europos sąjunga

Rusijos premjeras V. Putinas gali patektį į Europos Sąjungos „juodąjį sąrašą“ dėl dalyvavimo kaltinamojo nuosprendžio iškėlimo buvusiam „Jukos“ vadovui Michailui Chodorkovskiui ir buvusio „Menatepo“ vadovo Platono Lebedevo. Europos parlamento deputatai praeitą savaitę paragino pritaikyti vizų ir ekonomines sankcijas tiems valdininkams, kurie turi sąryšio su antrąją „Jukos“ byla.

Lietuva neblokuoja siūlymo Europos Sąjungoje (ES) dar kartą įvesti vizų draudimą Baltarusijos valdžios atstovams. Vizų apribojimas turi būti taikomas tik tikslinei Baltarusijos piliečių grupei, teigia prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas. „Lietuva neblokuoja jokių sankcijų dabar, kai jos yra svarstomos ES institucijose.

Lietuvoje surengta neformali Europos ir Šiaurės Amerikos užsienio ir saugumo politikos strategų diskusija. Politikų, politologų, diplomatų ir analitikų susitikimas penktadienį ir šeštadienį vyksta Trakuose. Jame bus analizuojama Europos Sąjungos (ES) ir NATO veikla, Rytų ir Vakarų santykiai bei pagrindiniai strateginiai iššūkiai, kuriuos euroatlantinei bendruomenei teks spręsti 2011 metais.

Maskva nori jau šiais metais išspręsti visus su beviziu režimu tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) susijusius klausimus, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“. „Aš manau, kad mūsų partneriai nepolitizuos šio klausimo“, – pabrėžė S. Lavrovas spaudos konferencijoje Maskvoje, kurioje jis apibendrino 2010-aisiais nuveiktus darbus.

ESBO pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neatmeta Europos Sąjungos šalių sankcijų Baltarusijai tikimybės. Negana to, šių sankcijų taikymas, anot jo, gali būti neišvengiamas. Lietuvos URM vadovas tai pareiškė ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vienoje. „Kol kas baltarusiai turi laiko apsigalvoti ir žengti atitinkamus žingsnius, - sakė ministras.

Baltarusijos valdžia turi nedelsiant paleisti visus politinius kalinius, o už represijas atsakingi pareigūnai turi sulaukti sankcijų. Tuo tarpu parama šios šalies pilietinei visuomenei bei studentams turi būti sustiprinta. Tokios mintys skambėjo trečiadienį Briuselyje surengtame Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto bei kelių jo delegacijų posėdyje.

Jei Lietuva nebūtų Europos Sąjungos narė, tankai galėtų atvažiuoti ir šiandien, mano Rusijos interneto portalo „Kavkazskij uzel“ žurnalistas Dmitrijus Florinas. Dmitrijus Florinas sako, kad neapykanta kaimynams madinga Rusijoje. Asmeninio albumo nuotr. – Kokia dabar žodžio laisvė Rusijoje? Kokia ji praėjus 20 metų po sovietų režimo žlugimo, kokios tendencijos? – Žodžio laisvė Rusijoje šiandien stipriai skiriasi regioniniu pagrindu.

Daugiau nei 60 milijonų gyventojų turinti Italija jau per 30 metų nuolat gyvena su valstybės biudžeto deficitu. Šios politikos rezultatas – antroji pagal dydį Europos Sąjungoje valstybės skola 2010-ųjų metų pabaigoje: 119 proc. BVP. Kaip bebūtų, šalies biudžeto deficitas neviršija 4 procentų eurozonos vidurkio ir siekia apie 3,5 proc. Pasaulio finansų krizės metu ypač nukentėjo Italijos eksportas, sukuriantis apie 27 proc. šalies BVP.

Vokietija, Prancūzija ir kitos euro zonos šalys stiprina spaudimą Portugalijai, siekdamos priversti ją kreiptis dėl tarptautinės finansinės paramos, – vakar neoficialius duomenis iš Briuselio paskelbė „Reuters“ agentūra. Spaudimas - konfidencialu Pasak agentūros pašnekovo, šis klausimas su Portugalija svarstomas neoficialiu lygmeniu nuo 2010 m. liepos, nors jokių oficialių kontaktų kol kas neužmegzta.

Vokietija, Didžioji Britanija, Švedija ir Lenkija remia naujų sankcijų Baltarusijai įvedimą dėl po prezidento rinkimų kilusių protestų malšinimo. „Vokietija, Lenkija, Švedija ir Jungtinė Karalystė taria „taip“. Mes labai stengėmės su Baltarusija užmegzti abipusį dialogą. Tačiau dabar turime griežtai reaguoti“, – „EU Observer“ cituoja diplomatinį šaltinį.

Net ir po to, kai ekonominė krizė atskleidė sudėtingą euro zonos ateitį, jos vadovai vis dar sunkiai sugeba išlaikyti status quo. Šiuo metu kai kurios Europos šalys gali būti priverstos atsisakyti euro per artimiausius dvejus metus, rašo „Foreign Policy“. Europos vadovai mums sako, kad tai yra neįmanoma. Pasak jų, nėra jokių teisinių mechanizmų atsisakyti euro.

2004 metai buvo vieni reikšmingiausių naujausioje trijų Baltijos šalių istorijoje. Tais metais Lietuva, Latvija ir Estija tapo visavertėmis NATO ir Europos Sąjungos narėmis. Galima sakyti, kad tai buvo simbolinis sugrįžimas į „tikrąją Europą“ – ne geografine, o politine ir ekonomine prasme. Tačiau ar tai tikrai buvo visavertis grįžimas į kadaise dėl sovietinės okupacijos prarastą europinę šeimą? Šiandien vienareikšmiai atsakyti į šį klausimą gana sunku.

Administracinių ginčų komisija nusprendė, jog Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimas neskirti Europos Sąjungos (ES) paramos pareiškėjams, norėjusiems vystyti žaliosios energetikos projektus, prieštarauja teisės normoms ir faktinėms aplinkybėms.

Vos savaitę trunkantis Vengrijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) sukėlė karšų ginčų šalyje ir už jos ribų. Nuo metų pradžios įsigaliojęs naujasis žiniasklaidos įstatymas, kuriuo smarkiai ribojama spaudos laisvė, bei nauja mokesčių politika sukėlė ant kojų ES valstybių narių lyderius. Išpuolis prieš spaudos laisvę Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atremia visus kaltinimus.

Šią savaitę sostinės autobusuose ir troleibusuose pradėjo veikti vienkartinių elektroninių bilietų sistema. Žadama, kad naujosios tvarkos įdiegimas bus galutinai baigtas iki lapkričio, o iki vasaros turėtų pradėti veikti ir informacinės viešojo transporto švieslentės. Tiesa, dėl projekto vėlavimo Vilniaus miesto savivaldybė galėjo užsitraukti Europos Sąjungos (ES) nemalonę. Anot Vilniaus miesto vicemero Romo Adomavičiaus, iki birželio 1 dienos 90 proc.

Už nugaros dešimt trečiojo tūkstantmečio metų. Tai puiki proga atsigręžti ir pabandyti apžvelgti šio dešimtmečio rezultatus. Svarbiausia praėjusios dekados didvyre, be abejonių, tapo Kinija. Dabar tai atrodo neįtikėtina, tačiau 2000 metais nominali šalies BVP vertė buvo žemesnė už Rusijos - apie 1, 1 trl. dolerių. Po 10 metų šis skaičius išaugo 5 kartus – dabar Kinijos ekonomika siekia 5, 75 trl. dolerių ir užima antrą vietą pasaulyje.

Naujieji 2011 metai nebus lengvi Europos Sąjungos ekonomikai, perspėjo Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). „2011-ieji metai nebus lengvi metai ekonomikai, kartkarčiais jie gali būti ir itin skausmingi. Tačiau mes ne kovojame, kaip gaisrininkai, už finansinį stabilumą. Mes kuriame ateitį stipresnės ir tvirtesnės architektūros Europos ekonomikai.

Prieš Kalėdas įtakingas ekonomikos leidinys „Financial Times“ pranešė apie Kinijos ketinimus suteikti finansinę paramą kai kurioms euro zonos valstybėms. Apie tai kalbėta Pekine surengtame aukščiausio lygio Kinijos ir ES prekybos ir ekonomikos tarybos susitikime. Kinijos vicepremjeras Van Cišanas viešai pareiškė palaikantis ES numatytas antikrizines priemones, kurios turėtų stabilizuoti Bendrijos finansines rinkas.

Sudanas yra kryžkelėje tarp potencialios taikos ir galimo nacionalinio konflikto, kuris neabejotinai taptų žiauriausiu karu 2011 metais. Referendumas dėl Pietų Sudano nepriklausomybės, suplanuotas  2011 metų sausio 9 dienai, tikėtina, perskels šalį ir atsiras antroji pietiečių valstybė, už kurią jie taip ilgai kovojo. Jei referendumo rezultatas bus būtent toks, Pietums atiteks visos Sudano naftos atsargos. Niekas nenustebs, kad ši istorinė akimirka gali atnešti ir netikėtumų.

Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka Vilniuje be skrupulų auklėjo prezidentę Dalią Grybauskaitę, nors ši jį pasikvietė priminti žmogaus teisių.

JAV ambasados dokumentuose rekomenduojama sudaryti šalių sąrašą, kurioms reikia „atkeršyti“ už pasipriešinimą genetinei modifikacijai. Amerikos ambasada Paryžiuje patarė Vašingtonui pradėti karinio stiliaus prekybą su tomis Europos Sąjungos šalimis, kurios buvo nusiteikusios prieš genetiškai modifikuotus (GM) javus, liudija „WikiLeaks“ paviešinti dokumentai.

Rytoj estai atsibus jau be savo tautinės valiutos – kronos. Ją pakeis euras, kurio ateitimi niekada netikėjo britai, išlaikę galingąjį svarą sterlingų. Savo kroną išsaugojo net švedai, o eurą turintys ispanai, portugalai, airiai, graikai įklimpo į gilią krizę.

Europos Sąjunga ketvirtadienį išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl galimų pažeidimų per antrąjį buvusio „Jukos“ naftos kompanijos vadovo Michailo Chodorkovskio ir jo verslo partnerio Platono Lebedevo teismo procesą ir pasmerkė jiems skirtą naują 14 metų laisvės atėmimo bausmę, informuoja „RIA Novosti“. Ketvirtadienį Maskvos teisme teisėjas Viktoras Danilkinas M. Chodorkovskiui ir jo verslo partneriui skyrė po 13,5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuo sausio 1–osios pusmečio budėjimą Europos Sąjungos (ES) kovinėje grupėje pradės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono vandenvalos kuopa. 12 Lietuvos karių iki liepos 1 dienos budės bendroje kovinėje grupėje kartu su Austrijos, Olandijos, Suomijos ir Vokietijos kariais.

Su Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartimi prasidėjusi fenomenali Europos integracija pateisino ir tikriausiai viršijo tuometinius vieningos Europos šalininkų lūkesčius. Tačiau, nors šiuo metu Europa nepalyginti saugesnė ir vieningesnė nei prieš penkis dešimtmečius, pasigirsta kritikos dėl stringančios ES plėtros ar jos ateities perspektyvų. ES istorija tęsiasi jau pusę amžiaus, tačiau nėra vieningai sutarta, kokia ši sąjunga turėtų būti, sakykim, po dvidešimties metų.

Su Aleksandru Lukašenka, kuris vėl išrinktas Baltarusijos prezidentu, nebegali būti „normalių santykių“ po to, kas įvyko Minske. Tokią nuomonę išsakė Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Čekijos užsienio reikalų ministrai straipsnyje, išspausdintame Paryžiaus laikraštyje „International Herald Tribune“. „Po to, kas įvyko Baltarusijoje po prezidento rinkimų praėjusį sekmadienį, Europos Sąjunga su Aleksandru Lukašenka negali turėti normalių santykių, kaip anksčiau“, – tvirtina ministrai.

Europos Sąjungos viršūnių konferencijos išvakarėse daugelio laikraščių vedamųjų straipsnių nuotaikos nebuvo optimistiškos. Štai Lisabonos dienraštis „Diario de Noticias“ piktinosi, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel verčiama būti Europos Sąjungos atpirkimo ožiu, nors ji tokios pagiežos nenusipelniusi.

Paskutinė įstojo, pirmoji išstos? Jauniausia euro zonos narė Slovakija prakalbo apie „plano B“ paieškas, jei šalis nuspręstų atsisakyti bendros. Slovakijos valdančiosios centro dešinės koalicijos lyderis ir parlamento pirmininkas Richardas Sulikas dienraščiui „Hospodarske Noviny“ pareiškė, kad nepalaiko Graikijos ir Airijos gelbėjimo planų ir prakalbo apie būtinybę įvertinti grįžimo prie kronos galimybes.

Tarnybą Europos Sąjungos operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje gruodžio 20–ąją baigė Lietuvos kariuomenės karininkas, kartu baigęs ir Lietuvos dalyvavimą šioje operacijoje. Lietuva operacijoje „Althea“ dalyvavo nuo jos pradžios 2004 metais. Nuo to laiko tarnauti šios operacijos štabe Sarajeve Lietuva kas pusmetį siųsdavo po vieną karininką. Per šešerius metus šioje operacijoje misiją atliko 12 Lietuvos karininkų.

