gamta

Jau tapo įprasta juokauti apie cepelinų spalvos dangų, kai daugiau nei pusę metų lietuviai nemato saulės spindulių. Tačiau kartais orų programėlės net ir darganotą dieną rodo, kad šalyje giedra. Kodėl egzistuoja toks paradoksas ir kokio orų reiškinio gyventojai plika akimi nemato, aiškinama feisbuko puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Nors į Lietuvą giedri orai ateina retai, dėl storų debesų sluoksnių aulę matome dar rečiau, aiškina orų entuziastai.

Šiandien – pusiaužiemis, diena jau kiek ilgesnė, nors tai sunku ir pastebėti, nes dangus kaip reikiant apniukęs. O štai šią dieną senovėje žmonės spėdavo orus ir prognozuodavo, kada ateis pavasaris. Ir stebėdavo barsuko elgesį, išlįs jis apsižvalgyti, ar ne. Su gamtininkais miške apsilankė ir mūsų žurnalistai.

Jums prireiks tikro medžiotojo žvilgsnio, kad per mažiau nei 10 sekundžių pastebėtumėte gamtoje besislepiantį elnią. Trumpas vaizdo įrašas buvo paskelbtas „TikTok“ svetainėje ir susuko žiūrovams galvas, rašo thesun.co.uk. Naktine kamera užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip į namų kiemą užsuko du įžūlūs meškėnai, kurie pirmame plane ieško maisto. Metė nelengvą iššūkį Tačiau „TikTok“ naudotojams mestas iššūkis pastebėti elnią, kuris puikiai susilieja su aplinka.

Laukininiai gyvūnai dažnai nustebina neįprastu savo elgesiu. Šįkart kviečiame pamatyti šernų tango. Miško knyslių „šokiu“ Facebooke pasidalino Viešvilės valstybinis gamtos rezervatas. Rezervato darbuotojai užfiksavo ritmingai žingsniuojantį šerną. Pritaikius argentinietiško tango muziką, atrodo, kad gyvūnas šoka. Netrukus prie jo prisijungia kitas šernas, tiesa, jo ritmo pojūtis prastesnis. Vis tik šernų šokis nėra tik ritmingas pasivaikščiojimas.

Keltis anksti ryte, važiuoti į darbą ir dirbti nuoankstyvo ryto patinka ne kiekvienam, tačiau yra mažų dalykų, kurie galbūt praskaidrina nuotaiką ir nuteikia geresniam rytui. Taip nutiko ir vienam ugniagesių vadui, kuris pakeliui iš įvykio vietos užfiksavo pasakišką vaizdą. Kolorado valstijoje, JAV, gyvenantis ugniagesys ankstų gruodžio 30-osios rytą skubėjo iš įvykio vietos, kai pastebėjo, kaip apsnigtu kraštovaizdžiu tekant saulei lekia didžiulė banda antilopių.

Jungtinės Karalystės gyventojas vieno pasivaikščiojimo metu užfiksavo retą gamtos reiškinį, kurį išvydęs griebė kamerą, viską nufilmavo ir įrašu pasidalijo socialiniuose tinkluose. Sumacas MacDiarmidas viename Škotijos Glazgo miesto upėje nufilmavo „ledo diskus“. Šis reiškinys yra gana retas ir jis susidaro esant tik labai palankioms tam sąlygoms. Anot Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos, šiam reiškiniui susidaryti reikia labai šalto vandens.

Sostinės Užupyje nufilmuoti bebrai. Apie šiuos vidury Vilniaus apsilankančius ir čia šeimininkaujančius aštriadančius užupiečiai žinojo jau seniai, bebrai yra nugraužę ne vieną didesnį medį palei Vilnios upelį. Tačiau nufilmuoti bebrus Vilniaus senamiestyje pavyko tikriausiai pirmą kartą. Bebrus vaikščiodamas Vilnios taku Paupyje vilnietis pastebėjo antradienį apie 22-ą valandą. Iš pradžių Užupio pusėje tupėjo vienas bebras.

Paukščiai, kaip ir dauguma kitų gyvūnų jaučia artėjančią žiemą. Aplinkoje atsiranda naujos spalvos, spusteli šaltukas, o migruojantys paukščiai tai ženklas ir mums, kad keičiasi sezonas. Jau greit sulauksime paukščių, kuriems Lietuva yra pietūs.

Aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės specialistai gruodį vykdys tikslines išvykas į šalies miškus, tikrins eglučių pardavimo punktus. Taip norima užtikrinti didesnę eglučių apsaugą nuo neteisėtų kirtimų prieš artėjančias žiemos šventes, skelbia Aplinkos apsaugos departamentas. Norint apsaugoti mišką nuo neteisėtų kirtimų, reidų metu bus vykdoma prevencinė stebėsena, o prieš Kalėdas ypatingas dėmesys skiriamas eglučių apsaugai.

Žolininkai sako, kad ant beržų augantys juodieji grybai padeda gydyti net vėžį ir cukrinį diabetą, suteikia gausybę energijos. Tik surasti juos gamtoje vis sunkiau, mat brandūs beržynai – kertami. Mokslininkai irgi giria šiuos grybus, tik, sako, svarbu nesumaišyti su kitais dariniais, mat tokiu atveju naudos bus kaip iš pjuvenų. Žolininkas Bernedinas skuba į beržyną, ieško juodųjų beržo grybų.

Nidos pakrantę papuošė kone tik kartą metuose susidarantis gamtos reiškinys – apskardas. Esant tinkamoms oro sąlygoms marių vandens taškomi pakrantės objektai pasidengia ledu ir suformuoja unikalius gamtos stebuklus. Nidoje stovintis eilinis suoliukas, šiukšliadėžė bei kelio ženklai tapo gamtos meno kūriniais. Po kurortą išėjusi pasivaikščioti užsieniečių pora sakė, kad nieko panašaus pasaulyje nėra regėję. „Manau gražu, nuostabu.

Gali būti sunku jus įtikinti, tačiau leiskite pabandyti: jeigu savo namuose pastebėsite vorą, nežudykite jo. Kodėl? Nes vorai yra svarbi ne tik gamtos, bet ir jūsų namų ekosistemos dalis. Be to, jie taip pat yra gyvi organizmai. Žmonės mano, kad jų namai yra visiškai izoliuoti nuo išorinio pasaulio, tačiau tiesa tokia, kad viduje galite rasti daugybę vorų rūšių. Kai kurie vorai jūsų namuose tampa įkaltinti netyčia, o kai kurie tėra ilgai neužsibūnantys svečiai.

Jau pasirodžius pirmosioms snaigėms, gamtininkai ragina traukti lesyklas. Mat į jas jau porą savaičių pasidomėti, ar yra maisto, užsuka ir zylės, ir bukučiai. Jeigu ignoruosime jų smalsumą dabar, visai gali būti, kad paspaudus šalčiams, kad ir kiek lesalo bersime, paukščiai rinksis kaimyno lesyklą. Mat sparnuočiai kaip tik dabar jau ima dairytis vietų, kur skris maitintis spaudžiant didesneniems šalčiams.

Aktyviai leidžiant laiką su vaikais gryname ore be abejonės rūpinamės savo bei mažųjų sveikata, be to, toks laisvalaikis suteikia vaikams galimybę tyrinėti gamtą ir ją geriau pažinti. Tam, kad nereikėtų sukti galvos, kuo užsiimti gamtoje su vaikais, pateikiame kelias idėjas. Pasivaikščiojimai parke arba pažintiniais takais Šiltai apsirenkite, griebkite termosą karštos arbatos ir leiskitės kartu su šeima stebėti besikeičiančios gamtos.

Nemuno pakrantėje Kaune planuojamame statyti M. K. Čiurlionio koncertų centre salė forma ir spalvomis atkartos gamtos motyvus, o pastatui vėsinti ir šildyti planuojama pasitelkti upės vandenį. Tai numatyta projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos parengė „Baltic Engineers“ ir „Paleko archstudija“. Kaip BNS sakė Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis, šie projektiniai siūlymai lapkričio 24 dieną bus pristatyti visuomenei.

Dabar vis garsiau kalbama apie tai, kokias pasekmes Rusijos kariniai veiksmai turės Ukrainos gamtai ir žmonėms. Kaip karas susijęs su žmonijos nuolat daroma žala aplinkai – ekocidu, savo požiūrį meninėmis priemonėmis išsakė žymus visuomenininkas, gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatas Giedrius Bučas. Iniciatyvos „Už švarią Lietuvą!“ lyderis G. Bučas pristato koliažą iš pakelėse surinktų nuorūkų „OKUROK“ (rus. nuorūka). 970 x 680 mm koliažą sudaro 883 vnt.

