gamta

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos specialistai nustatė, kad Ignalinos rajone, Vaišniūnų girininkijoje, pušų kenkėjų – paprastųjų pušinių pjūklelių židinys išplitęs 1200 hektarų plote. Kaip pirmadienį pranešė Valstybinė miškų tarnyba (VMT), liepos 17-ąją pasitelkus Lietuvos kariuomenės sraigtasparnį atlikta žvalgyba iš oro, skrydžio maršrutas apėmė Kaišiadorių, Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų, Jonavos rajonus.

Gamtos reiškinius stebinčių ir fiksuojančių žmonių archyvuose nugula patys įspūdingiausi kadrai. Vieną tokių nuotraukų archyvuose radusi jurbarkiškė Jurgita Baltrušaitienė pasidalino kadru su visais – Skirsnemunėje prieš daugiau nei dvejus metus ji nufotografavo įspūdingą audros debesį. Socialinių tinklų grupėje  „Orų entuziastai“ kvapą gniaužiančiu kadru pasidalinusi moteris rašė:  „Iš archyvų... Vaizdas privertė žagtelti tiesiogine žodžio prasme.

Neringoje, virš Kuršių marių vakar užfiksuotas žadą atimantis reginys – besiformuojantis viesulas. „Orai ir klimatas Lietuvoje“ teigimu, šįkart viesulo piltuvas nusileido iki pat vandens paviršiaus. Įspūdingais kadrais pasidalinęs Kęstutis ne tik nufotografavo, bet ir nufilmavo šį stulbinantį gamtos reginį, kurį pastebėjo virš Kuršių marių liepos 19 dieną, apie 10 valandą.

Po karščių savaitgalį Lietuvą skalavo lietus, tad pažvelgę į dangų ne vienas spėjo užfiksuoti įspūdingus vaizdus. Štai sekmadienį Radviliškyje Petras užfiksavo įspūdingą audros debesį, iš kurio pasipylė gausus lietus. Kvapą gniaužiančia nuotrauka pasidalinęs vyras nurodė, kad kadrą nufotografavo liepos 16-ąją, sekmadienį, 20.30 val., Radviliškyje. Žmonės rašė, kad tai – išskirtinis dušas, kiti teigė, kad prakiuro dangus.

Kanarų salą La Palma siaubia milžiniški gaisrai – dėl to Ispanijos tarnybos evakuoja žmones. O ugniagesiai gelbėtojai jau laukia pagalbos iš kitų Kanarų salų. O Jungtinių Valstijų Aliaskos pusiasalį sudrebino stipresnis nei 7 balų Žemės drebėjimas. Iš pradžių specialistai baiminosi, kad drebėjimas sukels cunamį, tačiau dabar jau skelbia, kad stichijos pavojus greičiausiai nebegresia. Tuo tarpu Pietų Korėja kovoja su potvyniais, kilusiais po musoninių liūčių.

Europos Parlamentui trečiadienį nedidele balsų persvara pritarus svarbiam biologinės įvairovės įstatymo projektui – Gamtos atkūrimo reglamentui, jį inicijavęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad oponentų argumentai buvo nepagrįsti, o papildomų išlaidų ir pareigų išsigandę ūkininkai buvo neteisingai informuoti.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį balsuos dėl vieno kertinių Žaliojo kurso įgyvendinimo dokumentų – Gamtos atkūrimo reglamento. Lietuvos europarlamentarų nuomonės dėl jo skiriasi, o Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė sako jog labiausiai jam priešinasi Europos dešiniosios jėgos. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) narė europarlamentarė Aušra Maldeikienė sako, kad balsavimo rezultatas itin neaiškus, nes EP narių nuomonės labai skiriasi.

Vakar minėta septynių brolių miegančių diena leido pranašauti, ar į Lietuvą pagaliau atslinks lietus. Kaip pastebi etnologas, profesorius Libertas Klimka, panašu, kad sausi orai tęsis ir antroje vasaros pusėje.  Sakoma, kad jeigu per septynių brolių miegančių dieną palyja, lis septynias dienas arba lietingas periodas tęsis net septynias savaites. Tačiau lietus šalies neskalavo – greičiausiai, sausas periodas tęsis ir toliau.  „Ten, kur buvau, nelijo visiškai.

