europos sąjunga

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei Europos Sąjunga (ES) uždraus importuoti lietuvišką kiaulieną, Lietuva prašys Briuselio paramos šalies kiaulių augintojams. Taip LRT radijui teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Jei bus uždraustas eksportas į ES šalis, mes stengsimės, kad iš ES biudžeto gautume papildomą finansavimą, kad padengtume tam tikrus nuostolius tiems, kas augina kiaules ir užsiima tuo verslu“, – sako A. Butkevičius.

Ukrainos premjeras Mykola Azarovas, kuris antradienį pareiškė atsistatydinsiantis, nusileisdamas jau ne vieną mėnesį opozicijos daromam spaudimui, yra ištikimas biurokratas, pagarsėjęs irzlumu ir savo kritikams kartą pasiūlęs "atsiknisti". 66 metų politikais, Sovietų Sąjungos laikais dirbęs geologu, ištikimai tarnavo prezidentui Viktorui Janukovyčiui, tačiau buvo tapęs negailestingų opozicijos pašaipų taikiniu dėl prasto ukrainiečių kalbos mokėjimo.

Lietuvos planus įsivesti eurą kolegoms Europos Sąjungoje (ES) pristatęs finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šis siekis demonstruoja pasitikėjimą euro zona. „Lietuva demonstruoja, kad euro zona turi perspektyvą, yra labai geras projektas, ir mes prie jo prisidedame“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė finansų ministras. Jis ES finansų ministrams pristatė Lietuvos Vyriausybė siekį nuo 2015 metų tapti 19-ąją euro zonos nare.

 Referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo organizuojantys piliečiai veikia prieš Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį, sako europarlamentaras konservatorius Vytautas Landsbergis. "Tas pavojingasis referendumas, kuriame galų gale Konstitucinis Teismas pasakė tai, ką mes bandėme sakyti anksčiau, o referendumo šalininkai bandydavo išsisukinėti, kad čia ne prieš Europos Sąjungą.

Kijeve gyvenanti verslininkė Anastasija (vardas pakeistas, tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kalbėdama su LRT.lt, paprašė jos tapatybės neatskleisti: kitaip po publikacijos pasirodymo į jos biuro duris pasibelstų Ukrainos mokesčių inspekcija, ir ji turėtų ieškotis naujo darbo. Anastasija vadovauja įmonei, prekiaujančiai priemonėmis, skirtomis dezinfekuoti karvių tešmenis prieš jų melžimą.

(papildyta 15.07) Ukrainos antivyriausybinių protestų dalyviai penktadienį toliau laikė užėmę vietos administracijos pastatus keturiose vakarinėse šalies srityse, sukeldami papildomą galvos skausmą prezidentui Viktorui Janukovyčiui. Protestuotojai ketvirtadienį užėmė srities administracijos pastatą vakariniame Lvovo mieste ir privertė gubernatorių Olehą Salo parašyti atsistatydinimo pareiškimą.

Euromaidane kalbama: „Imperija mus laiko už rankų ir kojų, kad tik mes nesirinktume europietiškų standartų gyvenimo“, „Janukovyčiaus mygtukus spaudo Kremlius“, „tituški“ (provokatoriai) nešiojasi ukrainietiškus pasus įmautėse su ženklu „CCCP“. Tai tik keletas nuorodų į tai, kad šalyje vyksta ne tik piliečių protestas prieš valdžią, bet ir principinė kova tarp praeities ir ateities. Laisvė - ypač dažnas žodis tarp protestuotojų.

 Rusija nesikiš į įnirtingus antivyriausybinius protestus Ukrainoje ir mano, kad šios šalies vadovybė ras išeitį iš susidariusios padėties, pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Mes nemanome turintys teisę kokiu nors būdu kištis į mums broliškos Ukrainos vidaus reikalus. Tai neleistina, Rusija to nedarė ir nedarys“, – sakė D.Peskovas interviu, kuris ketvirtadienį paskelbtas dienraščio „Komsomolskaja pravda“ interneto svetainėje.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ vertina kritinę situaciją Kijeve, taip pat atsako į klausimus dėl sumažintų pensijų kompensavimo ir vakar Vyriausybės patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių. Premjeras sutinka, kad Ukrainos Vyriausybė yra atsakinga už kraujo praliejimą Kijeve Maidano aikštėje ir remia Europos Sąjungos ketinimus taikyti sankcijas Ukrainos valdžiai.

Šalies skilimo galimybė mažesnė nei Oranžinės revoliucijos metu 2004 metais, – portalui balsas.lt teigiė teletransliacijų kompanijos „English Club TV“, kurios pagrindinis biuras yra Dnepropetrovske (rytų Ukraina), vadovas Andrejus Semčenka. „Sprendžiant iš visko, kažkas viską kontroliuoja, tačiau minia jau tampa nebekontroliuojama apskritai. Opozicija minios išsižadėjo, pareiškė, kad jos nebekontroliuoja, tad ji dabar tarsi jau niekieno.

 Serbija antradienį oficialiai pradėjo derybas su Europos Sąjunga (ES) – žengė pirmąjį žingsnį ne vienus metus truksiančiose derybose, kurių tikslas yra šios Vakarų Balkanų valstybės priėmimas 29-ąja Bendrijos nare.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį pareiškė neatmetantis galimybės, kad Europos Sąjunga (ES) ateityje gali svarstyti sankcijas Ukrainai, jei šalies valdžia panaudotų smurtą prieš protestuotojus. "Jeigu būtų panaudotas smurtas, prievarta, tokie veiksmai tikrai turės pasekmių, ir negalime atmesti svarstymo apie sankcijas.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) penktadienį perspėjo škotus, kad tapę nepriklausomi jie atsidurtų už Europos Sąjungos ribų ir prarastų įtakingumą pasaulinėje arenoje. Be kita ko, anot W.Hague'o, Škotija būtų priversta įsivesti eurą ir pasirašyti ES Šengeno atvirų sienų sutartį.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius šiandien dalyvavo Vilniaus Universitete surengtoje diskusijoje „Darbai jauniems žmonėms: alternatyvos emigracijai“. Renginyje aptarta viena aktualiausių problemų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse: jaunimo nedarbas ir masinis jaunų žmonių išvykimas, ieškant naujų darbo galimybių užsienyje. Savo kalboje premjeras pažymėjo, kad nuo šių metų Lietuvoje pradedama įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva, rekomenduota ES Tarybos.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos išreiškė būgštavimų dėl Ukrainos parlamento priimtų įstatymų, varžančių teisę protestuoti. Opozicija šių įstatymų priėmimą vadina valdžios užgrobimu. Teisių gynimo organizacijos Vakaruose pasmerkė ketvirtadienį Aukščiausiosios Rados priimtus įstatymų projektus, pavadinusios juos prezidento Viktoro Janukovyčiaus mėginimu įtvirtinti „diktatūrą“. Aktyvistai paragino Ukrainos prezidentą juos vetuoti.

Ukrainoje dabartinę vyriausybę palaikantys parlamentarai ketvirtadienį patvirtino dokumentą, kuris iš esmės reiškia siekį sutramdyti protestus prie prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Briuselis šaltai reagavo į Rusijos koncerno „Gazprom“ prieš kelias savaites pateiktus siūlymus, kurie, rusų požiūriu, galėjo padėti sureguliuoti ginčus dėl „Gazprom“ veiklos antimonopolinio tyrimo, rašo portalas vz.lt, remdamasis britų leidiniu „Financial Times“ (FT). „Planuojame dirbti toliau prie pretenzijų pareiškimo (angl. statement of objections) ir, tai tik jis bus parengtas, jį paskelbti“, - šią savaitę Briuselyje kalbėjo Europos Sąjungos konkurencijos reikalų komisaras Joaquinas Almunia.

Vizito Vatikane ir Italijoje metu sausio 16 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su Italijos užsienio reikalų ministre Emma Bonino. Susitikime aptarti aktualūs Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų klausimai, dvišalis bendradarbiavimas saugumo politikos ir karinėje srityse, prekybinė bei ekonominė partnerystė. Italijos ministrė pasveikino L. Linkevičių su sėkmingu pirmininkavimu ES Tarybai ir palinkėjo rezultatyvaus darbo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje.

Vita Ličytė, LRT radijas, LRT.lt Visuomenės ir valdžios atstovai diskutuos, kaip jaunus žmones išlaikyti Lietuvoje. Darbo neturi kas penktas jaunuolis, o beveik pusė emigruojančių į kitas šalis – jaunesni nei 30 metų.

Ukrainoje dabartinę vyriausybę palaikantys parlamentarai ketvirtadienį patvirtino dokumentą, kuris iš esmės reiškia siekį sutramdyti protestus prie prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Gruzijos premjeras Iraklis Garibašvilis ketvirtadienį sakė, kad nerimauja dėl Rusijos „provokacijų“, bet yra įsitikinęs, kad jo valstybė gali atlaikyti bet kokį naują spaudimą iš Kremliaus. Gruzija, kuri 2008 metais kariavo trumpą karą su Rusija dėl atsiskyrusio Pietų Osetijos regiono, lapkritį parafavo susitarimą dėl glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), ir pareigūnai Tbilisyje sako, jog tikisi vėliau šiais metais jį ratifikuoti.

