europos sąjunga

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį vykusiame skubiame susitikime dėl pabėgėlių krizės sutarė padidinti pagalbą Sirijos kaimyninėms šalims, įskaitant 1 mlrd. dolerių mobilizavimą per Jungtinių Tautų agentūras, taip pat stiprinti savo sienų apsaugą, siekiant pažaboti migrantų antplūdį. Senąjį žemyną užklupusi rimčiausia pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išprovokavo ginčus ir įtampą tarp Bendrijos valstybių, dalis kurių nebespėja tvarkytis su plūstančiais migrantais.

 Europos Sąjungos lyderiai turi padėti Europai „susigrąžinti savo išorės sienų kontrolę“, kai „milijonai“ potencialių pabėgėlių stengiasi patekti į šį žemyną, perspėjo trečiadienį ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Aktualiausias klausimas, kurį turime užduoti sau šįvakar, – kaip susigrąžinti mūsų išorės sienų kontrolę“, – pasakė D.Tuskas žurnalistams prieš pat Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje.

 Europos Sąjungos šalys skirs papildomai vieną milijardą eurų Jungtinių Tautų agentūroms, turinčioms reikalų su pabėgėliais, numatyta skubiai trečiadienį sušaukto Bendrijos lyderių susitikimo pareiškimo projekte. ES lyderiai tvirtina „reaguosią į neatidėliotinus pabėgėlių poreikius, padėdami JT Pabėgėlių Komisaro ir Pasaulio maisto programos tarnyboms, taip pat ir kitoms agentūroms, mažiausiai vienu papildomu milijonu eurų“, – nurodoma pareiškime, kurio tekstą gavo naujienų agentūra AFP.

 Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį atmetė tai, ką jis pavadino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel „moraliniu imperializmu“ sprendžiant pabėgėlių krizę.

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį rengia skubų susitikimą dėl migracijos krizės, kuris įvyks kitą dieną po to, kai bloko ministrai nubalsavo už prieštaringai vertinamą susitarimą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po Bendrijos nares, nors šis žingsnis sudavė rimtą smūgį Bendrijos vienybei.

Nepaisant dalies Vidurio ir Rytų Europos šalių pasipriešinimo, Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai antradienį nubalsavo už planą paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių.  Lietuva, kaip ir dauguma šalių, pasisakė už. Prieš kvotas balsavo Vengrija, Čekija, Slovakija ir Rumunija, o Suomija susilaikė, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Susitarimas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (Transatlantic Trade and Investment Partnership, TTIP) tarp Europos Sąjungos ir JAV neduoda ramybės nei jo šalininkams, nei oponentams. Ir vieni, ir kiti sutaria, kad šis susitarimas taps didelės svarbos geopolitiniu įvykiu. Tačiau jo galimų pasekmių vertinimai smarkiai skiriasi. Derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės dar tebesitęsia.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad Varšuva gali priimti daugiau pabėgėlių nei 9 tūkstančiai, numatyti Europos Sąjungos pabėgėlių paskirstymo plane, tačiau norėtų, kad Bendrijos sienos būtų geriau apsaugotos. Ši Europos Sąjungos valstybė kol kas sutiko priimti tik 2 tūkstančius pabėgėlių, Bendrijai siekiant įveikti didžiausią migrantų krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Ukrainos ir pabėgėlių krizės bei ekstremalaus islamo terorizmo, klimato kaitos, kibernetinio saugumo ir kitų iššūkių kontekste Europos Sąjunga (ES) siekia labiau strateginės bendros užsienio ir saugumo politikos, taip pat – Europos kaimynystės politikos.

Vilniuje viešinti Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federica Mogherini sako tikinti, kad antradienį valstybės narės sutars dėl migrantų naštos pasidalijimo ir taip sustiprins ES poziciją derantis su trečiosiomis šalimis. „Tikiuosi, kad rytoj vidaus reikalų ministrai ras sutarimą. Tai bus nepaprastai svarbu, pirmiausia dėl to, kad mūsų vidinė stiprybė sustiprina mūsų veikimą išorėje“, - spaudos konferencijoje sakė F.Mogherini, atsakydama į BNS klausimą.

Darbo partijos deleguotas krašto apsaugos viceministras Marijus Velička išplatino pranešimą spaudai, kuriame kalba apie į Europą galimai prasmukusių radikalių islamo kovotojų bandymus verbuoti migrantus. Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kritiškai vertina tokį viceministro elgesį bei neatmeta galimybės, jog jo nuomonė yra tiesiog Darbo partijos vadovų populistinis žingsnis.

Europos Sąjunga ketvirtadienį perspėjo, kad Katalonijos balsavimas už nepriklausomybę nuo Ispanijos reikštų jos išėjimą iš Bendrijos, į kurią ji turėtų stoti iš naujo. „Jeigu dalis valstybės narės nustoja būti tos valstybės dalimi, tai teritorijai tapus nepriklausoma valstybe, tai teritorijai daugiau nebegalioja ES sutartys“, – sakė Europos Komisijos atstovas Margaritis Schinas, atsakydamas į klausimą apie galimas rugsėjo 27 dienos balsavimo Katalonijoje rezultatus.

Europos Sąjunga paskelbė apie kitą trečiadienį rengiamą neplanuotą ES šalių lyderių susitikimą, kuriame būtų aptarti migrantų krizės reikalai ir nagrinėjama labai skirtinga reakcija į planus paskirstyti 120 tūkstančių pabėgėlių visoms bloko narėms. „Aš šaukiu papildomą (posėdį) trečiadienį rugsėjo 23 d. 18 val. (19 val.

Pabėgėlių integracija vyks lygiai taip pat kaip dabar, tik didesniu mastu. Taip valdžia apibūdina jau po trijų mėnesių prasidėsiantį pabėgėlių apgyvendinimą Lietuvoje. Pirmieji čia gali pasirodyti jau šių metų pabaigoje. Tačiau pirmiausia jie turės įveikti atranką. „Mes tikrai norime, kad jie savo noru čia atvyktų, kad norėtų čia gyventi, dirbti, gerbti mūsų kultūrą ir kurtų pridėtinę vertę.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentuoja, kad migrantų krizės priešakyje atsidūrusi Europos Sąjunga (ES) turi aiškiai atskirti nuo karo grėsmės bėgančius asmenis ir ekonominius migrantus bei daug griežčiau reaguoti į nelegaliai į Europos šalis patenkančius žmones. Anot jo, jei tai nebus padaryta, tai krizė gali su visais neigiamais padariniai gali užklupti ir Lietuvą. „Jei sąžiningai prašai politinio prieglobsčio Europoje ir lauki atsakymo – gausi špygą taukuotą.

Kai kurioms ES šalims griežtinant pasienio apsaugą, Lietuva to daryti kol kas nemato reikalo. Taip teigia iš Briuselio grįžęs vidaus reikalų ministras. Tuo metu valdantieji didelio ryžto spręsti pabėgėlių problemą nedemonstruoja. Seime teikiami vienas kitam prieštaraujantys įstatymų projektai ir nežinoma, kiek pinigų prireiks pabėgėlių integracijai. Pareigūnai darbuojasi Lietuvos-Lenkijos pasienyje. Pastarosiomis savaitėmis čia jaučiamas migrantų suaktyvėjimas.

Europos Sąjungos narės pirmadienį oficialiai dar šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas, taikomas Ukrainos ir Rusijos piliečiams, kaltinamiems promaskvietiškų smogikų, siekiančių atsiskirti nuo Kijevo, rėmimu. „Įvertinta padėtis nepateisintų sankcijų režimo keitimo nei fizinių, nei juridinių asmenų, kuriems taikomos ribojančios priemonės, sąrašuose“, – nurodoma ES Ministrų Tarybos pranešime.