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Aleksandras Lukašenka ketvirtą kartą išrinktas Baltarusijos prezidentu. Bet svarbiausia tai, kas bus po rinkimų: žiaurės represijos ar tęsis kontroliuojama liberalizacija, – mano Baltarusijos  internetinio portalo „Novaja Europa“ (Naujoji Europa) redaktorius Aleksejus Bratočkinas, kuris šiąnakt į namus grįžo prieš pat mitingo išvaikymą.

Krizė suteikė galimybę pasimokyti. Per praėjusius 200 metų, išskyrus Didžiosios Depresijos atvejį, finansinės krizės kildavo vargingose ir nestabiliose šalyse, kurioms reikėdavo pagrindinės politikos sureguliavimo. Šiandieninė krizė prasidėjo turtingose pramoninėse šalyse – ne tik dėl antrinės būsto paskolų rinkos paskolų JAV, bet taip pat ir dėl blogo bankų valdymo bei viešojo sektoriausskolų Europoje.

Europos Sąjungos šalių lyderiai penktadienį, antrąją viršūnių susitikimo Briuselyje dieną, priėmė sprendimą suteikti Juodkalnijai kandidatės į ES statusą. Ši valstybė, 2006 metais pasitraukusi iš federacijos su Serbija, nuo 2008 metų deda pastangas tapti ES nare. ES prezidentas Hermanas van Rompuy per spaudos konferenciją priminė, kad visos Vakarų Balkanų šalys nori prisijungti prie organizacijos. Dabar kandidačių į ES statusą taip pat turi Kroatija, Islandija, Turkija ir Makedonija.

Lietuvos teisės aktuose numatytas reguliavimas, kai Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose rašomi tik nacionaliniais rašmenimis, o užsienio piliečio, sudariusio santuoką su lietuviu – be diakritinių ženklų, neatitinka proporcingumo kriterijaus, rašoma ES Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadoje.

Europos Sąjungos (ES) vadovų tarybos darbe dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad ES sutarties pakeitimai sukuriant paramos mechanizmą nuo krizės nukentėjusioms šalims yra reikšmingi ne tik euro zonos, bet ir visos Europos Sąjungos šalims. „Lietuvai taip pat. Bet kuri valstybė narė nėra ateityje apsaugota nuo finansinių sunkumų, todėl turėti aiškiai apibrėžtą pagalbos mechanizmą yra suinteresuoti visi“, – pabrėžė prezidentė.

Ar Europa pajėgi išsivaduoti iš priklausomybės nuo naftos ir kokios priemonės leis užsitikrinti ateitį be „juodojo aukso"? Europos Parlamente surengtoje 9-ojoje kasmetėje Mokslinių technologijų vertinimo tarnybos (STOA) paskaitoje pažvelgta į elektrinių mašinų ir metanolio teikiamas galimybes bei galimą sieros dalelių purškimo į atmosferą siekiant sumažinti klimato atšilimą panaudojimą.

Europos Sąjunga rengiasi peržiūrėti kelis dešimtmečius veikiantį Stabilumo ir augimo paktą ir reikalauti, kad ES valstybės nebekeltų grėsmės euro stabilumui. Apginkluos paktą Naujienų portalas „imarketnews.

Neseniai grįždamas į Europą po šešias dienas trukusios kelionės į JAV, aš, laikraščiuose skaitydamas apie Airijos krizę, pirmą kartą susimąsčiau, ar euras ir Europos Sąjunga gali žlugti. Tai gali nutikti dėl to, kad ilguoju laikotarpiu ES nebus pajėgi be mirtinų nuostolių atlaikyti interesų konfliktus ir iš to kylančius „renacionalizacijos“ procesus visose valstybėse narėse.

Gruzijos užsienio reikalų viceministro Davido Džalaganijos vadovaujamos delegacijos susitikimuose su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybe Vilniuje patvirtinta Lietuvos parama Gruzijai derybose su ES dėl asociacijos sutarties ir šios Pietų Kaukazo šalies siekiams tapti NATO nare.

Naujas Europos tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklis – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje taip pat mažiausiai žmonių, gyvenančių sveikai. Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje, remiantis 2005 metų duomenimis, pati trumpiausia, palyginus su kitomis ES šalimis. Lietuvoje tai – 65,1 metų. Latvijoje tikėtina vyrų gyvenimo trukmė  siekia 65,5 metus, o Estijoje – 67,3 metaus. Vidutinis ES rodiklis – 74,3 metai, rašo telegraf.lv.