Atšiaurioje vakarinėje Tasmanijos pakrantėje rastas 230 grindų būrys, pranešė Australijos pareigūnai, nurodę, kad tik pusė šių banginių yra gyvi. Iš oro darytose nuotraukose matyti sukrečianti scena: dešimtys juodų blizgių žinduolių, išmestų į ilgą paplūdimį ir įstrigusių ant vandens linijos, kur vandenyno šalti vandenys susilieja su smėliu. Vietos gyventojai užklojo gyvas grindas antklodėmis ir pylė ant jų vandenį iš kibirų, kad jos nenugaištų.

Uraganas „Fiona“, sekmadienį palikęs be elektros Puerto Riką, pirmadienį pasiekė Dominikos Respubliką ir pražudė ten vieną žmogų. Vėlai pirmadienį audra sustiprėjo iki 2-os kategorijos uragano, pranešė JAV Nacionalinis uraganų centras (NHC). Pasak sinoptikų, naktį Puerto Rike ir rytinėje Dominikos Respublikos dalyje tęsis liūtys ir galimi nauji katastrofiški potvyniai. „Raudonasis“ pavojus galiojo septyniose iš 32 Dominikos Respublikos provincijų, o daugiau kaip 12 tūkst.

Šiomis dienomis yra puiki proga pasigėrėti būriais pilkųjų gervių – iš Žuvinto ežero gamtinio pažintinio tako, paukščių stebėjimo bokštelio ar tiesiog – nuo Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro apžvalgos aikštelės. Didžioji dauguma Žuvinto biosferos rezervate susirenkančių gervų nakvynei šiemet renkasi vos už kilometro nuo lankytojų centro – ne įprastose vietose aukštapelkėje ar liūnuose, o nušienautame augalijos sąžalyne Žuvinto ežero viduryje, skelbia „Valstietis.

Vienas po kito įvykę požeminiai smūgiai trečiadienį sudrebino Graikijai priklausančią Samo salą, pranešė Atėnuose įsikūręs šalies geodinamikos institutas. Pranešimų apie drebėjimo padarytą žalą ar sužeistus žmones negauta. Atėnų nacionalinė observatorija informavo, kad 4,7 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko 9 val. 56 min. Grinvičo (12 val. 56 min. Lietuvos) laiku, o po jo 10 val.10 min. Grinvičo (13 val. 10 min. Lietuvos) laiku salą supurtė 5,2 balo stiprumo požeminis smūgis.

Karšta vasara Jungtinėje Karalystėje ne tik išsausino žemę, išdžiovino upes, ežerus ir rezervuarus, bet ir paskatino medžius pradėti anksčiau mesti savo lapus. Daugelyje sodų, parkų ir miškų vietoj žalios spalvos dabar vyrauja oranžinė, geltona, raudona ir ruda spalvos, o žemę dengia stori lapų kilimai. Ankstyvas lapų kritimas, dar vadinamas „netikru rudeniu“, yra streso ženklas – medžiai meta lapus, bandydami išsaugoti drėgmę.

Tam, kad kvėpuotume kuo švaresniu oru, aplinkosaugininkai rugsėjo 1–17 d. tikrins transporto priemonių taršumą – teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Kadangi oro taršos mažinimas tiesiogiai susijęs su oro kokybės gerinimu, labai svarbu, kad mūsų veikla būtų pagrįsta aplinkos tausojimo principais, rašoma pranešime spaudai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius išleista virš 12,3 mln. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Ketvirtadalis išleistų žuvų – saugomos, retos ir į šalies raudonąją knygą įrašytos žuvys, kita dalis – žvejų mėgstamos plėšriosios žuvys, kurių poreikis didėja. Kaip pranešė Žuvininkystės tarnyba, didžiausias kiekis žuvų, įvertinus regionų vandeningumą, išleistas pietų ir rytų Lietuvoje. Vakarinės šalies pusės vandens telkiniai praturtinti lydekomis ir unguriais.

Vasara – palankus metų laikas rinkti įvairiausias žoleles, nes pievose jų galybė: prieskoninės, maistinės, vaistažolės – jos jau nuo senovės žinomos kaip skanus priedas ir pagalba organizmui. Žoleles galima naudoti šviežias arba tinkamai išdžiovinus paruošti atsargų žiemai. Žolelės turi gydomąją galią, gali sustiprinti sveikatą ar pagerinti savijautą.