Pasak kasmetinio Rusijos URM pranešimo apie žmogaus teises Europos Sąjungoje, Europa – tai tamsi ir niūri vieta, kur pilna nacių ir ksenofobų, rašo „Foreign Policy“. 153 puslapių ataskaitoje pateikiami duomenys apie žmonių teisių pažeidimus visose 28 ES valstybėse. Pagrindinės europiečių nuodėmės – kankinimai, masinis elektroninis sekimas, kalinių laikymo sąlygos, fiasko kovoje su prekyba žmonėmis, netinkamas elgesys su bėgliais ir migrantais, netgi moterų apipjaustymas.

Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, dėl euro įvedimo Lietuva apsisprendė dar tada, kai stojo į Europos sąjungą, todėl dabar svarstymai, ar mums reikia euro ar ne, tik prajuokintų pasaulį. „Nereikia juokinti nei Lietuvos, nei viso pasaulio tokiais svarstymais. Euro įvedimas nėra vienos dienos darbas, jis neįvyksta spragtelėjus pirštu. Tai ilgo pasirengimo reikalaujantis procesas. Jam rengiasi verslas, valdžios institucijos, centrinis bankas, pertvarkomos sistemos.

Kremlius iki šiol neatsisako siekių plėsti savo hegemoniją, o Europos Sąjungą (ES) laiko savo varžove, su kuria reikia kovoti. Šiuos planus ypač išryškino Vilniuje vykęs Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, sako buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Aukščiausio rango Europos Sąjungos lyderiai sako esą optimistai dėl Lietuvos stojimo į euro zoną 2015 metais; tuomet visos trys Baltijos šalys turėtų vieną europinę valiutą. „Aš tikiuosi, kad Lietuva jau kitais metais taps 19-ąja nare ir užbaigs euro įvedimą Baltijos regione“, – sakė penktadienį Rygoje Europos Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy (Hermanas Rompėjis) Rygoje, kai Latvija nuo šių metų pradžios jau yra 18-oji euro zonos narė.

Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos sudėtis šiais metais iš esmės pasikeis, o procesą, per kurį bus paskirstyti aukščiausi postai Bendrijoje, naujienų agentūra AFP juokais palygino su vaikų žaidimu „Muzikos kėdės“ – kai kėdžių yra viena mažiau nei norinčiųjų ant jų atsisėsti.

Ekonomikos krizė Europoje vis dar gali būti „pavojinga“, skatindama Europos Sąjungai (ES) priešiškas jėgas, naujasis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris perspėjo ketvirtadienį paskelbtame interviu. F. W. Steinmeieris taip pat pareiškė, jog euroskeptikai, sustiprėję dėl ES skolų krizės, yra „besmegeniai“. „Esu susirūpinęs dėl padėties mūsų Sąjungoje, – jis sakė Graikijos dienraščiui „Ta Nea“ prieš vizitą į tą šalį. – Viešųjų finansų krizė dar nepasibaigusi.

Ekonomikos krizė Europoje vis dar gali būti „pavojinga“, skatindama Europos Sąjungai (ES) priešiškas jėgas, naujasis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) perspėjo ketvirtadienį paskelbtame interviu. F.W.Steinmeieris taip pat pareiškė, jog euroskeptikai, sustiprėję dėl ES skolų krizės, yra „besmegeniai“. „Esu susirūpinęs dėl padėties mūsų Sąjungoje, – jis sakė Graikijos dienraščiui „Ta Nea“ prieš vizitą į tą šalį.

Dainius Paukštė Įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva žengė teisingą žingsnį. Nors tuo metu buvo ir ne visai sąžiningų tuometinių euroentuziastų pastangų alumi ir skalbimo milteliais skatinti balsavimą referendume, lieku prie tos pačios nuomonės: esame ten, kur norėjome ir turėjome būti. Taip nusprendėme patys, suteikdami galimybę sau ir valstybei pakartotinai sugrįžti ten, kur ji buvo savo valstybės jaunystėje – į Europą. Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes ne jie yra šio straipsnio dėmesio centre.

Automobilių gausa Šiaulių mieste kelia daugybę problemų. Gyventojai priversti laukti transporto kamščiuose ir kvėpuoja užterštu oru, išaugo avarijų skaičius, mieste nėra laisvos vietos. Šiauliai vėl bandys pateisinti dviračių miesto vardą. Gali būti, kad jau šiemet šiauliečiai važinėsis moderniu dviračių taku.