Europos Sąjunga (ES) ruošia planus, pagal kuriuos ateityje euro zonos įsiskolinimo krizių nuostolius padengtų privatūs kreditoriai, skelbia naujienų agentūra BBC. Šis sprendimas gali smarkiai padidinti skolinimosi išlaidas prasiskolinusioms euro zonos vyriausybėms. Tai yra dalis naujos ilgalaikės schemos, kuri turėtų pakeisti finansinės paramos fondus, šiems pasibaigus 2013 metais.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Briuselyje gruodžio 13–14 dienomis dalyvaus Europos Sąjungos užsienio reikalų tarybos (URT) ir Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdžiuose. URT ES šalių diplomatijos vadovai tęs diskusiją apie ES santykius su strateginiais partneriais, aptars politinę situaciją Moldovoje, Vakarų Balkanuose (Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove), Afganistane, Somalyje ir Sudane.

Dešimtys buvusių Europos Sąjungos (ES) lyderių paragino ES imtis griežtų priemonių prieš Izraelį dėl Tel Avivo tarptautinės teisės pažeidimų, informuoja „Press TV“. 26 diplomatų grupė pasmerkė Izraelio statybų Vakarų krante politiką laiške, kuris buvo nusiųstas ES vadovybei ir visų 27 ES valstybių narių valdžioms. Buvę ES pareigūnai teigia, kad ES ir Izraelio santykiai priklausys nuo to, kaip Tel Avivas laikysis tarptautinės teisės normų.

Periferinės šalys šokdina ne tik euro zoną, auga įtampa ir nepasitikėjimas kitomis ES narėmis, kurias slegia didelės valdžios sektoriaus skolos. Tiesa, atrodytų, kad Lietuvą pasiekia tik išsikvėpę nerimo bangų atgarsiai: ir Airija, ir Graikija nuo Lietuvos nutolusios apie 2 000 km, o tiesioginiai ekonominiai saitai su šiomis valstybėmis riboti. Airija minima kaip dažnas lietuvių emigrantų pasirinkimas, o Graikija – kalbant apie atpigusias atostogas salose.

Atsakingas už mokesčius, muitus, kovą su sukčiavimu ir auditą eurokomisaras Algirdas Šemeta gyrėsi vienu susitarimu tarp Europos Sąjungos finansų ministrų, kuris esą padės ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, užsimojusiai kitąmet iš šešėlio išvilkti milijardą litų. „Respublikos“ kalbinti mūsų šalies pareigūnai diplomatiškai leido suprasti, kad pagalba iš ES bus labiau simbolinė, nes susitarimas popieriuje įtvirtino tiktai tai, kas ir iki šiol visu smarkumu buvo daroma.

Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos rezultatai rodo, kad šalies gyventojų nuomonė apie Europos Sąjungą (ES) ir toliau prastėja – pusė apklaustųjų, jei turėtų galimybę, pasisakytų iš pasitraukimo iš ES galimybę, pranešė UPI. „Angus Reid Public Opinion“ viešosios nuomonės tyrimų agentūra skelbia, kad jei Didžiojoje Britanijoje kada nors būtų surengtas referendumas dėl narystės ES, 48 proc. apklaustųjų pasisakytų už Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Sąjungos, o 27 proc.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) parengė teisės aktų projektus, kuriais siekiama išsamiai reglamentuoti žvalgybų ir operatyvinės veiklos subjektų parlamentinės kontrolės mechanizmą. Seimo statuto, Žvalgybos įstatymo, Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimais bus įgyvendinta šių metų pradžioje Valstybės gynimo tarybos patvirtinta Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepcija.

Už narystę tarptautinėse organizacijose Lietuva kasmet atseikėja šimtus milijonų litų. O kokia nauda? Valdininkai įtikinėja – nauda visapusiška. O konkrečiau? Valdininkai užsispyrę tvirtina – nauda visapusiška. Tik tokios visapusiškai ir nepaaiškinamai naudingos narystės jokie valstybės biudžeto taupymai neriboja. Narystės kainos kyla Lietuva yra daugybės tarptautinių organizacijų narė.

Kompensuoti už emigrantus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokia idėja nereali. Ar tikrai? Nors teigiama, kad pagrindinis ES egzistavimo principas yra bendra rinka, laisvas judėjimas ir lygios konkurencinės sąlygos, tačiau kai kurios aplinkybės verčia tuo abejoti.

Kitų metų vasarį Europos bankams teks laikyti naujus, griežtesnius „streso testus“. Tai paskelbta per ES finansų ministrų ir pareigūnų susitikimą. Europos Sąjungos ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas pareiškė, kad nauji testai bus „griežtesni ir netgi išsamesni“. Toks sprendimas buvo priimtas per ES finansų ministrų ir pareigūnų susitikimą, kurio metu buvo prieita prie išvados, kad euro zona žengia atsigavimo keliu, tačiau finansinis sektorius vis dar išgyvena sunkius laikus.