Žygiai pėsčiomis tapo tokia populiaria pramoga, kad dalis lietuvių be šio užsiėmimo nė neįsivaizduoja savo vasaros. Laisvalaikio gamtoje entuziastai ne tik mėgaujasi aktyvia veikla, bet ir atranda nematytas šalies vietas – nuo ramybės oazių miškuose iki dar neregėtų gamtos lobių vaikštant palei ežerus, upes ar pajūrį. Žygiai pėsčiomis patrauklūs ir tuo, kad jiems nereikia planuoti atostogų – net ir aplink didžiuosius miestus galima spontaniškai leistis dar nevaikščiotais takais.

Ugniagesiai ragina atsargiai elgtis su kepsninėmis ir degiuoju skysčiu – juos naudoti tik pagal gamintojo instrukcijoje nurodytus reikalavimus.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad šiemet ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 10 kartų Lietuvoje vyko gesinti nuo kepsninių kilusių gaisrų. Nuo kepsninės užsidegė namo stogas, nuo šašlykinių buvo užsidegusi žolė, dar kitur – medinė malkinė, šiltnamis.

Kuo arčiau Joninės – tuo intensyvesnis būna pasiruošimas trumpiausiai metų nakčiai, tačiau per skubėjimą galite užmiršti pačius svarbiausius dalykus. Pavyzdžiui, auksines maisto ruošimo grilyje taisykles, kurių sulaužymas iškart sugadina kepamo maisto skonio savybes. Nesenstančius ir aktualumo neprarandančius patarimus, kaip grilinti naudojant anglis bei reguliuoti kepsninės kaitrą, prekybos tinklo „Lidl“ pirkėjams dalija šefas Vylius Blauzdavičius.

Banguojančios jūros, o kai kuriems kalnus primenančiais vaizdais ne žemėje, bet danguje vakar galėjo grožėtis dalis Aukštaitijos gyventojų. Apstulbę žmonės internete dalijasi vaizdais, kurie anot jų, ir baugina, ir kelia susižavėjimą. O stebėtis iš ties yra dėl ko – išvysti banguojantį dangų, anot ekspertų, retas reiškinys. Tarsi jūra aukštyn kojomis – šviesiai pilka, o vėliau supykusi ir patamsėjusi. Tik ji danguje, o ne ant žemės.

Gamtos stichijos siaubia Jungtines Valstijas – netoli Montanos valstijos dėl liūčių patvino Jeloustouno upė. Taip smarkiai patvinusi upė nebuvo jau daugiau nei šimtą metų – ji griovė namus, tiltus, o upės sukeltos nuošliaužos – kelius. Dėl to tarnybos evakuoja šalia esančius žmones. O Arizonos valstijoje didesnį nei 1800 hektarų plotą siaubia gaisras. Tiesa, aiškėja, kad nevaldomai plintantis gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus vyro elgesio.

Įsibėgėjantis šiltasis metas daugelį skatina ne tik pasivaikščioti gryname ore, bet ir atsinaujinti ar įsirengti būstą. Po tokių darbų dažnai susidaro nemažai statybinių atliekų, tiesiog nugulančių kiemuose prie konteinerių, dar blogiau, kai tokios atliekos išverčiamos miškuose ar šalikelėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Oklahomos valstijoje, JAV, į dangų pažvelgęs vyras negalėjo atsigrožėti retu reiškiniu, kurį pamatė praūžus audrai.  Tayloras Meadas net 40 minučių filmavo dangų, kuriame buvo matomi reti „mammatus“ debesys. Iš 40 minučių įrašo vyras padarė 40 sekundžių vaizdelį, kuriuo pasidalijo socialiniuose tinkluose. Reti „mammatus“ debesys iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip apokalipsė, tačiau tai tėra debesų rūšis, kuri primena mozaiką, sudarytą iš kamuoliukų.

Kolorado valstijoje gyvenanti moteris negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė, kas poilsiauja parke ir nė kiek nesibaido žmonių. Tai išvydusi moteris nedelsdama griebė kamerą ir tai užfiksavo. Tara Rose Finkbeiner gegužės 3-iąją Estes Park mieste visai netikėtai pastebėjo prigulusį elnią. Gyvūnas kažką žiaumojo ir nė nekreipė dėmesio į praeivius. Moteris labai nustebo, kad šis elnias buvo toks ramus. „Gražu“, – girdėti, kaip vaizdo įraše pasako Tara.