Graikijai rengiantis oficialiai perimti pusmečio pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) iš Lietuvos, Atėnų centre trečiadienį buvo uždarytos gatvės ir dislokuoti riaušėms pasirengę policininkai. Renginiai po pietų prasidėjo eurokomisarų, kuriems vadovauja Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barrosso, apsilankymu sostinės konferencijų centre „Zappeion“. Premjerui Antoniui Samarui aprodant eurokomisarams centrą, virš jo skraidė sraigtasparnis.

Įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva žengė teisingą žingsnį. Nors tuo metu buvo ir ne visai sąžiningų tuometinių euroentuziastų pastangų alumi ir skalbimo milteliais skatinti balsavimą referendume, lieku prie tos pačios nuomonės: esame ten, kur norėjome ir turėjome būti. Taip nusprendėme patys, suteikdami galimybę sau ir valstybei pakartotinai sugrįžti ten, kur ji buvo savo valstybės jaunystėje – į Europą. Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes ne jie yra šio straipsnio dėmesio centre.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pamirškite piratus, iškėlusius juodą vėliavą ir šaudančius iš patrankų. Šiandienos jūrų plėšikai – kitokie, tačiau ne ką mažiau pavojingi.

Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių sekmadienį susirinko Kijevo centre į pirmąjį didelį 2014 metų opozicijos mitingą, protestams prieš Ukrainos prezidento sprendimą atsisakyti sutarties su Europos Sąjunga (ES) tęsiantis jau septintą savaitę. Opozicijos lyderiai, tarp jų – buvęs bokso čempionas Vitalijus Klyčko, paragino minią tęsti protestus Nepriklausomybės aikštėje, kur protestuotojai stovyklauja nuo lapkričio pabaigos. „Valdžia dedasi, kad negali mūsų girdėti.

Latvijai sausio 1-ąją įsivedus bendrą Europos Sąjungos valiutą, pasikeitė ir Lietuvos ekonominė situacija, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, euro įvedimas Lietuvoje yra būtina sąlyga tolesniam ekonomikos augimui. „Manau, kad vakar, sausio 1 dieną, įvyko ekonominis įvykis, kuris labai smarkiai pakeitė ir mūsų ekonominę situaciją. Ir turiu pasakyti, kad euro įvedimas Lietuvoje jau bus būtina sąlyga tolimesnei sėkmingai ekonominei plėtrai.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketina pareikšti savo šalies žmonėms, kad jų likimas taip glaudžiai susijęs su Europos Sąjunga (ES) ir kad Berlynui gyvybiškai svarbus rastis atsakymų, kurie leistų visam laikui išspręsti euro zonos skolų krizę. Iš anksto paskelbtame tradicinio kreipimosi Naujųjų metų išvakarėse tekste A.Merkel pažymi, kad Vokietijai reikės daug nuveikti, kad išlaikytų sako ekonomikos galią.

Pirmininkavimo ES Tarybai metu Aplinkos ministerija suorganizavo daugiau kaip pusantro šimto įvairių posėdžių Vilniuje, Briuselyje ir kituose ES miestuose, buvo atsakinga už sėkmingą atstovavimą ES valstybių interesams penkiolikoje tarptautinių aplinkosauginių renginių. Aplinkos ministro Valentino Mazuronio teigimu, Lietuvai pirmininkaujant padaryti sprendimai buvo labai svarbūs, racionalūs ir subalansuoti.

Jeigu būtų buvusi pasirašyta Asociacijos sutartis su Ukraina, pusmetį trukęs Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai būtų buvęs vadinamas tobulu. O dabar – tiesiog labai sėkmingu, rašo „Verslo žinios“. „Esame patenkinti savo pirmininkavimu, nes įvykdėme visas iškeltas užduotis, suderėjome viską, ką turėjome suderėti. Pokalbiuose su ES vadovais girdžiu, kad mus vertina labai pozityviai", – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nebyliai sutikdamas su tuo, kad gatvių protestai nenuvers Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus, vienas pagrindinių jo varžovų sekmadienį demonstrantams pasakė, kad opozicija šalį vėl atgręš į Europą laimėjusi kitus rinkimus 2015 metais.

Daugėjant pensinio amžiaus žmonių, išvykstančių į kitas Europos Sąjungos (ES), Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybes ir Šveicariją, daugėja ir klausimų, kas atsitiks su jų Lietuvoje paskirta senatvės pensija, kurią jie gavo iki šiol; ką daryti, kad pensijos mokėjimas nebūtų sustabdytas ir kaip elgtis, norint atnaujinti pensijos mokėjimą. Kasmet daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija.