Liepos 10-ąją minimi 7 broliai miegantys nuo senų senovės buvo svarbi diena mūsų protėviams – šią dieną persipina orų stebėjimai, krikščioniška legenda ir astronominių reiškinių stebėjimai. Šiandien paaiškės ir tolimesni vasaros orai – ar vyraus sausra, ar sulauksime daugiau lietaus.

Įsibėgėjusi vasara apdovanoja vis įspūdingesniais vaizdais – pažvelgus į dangų galima išvysti pačius gražiausius gamtos reginius. Naktį pakėlęs akis į dangų panevėžietis Audrius griebė kamerą ir užfiksavo įspūdingą reginį – sidabriškuosius debesis.  Nuotrauka, užfiksuota Panevėžio rajone, jis pasidalino gamtos reiškinių stebėtojų grupėje „Orų entuziastai“.  Jo teigimu, liepos 6-osios naktį dangus pažėrė sidabro – 3.30 val.

Kartais užtenka pakelti akis į dangų, kad išvystume pačius netikėčiausius gamtos reiškinius. Vakar „Sky Chasers LT“ fotografai užfiksavo ne itin dažnai matomą ir įspūdingą reginį – raudonąją vaivorykštę.  Nuotrauka pasidalinę „Sky Chasers LT“ savo „Facebook“ paskyroje rašė:  „Raudonoji vaivorykštė!!  Nedažnai vakarai būna tokių įspūdingų spalvų. Kai pradėjo lįsti raudonoji vaivorykštė supratau, kad be reikalo stoviu vietoje užvertęs galvą.

Palangoje gyvenanti Alma prie Rąžės upelio pamatė neįprastą svečią – šalia vandens lakstė lapė. Panašu, kad tai vietinė gyventoja, nes ją moteris sako mačiusi ne vieną kartą. Netikėtą svečią pajūryje ji nufotografavo liepos 1 dieną, šeštadienį, apie 16 val., tačiau ją buvo pastebėjusi ir dieną prieš – tądien apie 18 val. lapė vaikštinėjo po mokyklos stadioną. „Gyvenu Palangoje 45 metus ir pirmą kartą mačiau, kad lakstytų mieste lapė ir pajūryje.

Praėjusią savaitę pro Lietuvą praslinkusi audra ne vieną privertė pakelti akis į dangų – gamta apdovanojo įspūdingais reginiais. Vieną jų birželio 28 dieną Kauno rajone, netoli Garliavos, pavyko užfiksuoti Edgarui Medzevičiui – gamta pademonstravo savo galią didžiuliais audros debesimis. Populiarioje „Facebook“ gamtos reiškinių stebėtojų grupėje „Orų entuziastai“ nuotraukomis pasidalinęs Edgaras rašė: „Kauno r. netoli Garliavos užklupo netikėtai.

Vakar dalyje Lietuvos buvo galima pastebėti įspūdingą vaizdą – atslenkanti audra parodė savo didybę pakeisdama romantišką saulėlydį tamsiais debesimis. Nuotrauka pasidalinęs Gytis Valaika šį vaizdą užfiksavo Alytuje, apie 22 valandą vakaro – vaizdai tiesiog užburia. „Saulėlydis + iš šiaurės artėjantys tamsūs lietaus debesys suformavo labai įdomų ir greitai besikeičiantį spalvų žaismą.

Birželio 29 dieną minima šv. Petro ir Pauliaus diena. Etnologas prof. Libertas Klimka sako, kad su šia diena baigiasi vasarvidžio pasitiktuvės. Be to, tai yra taip pat iškili vasaros šventė po saulėgrįžos. Sakoma, kad dabar prasideda ir lietingesnis periodas, tad atkreipkite dėmesį į vieną ženklą – jis išduos, kokie orai laukia.

„Kai gyvenau bendrabutyje, turėjau tokią tradiciją – ryte, tekant saulei, su puodeliu kavos užlipti ant bendrabučio stogo ir skaičiuoti praskrendančius paukščius. Gyvenau Čiurlionio g. bendrabučiuose, nuo jų stogo atsiverdavo visa bundančio Vilniaus panorama. Tai buvo vieni iš gražiausių gyvenimo rytų“, – studijų laikus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre prisimena gamtos fotografas, laidų vedėjas, buvęs aplinkos apsaugos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų. Tai – ievinės kandys ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje sutinkamą paprastąją ievą. Lazdijų rajono Vainežerio kaime pakelės ievos yra pabalusios ir toks vaizdas glumina pro šalį važiuojančius bei vietos gyventojus.