Šaltas pavasaris vėlina žalčių vestuves. Kol patelės ruošėsi tuoktuvėms, dalis jaunikių miegojo žiemos miegu, tad pasirinkimas – prastas. Bent jau taip juokauja gamtininkai, pastebintys, kad dabar dažnai matomos žalčių tuoktuvės gerokai vėluoja palyginti su ankstesniais metais. Ir įspėja gamtos žinovai – pastebėjote viename kamuolyje besirangančius penkis ar daugiau žalčių, geriau nejudėkit, nes galite sudrumsti gyvių poravimasį.

Nors už lango oras dar žvarbokas, tačiau tai nė motais Bernardinų kapinėse kasmet praeivių akis džiuginančioms sibirinėms scylėms, mėlynai nudažiusioms didesnę dalį kapinių. Mėlynuojančių gėlių jūra, kaip sako šalia kapinių gyvenantys žmonės, tautiečius vilioja, lyg į didžiausius atlaidus. Gamtininkai ragina paskubėti, grožis ilgai nesilaikys – sibirinės scylės, jeigu ims orai šilti, težydi vos kelias savaites.

Pavasario saulė budina gamtą ir iš žiemos miego žadina gyvūnus. Miškai ir laukai pamažu užsipildo gyvybe. Biržietė Virginija iš žiemos miego pabudusį žaltį sutiko iš tiesų netikėtoje vietoje – savo namuose ant kilimo. Biržietė Virginija sulaukto svečio nuotrauka pasidalijo „Facebook“ grupėje „Ką pamatyti Lietuvoje“, o vėliau naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad netikėtas svečias ne tik rado įėjimą į jos namus pats, bet ir išėjimą. „Kovo 24-osios rytą eidama į kambarį vos ant jo neužlipau.

Šiemet pelėdos Kauno ornitologams pateikė didžiulę staigmeną. Jų jaunikliai jau ropščiasi iš inkilų ir veržiasi gyventi savarankiškai. Specialistai pataria pamačius mažus paukštelius ar žvėrelius jų neliesti. Ir primena, kad dabar pats metas pasirūpinti grįžtančiais sparnuočiais ir kelti inkilus. O kauniečiai juos šiemet kelia su ukrainiečių vaikais. Didžiaakiai pūkų kamuoliukai – naminių pelėdų mažyliai aptikti prie inkilo Kauno Ąžuolyne. Ornitologai nustebę.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą pasiekus pirmiesiems pranešimams apie žolės deginimą aplinkosaugininkai įspėja, kad dėl žolės gaisrų didžiausia žala padaroma būtent gamtai, be to, gali nukentėti patys žmonės ir jų turtas. O pažeidus nustatytus reikalavimus asmenims gresia baudos.

Daugėjant gaisrų gamtoje, nuo pirmadienio ugniagesiai dronais pradeda žvalgyti miškus ir pievas. „Siekiant išvengti gaisrų atvirosiose teritorijose yra numatyta, kad Lietuvoje kovo 14-20 dienomis, esant palankioms oro sąlygoms kilti atvirų teritorijų gaisrams, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai organizuos reidus, kurių metu bus naudojami ir dronai.

Jei galvojate, kad gamta dar giliai miega ir savo gėrybėmis nesidalija, labai klystate. Kėdainių rajono Dotnuvos miestelio gyventojas Justas Mingaila jau leidžia sulą. Vyriškis sakė, kad pirmąją šiųmetę sulą jis ragavo sausio 28-ąją. Pasak jo, toks ankstyvas sulos atsiradimas galėjo būti nulemtas švelnios žiemos. „Klevų sulos variklis – temperatūrų skirtumas. Jeigu nėra pašalo, kaip dabar, esant švelniai žiemai, sula teka. Kai po minusinės temperatūros ateina atlydys, bėga klevų sula.

Jei galvojate, kad gamta dar giliai miega ir savo gėrybėmis nesidalija, labai klystate. Kėdainių rajono Dotnuvos miestelio gyventojas Justas Mingaila jau leidžia sulą. Vyriškis sakė, kad pirmąją šiųmetę sulą jis ragavo sausio 28-ąją. Pasak jo, toks ankstyvas sulos atsiradimas galėjo būti nulemtas švelnios žiemos. Temperatūrų skirtumas „Klevų sulos variklis – temperatūrų skirtumas. Jeigu nėra pašalo, kaip dabar, esant švelniai žiemai, sula teka.

Nors už lango dar gili žiema, gamtoje jau pasirodo pirmųjų pavasario ženklų. Vilniuje pasirodė ežys, sostinės apylinkėse – žaltys, neįtikėtinai anksti šernai susilaukė jauniklių. Tiesa, gamtos žinovai džiaugtis, kad jau pavasaris, dar nepataria, mat tai reiškia tik viena – gamtinę anomaliją. Esą kol kas pavasario – nė kvapo. O į žiemą išlindę pavieniai šaltakraujai pasmerkti mirčiai. Nes jiems, kaip ir kitiems miegantiems miško gyventojams, dar liko geras mėnuo iki nubudimo.

Šiandien švenčiant pusiaužiemį pagrindinis miško sinoptikas barsukas turi gerų naujienų – diena apniukusi, tad savo šešėlio jis greičiausiai nepamatė, neišsigando ir ant kito šono jau tikrai nesiguls, tad ir pavasarį prišauks greičiau. Bent jau taip antros žiemos pusės orus spėdavo senovės lietuviai.

Vilniaus miestą ruošiamasi žalinti naudojant palydovinius duomenis ir dirbtinį intelektą – savivaldybė pasirašė sutartį su startuoliu „Coetus“, kuris iki rugsėjo planuoja sukurti tam reikalingą sistemą. Savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vedėjas Vytautas Račkauskas BNS teigė, jog šiuo metu medžių ir kitų želdinių inventorizacija vyksta rankiniu būdu, o nauja sistema padės tai daryti efektyviau.

Šiais metais Lietuvos žalieji plaučiai išsiplės mažiausiai 732 ha, tiek planuojama įveisti naujų miškų vien valstybinėje žemėje. Iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos tam skirta 899 tūkst. eurų, dar 400 tūkst. eurų numatyta įsigyti žemei jiems sodinti.

Kinijos mokslininkai iš Mėnulio pargabentuose grunto mėginiuose aptiko vandens pėdsakų, sakoma straipsnyje, penktadienį paskelbtame mokslo žurnale „Science Advances“ 2020 metų gruodį Kinijos tyrimų zondo „Chang'e 5“ kapsulė pargabeno į Žemę Mėnulio grunto mėginių, anksčiau paimtų šios misijos mėnuleigio. Kinija tapo pirmąja tai padariusia šalimi nuo praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje JAV ir Sovietų Sąjungos vykdytų misijų.

Ar žiemą gamtoje dar įmanoma rasti vitaminų? Žolininkai sako lieka tik pasidairyti į visžalius spygliuočius, kurių spygliai tikra vitaminų bomba. O arbatoms ar nuovirams ruošti tinka ir miške skinti, ir net nuo kalėdinės eglutės rinkti spygliai. O drąsiausiems vaistažolių žinovai žeria net itin ekstremalių receptų. Į mišką gyventojai traukia pajudėti, gamta pasigrožėti ir tyru oru pakvėpuoti: „Dievuliau, smagu, jei prasuktumėt vieną ratą, pamatytumėt, kad tikrai labai gera.

Lietuvos pasieniečiai prie pat sienos sienos su Baltarusija nufilmavo patruliuojančią gaują vilkų. Stebėjimo kameros užfiksavo net 10 vilkų žygiuojančių pasieniečių taku palei sieną. Naujametį video sveikinimą savo sekėjams socialiniuose tinkluose siunčia Lietuvos pasieniečiai: tai vakar prie sienos su Baltarusija užfiksuoti vaizdai. Pasieniečių taku Lietuvos pusėje palei pat tvorą tipena vilkų gauja.

Marcosas Rodríguezas Pantojas didžiąją vaikystės dalį praleido Ispanijos kaimo kalnuose kartu su vilkais, šernais ir gyvatėmis, neturėdamas jokio kontakto su žmonėmis. Galbūt jis yra vienas iš nedaugelio, kuris gali pasakyti, kad jį „augino vilkai“. Sulaukęs 72 metų jis kalbėjosi su Ispanijos laikraščiu „El País“ apie savo gyvenimą ir patirtį integruojantis į žmonių visuomenę.