europos sąjunga

Europos Sąjunga antradienį griežtai paneigė buvusio Graikijos finansų ministro Yanio Varoufakio žodžius, esą kreditoriai, prižiūrintys finansinės pagalbos šaliai programą, taip pat kontroliuoja Graikijos mokesčių agentūrą. Y. Varoufakis tai pareiškė per telefoninę konferenciją su investuotojais, kurios turinys buvo nutekintas. Konferencijos metu jis sakė slapta kuriantis lygiagrečią pinigų sistemą ir dėl to turėjo įsilaužti į savo ministerijos kompiuterius, nes juos kontroliuoja kreditoriai.

Aktualių geopolitinių įvykių konfigūracijoje vadinamųjų Naujojo (JAV) ir Senojo (Europa) pasaulių santykiai tampa esminiu klausimu. Šį klausimą aktualizuoja ir tai, kad JAV kartu su susivienijusia Europa galima apibūdinti kaip vieningą Vakarų pasaulį. Todėl itin svarbu aptarti, kiek šis pasaulis iš tikrųjų yra vieningas. Pradėti reikėtų nuo to, kad vienybės trūksta ir pačioje Europos Sąjungoje. Šį teiginį dabar geriausiai iliustruoja Graikijos istorija.

Graikija pirmadienį pradėjo 4,2 mlrd. eurų mokėjimus, grąžindama skolą Europos centriniam bankui (TVF) ir pavėluotai pervesdama pinigus Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), pranešė vienas šaltinis vyriausybėje. „Mokėjimai pradėti“, – patvirtino šaltinis, artimas Graikijos finansų ministerijai. Galimybę pervesti šiuos pinigus Atėnai įgijo po to, kai Europos Sąjunga penktadienį nutarė suteikti Graikijai 7,16 mlrd. eurų trumpalaikę „tarpinę“ paskolą.

Graikai pirmadienio rytą galėjo su palengvėjimu atsidusti, kai vėl duris atvėrė šalies bankai, nedirbę tris savaites, bet dėl naujų mokesčių tarifų pabrango kava, arbata ir netgi prezervatyvai. Atėnų centre žmonės kantriai laukė eilėse 8 val. (vietos ir Lietuvos laiku), kada turėjo atsidaryti durys, išsiėmę numerėlius ir skaitydami laikraščius. Tačiau dauguma apribojimų bankų operacijoms, įskaitant grynųjų pinigų išėmimą, liko galioti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkal sekmadienį dar kartą atmetė galimybę nubraukti dalį didžiulės Graikijos skolų naštos, bet sakė, kad Berlynas yra atviras lanksčiam jų grąžinimo planui.

Po birželio 7 d. įvykusių Turkijos parlamento rinkimų šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmą kartą pajuto pralaimėjimo (tiesa, santykinio) kartėlį nuo tada, kai pradėjo politiko karjerą 1994 m. tapęs Stambulo meru, o 2002 m. – Turkijos premjeru. Nors prezidento Erdogano vadovaujama Teisingumo ir plėtros partija (TPP) surinko daugiausia balsų, daugumą parlamente prarado.

Europos Sąjunga penktadienį oficialiai patvirtino trumpalaikės 7,16 mlrd. eurų paskolos skyrimą Graikijai, pateikus garantijas euro zonai nepriklausančioms ES narėms, kad jų mokesčių mokėtojams jokios rizikos nebus, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, atsakingas už euro ir socialinio dialogo klausimus.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva yra pasirengusi pasidalyti imigrantų našta su Pietų Europa, tačiau vien šios programos problemos nesprendžia, o nesiėmus kitų priemonių gali dar paskatinti nelegalų žmonių gabenimą iš Afrikos. Italijoje viešinti šalies vadovė sakė šiuos klausimus aptarusi su Italijos prezidentu Sergio Mattarella.

Ankstesniame straipsnyje („Vienui viena: Rusija šalia Europos“) rašiau apie tai, kad Rusija sąmoningai pasirinko konfrontacijos su Vakarų pasauliu kelią. Be to, ir Vakarų pasaulis atsikratė daugumos iliuzijų ir priėmė naujo šaltojo karo realybę. Šiame straipsnyje tema iš esmės yra tęsiama. Rusijos geopolitinio žaidimo konfigūracija šiandien daugiau ar mažiau aiški – jos centre yra Ukraina.