Ukrainoje maždaug 15 tūkst. žmonių sekmadienį dalyvauja naujame proteste prieš vyriausybės sprendimą atmesti paktą su Europos Sąjunga (ES), bet dalyvių skaičius yra daug mažesnis nei ankstesnėmis savaitėmis. Tūkstančiai žmonių protestavo sostinės Kijevo Nepriklausomybės aikštėje – kaip ir kiekvieną sekmadienį nuo to laiko, kai vyriausybė priėmė minėtą sprendimą. Tačiau ankstesniuose protestuose dalyvaudavo šimtai tūkstančių žmonių.

Gruzija pasiryžusi atlikti visas reikalingas procedūras ir pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga 2014 metų rugsėjį, pareiškė Gruzijos ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis. Susitikęs su Gruzijoje akredituotais diplomatinio korpuso nariais penktadienį, I.Garibašvilis pasakė, kad Gruzija jau pasirengusi pasirašyti šią sutartį.

Trijų Ukrainos opozicijos partijų lyderiai – Arsenijus Jaceniukas, Vitalijus Klyčko ir Olehas Tiahnybokas – paskelbė, kad sekmadienį Maidanu vadinamoje Nepriklausomybės aikštėje vėl vyks „liaudies večė“, pranešama BBC tinklalapyje. Mitingo pradžia – 12 val. masiniai protestai, prasidėję tuomet, kai Ukrainos vyriausybė atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, jau tęsiasi be pertraukos beveik mėnesį.

Paskutiniame Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) posėdyje gruodžio 20 d. Briuselyje sutarta Moldovos Respublikos piliečiams, vykstantiems į ES, taikyti bevizį režimą. Tikimasi, kad ES Taryba ir Europos Parlamentas sprendimą galutinai patvirtins kitų metų pradžioje. „Šiandien susitarimas dėl bevizio režimo Moldovos Respublikai svarbus ne tik šios šalies piliečiams, tačiau taip pat ir Europos Sąjungai.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį Europos Sąjungos (ES) lyderiai Briuselyje aptarė Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje ir Ukrainos valdžios sprendimą, nepaisant protestų, rinktis artimesnę draugystę su Rusija. Pasak Lietuvos prezidentės, ES lieka atvira ukrainiečiams, bet ne dabartinei valdžiai. „Signalas Ukrainai tas pats – Europa yra atvira ukrainiečiams.

Lietuvos pasieniečių organizuotos dvi savaites trukusios operacijos „Perkūnas“ metu prie Europos Sąjungos (ES) šalių ir Šengeno asocijuotų narių išorės sienos bei šių valstybių teritorijose buvo sulaikyta daugiau kaip 10 tūkst. nelegalių migrantų. Šioje tarptautinėje operacijoje iš viso dalyvavo 23 ES šalys bei asocijuotos Šengeno erdvės narės Norvegija bei Šveicarija.

Ukraina per ateinančius septynerius metus galėjo gauti bent 19 mlrd. eurų (65,6 mlrd. litų) paskolų ir išmokų iš Europos Sąjungos, jeigu būtų pasirašiusi su Bendrija laisvosios prekybos ir politinės asociacijos sutartį, rodo vidiniai ES įvertinimai. Ukraina praeitą mėnesį paskutiniu momentu atsisakė pasirašyti sutartį su Briuseliu ir pasirinko glaudesnius ryšius su Rusija. Šis žingsnis Kijeve išprovokavo didelio masto protesto demonstracijas.

Dėl Asociacijos sutarties su ES pasirašymo dar daug neaiškumų Ukraina kol kas nerado sprendimo klausimui dėl pasekmių jos ekonomikai apribojimo pasirašius Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES), teigia prezidentas Viktoras Janukovyčius. „Jeigu kalbėti apie darbą dėl laisvosios prekybos zonos sutarties (su ES), tai jis pareikalaus kažkiek mūsų laiko, ir mes dar turime daug neaiškumų.

Žaliųjų ir valstiečių sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad Europos Sąjunga (ES) gauna daug signalų iš įvairių šalių, ne tik iš Lietuvos, kad klausimą dėl žemės pardavimo užsieniečiams būtina persvarstyti. „Būtina atskirti tuos, kurie dirba žemę ir kurie ja spekuliuoja. Mes sumaišome viską į vieną katilą“, – kalbėjo R. Karbauskis. Lietuvoje tik 20 proc. žemės, kurią dirba ūkininkai yra ūkininkų nuosavybė, o Vakarų Europos šalyse – 85 proc.