Lietuva laikosi skeptiškos nuomonės dėl Briuselio siūlomos privalomos migrantų kvotų sistemos, pirmadienį pareiškė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, paraginęs sutelkti dėmesį sienų apsaugai bei teisės į prieglobstį neturinčių migrantų grąžinimui.

Čekija sekmadienį pareiškė sugriežtinsianti sienos su Austrija kontrolę dėl pabėgėlių krizės, atlikdama analogišką žingsnį kaip jos vakarinė kaimynė Vokietija. „Čekija griežtina priemones prie savo sienos su Austrija. Dėl tolesnių žingsnių bus sprendžiama pagal pabėgėlių, traukiančių į Čekiją, skaičių“, – vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas sakė visuomeninei televizijai.

Vengrijos populistas premjeras Viktoras Orbanas šeštadienį paragino suteikti didžiulį pagalbos paketą šalims, supančioms karo krečiamą Siriją, kad sumažėtų į Europą plūstančių pabėgėlių srautas, Europos Sąjungos lyderiams nesutariant, kaip suvaldyti šį antplūdį.

Po dviejų baimingų valandų iš keleivių lūpų išsiveržia palengvėjimo šūksniai, kai jų valtis priartėja prie kranto. Irklai džiaugsmingai sviedžiami už borto – pagaliau jie pasiekė Europą. Girdėti šūksniai „Allahu Akbar!“ (Dievas visų didžiausias). Vyrai klupinėdami lipa į krantą. Jie bučiuoja paplūdimio smėlį – ir vieni kitus į skruostus. „Ar čia Europos Sąjunga?“ – neramiai klausia vienas iš jų. Jis žino, kad taip, bet nori įsitikinti.

Slovakijos premjeras Robertas Fico pareiškė, kad jo šalis nepasiduos Vokietijos ir Prancūzijos spaudimui sutikti su privalomomis migrantų priėmimo kvotomis, kai Europos Sąjunga pristatė planus perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių tarp bloko narių.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pirmadienį patyrė apmaudu pralaimėjimą parlamente per balsavimą dėl tvarkos, pagal kurią vyks jo inicijuotas referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje. Nors pralaimėjimas balsuojant Bendruomenių Rūmuose tėra techninis kliuvinys, jis rodo, su kokiomis problemomis D.Cameronas susiduria, tramdydamas maištingus euroskeptikus savo centro dešiniojoje konservatorių partijoje prieš plebiscitą, kuris turėtų įvykti 2017 metų pabaigoje.

Tuo metu, kai Belgijos krepšinio rinktinė išplėšė ginčytiną pergalę prieš lietuvius Rygoje, Briuselyje Belgijos policija ašarinėmis dujomis ir vandens patranka mėgino išvaikyti Europos žemdirbius, kurie vertė šieną ir laidė fejerverkus, reikalaudami ES įsikišimo prieš smunkančias maisto produktų kainas, didele dalimi dėl Rusijos embargo. Europos Komisija pirmadienį paskelbė, kad skirs skubią 500 mln. eurų paramą žemės ūkiui. Tam pritarė ir ES neeilinė žemės ūkio ministrų taryba.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį pasiūlė surengti derybas dėl padėties Ukrainoje kartu su Vokietijos, Rusijos ir Kijevo lyderiais, kai atsirado ženklų, rodančių, jog imama laikytis vasarį paskelbtų paliaubų.

Vokietija ir Prancūzija sutaria, kad Europos Sąjunga, susidūrusi su daugybės migrantų krize, turėtų įvesti privalomas kvotas, kiek kiekviena ES narė turėtų priimti migrantų, pareiškė ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Šįryt kalbėjau su Prancūzijos prezidentu; Prancūzijos ir Vokietijos požiūriu, kuris bus pateiktas Europos institucijoms, mums reikia privalomų kvotų Europos Sąjungos viduje šiai naštai pasidalinti.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos šalis priimti bent 100 tūkst. pabėgėlių ir taip sumažinti pietinėms Bendrijos narėms tenkančią gilėjančios migrantų krizės naštą. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad migrantų krizė yra Vokietijos, o ne visos Europos problema, teisindamas savo vyriausybės veiksmus, mėginant sustabdyti pabėgėlių antplūdį.   „Priimti daugiau pabėgėlių – svarbus tikro solidarumo ženklas.

Situacija dėl migrantų yra kritinė, ir Lietuva pasirengusi solidariai ieškoti sprendimų kartu su visomis Europos šalimis, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, reaguojant į pasikeitusią situaciją, bendros europinės politikos dėl imigracijos modelis bus peržiūrimas iš naujo. Ieškant krizės sprendimo būdų rugsėjo 14 dieną vyks Europos šalių vidaus reikalų ministrų susitikimai. „Matome padidėjusią kritinę situaciją, susijusią su migrantų srautais.

Europos Sąjunga dar pusei metų pratęsia sankcijas Ukrainos ir Rusijos piliečiams, kurie kaltinami parama rytinėje Ukrainoje kovojantiems prorusiškiems separatistams, trečiadienį pranešė Lietuvos diplomatai. „Taip, galime patvirtinti, kad buvo priimtas sprendimas pratęsti sankcijas Rusijos ir Ukrainos piliečiams dar šešiems mėnesiams“, - BNS sakė Žana Tarasė, patarėja Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje.

Europos ministrai šeštadienį, po praėjusią savaitę sužlugdytos džihadistinės atakos Prancūzijoje, paragino skirti daugiau patrulių svarbiuose žemyno traukiniuose ir įvesti bilietus su juose įrašytais keleivių vardais.

Per jūroje įvykusį žmonių kontrabandininkų susišaudymą su graikų uosto policija žuvo 17-metis migrantas, šeštadienį vakare pranešė vyriausybė. „Prie Simės salos įvyko rimtas incidentas, kai jachta su 70-čia migrantų nuo Turkijos vakarinių krantų bandė nelegaliai įplaukti (į Graikijos vandenis)“, - sakoma Jūrų laivybos ministerijos pareiškime. Graikų uosto policija ir pareigūnai iš Europos Sąjungos (ES) pasienio agentūros „Frontex“ sugebėjo sustabdyti jachtą ir į ją įlipti.

Ukrainoje viešintis premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį Kijeve susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Volodymyru Groismanu, su kuriuo aptarė situaciją šalies parlamente, kalbėjosi, kaip būtų galima pagerinti Rados veiklą.

Italijos užsienio reikalų ministras griežtai atmetė Prancūzijos ir Vokietijos kritiką dėl jo šalies elgesio su dešimtimis tūkstančių migrantų, pasiekiančių jos pietinius krantus.

Vengrijos įrenginėjama tvora prie sienos su Serbija, turinti sumažinti Europos Sąjungą mėginančių pasiekti migrantų srautą, neatlieka savo paskirties, nes į šalį toliau plūsta rekordiškai gausūs pabėgėlių būriai. Policija nurodė, kad pirmadienį buvo sulaikyti 2 093, o antradienį – net 2 533 migrantai ir kad šie skaičiai yra didžiausi, užfiksuoti šiais metais.

