europos sąjunga

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kad dešimt metų ES, nepaisant ekonomikos krizės, Lietuvai buvo sėkmingi. „Tiek neatlygintos finansinės pagalbos anksčiau Lietuva nebuvo gavusi, – kalbėjo politikas. – Gebėjimai pasinaudoti šia pagalba ir suteikti šalies ekonomikai naują kvėpavimą taip pat išryškėjo krizės laikotarpiu. Iš dugno pakilome labai greitai, kitoms valstybėms tai sekėsi daug sunkiau.

„Reikėjo pralieti daug prakaito ir įdėti nemažai pastangų“, – taip dabar kalba prieš daugiau negu dešimt metų vyriausiojo derybininko pareigas derybose dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) ėjęs Seimo narys Petras Auštrevičius. 2003 metų balandžio 16 dieną Atėnuose premjeras Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė stojimo į ES sutartį. Gegužę vyko dviejų dienų referendumas dėl stojimo į ES.

Europos federalistų sąjunga Lietuvoje (EFSL) sveikina visus Lietuvos žmones su mūsų šalies narystės Europos Sąjungoje dešimtmečiu. 2004 m. gegužės 1 d. prisijungdami prie pažangiausios politinės ir ekonominės sąjungos pasaulyje žengėme istorinį žingsnį ir sugrįžome į vieningą Europos tautų šeimą.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas puikiai prisimena Lietuvos įstojimo į ES dieną prieš dešimt metų. „Labai gerai prisimenu, nes tuo metu vyko teniso turnyras, skirtas stojimui į ES paminėti. Jame dalyvavo keletas užsienio delegacijų, tarp jų – ir Gruzijos. Buvo surengtas susitikimas su diplomatais, – pasakojo G. Kirkilas. – Tą iškilmingą dieną jautėmės kaip finalo nugalėtojai, juk tai neabejotinai pats didžiausias Nepriklausomos Lietuvos laimėjimas.

Ženevos susitarimas, pasiektas balandžio viduryje, turėtų padėti normalizuoti situaciją Ukrainoje, tačiau yra rimtų abejonių, kad šis dokumentas iš tikrųjų galėtų pakreipti reikalus į gerąją pusę. Kiekviena iš susitarimo dalyvių turėjo savo tikslų, kurie nebūtinai sutapo su kitų susitarimo šalių tikslais.

Rytų Ukrainos Slovjansko miesto, kurį kontroliuoja separatistai, meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas antradienį sakė, kad dėl sulaikytų karinių stebėtojų paleidimo su Vakarais kalbėsis tik tuo atveju, jei Europos Sąjunga (ES) panaikins sankcijas separatistų lyderiams.

  Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė įšaldžiusi aktyvus ir uždraudusi išduoti vizas 15-ai Ukrainos bei Rusijos piliečių, įskaitant Rusijos premjero pavaduotoją Dmitrijų Kozaką ir Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoją Liudmilą Švecovą, tačiau nepaskelbė jokių sankcijų Rusijos verslo lyderiams.

 Rusijos gynybos ministras pirmadienį informavo JAV gynybos sekretorių, kad rusų kariai po pratybų pasienyje su Ukraina sugrįžo į savo nuolatinės dislokacijos vietas, ir paragino Vašingtoną sušvelninti retoriką.

Gerbiamasis ministre, kaip apibūdintumėte pirmąjį Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį? Šį laiką apibūdinčiau kaip labai reikšmingą, padariusį didžiulę įtaką Lietuvos ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Kalbėdami apie pokyčius kaime ir žemės ūkyje, turime pripažinti, kad Europos Sąjungos parama Lietuvai buvo ir yra labai svari, iš esmės pakeitusi kaimo ir žemės ūkio veidą. Pirmiausiai atverta ir išplėtota prekių rinka – mes tapome ES bendrosios rinkos žaidėjai.

(papildyta 17.28) Rusija pirmadienį pažadėjo „skaudų“ atsaką į naujausias JAV sankcijas septyniems aukštiems JAV pareigūnams ir 17 su Kremliumi susijusių įmonių, reaguodama į prezidento Vladimiro Putiną poziciją dėl padėties Ukrainoje.