 ES ir Rytų Partnerystės programos lyderių trejetas – Moldova, Gruzija bei Ukraina – mini gražią sukaktį. Šią vasarą praėjo lygiai metai nuo to laiko, kai ES su šiomis valstybėmis pasirašė Asociacijos sutartį. Akivaizdu, kad minėtos šalys dar tik pradeda žengti ilgu reformų keliu. Tačiau kai yra stipri politinė valia ir parama – viskas įmanoma. Beje, tuo neseniai įsitikinau su Europos Parlamento delegacija viešėdamas Moldovoje, kuri daro palaipsnę pažangą diegdama europinius standartus.

Tibeto vienuolis Tenzinas Delekas Rinpoche, kuris buvo vienas iš žinomiausių Kinijos politinių kalinių, mirė kalėjime, būdamas 65 metų, pranešė vienas jo giminaitis ir žmogaus teisių aktyvistai. Tikėtina, kad ši žinia padidins įtampą Kinijos regionuose, kuriuose gyvena daug tibetiečių. JAV, Europos Sąjunga ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ragino paleisti lamą, kuris galiausiai mirė sekmadienį Čuandongo kalėjime pietvakariniame Čengdu mieste, už grotų išbuvęs 13 metų.

Ateitis parodys, ar Graikija liks euro zonoje, tačiau bet kuriuo atveju Europos Sąjunga jai padės, teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, finansų ministrai taip ir nesugebėjo susitarti dėl Atėnų reformų bei gelbėjimo plano. „Turime priimti sprendimą, ar Graikijos pasiūlymas ir atitinkami finansų ministrų pasitarimai veda prie galimybės pradėti diskusijas ir pasitarimą, ar iš viso galima trečia pagalbos programa Graikijai.

Lietuva per kelerius metus ketina gerinti laikino apgyvendinimo sąlygas prieglobsčio prašytojams, steigti integracijos centrus, teikti įvairias kitas paslaugas legaliai gyvenantiems užsieniečiams. Tam 2014-2020-ųjų metų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) nacionalinėje programoje iš viso numatyta 10,8 mln.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia matanti 50 proc. tikimybę, kad euro zonos šalys susitars dėl reformų Graikijoje mainais už finansinę paramą.   „Kuo baigsis derybos, turbūt spėlioti dar anksti, ir iš tiesų kol kas tikimybė vieno ar kito varianto išlieka 50 ant 50“, - žurnalistams penktadienį sakė prezidentė.

 Europos lyderiai suteikė skolų prislėgtiems Atėnams laiko iki sekmadienio sudaryti naują susitarimą dėl finansinės pagalbos programos ir išvengti pasitraukimo iš euro zonos, kai graikų rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas sąlygas per praeitą savaitgalį įvykusį referendumą.

 Kas penktas suaugęs Lietuvos gyventojas per pastaruosius trejus metus naudojosi kokiomis nors medicinos paslaugomis kitose Europos sąjungos šalyse, beveik pusė suaugusių žino, kad jie turi teisę į nemokamą medicinos pagalbą kitose ES šalyse ir tik 10 proc. galvoja, kad už būtinąją medicinos pagalbą užsienyje jie turi sumokėti patys. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos sveikatos apsaugos klausimais.

