Europos Sąjunga

Rusijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį kone vienbalsiai atšaukė anksčiau šiais metais prezidentui Vladimirui Putinui suteiktą teisę siųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą, kurios Vyriausybė stengiasi numalšinti prorusiškų separatistų sukilimą šalies rytuose. Aiškindamas šį žingsnį, kuris buvo atliktas V. Putino iniciatyva, vienas aukšto rango senatorius sakė, kad jis turėtų būti laikomas geros valios aktu, turinčiu skatinti taikos pastangas Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketina pats pasirašyti Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties ekonominę dalį birželio 27 dieną Briuselyje, o prieš tai išsiųs naująjį užsienio reikalų ministrą į Liuksemburgą pateikti taikos Ukrainos rytuose planą. „Simboliška yra tai, kad Pavlo Klimkinas šiandien vadovauja Užsienio reikalų ministerijai.

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pasirašė įsakymą dėl atrankos principų ir kriterijų, pagal kuriuos bus atrinkti Lietuvos miestai (tikslinės teritorijos), kurie sulauks Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Atrinktieji miestai (tikslinės teritorijos), priskiriami vidutinių ir mažų miestų kategorijai (miestai nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų ir mažesni savivaldybių centrai), 2014–2020 metais sulauks 382 mln. Lt paramos, administruojamos per Vidaus reikalų ministeriją.

Į Briuselį pamažu renkasi naujai kadencijai išrinkti Europos Parlamento nariai. Didžioji dalis portalo LRT.lt kalbintų Lietuvos europarlamentarų žada likti gyventi Lietuvoje, tik Antanas Guoga norėtų apsigyventi Briuselyje. Per ateinančius penkerius metus Europos Parlamente (EP) dirbs 751 narys. Kone pusė jų į EP išrinkti pirmą kartą. Lietuvai atstovaus 11 europarlamentarų. Penki iš jų – naujokai. Tarp jų – liberalas A. Guoga, kuris pirmadienį jau išvyko į Briuselį.

 Jungtinės Valstijos pirmadienį sakė, kad sutarė su sąjungininkėms Europoje įvesti naujas sankcijas Rusijai, jei Maskva toliau destabilizuos situaciją Ukrainos rytuose. „Dabar mes visiškai sutariame dėl to, koks turėtų būti kitas ekonominių sankcijų etapas, ir toliau ieškosime asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos“, - sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Njuland), kalbėdama Vokietijos Marshallo (Maršalo) fonde Vašingtone.

Rusijos televizijos žinių laida atakuoja Kijevą, teigdama, kad iš demokratijos Ukrainoje beliko dešiniųjų nacionalistų kumštynės parlamente. Aleksandras Danilovas šią laidą žiūri ne prezidento Vladimiro Putino vadovaujamoje Rusijoje. Jis gyvena Estijoje – Europos Sąjungos (ES) šalyje, kuri vis labiau baiminasi, kad Maskvos, neseniai atplėšusios dalį Ukrainos teritorijos, dėmesys gali nukrypti į kaimynines Baltijos šalis.

Rusijos vaidmuo ir įtaka įvykiams Ukrainoje paskatino Vakarų pasaulį įvesti prieš šią valstybę sankcijas. Galima prisiminti, kad pirmos užuominos apie sankcijas (ir pirmiausia – jų mastą) Maskvą prajuokino. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad sankcijų ratas sukasi gal ir lėtai, bet nenumaldomai. Šiandien jau nežinia, kas juoksis paskutinis, nes sankcijos sukelia Rusijai akivaizdžių nepatogumų.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šeštadienį Kijeve dalyvaujanti naujai išrinkto Ukrainos prezidento Piotro Porošenkos inauguracijoje, ragina šią šalį reformuotis. „Ukraina apsisprendė ir pasirinko europietišką kelią. Žmonės jau pirmajame rinkimų ture aktyviai balsuodami parodė, kad nori taikos ir stabilumo - tai nepaprastai svarbu ir Lietuvai. Dabar svarbu eiti reformų ir pažangos keliu", - prezidentės spaudos tarnybos šeštadienį išplatintame pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Eurui Lietuvoje žalia šviesa – toks Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB) sprendimas. Galime pasidžiaugti, nes tai parodo, kad finansinė ir ekonominė situacija Lietuvoje yra santykinai gera, bent Europos Sąjungos šalių kontekste. Tačiau apskritai prieš apsispręsdami, džiaugtis ar liūdėti dėl euro įvedimo Lietuvoje, turime susimąstyti – ar apie eurą žinome pakankamai? Pavyzdžiui, kad euras Lietuvai ir kitoms ES šalims gali būti naudingas tik tol, kol jis yra patikimas.