Dizainerei Ieva Daugirdaitei birželio mėnuo prasidėjo nemaloniu incidentu – miške bėgiojanti moteris buvo užpulta varnos. Agresyvus paukštis prakirto galvą, teko kreiptis pagalbos į medikus.  Apie šį įvykį žinoma moteris papasakojo socialinio tinklo „Instagram“ istorijose, įrašu sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.  „Šiandienos kuriozas. Miške bėgiojant mane užpuolė varnos ir prakirto galvą. Labai išsigandau.

Vakar, pakėlusi akis į dangų, šiaulietė Rasa griebė telefoną – ji užfiksavo neįprastą ir gan retą reiškinį, vadinamąjį tuščiavidurį debesį.  Neįprastą vaizdą moteris nufotografavo vakar prieš pietus, apie 11.30 val. Ir nors pažvelgus gali pasirodyti, kad griūva dangus, „Orai ir klimatas Lietuvoje“ socialiniuose tinkluose paaiškino, kas tai per reiškinys.

Neįtikėtini gamtos vaizdai, pasauliui minint tarptautinę Biologinės įvairovės dieną. Kinijoje priskaičiuojama dešimtys tūkstančių unikalių augalų ir gyvūnų rūšių. Beje, Kinija – viena iš trijų tokia gamtos įvairove pasižyminčių pasaulio šalių.

Kauno rajono šiluose balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai pastebėjo jaunų pušelių spyglių pažeidimus: ant spyglių išaugusias šviesiai rausvas „karpeles“ ir tamsias dėmeles, bei spyglių spalvos pokyčius. Taip miško želdiniuose ir žėlinuose augančių pušaičių spyglius pažeidė grybelio – pušų spyglių rūdžių (Coleosporum sp.) infekcija. Valstybinė miškų tarnyba ragina imtis profilaktinio purškimo.

Pastebėjote viename kamuolyje besirangančius žalčius – pasistenkite nesiartinti prie linksmai nusiteikusio gyvių kamuolio, kitaip, kaip aiškina gamtininkai, sudrumsite, kaip tik dabar vykstančias žalčių vestuves. Po tokių vestuvių prabėgus keliems mėnesiams, maždaug liepą, žalčiai susilauks palikuonių. Lietuvoje gyvena dvi žalčių rūšys, viena – kaip tik minima pasakoje „Eglė žalčių karalienė“, itin reta ir dauginasi kitaip, nei geltonskruosčiai, dažniausiai mūsų sutinkami žalčiai.

Saugomų teritorijų gamtos mokyklos vaikus ragina pažinti šalies gamtą, saugomų teritorijų kraštovaizdį ir vertybes. Tam sukurta daug edukacijų, kurias gali rinktis tėvai su vaikais ar mokytojai su mokiniais. Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos mokyklos atstovė dalijasi perliukais, kuriuos slepia šis kraštas. „Mūsų pagrindinė misija – kad suaugusieji ir vaikai suvoktų gamtos svarbą mūsų gyvenime. Mes ja turime rūpintis ir suprasti, kaip ją saugoti, kad ji išliktų ateities kartoms.

Prasidėjus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, peržiūrėtas ir atnaujintas pareiškėjams nemažai klausimų sukėlęs paukščiams svarbių teritorijų sluoksnis. Žemės ūkio ministerija praneša, kad kartu su Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba nusprendė sumažinti sluoksnio apimtį ir jame palikti tik daugiametes pievas ir šlapynes. Atnaujintas sluoksnis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) turėtų būti matomas jau kitą savaitę.

Antroji šventų Velykų diena – puiki proga pakilti nuo vaišių stalo ir pasimėgauti gamtos vaizdais bei bundančiu pavasariu. Vienas iš variantų – Šilėnų pažintinis takas, kuriame susipažinsime su unikaliu Šilėnų kaimu ir miškingomis jo apylinkėmis. Kelionę patogiausia pradėti nuo bažnyčios aikštės Šilėnuose arba nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie Naujosios Rėvos piliakalnio. Kelio trukmė apie 3 valandas Čia, palikę automobilius, galėsite toliau pėsčiomis keliauti ~6 km ilgio maršrutu.