 Europos vadovai neturėtų pasiduoti „populistiniam šantažui“, Graikijai referendume pasisakius prieš taupymo priemones, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Rasa Svetikaitė. D.Grybauskaitė kartu su finansų ministru Rimantu Šadžiumi antradienį su kolegomis Briuselyje tarsis dėl Graikijos skolų po referendumo, kuriame šalis nubalsavo prieš taupymo reformų tęsimą. „Prezidentė išvyksta į neeilinį Europos vadovų susitikimą, kur bus svarstomos galimybės padėti Graikijos žmonėms.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras sekmadienį sulaukė tvirto visuomenės palaikymo savo pastangose tęsti įtemptas derybas su šalies skolintojais – Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), bet jo lošimo pasekmės dar neaiškios. Penkis mėnesius nuo to laiko, kai žadėdamas apsaugoti šalį nuo ne vienus metus trunkančio griežto taupymo atėjo į valdžią, A. Tsipras tebėra mįslė Graikijai ir Europai.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti Europos Sąjungos (ES) lyderiai nerimaudami laukia, kaip baigsis sekmadienio referendumas Graikijoje, kuris jau kelia nuomonių skirtumus Europoje ir net galėtų nulemti jos likimą. Po mėnesius trukusių bevaisių derybų su kreditoriais dramatiškas Graikijos bandymas leisti dėl finansinės pagalbos nuspręsti žmonėms, turės poveikį ir toli už šios smarkiai prasiskolinusios šalies sienų, perspėja analitikai.

 Lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, Lietuva savo pilietybę suteikia mažiausiam skaičiui asmenų, rodo statistikos agentūros Eurostato duomenys. Šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad 2013-aisiais Lietuva iš viso suteikė pilietybę 185 asmenims - šis skaičius yra mažiausias iš visų 28 ES valstybių. Daugiausiai asmenų ES 2013-aisiais įgijo Ispanijos (225 793), Jungtinės Karalystės (207 496), Vokietijos (115 118) ir Italijos (100 712) pilietybę.

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį didino spaudimą Graikijai, perspėdami apie apgailėtiną šalies finansų būklę likus kelioms dienoms iki prieštaringai vertinamo referendumo, kuris gali nulemti Atėnų ateitį euro zonoje.

„Geopolitika kartais yra svarbesnė, negu ekonomika: Užtenka pažvelgti į Graikiją“, – „The Wall Street Journal rašo vyresnysis „Center for a New American Security“ mokslo darbuotojas Robertas D. Kaplanas. Jeigu svarstyti išskirtinai ekonomikos argumentus, tai 1981-ais Graikijos apskritai niekas nebūtų priėmęs į bloką, vėliau tapusį Europos Sąjunga, o šiais metais dar prieš kelis mėnesius būtų išbraukę ją iš Euro zonos, mano autorius.

 Vyriausybė trečiadienį posėdyje nutarė Lietuvos nuolatine atstove Europos Sąjungoje teikti Prezidentei skirti Jovitą Neliupšienę. Prezidentei Daliai Grybauskaitei pritarus, J. Neliupšienė naujas pareigas Briuselyje pradėtų eiti nuo rugpjūčio 18 dienos. Politikos mokslų daktarės laipsnį turinti J. Neliupšienė Užsienio reikalų ministerijoje (URM) dirbti pradėjo 2003 metais Saugumo politikos departamente.

Euro zonos finansų ministrai antradienį skubiai surengtame pasitarime svarstys Atėnų paskutinės minutės pasiūlymą, kai iki paskutinio termino skolai mokėti liko kelios valandos, pranešė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas. „Ypatingoji Eurogrupės telekonferencija šį vakarą 19 val. Briuselio (20 val.

Sekmadienį vyksiančiame referendume dėl atnaujintų finansinės pagalbos sąlygų Graikijos gyventojai turėtų nepalaikyti šalies premjero ir balsuoti už taupymą bei reformas, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, priešingu atveju tarptautinė bendruomenė taptų fiasko pasibaigusio ekonominio eksperimento liudininke, o pačiai Graikijai galbūt prireiktų humanitarinės pagalbos.

Už glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga pasisakantis kandidatas lengvai laimėjo antrajame rate per Moldovos sostinės rinkimus, kurie buvo laikomi barometru, ar ši tęs integraciją į ES, ar pasuks suartėjimo su Rusija keliu. Suskaičiavus visus balsus Kišiniove, kuris taip pat yra didžiausias šalies miestas, paaiškėjo, kad dabartinis jo administracijos vadovas Dorinas Chirtoaca surinko 53,54 proc.

