilote skraidykle buvo nufilmuoti pirmadienį, maždaug 7 val. ryto, kai ramiai snūduriavo ant žemės.

Nenuostabu, kad modernioje gatvių šviesų, darbo problemų ir ryškių telefonų ekranų aplinkoje vis daugiau žmonių patiria sunkumų užmiegant. Tačiau kaip teigiama naujame tyrime, savaitgalis gamtoje gali būti puikus šios problemos sprendimas. Žurnale „Current Biology“ publikuoto tyrimo metu viena grupė žmonių praleido savaitgalį Kolorado valstijos „Eagles Nest Wilderness“ miške, kol kita grupė liko savo namuose.

Narai gilyn į vandenį leidžiasi visai ne tam, kad pasigrožėtų povandeniniu pasauliu. Jie turi svarbią misiją – paleisti nedidelius, dryžuotus ryklius į laisvę. Tai – vadinamieji bambukiniai rykliai, kurie išsiskiria ne tik savo dryžuotu kūneliu, bet ir itin ilga uodega. Šie rykliai gamtoje nyksta. Ir viskas dėl žuvų kolekcionierių ir egzotiško maisto gurmanų.

Pakaunėje esanti garsioji gamtininko Tado Ivanausko Obelynė dar plačiau atveria duris lankytojams ir stebina kiekvieną užsukusį. Name gausu autentiškų eksponatų, nuo mokslininko medžioklės trofėjų iki asmeninių daiktų. O sodybą supa įspūdingas obelų sodas ir dendrologinis parkas.  Atverdamas duris į garsaus gamtininko, Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjo Tado Ivanausko vasaros rezidenciją Obelynėje Kauno rajono muziejaus vadovas sako, kad ši erdvė tikras lobynas.

Vakar Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Biržų rajono gyventojas savavališkai paėmė miške rastą stirnos jauniklį. Pranešimas pasitvirtino ir asmeniui už tokį elgesį gresia administracinė atsakomybė. Aplinkosauginiai skubiai nuvyko į asmens, paėmusio stirniuką, namus.

Praėjo laikai, kai erkių platinamomis ligomis galėjome užsikrėsti tik laisvalaikį leisdami miške. Ekspertai teigia, kad Lietuvoje bei kitose Baltijos valstybėse dauguma žmonių erkiniu encefalitu užsikrečia savo gyvenamoje aplinkoje – sodyboje ar kolektyviniame sode. Ką turime apie tai žinoti? Lietuvoje erkės aktyviausios būdavo pavasarį ir vasaros pradžioje, vėliau būdavo šiokia tokia pauzė ir parazitai vėl suaktyvėdavo rugsėjį ar spalį, grybavimo sezono metu.