Didžioji Britanija antradienį organizuos kelias tarptautines derybas, kurių tikslas – sugrąžinti Ukrainai aktyvus, kaip manoma, pavogtus valdant nuverstam prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Ukrainos kaimynės Moldovos piliečiai nuo šio pirmadienio galės be vizų vykti į daugumą Europos Sąjungos (ES) šalių, Kišiniovui siekiant pasirašyti asociacijos sutartį su Bendrija. Šis sprendimas rodo, kad „glaudesni ryšiai su Europos Sąjunga tikrai atneša apčiuopiamos naudos visiems“, sakė ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom). Pagal susitarimą biometrinius pasus turintys moldavai galės be vizų trumpam vykti į Šengeno zoną.

Lietuvos gėjų lyga (LGL) atidžiai skaičiuoja Seime registruojamus homofobiškus įstatymų projektus ir stengiasi užkirsti jiems kelią. Tačiau seimūnas Petras Gražulis apie tokią aršią kovą turi savo nuomonę. LGL užkliuvo Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, siūlanti numatyti administracinę atsakomybę už šeimos niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais.

Vienas iš būdų, kuriuo Europos Sąjungoje būtų pasiekta, kad gamtos ištekliai būtų naudojami tausiai, o susidariusios atliekos būtų tvarkomos kaip įmanoma mažiau kenkiant aplinkai, yra principo „teršėjas moka“ taikymas. Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovės Vilmos Karosienės, šis principas, įtvirtintas Atliekų tvarkymo įstatyme, turi paskatinti gyventojus rūšiuoti bei atsakingiau vartoti.

Įstojus į Europos Sąjungą (ES) didžiausias iššūkis Lietuvos teisės sistemai buvo ne techninis normų perkėlimas ar perrašymas, bet teisinio mentaliteto pokytis, reikalavęs nugalėti tam tikras dogmas ir sukurti naujas, tvirtina Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, vertindamas pirmąjį Lietuvos dešimtmetį ES.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Juozo Bernatonio kvietimu Lietuvoje lankosi Latvijos teisingumo ministrė Baiba Broka ir Estijos teisingumo ministras Andresas Anveltas. Šis trišalis teisingumo ministrų susitikimas surengtas minint Baltijos valstybių narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį. Tai pirmas toks visų Baltijos šalių teisingumo ministrų susitikimas nuo narystės pradžios ir pirmasis renginys, skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečiui paminėti.

Tyrimų duomenimis Lietuvos mokytojų pasitikėjimas savo skaitmeniniais gebėjimais yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Be to, 44,7% tėvų mano, jog būtent naujausių technologijų naudojimas ne tik informatikos pamokose, bet ir mokant kitų dalykų, skatintų vaikų motyvaciją mokytis.

Birželio referendumas dėl Konstitucijos pataisų tarsi sugrąžino Lietuvą į laikus, kai vyko labai svarbios, turiningos diskusijos apie stojimo į ES naudą ir pavojus, globalizaciją ir laisvą rinką, importo įtaką vietos gamybai, žemės pardavimą, suverenitetą ir kitus stojimo sutarties aspektus. Grįžti prie fundamentalių klausimų – labai pozityvu. Pagaliau panašėjame į tikrąją Vakarų visuomenę, kurioje ginčijamasi – kur yra laisvos rinkos riba, koks turi būti valstybės vaidmuo ekonomikoje.

Valdančiajai koalicijai priklausanti partija „Tvarka ir teisingumas“ inicijuoja Lietuvos partijų, dalyvaujančių Europos Parlamento rinkimuose, susitarimą siekti, kad Europos Sąjungoje būtų nustatytos vienodos minimalios pajamos. Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ tokį siūlymą vertina kaip nerealų. "Turėčiau labai rimtų abejonių, kad tai yra realu. Minimalūs socialiniai standartai kiekvienoje šalyje turėtų būti.

 Praėjus beveik ketvirčiui šimtmečio po Šaltojo karo pabaigos įsiplieskusi Ukrainos krizė tampa susilpnėjusios Vašingtono užsienio politikos simboliu, kai Jungtinės Valstijos neretai atsiduria keblioje padėtyje, nors vis dar turi vienintelės pasaulinės supervalstybės statusą.

 Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Ėtingeris) sekmadienį sakė, kad nemato pavojaus Europos prieigai prie Rusijos gamtinių dujų nukentėti nuo galimų ekonominių sankcijų dėl Ukrainos krizės.

  Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje sutiks vykdyti tarptautinį susitarimą, įpareigojantį juos palikti užimtus administracinius pastatus, tik tuomet, kai pasitrauks laikinoji Kijevo vyriausybė, penktadienį pareiškė jų lyderis.

Jungtinės Valstijos trečiadienį įspėjo, kad „aktyviai rengia“ naujas sankcijas Rusijai, kurios bus įvestos, jei svarbiose derybose dėl krizės Ukrainoje nepavyks įtikinti Maskvos atsitraukti nuo savo nesutaikomos pozicijos. Visgi privačiuose pokalbiuose amerikiečių pareigūnai leido suprasti nepuoselėjantys didelių vilčių, kad Ženevos derybose tarp Rusijos, Ukrainos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų pavyks pasiekti pažangą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuva sieks, kad geležinkelio vėžės projektas „Rail Baltica“ būtų įgyvendinamas įtraukiant Vilniaus jungtį. Taip LRT radijui sako premjeras Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, pirmieji darbai galėtų prasidėti jau netrukus. „Mūsų siekis yra, kad Vilnius būtų įjungtas į „Rail Baltica“ projektą.

Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybės narės su Ukraina turėtų dalytis žvalgybine informacija ir padėti jai karine technika bei amunicija, siūlo Lietuvos parlamentarai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikiausiai įsiamžins istorijoje kaip lyderis, grąžinęs Maskvai Krymą, tačiau jis taip pat stengiasi nelikti žmogumi, kuriam valdant Ukraina ištrūko iš Rusijos įtakos zonos. Tolesnės šešios savaitės bus lemiamos šioje kovoje, Ukrainai ruošiantis gegužės 25 dieną surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, parengti naują konstituciją ir neleisti prorusiškiems separatistams atplėšti rytinių regionų.

(papildyta 20.19) Slovjanskas, Ukraina, Maskva, balandžio 14 d. („Reuters“ -BNS). Prorusiški separatistai, kurie tvirtina priklausantys „Donecko Liaudies Respublikai“ rytinėje Ukrainos dalyje, pirmadienį kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, prašydami padėti jiems apsiginti nuo Ukrainos vyriausybės pajėgų.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apie padėtį Ukrainoje šiuo metu diskutuoja ir ES užsienio reikalų ministrai. Lietuvos diplomatijos vadovas tikisi, kad bus išplėstos sankcijos Rusijai. Tačiau neoficialiai teigiama, kad ekonominėms sankcijoms nebus pritarta. Tuo pat metu ES pritarė milijardo eurų paramai Ukrainai ir įšaldė dar keturių ukrainiečių, atsakingų už šalies lėšų grobstymą, sąskaitų įšaldymą.

„Šiandien Lietuvoje matome gana stipriai surežisuotą gyvenimą. Net prezidento rinkimai jau yra užkulisiuose surežisuotas spektaklis. Šiandien politologai komentuoja, kad dauguma kandidatų, kurie eina varžytis su dabartine prezidente, nerodo noro kovoti“, – pirmadienį sakė kultūros istorikas Darius Kuolys. Pasak jo, šiame surežisuotame politiniame spektaklyje išsiskiria vienas personažas.

 Ukrainos finansų ministras Oleksandras Šlapakas ketvirtadienį pareiškė, jog Kijevas įvykdė visas sąlygas, kad gautų pirmąją išmoką pagal finansinės pagalbos paketą, dėl kurio buvo susitarta su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). "Esame čia, kad pakalbėtume labiau konkrečiais terminais apie (tarptautinės) pagalbos laiką ir sąlygas, - O.Šlapakas sakė žurnalistams Pasaulio banko ir TVF pavasarinio susitikimo Vašingtone kuluaruose.

Finansinio gelbėjimo paketu pasinaudojusi Graikija ketvirtadienį su trenksmu grįžo į obligacijų rinką, pardavusi obligacijų už 3 mlrd. eurų (10,4 mlrd. litų) ir tuo pačiu pasiųsdama įtikinamą signalą, jog euro zonos skolų krizė jau baigiasi. „Tikriausiai bus surinkta apie 3 mlrd. eurų suma“, – vyriausybės atstovas Simas Kedikoglu (Simos Kedikoglou) sakė radijui „To Vima“, pridūręs, kad buvo nustatyta „mažesnė nei 5 proc.“ palūkanų norma.

„Kas įžūliai meluoja, atmetęs elementarų padorumą, tas pagrįstai laikomas žmogumi, kuriam būdingas moralinio idiotizmo sindromas“, – tokią citatą konservatorius Arvydas Anušauskas Seimo posėdžio metu dedikavo visiems parlamentare esantiems skardžiabalsiams. Ši frazė nuskambėjo po „tvarkiečio“ Petro Gražulio komentaro, kuriuo politikas apkaltino konservatorius dirbančius ne Lietuvos naudai. „Jeigu norite gyventi kaip beprotnamyje, tai aš tikrai nenoriu.

„Štai litas, kurį turime šiandien kišenėse, - kolegoms iš tribūnos dvidešimtine pamojavo Seimo narys Petras Auštrevičius. - Su Maironiu. Aš įsidedu į kairę kišenę dvidešimt litų ir tikiuosi po aštuonių mėnesių iš dešinės išimti palankiu žmonėms nustatytu kursu eurų atitinkamą sumą“. „Aš tuo tikiu, - sakė liberalas. - Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tai darys.

Atėnų centre ketvirtadienį prie Graikijos centrinio banko sprogo užminuotas automobilis, žmonės per incidentą nenukentėjo, pranešė policija. Sprogimas nugriaudėjo šaliai rengiantis po ketverių metų pertraukos grįžti į obligacijų rinkas. Automobilis, kuris stovėjo ant šaligatvio priešais banko pastatą, sprogo 02 val. 55 min. Grinvičo (05 val. 55 min. Lietuvos) laiku. Netoli šio pastato yra Graikijos tarptautinių skolintojų būstinės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį valstybės kontroliuojamam gamtinių dujų koncernui „Gazprom“ nurodė kol kas nereikalauti iš Ukrainos avansu mokėti už tiekiamas gamtines dujas. Prezidentas paragino kol kas nesiimti priemonių, numatytų su Ukraina pasirašytoje gamtinių dujų tiekimo sutartyje.

„Teisine prasme dėl euro jau yra nuspręsta. Apie savo apsisprendimą pasakėme stodami į Europos Sąjungą. Tačiau, jeigu žmonės dar kartą pasisakys ar diskutuos šia tema, problemos nematau“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) posėdžio metu spręs, ar bus įregistruota iniciatyvinė grupė dėl lito išsaugojimo.

Vida Tavorienė Europos Sąjungos strategų paradoksai: vienais sprendimais atveriami keliai genetiškai modifikuotiems augalams, kurie gamtai ir žmonių sveikatai gali būti pražūtingi, o kitais sprendimais įvedami griežti žalinimo reikalavimai, dėl kurių mažės ir brangs produkcijos gamyba. Vadinamieji žalinimo reikalavimai įsigalios kitais metais, tačiau jau šiemet pasėlius deklaruoti besiruošiantiems ūkininkams neramu, nes išskirti ekologiniu požiūriu svarbias vietoves bus ne taip paprasta.

Savo veidą be grimo vis aiškiau parodančiam Kremliui galima padėti ne tik tiesiogiai. Kenkimas sau – tai netiesioginė pagalba, kurios kartais net labiau laukia Rusijos propagandos mašina. Jei, kaip manoma, keli Rusijos „diplomatai“ Afrikoje leidžia sau plūstis ir keiktis, kalbant apie naujų žemių prie Baltijos ar net už Atlanto pajungimą, tai Lietuvos politikų turgaus lygio epitetai apie Europos Sąjungą kaip „dūrą“ yra kas kita.

„Karo akivaizdoje, kurį skelbia Vytautas Landsbergis, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos bendrininkai konservatoriai, liberalai, o dabar jau ir socialdemokratai, didinsime karo biudžetą. Liberalai net įstojo į šaulių sąjungą, tik kažkodėl dar nepataikė įstatymo projekto dėl jų apginklavimo“, - spaudos konferencijos metu kalbėjo Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila.

Gegužės mėnesį Lietuva Europos Komisijai (EK) turės pateikti savo kaimo plėtros 2014-2020 m. programą. Šiuo metu visose ES šalyse tebeverda aktyvios diskusijos dėl kai kurių priemonių ar veiklos sričių, numatytų šiose programose. Į Lietuvą atvykęs EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Mihail Dumitru susitiko su Lietuvos žemės ūkio ministerijos specialistais aptarti mūsų šaliai aktualių programos rengimo klausimų.

„Verslininkai yra nepatenkinti mūsų elgesiu. Tie, kurie eksportuoja į Rusiją, prisibijo. Teko bendrauti su mėsos perdirbėjais, jie labai drebėjo, o šiandien išgirdome naujieną, kad Rusija nebeįsileis jokių gaminių, kuriuose yra kiaulienos. Kalbame apie konservus ir dešras, nes jos be kiaulienos nesigauna. Verslininkai ne be pagrindo būgštauja, jie patirs nemažai nuostolių“, - balsui.lt sakė Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas.

 Afrikos ir Europos šalių lyderiai trečiadienį surengs derybas dėl augančio smurto Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR), Briuselyje prasidedant dideliam viršūnių susitikimų, kuriame dalyvaus apie 80-ies valstybių atstovai.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius balandžio 1 dieną Briuselyje vykusiame ES ir Afrikos šalių diplomatijos vadovų susitikime atkreipė Afrikos partnerių dėmesį į Europai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius iššūkius ir pabrėžė, kad esminių tarptautinės teisės principų – valstybių teritorinio vientisumo ir suverenumo – pažeidimai neturi būti toleruojami.

Balandžio 6–8 dienomis Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, pirmą kartą šalies istorijoje vyks Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija. Tai paskutinis ir vienas iš didžiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginių, kurį organizuoja antrąjį kalendorinių metų pusmetį pirmininkaujančios valstybės nacionalinis parlamentas pasibaigus pirmininkavimui (kitų metų pirmąjį pusmetį). Į aukščiausio politinio lygmens konferenciją planuoja atvykti apie 50 užsienio deleg...

Įrodyk, kad žinai apie svarbiausius Lietuvoje įgyvendinamus transporto sektoriaus projektus, finansuojamus Europos Sąjungos paramos lėšomis. Atsakyk į žemiau pateiktus klausimus ir laimėk Susisiekimo ministerijos prizus – didelį skėtį ar kelionines skaitmenines svarstykles bagažui sverti. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama suteikia galimybę modernizuoti Lietuvos kelius, geležinkelius, vandens ir oro transporto infrastruktūrą, gerinti eismo sąlygas ir saugą.

Rusija pradėjo skaičiuoti Krymo atplėšimo nuo Ukrainos kainą braškančiai šalies ekonomikai, neramiai vildamasi, kad Vakarų valstybės susilaikys nuo antrosios sankcijų bangos, kuri padarytų dar didesnę žalą. Maskva, kuri jau buvo pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G-8), ruošiasi bent dalinei ekonominei izoliacijai ateinančius metus, o prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę pareiškė, kad Rusija turėtų sukurti savo kredito kortelių sistemą.

Šiemet gegužės mėnesį Krymo totoriai minės 70-ąsias trėmimų iš Krymo į Sibirą ir Centrinę Aziją metines. Per 200 tūkstančių totorių buvo ištremti, o sugrįžti į gimtąsias vietas jiems buvo leista tik prasidėjus M. Gorbačiovo perestroikai. Todėl nenuostabu, kad dauguma jų neslepia antirusiškų nuotaikų ir bando priešintis Rusijos veiksmams Kryme. Dėl skaudžios istorinės praeities į šiuos pusiasalio gyventojus Krymo krizės metu krypo ir tebekrypsta Vakarų pasaulio akys.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Kokių problemų gali kelti viena kryptimi keliaujantys pinigų maišai iš Briuselio į Lietuvą? Ko daugiau reikia valstybei, norinčiai pragyvenimo lygiu pasivyti turtingąsias ES šalis? Pagalvokime iš naujo. Plaukiantys pinigai iš Europos širdies, panašu, tvirto ekonominio stuburo kol kas valstybei nekuria. Iki 2013 metų pabaigos Lietuvos panaudotos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos sudarė beveik 16,9 mlrd. litų, arba 72 proc. galimų panaudoti lėšų.

Nuo 2013 m. kovo 1 d. Lietuvos gyventojams galioja fizinių asmenų bankroto įstatymas. Iki tol Lietuvos piliečiai galėjo bankrutuoti tik kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Gintaro Adomonio, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidento nuomone, bankrutuoti privačiam asmeniui formaliu požiūriu nėra sudėtinga, tačiau realybė - kitokia. „Realiai atsiranda masė nepatogumų. Žmogus pereina į tą fazę, kai žmogus nebedisponuoja savo turtu.