Birželio 4 d. Europos Komisija (EK) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos. EK ir ECB paskelbtuose pranešimuose apie konvergenciją pažymima, kad Lietuva, vykdydama ekonomines reformas ir atsakingą fiskalinę politiką, padarė didelę pažangą, siekdama narystės euro zonoje.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Skelbiama, kad vien smulkiajam ir vidutiniam Lietuvos verslui per naująjį Europos Sąjungos finansavimo periodą bus išdalyta beveik 2 mlrd. litų paramos. Bet verslininkai skundžiasi, kad dažnai jie nežino, kur kreiptis dėl europinių pinigų. Mažuosius ypač gąsdina administravimo našta bei gausybė kontroliuojančių institucijų. Kelios siuvimo mašinos, pora darbuotojų, nedidukė gaminių ekspozicija telpa dešimtyse kvadratinių metrų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras antradienį paragino Prancūziją atšaukti 1,2 mlrd. eurų sutartį dėl „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai ir pareiškė, kad jie kels grėsmę rytinės Europos šalims. Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos partnerės ragina Paryžių peržiūrėti susitarimą dėl modernios karinės technikos pardavimo Maskvai po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir jos kovą įvykdytos Krymo aneksijos.

(papildyta 11.24) Rusijos valstybinė dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ iki birželio 9 dienos atidėjo reikalavimą, kad Ukraina iš anksto sumokėtų už gaunamas dujas, kai Kijevas pervedė dalį reikalaujamos sumos - 786 mln. JAV dolerių (2 mlrd. litų), pirmadienį nurodė „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris "Ukraina sumokėjo pirmąją dalį už tiektas dujas. Šiandien 786 mln. dolerių atėjo į „Gazprom“ sąskaitą, - A.Mileris cituojamas bendrovės pranešime.

LRT radijas, LRT.lt Ukrainoje viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad išrinktasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka patvirtino, jog artimiausiu metu planuoja su Europos Sąjunga pasirašyti prekybinę asociacijos sutarties dalį. „Laikas eina ir nelaukia: dėl ekonominių reformų, dėl asociacijos sutarties pasirašymo, nes buvo pasirašyta tik politinė dalis. Liko pati svarbiausia – laisvos prekybos su ES. Jis (P. Porošenka – LRT.

Žinių radijas Mykolo Romerio universiteto profesorius Audrius Bitinas pasakoja, kad Europos Sąjunga (ES) yra sukūrusi taisykles, kaip suderinti skirtingų šalių socialines sistemas, tačiau dėl didelės įvairovės, tai sunkiai įgyvendinama. „Žmogus dabar turi teisę judėti ES, kartu su juo turi teisę judėti ir šeimos nariai. Ir atitinkamai su tuo susijusios garantijos“, - teigia A. Bitinas. Pašnekovas mano, kad socialinės garantijos dar turi būti tobulinamos.

Neseniai atrodė, kad Rusija stovi prie didelio geopolitinio proveržio slenksčio. Buvo kalbama, kad ilgai puoselėtas Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) projektas, kuris turėjo tapti Rusijos atsaku Europos Sąjungai, pavirs realybe jau 2015 metais. Tačiau agresyvūs Rusijos veiksmai prieš Ukrainą, esminių tarptautinės teisės normų nepaisymas ir kiti panašūs pavojingi žaidimai privertė sunerimti net artimiausius Maskvos partnerius. Dėl šios priežasties EES projektas vėl praranda aiškius kontūrus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį paragino Europos Sąjungą paremti Maskvos pastangas tiesti naujus dujotiekius, kurie aplenktų Ukrainą, nes „radikalai“ Kijeve gali blokuoti dujų tiekimą. Kalbėdamas Sankt Peterburge vykstančiame ekonomikos forume, V.Putinas pareiškė, kad Maskva esanti patikima dujų tiekėja Europai bet negalinti pasitikėti tokia tranzito šalimi kaip Ukraina.

Europos Sąjunga (ES) turėtų atsižvelgti į Rusijoje dirbančių Europos kompanijų interesus, priimdama sprendimą įvesti sankcijas Maskvai dėl jos veiksmų Ukrainoje, šeštadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino patarėjas ekonomikos klausimais. „Mes labai tikimės, kad priimant tuos sprendimus..., (bus atsižvelgta į) Rusijoje dirbančių Europos kompanijų priklausomybę ir interesus“, – Andrejus Belousovas sakė Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume.

Trys Europos rytų šalys ir Malta šeštadienį dalyvauja rinkimuose į Europos Parlamentą, kuriame, kaip prognozuojama, daugumą turėtų sudaryti euroskeptiškos partijos. Čekijoje rinkėjai į balsavimo apylinkes jau antrą dieną; prie jų prisijungs Latvijos, Slovakijos ir Maltos piliečiai, o baigsis šie milžiniško masto rinkimai, besiritantys per 28 valstybes, Europos Sąjungoje sekmadienį.

Lietuvos ir Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą 10-mečio proga Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Lenkijos ambasada Vilniuje birželio 29 dieną kviečia į dešimties kilometrų bėgimą „10 for 10“. Abiem šalims svarbią sukaktį nuspręsta paminėti netradiciniu būdu – veržlumą ir ištvermę simbolizuojančiu bėgimu. Šis tarptautinis renginys ne tik pabrėžia politinę sėkmę, bet taip pat skelbia sveiko gyvenimo Europoje idėją.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) paragino panaikinti Šengeno erdvę, kurios valstybių piliečiams garantuojamas beveik nevaržomas judėjimas, bei sukurti prancūzų ir vokiečių ekonominį bloką, kuris būtų euro zonos ašis. Šiuo pasiūlymus eksprezidentas išdėstė žurnalo „Le Point“ ketvirtadienio numerio nuomonių skiltyje.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forume „Lietuvos energetikos rinka regiono plėtros ir galimybių kontekste“. Sveikindamas forumo dalyvius, premjeras pabrėžė būtinybę stiprinti bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką ir taip didinti valstybių narių energetinį saugumą.

Viešųjų pirkimų konkursuose ir Europos Sąjungos lėšų skirstyme esti aiškios spragos vešėti korupcijai, nes Lietuva vis dar keliauja iš sovietinės sistemos, į vakarietišką, projektų vykdytojams – įmonėms, ir užsakovams – valstybinėms įstaigoms, trūksta kompetencijos, o rinkimus laimėjusios politinės partijos ministerijų postus dalijasi pagal insituticijoms tenkančius finansius srautus. Apie tai kalbėjo radijo „Laisvoji banga“ diskusijų laidoje „Vektorius“ dalyvavę specialistai.

Užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas gegužės 19 dieną Briuselyje dalyvaudamas Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdyje, skirtame vystomajam bendradarbiavimui, akcentavo, kad efektyvi politinė ir praktinė ES parama Rytų partnerystės šalims yra kaip niekada svarbi.