Paskutinius penkerius metus Graikija nesitraukia iš pirmųjų Europos laikraščių puslapių. Viena iš pačių kukliausių euro zonos ekonomikų atsidūrė vos ne didžiausia skolininke. Ir štai naujoji Graikijos valdžia atėjo į valdžią su šūkiu „užteks maitinti ES!“ ir pareikalavo savo kreditorių nurašyti skolą – arba, bent jau peržiūrėti sąlygas, rašoma „Euronews“. Kuo tai baigėsi jau žinome – šiandien Graikijoje neatsidarė nė vienas bankas, o šalis faktiškai jau vadinama nemokia.

Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono planai iš esmės pakeisti savo šalies ryšius su Europos Sąjungos atsidūrė antrame plane per ketvirtadienį vykusį ES viršūnių susitikimą, bet lyderiai jį perspėjo, kad Londonas gali tikėtis sunkių derybų, ruošdamasis referendumui dėl pasitraukimo iš bloko.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį Briuselyje susitikusi su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Davidu Cameronu (Deividu Kameronu), pabrėžė, kad jokios reformos neturi pažeisti Europos Sąjungos (ES) kertinio pamato - laisvo asmenų ir kapitalo judėjimo. Laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas, šalies vadovės teigimu, yra kertinis ES pamatas ir jokios reformos neturi jo pažeisti, sakoma po susitikimo Prezidentūros išplatintame pranešime.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Graikija pati turi prisiimti atsakomybę už kelis dešimtmečius vykdytą neatsakingą finansų politiką ir paaiškinti tai savo žmonėms. Pasak Lietuvos vadovės, kuri ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje, norėdama susitarti, Graikija turi tartis. „Europos Vadovų Taryba tik išklausys situaciją.

 Lietuva tikisi, kad pasidalijimas pabėgėliais bus grįstas savanoriškumu ir apims atvykstančius ne tik iš Pietų, o finansine našta su nacionalinėmis vyriausybėmis pasidalys Europos Sąjunga (ES). Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Renaldas Vaisbrodas teigė, kad apie tai Lietuvos vadovė kalbės ketvirtadienį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

 Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrams pirmadienį oficialiai sutarus pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičus atkreipia dėmesį į ES vienybę šiuo klausimu. „Priimtas klausimas be jokių diskusijų (...). Tai parodė, kad vis dėlto lemiamais momentais galime susitelkti ir priimti reikalingus sprendimus“, - BNS telefonu iš Liuksemburgo sakė ministras L.Linkevičius.

 Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius birželio 22 d. dalyvavo Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje, kuriame didžiausias dėmesys skirtas energetinės diplomatijos klausimui. Ministrai pažymėjo, kad energetinė diplomatija- svarbi užsienio politikos tema, kuri turi sulaukti nuolatinio užsienio reikalų ministrų dėmesio, ieškant sprendimų kylantiems iššūkiams išorės energetikos srityje.

Graikijos ir euro likimas bus „didžia dalimi nuspręstas“ pirmadienį, Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras pareiškė likus kelioms valandoms iki euro zonos lyderių nepaprastojo susitikimo, kuriame bus nagrinėjamas Atėnų skolų krizės klausimas.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį iki 2016 metų pratęsė sankcijų Rusijai paketą dėl jos įvykdytos Krymo aneksijos, o prieš kelias dienas buvo pratęstos kitos baudžiamosios priemonės Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.

Graikijos valdžia šiandien rekomendavo turistams „turėti daugiau grynųjų ekstra atveju“, o „Times“ praneša, kad per dvi dienas iš šalies bankų buvo išimti 2 mlrd. eurų indėlių. Graikijos indėlininkai panikuoti pradėjo prieš tris dienas – nuo birželio 15 iki 18 – iš Graikijos bankų depozituose buvo atsiimti 2 mlrd. eurų, teigia britų laikraštis. Europos centrinis bankas paskelbė, kad graikų bankai, tikriausiai, pirmadienį nedirbs.

Nepavykus Graikijos deryboms su tarptautiniais skolintojais, situacija dėl šios šalies likimo eurozonoje gali neišsispręsti ir iki rudens, sako Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Eurozonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės susitikime Liuksemburge ketvirtadienį dalyvavęs finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad Tarptautinės valiutos fondo, Europos Komisijos, Europos centrinio banko atstovai informavo, jog derybos su Graikija dėl skolos grąžinimo yra sustojusios.

Į gatves Graikijoje išėjo kone 3000 žmonių, palaikančių naujosios šalies vyriausybės užsispyrimą derantis su Europa. Iki šio mėnesio pabaigos Graikija turi grąžinti TVF didesnę nei 1,5 mlrd. eurų paskolą, tačiau skelbia neturinti tam pinigų. O naujų paskolų neišsidera, nes nesutinka imtis taupymo programų, bijo skriausti nepagrįstai gerai finansuojamus šalies pensininkus. Graikija kalba viena, o TVF skaičiuoja kitaip: pensininkams jokia net ir turtingiausia šalis neskiria tiek, kiek graikai.

Lietuvoje avaringumas yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Per mėnesį mūsų šalyje vidutiniškai užfiksuojami apie 389 eismo įvykiai ir 29 mirtys jų metu. Taigi, kokios avaringumo priežastys ir kokie žmonės tas avarijas dažniausiai sukelia? Kalčiausias „kaimiškas mentalitetas“ Psichologas, Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto socialinio darbo katedros docentas Gediminas Navaitis teigia, kad avaringumo Lietuvoje šaknys slypi kur kas giliau.

Bendra viso pasaulio problema – globalinis klimato atšilimas. Kadangi šis reiškinys ne tik pakeis pasaulį gamtiniu aspektu, bet ir palies šalių ekonominius bei politinius interesus, svarbu, kad kovos su klimato atšilimu būdai ir reikalavimai būtų panašūs visiems – tiek mažoms valstybėms, tiek galingiausioms pasaulio šalims, ir netaptų didžiųjų valstybių interesų karu ar žaidimu „į vienus vartus“. Be to, tik suvienijusi jėgas žmonija galės pasiekti rezultatų kovojant su savo pačių sukeltais padar...

Paskutinio šanso derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų - Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - sekmadienį baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali. Krizinės derybos žlugo antrąją jų dieną, dar sustiprindamos nerimą, kad lėšų stinganti Graikijos vyriausybė neišvengiamai artėja prie finansinės bedugnės.

Prieš pusmetį Rusija pristatė „Turkų srauto“ dujotiekio projektą. Jis buvo pozicionuojamas kaip alternatyva užstrigusiam „Pietų srauto“ projektui, kuriam kol kas neįveikiama kliūtimi tapo Maskvos nesutarimai su Europos Sąjunga ir nenoras priimti jos taisyklių energetikos rinkos reguliavimo sferoje. Atsisakydama „Pietų srauto“ (arba blefuodama, kad atsisako), Rusija tikriausiai siekia parodyti, kad savo strateginiams energetiniams interesams realizuoti ji gali rasti ir kitų partnerių.

Europos Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategija numato, kad klimato kaitos pokyčius turime reaguoti vietos, regiono, nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu. Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje“  pažymima, kad būtent miestuose  pastebimas didžiausias  klimato kaitos poveikis, todėl tenka ieškoti būdų, kaip galima būtų su tuo kovoti, ir ieškoma prisitaikymo galimybių.

Europos Sąjungos šalys iki 2020 metų įsipareigojo penktadaliu sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, ir siekiant šio tikslo yra atsakingos ne vien tik valdžios institucijos, rengiančios strategijas, įvairios įstaigos, turinčios didelį poveikį aplinkai, bet taip pat  kiekvienas mūsų.

Vašingtono ambasadorė Jungtinėse Tautose ketvirtadienį apkaltino Rusiją skleidžiant „atvirą melą“ apie Ukrainą, kuriuo siekiama užmaskuoti Kremliaus tiesioginį dalyvavimą kare, pradėtą siekiant užkirsti kelią Kijevo provakarietiškiems siekiams.

Marijinkos puolimas – ne emocinis, o racionalus ir ilgai planuotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis, „gordon.ua“ pasakojo buvęs jo patarėjas, Rusijos ekonomistas Andrejus Ilarionovas. