europos sąjunga

Naftovežiai, kurių nuotraukas prieš kelias dienas paviešino Rusijos gynybos ministerija, neturi jokio ryšio su „Islamo valstybe“, pareiškė Irako kurdų atstovas. Jo teigimu, cisternos priklauso kurdų autonomijai, praneša rbc.ru. Rusijos paviešintos nuotraukose užfiksuoti naftovežiai transportuoja naftą iš Irako kurdų autonomijos į Turkiją, o ne iš teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ kontroliuojamos teritorijos.

 Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė, kad Kijevas nepasiduos Maskvos šantažui ir neatsisakys laisvos prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES), tačiau sakė esantis pasirengęs tolesnėms deryboms su Rusija. „Nei Ukraina, nei Europos Sąjunga nereaguos į bet kokį Rusijos šantažą.

Ukraina nekeis prekybos sutarties su Europos Sąjunga sąlygų, kurios visiškai įsigalios nuo sausio, teigia Ukrainos ekonomikos ministras. Rusijai grasinant tokiu atveju Ukrainai įvesti prekybos sankcijas, Aivaras Abromavičius sako, jog Ukraina ruošiasi blogiausiam scenarijui, kuris šalies verslui gali kainuoti 600 mln. JAV dolerių (566 mln. eurų) per metus. A.Abromavičius interviu BNS teigė, kad dėl Rusijos pretenzijų nesiruošiama atsisakyti arba keisti prekybos santykių su ES.

Dar nuo 2002 m., kai Lietuva bent formaliai savo biudžetą pradėjo derinti su Europos Sąjunga (ES), biudžetas visada būdavo subalansuojamas trečiaisiais metais, o tai reiškia – niekada, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vyriausiasis mokslinis bendradarbis dr. Klaudijus Maniokas.   „Kiekvienais metais ta prognozė subalansuoto biudžeto nukeliama vis į priekį.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gyventojų amžiaus vidurkis padidėjo beveik devyneriais metais - labiau nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje. Bendrai ES gyventojų amžius per dešimtmetį išaugo šešeriais metais. Tarp labiausiai senstančių po Lietuvos rikiuojasi Portugalija ir Vokietija (7,6 metų), Austrija ir Rumunija (7 metai), rodo Eurostato skelbiami duomenys. 1994 metais Lietuvoje gyventojų amžiaus vidurkis buvo 33,5 metų, o 2014 - 42,4 metų.

 Darbo partijos siūlymui Lietuvai atsisakyti pabėgėlių kvotos pirmadienį valdančiųjų politinėje taryboje nepritarta. „Darbo partijos keltas klausimas dėl atsisakymo kvotų, kurios jau paskirtos, atsisakymo.

Europos Komisija neigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą. Planuojamas biudžeto deficitas – pasakyta – faktiškai neatitinka Stabilumo ir augimo pakto. Nedaug kas Lietuvoje atkreipė dėmesį į šių metų liepą ES priimtas rekomendacijas dėl reformų Lietuvoje. Jau jose buvo raginama nenukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo.

Turkija ir Europos Sąjunga sekmadienį viršūnių susitikime pasiekė „istorinį“ 3 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos susitarimą, kuriuos siekiama pažaboti sirų pabėgėlių ir kitų migrantų srautą į Europą. Europos vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pažymėjo, kad mainais į Turkijos bendradarbiavimą užkertant kelią atvykti į Europą 2,2 mln. pabėgėlių, kurie šiuo metu jau yra šioje šalyje, bus suteiktas postūmis Ankaros deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri sekmadienį kartu su Europos Sąjungos (ES) ir Turkijos vadovais Briuselyje tariasi dėl migrantų krizės, sako, kad jos neįmanoma įveikti be Turkijos pagalbos. „Migracijos krizės neįmanoma įveikti be trečiųjų šalių, o ypač Turkijos, pagalbos. Per Turkiją plūsta didžiausia pabėgėlių banga į Europą, todėl išeičių privalome ieškoti kartu.

Teroristų atakos Paryžiuje atskleidė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos, ypač pietuose, kiauros kaip rėtis, per jas laisvai juda teroristai, o saugumo tarnybos ir toliau nesugeba užkirsti kelio žudikams, nors apie juos daug ką žino. „Prancūzijai paskelbtas karas“, – po lapkričio 13 d. masinių žudynių Paryžiuje pareiškė šios šalies prezidentas François Hollande'as.

Europos Sąjungos vieningajai valiutai iškiltų grėsmė, jeigu žlugtų Šengeno sistema, užtikrinanti laisvą prekių ir žmonių judėjimą per šios zonos vidines sienas, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Kaip rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“, J.-C.Junckeris perspėjo, kad išlaikyti eurą būtų beprasmiška, jeigu žmonės negalėtų laisvai judėti ir juo naudotis. „Jeigu Šengeno dvasia mus paliktų ... prarastume daugiau negu Šengeno sutartį.

Pagal ES ir Turkijos bendrų veiksmų planą Europos Sąjunga įsipareigojo teikti skubią ir tęstinę humanitarinę pagalbą Turkijoje. ES suteiks naujų finansinių išteklių, kad padėtų Turkijai priimti sirus, kuriems suteikta laikina apsauga. Todėl Europos Komisija kuria Pabėgėlių priėmimo Turkijoje priemonę. Pagal ją bus koordinuojami veiksmai ir teikiama papildoma pagalba sirams, kuriems suteikta laikina pagalba, ir juos priimančioms bendruomenėms Turkijoje.

Taline žengtas svarbus žingsnis užtikrinant Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimą tolesnei projekto „Rail Baltica“ plėtrai. Čia vykstančiame Baltijos šalių derybinių grupių ir Europos Komisijos atstovų susitikime pasirašytos trys sutartys, pagal kurias naujiems „Rail Baltica“ plėtros etapams Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijose iš ES fondų paskirta apie 734 mln. eurų.

Vladimiras Putinas turi planą dėl Sirijos. Mes – ne. Taigi, turėtume jam padėti arba pasitraukti iš kelio. Trumpai tariant, tokia yra besiklostanti daugelio Vakarų užsienio politikos mąstytojų pozicija. Aiškiausiai ją išdėstė mano draugė Rachel Polonsky (Reičel Polonski) straipsnyje, kurį neseniai paskelbė Britanijos žurnalas „Prospect“. Neabejotinai teisinga, kad Vakarų šalių politika pakrikusi.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės turi padėti žmonėms, kurie išties bėga nuo karo ir persekiojimo, tačiau labai svarbu pasiųsti aiškią žinią, kad nebus toleruojama nelegali migracija, sako Lietuvos ir Vengrijos premjerai. Migracijos iššūkius Algirdas Butkevičius iš Viktoras Orbanas aptarė pirmadienį susitikę Kinijoje, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Premjerai pabrėžė, kad privalu užtikrinti asmenų, kurie atvyko į ES, bet neturi teisės į tarptautinę apsaugą, grąžinimą.

Kadangi Minsko susitarimai nėra įgyvendami, Europos Sąjungos sankcijos Rusijai turėtų būti pratęstos, teigia Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai.

Preliminarus tyrimas rodo, kad per 2014-ųjų Maidano protestus Ukrainos saugumo pajėgos jėgą naudojo „nepamatuotai ir chaotiškai“, bet jos nėra kaltos dėl nusikaltimų žmoniškumui, ketvirtadienį pareiškė Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausioji prokurorė.

Lenkija nori, kad Europos Sąjunga uždraustų antrojo dujotiekio kuriu Rusijos gamtinės dujos tekėtų į Vokietiją, tiesimą Baltijos jūros dugnu, nes tai pakerta Bendrijos strateginius interesus ir pažeidžia konkurencijos taisykles.

Rusija išplatino dokumentą, kuriame raginama užbaigti jau beveik penkerius metus Siriją krečiantį konfliktą ir per 1,5 metų parengti naują konstituciją, dėl kurios būtų balsuojama visuotiniame referendume, po kurio įvyktų pirmalaikiai prezidento rinkimai. Dokumente, kurį antradienį gavo naujienų agentūra AP, nieko nesakoma apie prezidento Basharo al Assado atsistatydinimą per pereinamąjį laikotarpį, nors to primygtinai reikalauja opozicija.

Europos Sąjunga antradienį apkaltino Turkiją dėl blogėjančios padėties įstatymų viršenybės, žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės srityje bei paragino naująją vyriausybę skubiai taisyti situaciją, sakoma audringą Ankaros reakciją galinčioje išprovokuoti ataskaitoje, kurią Briuselis delsė skelbti iki toje šalyje įvykusių rinkimų.

Naujausi „Eurobarometro” apklausos duomenys atskleidžia, jog absoliuti dauguma lietuvių, net 92 proc., teigiamai vertina ES projektų poveikį šalies regionų augimui. Tautiečiai taip pat pozityviai regi ES ateitį, palaiko eurą ir vis labiau jaučiasi Europos dalimi. Vertindami bendrijos ateitį, pozityviai ją regi 74 proc. lietuvių, Lietuva yra optimistų penketuke.

Lietuvos kalėjimuose šiuo metu kali 7500 nusikaltėlių. Pagal kalinių skaičių šimtui tūkstančių gyventojų tai – daugiausia Europos Sąjungoje, nors nusikaltimų gausa neišsiskiriame. Kalinčiųjų daugiausia, nes bausmės metai Lietuvoje ilgiausi.

 Ukrainos parlamentas ketvirtadienį atmetė galimybę užsitikrinti bevizį režimą su dauguma Europos Sąjungos šalių, blokuodamas teisės aktą, kuris būtų uždraudęs diskriminuoti homoseksualius asmenis darbo vietose. Proeuropietiška vyriausybė, atėjusi į valdžią po to, kai praeitais metais buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas, iškėlė prioritetą prisijungti prie Šengeno zonos – 400 mln.

Rudenį pasipylė kelių remontai. Daugybę kelių apribojo kelininkų ženklai ir sunkiasvoriai automobiliai. Iš šono žiūrint visai neatrodo, kad tam, jog šie vyrai dirbtų būtent čia ir būtent tai, ką dirba, vyksta įnirtinga kova primenanti mafijos kronikas. „Anksčiau tai buvo viskas daroma nesofistikuotai. Elementariausiais būdais. Užkeliami kokie nors kvalifikacijos reikalavimai, kurie taip pakankamai akivaizdžiai galėjai matyt ir nuspręst matematiniu skaičiavimu, kad yra pritaikyta vienam tiekėjui.

Beveik pusė Lietuvos stambiausių pramonės įmonių sutiktų įdarbinti pabėgėlius, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakymu atlikta apklausa. Tai paaiškėjo spalio pabaigoje apklausus 150 įmonių vadovus, kurių buvo prašoma įvertinti pabėgėlių integravimo į darbo rinką galimybes. Apklausos duomenimis, 46 proc. respondentų nurodė, jog priimtų pabėgėlius į savo įmonę, 26 proc. nurodė, jog yra nepasirengę priimti tokių darbuotojų. Dar 28 proc.

Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai pristabdo daugumos sankcijų Baltarusijai galiojimą ir pažymi „gerėjančius santykius“, kai autoritariškasis prezidentas Aleksandras Lukašenka paleido visus politinius kalinius, sakoma ES pranešime. „Šis sprendimas priimtas, atsižvelgus į visų politinių Baltarusijos kalinių paleidimą rugpjūčio 22 dieną ir gerėjančių ES bei Baltarusijos santykių kontekstą“, – nurodoma ES pranešime.

Saudo Arabijos tinklaraštininkas Raifas Badawi, savo šalyje nuteistas nuplakimui ir 10 metų laisvės atėmimui už islamo įžeidimą, ketvirtadienį pelnė šių metų Europos Parlamento skiriamą prestižinę Sacharovo žmogaus teisių premiją.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ir Austrijos kancleris Werneris Faymannas trečiadienį perspėjo, kad tvoros prie Europos Sąjungos sienų nėra pageidaujamos, kai Viena užsiminė galinti atsitverti nuo Slovėnijos, siekdama kontroliuoti migrantų antplūdį. „Pirmininkas ir kancleris pakartojo savo bendrą poziciją, kad tvoroms Europoje ne vieta“, – abu veikėjai nurodė savo pranešime, paskelbtame po pokalbio telefonu dėl naujausios padėties pabėgėlių krizėje.

Slovėnijos pasienis. Čia į šalį dideliu būriu traukia apie 2000-iai pabėgėlių. Jų laukia paskutiniai penki kilometrai iki pirmojo registracijos centro šioje nedidelėje, vos du milijonus gyventojų turinčioje šalyje. Kitas žingsnis – kelionė į priėmimo centrus prie Slovėnijos – Austrijos sienos. Dauguma šių pabėgėlių iš Sirijos ir jie jau ima kaltinti ekonominius migrantus, kad dėl jų noro pasipelnyti iš Vakarų valstybių sirams bus gerokai apsunkinta prieglobsčio prašymo procedūra.

Lenkijos konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) triuškinama pergale laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, ir galės sudaryti vyriausybę be kitų partijų, nutraukdama aštuonerius metus trukusį centristų valdymą. Euroskeptiška PiS, vadovaujama Jaroslawo Kaczynskio, užsitikrino absoliučią daugumą, kaip rodo vėliausios vietos televizijos prognozės, ir galbūt net pirmą kartą nuo komunizmo žlugimo išstūmė iš parlamento kairiųjų partijų atstovus.

 Europos Sąjungos (ES) ir Balkanų lyderių sekmadienį laukia žūtbūtinis susitikimas dėl didėjančios pabėgėlių krizės, trims pasienio valstybėms pagrasinus uždaryti savo sienas, jei kitos ES narės liausis priiminėjusios migrantus. Šiame minisusitikime, kurį sušaukė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, dalyvauja 10-ies ES valstybių vadovai, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ir Albanijos, Serbijos bei Makedonijos lyderiai.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas ketvirtadienį nurodė, kad ateinančio mėnesio pradžioje atskleis ilgai lauktus reikalavimus, dėl kurių Londonas ketina derėtis su Europos Sąjunga, didėjant nekantrumui tarp jo partnerių Europoje. D.Cameronas išdėstys tuos reikalavimus lapkritį savo laiške ES prezidentui Donaldui Tuskui, o gruodį turėtų įvykti didelės diskusijos dėl šių planų su kitais Europos lyderiais.

Vienas žymiausių pasaulyje sovietų ir posovietinio laikotarpio propagandos specialistų, Jeilio universiteto profesorius Timothy Snyderis leidiniui „nv.ua“ papasakojo, kaip veikia Kremliaus propaganda, taip pat – apie tai, kas ateityje laukia Ukrainos ir Rusijos. Propaganda taip stipriai pakeitė rusus, kad kitas jų lyderis gali pasirodyti esąs dar labiau pamišęs nei Vladimiras Putinas, mano autoritetingas daugelio knygų apie Rusiją autorius.

Ateinantis penktadienis žymi dar vieną svarbu žingsnį „Rail Baltica“ tiesimo misijoje – bus atidaryta europinės vėžės linija nuo Lenkijos sienos iki Kauno centrinės geležinkelių stoties. Nors tai – tik dalis Lietuvos darbo tiesiant „Rail Baltica“ ir ja traukiniai judėti dar negalės, tai vilties kibirkštis tarp kilusių įtarimų dėl nepateiktų ir nepatvirtintų projektų, statyboms reikalingų sklypų supirkimo ir europinių finansų įsisavinimo. Kitas žingsnis – atkarpa nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Vyriausybė atideda planus dėl šalies regionų pertvarkymo, kuris sumanytas siekiant neprarasti dalies Europos Sąjungos (ES) paramos 2021-2028 metais. Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis žurnalistams trečiadienį sakė, jog gali būti, kad ir nieko nekeičiant paramos lygis nesumažės. „Yra konsultacijos su Europos Komisija prasidėjusios ir gali būti toks variantas, kad iš esmės nereikės keisti nieko (...). Arba galime priimti įstatymo projektą, kurį reikės po to naikinti“, - aiškino jis.

Lietuviai labiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) gyventojų nenorėtų turėti bendradarbio homoseksualo ir būtų labiausiai nepatenkinti, jei jų vaikas užmegztų homoseksualius ryšius, rodo trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai. Žmogaus teisių aktyvistai sako, kad prie neigiamų nuostatų formavimo prisideda Lietuvos politikai, žiniasklaida ir bažnyčia.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, susirinkę Liuksemburge, pirmadienį suspendavo Baltarusijai taikomas sankcijas keturiems mėnesiams po rinkimų, kuriuos penktą kartą laimėjo autoritariškasis prezidentas Aleksandras Lukašenka ir kurie vyko be incidentų, nors, anot stebėtojų, būta ir nesklandumų Vašingtono kartą pavadintas „paskutiniuoju Europoje diktatoriumi“, 61-erių A.Lukašenka sekmadienį penktą kartą iš eilės laimėjo Baltarusijos prezidento rinkimus, pelnęs, oficialiais duomenimis, 8...

 Baltarusijos gyventojai bijo permainų, todėl rinkimuose renkasi stabilumą, o ne pokyčius, teigia užsienio reikalų ministras. „Žmonės iš tikrųjų bijo permainų, nes nežino, kas po jų bus. Jie turi galbūt tą minimalų tokį gyvenimo lygį, kuris yra toks, koks yra, bet jie nežino, ar bus geriau“, - LRT radijui sekmadienį sakė Linas Linkevičius.

Baltarusijoje sekmadienį prasidėjo rinkimai, kuriuose šalies autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka turėtų nesunkiai užsitikrinti penktąją kadenciją ir pratęsti dar penkeriems metams savo 21 metų valdymą. Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 20 val. vakaro, o rinkėjų apklausų rezultatai turėtų būti paskelbti netrukus po balsavimo pabaigos. Pirminiai oficialūs rezultatai turėtų paaiškėti naktį iš sekmadienio į pirmadienį.

Europos Sąjunga skirs 295,4 mln. eurų paramos magistraliniam Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiui (GIPL). Lietuvai, neoficialiomis BNS žiniomis, teks apie 85 mln. eurų, tačiau dalis šios sumos bus sumokėta kaip kompensacija Lenkijai.

Europos Sąjungos šalys ketvirtadienį susitarė spartinti asmenų, kuriems bus atsisakyta suteikti prieglobstį, deportavimą, Bendrijos tonui griežtėjant per didžiausią Europoje migrantų krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. ES vidaus reikalų ministrai palaikė specialią programą, pagal kurią iš bloko bus išprašomi ekonominiais migrantais pripažinti asmenys – daugiausiai atvykėliai iš neturtingų Afrikos šalių – kurie negali būti laikomi pabėgėliais iš konflikto zonų.

 Europos pareiga yra padėti pagalbos prašantiems pabėgėliams, sako Vilniuje viešintis Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas. „Jeigu žmonės prašo pagalbos, mūsų pareiga yra jiems padėti“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė eurokomisaras. Jis atsakingas už bendrąją skaitmeninę rinką.

 Europos Parlamento narys Gabrielius Landsbergis šiandien kreipėsi į Europos Komisijos Energetikos komisarą Ševcovic bei Konkurencijos komisarę Margrethe Vestager dėl planuojamo „NordStream 2“ projekto prieštaravimo pagrindiniams ES energetinio saugumo tikslams ir įgyvendinamam ES Trečiajam Energetikos paketui.

Didžiausia klaida, kurią galime padaryti tvarkydami reikalus su Vladimiru Putinu, – manyti, kad jis mąsto lygiai taip pat kaip mes. Žvelgiant iš šalies, Rusijos būklė atrodo sunki, ir dėl to kaltė tenka Rusijos prezidentui. Jis nesugebėjo diversifikuoti ekonomikos, mažinant priklausomybę nuo gamtinių išteklių, modernizuoti valstybės arba integruoti šalies į aplinkinį pasaulį.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad jo šaliai nereikia Rusijos karinės oro bazės, nors Maskva labai nori tokią įrengti šioje strategiškai svarbioje šalyje Europos Sąjungos pašonėje. „Mums nereikia bazių šiandien. Tuo labiau karinių oro pajėgų. Mums reikia tam tikros ginkluotės.

 Europos Sąjungos aukščiausioji teisinė instancija antradienį nusprendė, kad svarbi sutartis dėl transatlantinio dalijimosi privačiais vartotojų duomenimis, kuria naudojosi bendrovės, tokios kaip „Facebook“, yra neveiksni, atsižvelgiant į informaciją apie šnipinėjimą, išaiškėjusią per Edwardo Snowdeno skandalą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį paragino Europos Sąjungą nustatyti Sirijoje neskraidymo zoną ir saugaus prieglobsčio teritoriją, vykstant deryboms dėl Europoje tebesiplečiančios migrantų krizės. Kalbėdamas po diskusijų Briuselyje R.T.Erdoganas sakė, kad Turkijai tenka pagrindinė šios krizės našta, ir spaudė ES imtis veiksmų prieš „valstybės remiamą terorizmą“ karo krečiamoje kaimyninėje šalyje.

 Nuo metų pradžios į Europos Sąjungą nelegaliai jau atvyko apie 630 tūkst. žmonių, pranešė Bendrijos sienų apsaugos agentūra. „Iki rugsėjo galo užregistravome apie 630 tūkst. nelegalaus sienos kirtimo atvejų“, - interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) vykdomasis direktorius Fabrice'as Leggeri.

Pabėgėlių tema išlieka dėmesio centre. Viešojoje erdvėje netyla ginčai, susiję su dabartine pabėgėlių krize. Tokioje situacijoje verta įdėmiai išnagrinėti, su kokiais sunkumais susiduria pabėgėliai, kas skatina žmones palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio susivienijusioje Europoje.