Lietuva vis dar yra lyderė Europos Sąjungoje, skaičiuojant įkalintus asmenis 100 tūkst. gyventojų. „Tai rodo, kad mūsų baudžiamoji politika nėra gera“, - kalbėjo šiandien Kauno rajone viešėjęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Vieną nuteistąjį išlaikyti per metus mokesčių mokėtojams kainuoja nemažą sumą. Be to, valstybė nepajėgia nuteistiesiems sukurti tokių sąlygų, kokių reikalauja ES standartai.

2014 m. gegužės 13 d. Kultūros ministerijoje pristatyti tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ rezultatai. Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, visa apimtimi pasinaudojusi harmonizuota gyventojų dalyvavimo kultūroje apklausos metodologija. “Nuo šiol gyventojų dalyvavimas kultūroje, kultūros vartojimas, pasitenkinimas prieinamumu ir kokybe nėra pagrįstas vien nuojauta, o tapo pamatuotas ir pagrįstas skaičiais.

Danijos pareigūnai nurodė atšaukti prieštaringai vertinamo animacinio klipo, agituojančio žmones balsuoti artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose, transliavimą. 90 sekundžių klipe vaizduojamas ūsuotas raumeningas vyrukas, kuris agresyviai įsiveržia į besimylinčios poros kambarį ir ragina žmones eiti balsuoti. Šis vaizdo klipas pasirodė pirmadienio vakarą Danijos parlamento socialinių tinklų svetainėse.

64 proc. Lietuvos gyventojų yra teigiamai nusiteikę dėl Europos Sąjungos (ES) ateities, kai ES vidurkis yra 53 proc., praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. 2014 m. kovo mėn. atlikto specialaus „Eurobarometro“ tyrimo „Europiečiai 2014 m.“ duomenimis, dauguma europiečių (72 proc.) teigiamai arba neutraliai vertina Europos Sąjungą (34 proc. teigiamai, 38 proc. neutraliai). Lietuvoje teigiamai Europos Sąjungą vertina 43 proc., o neigiamai – tik 8 proc.

„Ši Vyriausybė dirbo, galima sakyti, šiltnamio sąlygomis“, - iš Seimo tribūnos antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. „Ar mūsų Vyriausybė parodė gerus veiklos rezultatus? - klausė politikas diskusijos dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos metu. - Aš tuo drįsčiau abejoti. Pradėkime nuo finansų“. Tuoj politikas pateikė duomenis iš Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės.

Gegužės 10 dieną kaimo turizmo sodybos „Karpynė“ sporto komplekse Raseiniuose įvyko Estijos, Latvijos ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerijų krepšinio turnyras narystės Europos sąjungoje 10-mečiui paminėti. Tai buvo jau 11 kartas, kai Baltijos šalių diplomatai santykius aiškinosi krepšinio aikštelėje. Dar prieš turnyrą įvyko draugiškas mačas tarp Lietuvos URM ir Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos krepšinio komandų.

(papildyta 13.45) Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinko į Briuselį derybų dėl Ukrainos, teigdami, kad gegužės 25 dieną toje šalyje numatyti prezidento rinkimai turi įvykti, ir rengdamiesi paskelbti apie naujas sankcijas grupei asmenų Rusijoje ir Kryme, kurie prisidėjo prie krizės.

Ar žinote kokiomis sąlygomis dirbo ir kokį atlygį gavo žmonės, užauginę kavą, egzotinius vaisius ir kitas iš besivystančių šalių importuojamas prekes, kurias kasdien perkame? Kadangi šį šeštadienį, gegužės 10 d., daugiau nei 80 pasaulio valstybių minima Pasaulinė sąžiningos prekybos diena, Lietuvos vartotojų institutas siūlo susipažinti su 3 animaciniais filmais, kuriuose trumpai ir aiškiai pristatoma, kokias alternatyvas tradicinei išnaudotojiškai prekybai siūlo sąžiningos prekybos sistema.

 JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija trečiadienį ėmėsi priemonių panaikinti prekybos lengvatas Rusijai, taikomas pagal vadinamąją GSP programą - šį žingsnį Baltieji rūmai pavadino „tinkamu“, atsižvelgiant į Maskvos kišimąsi Ukrainoje. Laiške Kongresui B.Obama pranešė ketinantis atšaukti lengvatas, taikomas Rusijai pagal Bendrosios preferencijų sistemos (Generalized System of Preferences - GSP) programą.

Europos Sąjungos vyriausybės trečiadienį preliminariai susitarė praplėsti teisinius kriterijus, kurių reikia skelbiant sankcijas asmenims ir firmoms kaip spaudimą Rusijai dėl Ukrainos, atveriant kelią naujiems sankcionuojamųjų sąrašams, kaip tikimasi nuo pirmadienio, sakė ES diplomatai. Sprendimą, kuris padės lengviau taikyti sankcijas Rusijos bendrovėms, dar turės oficialiai patvirtinti pirmadienį susirinkę ES užsienio reikalų ministrai.

Lietuvoje garsus verslininkas, dydžėjus bei prodiuseris Mark Splinter paviešino savo atvirą laišką šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, kuriame teigia norintis gauti Lietuvos pilietybę. „Aš esu už Lietuvą visiems geriems žmonėms, ir nemanau, kad mano kraujas įtakoja mano pilietiškumą arba lojalumą. Lietuvoje trūksta žmonių, noriu pakviesti daugiau žmonių čia atvykti dirbti, mokėti mokesčius, kurti inovacijas. Dviguba pilietybe ES piliečiams yra tiesiog logiška.

Europos policijos konfederacija (EuroCOP) susitikime Vilniuje diskutavo apie vieningą Europos teisėsaugos kultūrą, kuria siekiama nustatyti vieningus paslaugų kokybės, mokymo, sveikatos, saugumo, įrangos, darbuotojų skaičiaus ir biudžeto standartus. Reikalavimai būtų privalomi visoms ES narėms. Praėjusią savaitę vykusiame EuroCOP vykdomojo komiteto susitikime dalyvavo statutinius pareigūnus vienijančių profesinių sąjungų atstovai iš daugiau nei 20-ties valstybių.

Energetikos ministerija tikisi gauti europinės paramos elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ projektui. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Europos Komisijos (EK) manymu, kelių šimtų milijonų litų vertės projektas gali būti įgyvendintas ir be ES Sanglaudos fondo paramos, ministerija tikisi gauti paramą iš kito šaltinio - Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, EITP) fondo.

Vida Tavorienė Po dešimtmečio narystės ES išsisklaidė nemažai iliuzijų, tačiau daugelis Lietuvos politikų iki šiol yra apakinti ES šviesos. Praktikai vardija narystės privalumus ir bando įvertinti grėsmes. O euroskeptikai mano, kad dar po 10 metų tokio politinio ir ekonominio darinio, koks yra dabar, gali ir nebelikti.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius Žinių radijo laidoje „Opozicija“ pabrėžė, kad, siekdama sustabdyti Rusijos agresiją, Europos Sąjunga turėtų aiškiai pasisakyti dėl bendrijos plėtros ir užsitikrinti energetinę nepriklausomybę „Šiandien reikia duoti labai aiškias garantijas, kad Ukraina, Moldova, Gruzija - tos šalys, kurios jau pasirašo sutartį su Europos Sąjunga, tuo atveju, jeigu jos įvykdys ne kokius nors miglotus politinius, o labai aiškius techninius reikalavimus, keliamus narystei Europos...