Prasidėjus paukščių perėjimo ir jauniklių vedimo metui, nuo balandžio ribojamas kai kurių saugomų teritorijų lankymas, pirmadienį pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Kai kuriuose gamtiniuose draustiniuose ir kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose draudžiama lankytis nuo balandžio 1 dienos iki rugpjūčio 1 dienos. Lankymas ribojamas ornitologiniuose, teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, telmologiniuose draustiniuose.

Kėdainių miesto turgavietėse pasirodė pirmoji sula. Ją pradėję leisti žmonės sako, kad gyvybės eliksyru dar vadinamas skystis bėga labai neblogai. Ir nors miške sulos galima gauti nemokamai, tačiau ir turguje ja prekiaujančiųjų netrūksta – už litrą sulos čia prašoma euro. Jau galima Sulos mėgėjai sako, kad po žiemos jie labai laukia taip išsiilgto pačios gamtos paruošto natūralaus gėrimo. Todėl žmonės skuba į miškus, parkus, sodybas patikrinti, ar medžiai jau dalinasi gamtos gėrybėmis.

Vyras užfiksavo neįtikėtiną kadrą – jis nufotografavo daugiau nei 45 metrų aukščio bangą, kuri kilo per audrą Sanderlande, ir joje įžvelgė neįtikėtiną bangos panašumą į velionę karalienę Elžbietą II. 41 metų fotografas mėgėjas Ian‘as Sproat‘as sakė, kad šeštadienį praleido 12 valandų fotografuodamas ir jam pavyko užfiksuoti neįtikėtinas bangų formas, kurios susiformavo audros metu.

Lietuvoje antrą naktį iš eilės gyventojai galėjo stebėti išskirtinį reginį.  „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ lietuviai dar vakar vakare ėmė dalintis užfiksuotos šiaurės pašvaistės nuotraukomis.  Dangaus skliaute šokančią šiaurės pašvaistę užfiksavo ir su naujienų portalu pasidalijo Gintaras Stanelis, kuriam retą reiškinį pavyko užfiksuoti Šiaulių rajone bei Justas Montvydas, kuris nuotraukas fiksavo Tauragėje.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo išskirtiniu vaizdu.  Vaizdo įraše užfiksuota miške klajojanti vilkų šeimyna.  „Tradiciškai – pilkučių iškyla. Šeimos galva vėl prisijungė šeimos. Apie dvi savaites jis šeimos teritorijoje klajojo vienas. Matomai apeidinėjo savo valdas.Taip jau būna, kad kartas nuo karto jie atsiskiria ir klajoja kaip vienišiai“, – rašo Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas.

Kėdainių rajone, Šušvės upėje, retam matyti putų sukiniai, o juos kelis metus iš eilės stebinti kėdainiškė Lena Gaurilcikienė negali atsigrožėti: „Labai džiugina, atrodo, ir neatsibosta, net man pačiai, nes kiekvieną kartą jie vis kitokie“.  Kėdainių rajone, gyvenanti L. Gaurilcikienė sako, kad upė visai prie pat, o šį reiškinį moteris aktyviai fiksuoja ir džiaugiasi jau trečius metus iš eilės. „Upė mums praktiškai ant kiemo ir dar upelis įteka į tą upę.

Jau tapo įprasta juokauti apie cepelinų spalvos dangų, kai daugiau nei pusę metų lietuviai nemato saulės spindulių. Tačiau kartais orų programėlės net ir darganotą dieną rodo, kad šalyje giedra. Kodėl egzistuoja toks paradoksas ir kokio orų reiškinio gyventojai plika akimi nemato, aiškinama feisbuko puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Nors į Lietuvą giedri orai ateina retai, dėl storų debesų sluoksnių aulę matome dar rečiau, aiškina orų entuziastai.

Šiandien – pusiaužiemis, diena jau kiek ilgesnė, nors tai sunku ir pastebėti, nes dangus kaip reikiant apniukęs. O štai šią dieną senovėje žmonės spėdavo orus ir prognozuodavo, kada ateis pavasaris. Ir stebėdavo barsuko elgesį, išlįs jis apsižvalgyti, ar ne. Su gamtininkais miške apsilankė ir mūsų žurnalistai.

Jums prireiks tikro medžiotojo žvilgsnio, kad per mažiau nei 10 sekundžių pastebėtumėte gamtoje besislepiantį elnią. Trumpas vaizdo įrašas buvo paskelbtas „TikTok“ svetainėje ir susuko žiūrovams galvas, rašo thesun.co.uk. Naktine kamera užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip į namų kiemą užsuko du įžūlūs meškėnai, kurie pirmame plane ieško maisto. Metė nelengvą iššūkį Tačiau „TikTok“ naudotojams mestas iššūkis pastebėti elnią, kuris puikiai susilieja su aplinka.