Serbijos narystė Europos Sąjungoje vertinama kaip tikėtinas dalykas, kuris laikui bėgant taps realybe. Tai būtų dar vienas žingsnis įtraukiant Balkanų regioną į Europos gerovės ir stabilumo zoną (šis procesas prasidėjo 2004 metais priėmus į ES Slovėniją, jo tęsiniu 2013 metais tapo Kroatijos narystė). Tačiau Serbijos įstojimo į ES perspektyva taip pat gali būti vertinama gana nevienareikšmiškai dėl tam tikrų vidinių šios valstybės procesų ir jos ypatingų ryšių su Rusija.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė abejoja, kad Lietuva iš Europos Komisijos gaus dešimčių milijonų eurų paramą sunkumų kamuojamiems pieno gamintojams. Anot jos, tam tikros paramos galima tikėtis, tačiau ne tokios didelės. „Tam tikra pagalba, be jokios abejonės, bus skirta visoms šalims, priklausomai nuo to, kiek kuri nukenčia. Aišku, apie konkrečiais sumas kalbėti, o tokia, kokią jūs paminėjote (50 mln. eurų), aš manyčiau tikrai nėra tikėtina“, - pirmadienį žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

 Europos Sąjungos valstybių išorės sienų valdymo agentūra antradienį paskelbė apie praėjusį mėnesį prie ES sienų užregistruotą rekordinį migrantų skaičių – 107 tūkst. 500, kai 28 šalių blokas stengiasi suvaldyti pabėgėlių krizę. „Šis skaičius, rekordinis jau trečią iš eilės mėnesį, viršija ankstesnį, birželį pasiektą didžiausią skaičių, kuris buvo kiek daugiau kaip 70 tūkst.

Rusijos planuoja įvesti atvykstantiems ES gyventojams privalomą daktiloskopiją, t. y. pirštų antspaudų rinkimą, taip atsakydama į ES sprendimą reikalauti atvykstančių rusų pirštų antspaudų, praneša rbc.ru. „Rosturizm“ vadas Olegas Safonovas pareiškė, kad Rusija ES piliečiams taikys privalomą daktiloskopijos patikrą, tiesa, jis pripažino, kad toks sprendimas šiai šaliai reikš gerokai apmažėjusį turistų srautą ir tokiam sprendimui asmeniškai nepritaria.

 Labiausiai Europos Sąjunga (ES) pasitiki lietuviai ir rumunai, mažiausiai - Kipro ir Graikijos gyventojai, atskleidė naujas tyrimas. Politologas Liutauras Gudžinskas sako, kad lietuvių palankumą ES lemia neigiamas požiūris į nacionalinės valdžios institucijas bei Rusijos kaimynystė, o graikai ES nepasitiki dėl griežtų reikalavimų taupyti. Eurobarometro apklausos metu 68 proc. lietuvių ir tiek pat rumunų atsakė, kad yra linkę pasitikėti ES. Nepasitikėjimą ES išsakė 17 proc.

Pasaulis susiduria su „rimčiausia pabėgėlių krize“ nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir Europa turi atlikti jai priklausantį darbą, kad ši krizė būtų išspręsta civilizuotu būdu, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės klausimų komisaras Dimitris Avramopulas. „Šiandien pasaulis susiduria su rimčiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo“, - sakė eurokomisaras spaudos konferencijoje.

Intensyvėjančio atakos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose šalies rytuose pažeidžia vasarį sudarytą taikos sutartį su prorusiškais separatistais, antradienį pareiškė Europos Sąjunga. „Atsinaujinęs konflikto eskalavimas ... dėl šiandien įvykdytų atakų prieš kelias vyriausybės kontroliuojamas teritorijas ... pažeidžia Minsko susitarimų raidę ir dvasią“, – sakoma ES Išorinių veiksmų tarnybos pranešime, kuriame turima omenyje Baltarusijos sostinėje pasirašyta sutartis.

Rusijoje prieš savaitę įsigaliojus Vladimiro Putino įsakymui naikinti sankcijomis uždraustą Vakarų produkciją, visoje šalyje pasipylė naikinamų vaisių ir daržovių sultys, naikinami pieno produktai, deginama mėsa. V. Putinas net nurodė viską filmuoti, kad kas nepasisavintų draudžiamų produktų. Ant žemės pabyra lenkiški obuoliai, pomidorai ir morkos. Viskas vyksta netoli Maskvos. Netrukus daržoves ima traiškyti buldozeriai.

Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pristatomas kaip didelis Vakarų pasaulio diplomatinis laimėjimas, pradžiugino ne visas pasaulio valstybes. Teherano grįžimas į globalią rinką, kuris įvyks atšaukus sankcijas, yra svarbus geopolitinis veiksnys, tačiau ne visiems jis parankus. Aštri reakcija Didžiausias bet kokių derybų su Iranu kritikas buvo ir išlieka Izraelis. Šios šalies oficialūs pareigūnai ne kartą yra pareiškę, kad tartis su Iranu tolygu tartis su velniu.

 Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras penktadienį pareiškė, kad didelio masto migrantų bei pabėgėlių antplūdis „viršija“ skolų krizės krečiamos šalies pajėgumus ir todėl Atėnams reikalinga Europos Sąjungos pagalba. „Ši problema viršija mus. Graikija yra ekonominės krizės ištikta šalis ir susiduria su didele humanitarine krize, pati būdama krizėje“, - sakė A.Tsipras. „Šie mastai viršija mūsų pajėgumus, tai yra Europos mastai“, - pabrėžė jis.

 Prancūzijai, nutraukusiai svarbų kontraktą su Rusija, liko du didžiuliai „Mistral“ klasės karo laivai, kuriuos bus „nepaprastai sunku“ parduoti kitoms šalims, o pasilikti savo pajėgose būtų pernelyg brangu, prognozuoja ekspertai. Tie du 200 metrų ilgio sraigtasparnių nešėjai, pritaikyti jūrų desanto operacijoms, turėjo būti pristatyti Rusijai iki šių metų pabaigos pagal sutartį, kurios vertė – apie 1,2 mlrd. eurų.

Pusantro šimto tonų, - tiek sunaikinta nelegaliai į Rusiją įvežtos kiaulienos. Mėsa inspektorių taikiklyje atsidūrė dėl įtartino ženklinimo. Nors ant etikečių buvo parašyta, kad kiauliena iš Brazilijos, nustatyta, kad ji iš Europos Sąjungos. Anot rusų, mėsa buvo nelegaliai importuota į Rusiją pažeidžiant nuo birželio metams Vladimiro Putino pratęstą embargą maisto produktams. 35 tonos Belgorode sulaikyta kiauliena buvo pažymėta kaip jautiena.

Ateinantys metai verslui gali būti lemtingi – sako ekspertai. Prasidėjus paskutiniajam ES finansavimo laikotarpiui verslininkams teks geriau apgalvoti kuriamus verslo planus, nes vietoj subsidijų –„nemokamų“ pinigų – Europa verslininkams siūlo naudotis finansinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad tai padės verslui išlikti ir po 2020 m., kai finansavimas baigsis, bei užsitikrinti konkurencingumą.

Šių metų liepos 14 dieną po ilgų ir sunkių derybų buvo pasiektas istorinis susitarimas, kuris potencialiai gali užbaigti net kelis dešimtmečius trukusią konfrontaciją tarp Irano Islamo Respublikos ir Vakarų pasaulio. Nors daug kas priklausys nuo pasiekto susitarimo įgyvendinimo sėkmės, prognozės yra gana optimistinės. Susitarimo esmė Kaip žinia, esminis pastarojo meto Irano ir Vakarų pasaulio konfrontacijos aspektas buvo Teherano branduolinė programa.

Nors žmonės raginami kuo mažiau naudoti plastikinių maišelių, absoliuti dauguma numoja ranka ir toliau net supakuotas prekes dar pakuoja į plastikinį maišelį. Maišeliai kemša sąvartynus, nuodija milijonus paukščių, jūros žinduolių ir žuvų, o mūsiškiai politikai su prekybininkais vis dar bendrais žodžiais svarsto, ką gi su tais maišeliais daryti.