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tautiečiai Lenkijoje, etninėse Punsko žemėse, taip pat minėjo įstojimo į Europos Sąjungą metines. Per dešimtmetį iš ES fondų jie yra gavę apie 43 mln., skaičiuojant litais, paramos. Prie vieno iš turizmo objektų – Punsko buities muziejaus – lietuviškų mokyklų moksleiviai pasodino medžių ir gėlių, taip paminėdami Lenkijos ir Lietuvos narystę Bendrijoje.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kad dešimt metų ES, nepaisant ekonomikos krizės, Lietuvai buvo sėkmingi. „Tiek neatlygintos finansinės pagalbos anksčiau Lietuva nebuvo gavusi, – kalbėjo politikas. – Gebėjimai pasinaudoti šia pagalba ir suteikti šalies ekonomikai naują kvėpavimą taip pat išryškėjo krizės laikotarpiu. Iš dugno pakilome labai greitai, kitoms valstybėms tai sekėsi daug sunkiau.

„Reikėjo pralieti daug prakaito ir įdėti nemažai pastangų“, – taip dabar kalba prieš daugiau negu dešimt metų vyriausiojo derybininko pareigas derybose dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) ėjęs Seimo narys Petras Auštrevičius. 2003 metų balandžio 16 dieną Atėnuose premjeras Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė stojimo į ES sutartį. Gegužę vyko dviejų dienų referendumas dėl stojimo į ES.

Europos federalistų sąjunga Lietuvoje (EFSL) sveikina visus Lietuvos žmones su mūsų šalies narystės Europos Sąjungoje dešimtmečiu. 2004 m. gegužės 1 d. prisijungdami prie pažangiausios politinės ir ekonominės sąjungos pasaulyje žengėme istorinį žingsnį ir sugrįžome į vieningą Europos tautų šeimą.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas puikiai prisimena Lietuvos įstojimo į ES dieną prieš dešimt metų. „Labai gerai prisimenu, nes tuo metu vyko teniso turnyras, skirtas stojimui į ES paminėti. Jame dalyvavo keletas užsienio delegacijų, tarp jų – ir Gruzijos. Buvo surengtas susitikimas su diplomatais, – pasakojo G. Kirkilas. – Tą iškilmingą dieną jautėmės kaip finalo nugalėtojai, juk tai neabejotinai pats didžiausias Nepriklausomos Lietuvos laimėjimas.

Ženevos susitarimas, pasiektas balandžio viduryje, turėtų padėti normalizuoti situaciją Ukrainoje, tačiau yra rimtų abejonių, kad šis dokumentas iš tikrųjų galėtų pakreipti reikalus į gerąją pusę. Kiekviena iš susitarimo dalyvių turėjo savo tikslų, kurie nebūtinai sutapo su kitų susitarimo šalių tikslais.

Rytų Ukrainos Slovjansko miesto, kurį kontroliuoja separatistai, meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas antradienį sakė, kad dėl sulaikytų karinių stebėtojų paleidimo su Vakarais kalbėsis tik tuo atveju, jei Europos Sąjunga (ES) panaikins sankcijas separatistų lyderiams.

  Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė įšaldžiusi aktyvus ir uždraudusi išduoti vizas 15-ai Ukrainos bei Rusijos piliečių, įskaitant Rusijos premjero pavaduotoją Dmitrijų Kozaką ir Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoją Liudmilą Švecovą, tačiau nepaskelbė jokių sankcijų Rusijos verslo lyderiams.

 Rusijos gynybos ministras pirmadienį informavo JAV gynybos sekretorių, kad rusų kariai po pratybų pasienyje su Ukraina sugrįžo į savo nuolatinės dislokacijos vietas, ir paragino Vašingtoną sušvelninti retoriką.

Gerbiamasis ministre, kaip apibūdintumėte pirmąjį Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį? Šį laiką apibūdinčiau kaip labai reikšmingą, padariusį didžiulę įtaką Lietuvos ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Kalbėdami apie pokyčius kaime ir žemės ūkyje, turime pripažinti, kad Europos Sąjungos parama Lietuvai buvo ir yra labai svari, iš esmės pakeitusi kaimo ir žemės ūkio veidą. Pirmiausiai atverta ir išplėtota prekių rinka – mes tapome ES bendrosios rinkos žaidėjai.