Laukininiai gyvūnai dažnai nustebina neįprastu savo elgesiu. Šįkart kviečiame pamatyti šernų tango. Miško knyslių „šokiu“ Facebooke pasidalino Viešvilės valstybinis gamtos rezervatas. Rezervato darbuotojai užfiksavo ritmingai žingsniuojantį šerną. Pritaikius argentinietiško tango muziką, atrodo, kad gyvūnas šoka. Netrukus prie jo prisijungia kitas šernas, tiesa, jo ritmo pojūtis prastesnis. Vis tik šernų šokis nėra tik ritmingas pasivaikščiojimas.

Keltis anksti ryte, važiuoti į darbą ir dirbti nuoankstyvo ryto patinka ne kiekvienam, tačiau yra mažų dalykų, kurie galbūt praskaidrina nuotaiką ir nuteikia geresniam rytui. Taip nutiko ir vienam ugniagesių vadui, kuris pakeliui iš įvykio vietos užfiksavo pasakišką vaizdą. Kolorado valstijoje, JAV, gyvenantis ugniagesys ankstų gruodžio 30-osios rytą skubėjo iš įvykio vietos, kai pastebėjo, kaip apsnigtu kraštovaizdžiu tekant saulei lekia didžiulė banda antilopių.

Jungtinės Karalystės gyventojas vieno pasivaikščiojimo metu užfiksavo retą gamtos reiškinį, kurį išvydęs griebė kamerą, viską nufilmavo ir įrašu pasidalijo socialiniuose tinkluose. Sumacas MacDiarmidas viename Škotijos Glazgo miesto upėje nufilmavo „ledo diskus“. Šis reiškinys yra gana retas ir jis susidaro esant tik labai palankioms tam sąlygoms. Anot Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos, šiam reiškiniui susidaryti reikia labai šalto vandens.

Sostinės Užupyje nufilmuoti bebrai. Apie šiuos vidury Vilniaus apsilankančius ir čia šeimininkaujančius aštriadančius užupiečiai žinojo jau seniai, bebrai yra nugraužę ne vieną didesnį medį palei Vilnios upelį. Tačiau nufilmuoti bebrus Vilniaus senamiestyje pavyko tikriausiai pirmą kartą. Bebrus vaikščiodamas Vilnios taku Paupyje vilnietis pastebėjo antradienį apie 22-ą valandą. Iš pradžių Užupio pusėje tupėjo vienas bebras.

Paukščiai, kaip ir dauguma kitų gyvūnų jaučia artėjančią žiemą. Aplinkoje atsiranda naujos spalvos, spusteli šaltukas, o migruojantys paukščiai tai ženklas ir mums, kad keičiasi sezonas. Jau greit sulauksime paukščių, kuriems Lietuva yra pietūs.

Aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės specialistai gruodį vykdys tikslines išvykas į šalies miškus, tikrins eglučių pardavimo punktus. Taip norima užtikrinti didesnę eglučių apsaugą nuo neteisėtų kirtimų prieš artėjančias žiemos šventes, skelbia Aplinkos apsaugos departamentas. Norint apsaugoti mišką nuo neteisėtų kirtimų, reidų metu bus vykdoma prevencinė stebėsena, o prieš Kalėdas ypatingas dėmesys skiriamas eglučių apsaugai.

Žolininkai sako, kad ant beržų augantys juodieji grybai padeda gydyti net vėžį ir cukrinį diabetą, suteikia gausybę energijos. Tik surasti juos gamtoje vis sunkiau, mat brandūs beržynai – kertami. Mokslininkai irgi giria šiuos grybus, tik, sako, svarbu nesumaišyti su kitais dariniais, mat tokiu atveju naudos bus kaip iš pjuvenų. Žolininkas Bernedinas skuba į beržyną, ieško juodųjų beržo grybų.

Nidos pakrantę papuošė kone tik kartą metuose susidarantis gamtos reiškinys – apskardas. Esant tinkamoms oro sąlygoms marių vandens taškomi pakrantės objektai pasidengia ledu ir suformuoja unikalius gamtos stebuklus. Nidoje stovintis eilinis suoliukas, šiukšliadėžė bei kelio ženklai tapo gamtos meno kūriniais. Po kurortą išėjusi pasivaikščioti užsieniečių pora sakė, kad nieko panašaus pasaulyje nėra regėję. „Manau gražu, nuostabu.

Gali būti sunku jus įtikinti, tačiau leiskite pabandyti: jeigu savo namuose pastebėsite vorą, nežudykite jo. Kodėl? Nes vorai yra svarbi ne tik gamtos, bet ir jūsų namų ekosistemos dalis. Be to, jie taip pat yra gyvi organizmai. Žmonės mano, kad jų namai yra visiškai izoliuoti nuo išorinio pasaulio, tačiau tiesa tokia, kad viduje galite rasti daugybę vorų rūšių. Kai kurie vorai jūsų namuose tampa įkaltinti netyčia, o kai kurie tėra ilgai neužsibūnantys svečiai.

Jau pasirodžius pirmosioms snaigėms, gamtininkai ragina traukti lesyklas. Mat į jas jau porą savaičių pasidomėti, ar yra maisto, užsuka ir zylės, ir bukučiai. Jeigu ignoruosime jų smalsumą dabar, visai gali būti, kad paspaudus šalčiams, kad ir kiek lesalo bersime, paukščiai rinksis kaimyno lesyklą. Mat sparnuočiai kaip tik dabar jau ima dairytis vietų, kur skris maitintis spaudžiant didesneniems šalčiams.

Aktyviai leidžiant laiką su vaikais gryname ore be abejonės rūpinamės savo bei mažųjų sveikata, be to, toks laisvalaikis suteikia vaikams galimybę tyrinėti gamtą ir ją geriau pažinti. Tam, kad nereikėtų sukti galvos, kuo užsiimti gamtoje su vaikais, pateikiame kelias idėjas. Pasivaikščiojimai parke arba pažintiniais takais Šiltai apsirenkite, griebkite termosą karštos arbatos ir leiskitės kartu su šeima stebėti besikeičiančios gamtos.

Nemuno pakrantėje Kaune planuojamame statyti M. K. Čiurlionio koncertų centre salė forma ir spalvomis atkartos gamtos motyvus, o pastatui vėsinti ir šildyti planuojama pasitelkti upės vandenį. Tai numatyta projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos parengė „Baltic Engineers“ ir „Paleko archstudija“. Kaip BNS sakė Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis, šie projektiniai siūlymai lapkričio 24 dieną bus pristatyti visuomenei.

Dabar vis garsiau kalbama apie tai, kokias pasekmes Rusijos kariniai veiksmai turės Ukrainos gamtai ir žmonėms. Kaip karas susijęs su žmonijos nuolat daroma žala aplinkai – ekocidu, savo požiūrį meninėmis priemonėmis išsakė žymus visuomenininkas, gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatas Giedrius Bučas. Iniciatyvos „Už švarią Lietuvą!“ lyderis G. Bučas pristato koliažą iš pakelėse surinktų nuorūkų „OKUROK“ (rus. nuorūka). 970 x 680 mm koliažą sudaro 883 vnt.

Atšiaurioje vakarinėje Tasmanijos pakrantėje rastas 230 grindų būrys, pranešė Australijos pareigūnai, nurodę, kad tik pusė šių banginių yra gyvi. Iš oro darytose nuotraukose matyti sukrečianti scena: dešimtys juodų blizgių žinduolių, išmestų į ilgą paplūdimį ir įstrigusių ant vandens linijos, kur vandenyno šalti vandenys susilieja su smėliu. Vietos gyventojai užklojo gyvas grindas antklodėmis ir pylė ant jų vandenį iš kibirų, kad jos nenugaištų.

Uraganas „Fiona“, sekmadienį palikęs be elektros Puerto Riką, pirmadienį pasiekė Dominikos Respubliką ir pražudė ten vieną žmogų. Vėlai pirmadienį audra sustiprėjo iki 2-os kategorijos uragano, pranešė JAV Nacionalinis uraganų centras (NHC). Pasak sinoptikų, naktį Puerto Rike ir rytinėje Dominikos Respublikos dalyje tęsis liūtys ir galimi nauji katastrofiški potvyniai. „Raudonasis“ pavojus galiojo septyniose iš 32 Dominikos Respublikos provincijų, o daugiau kaip 12 tūkst.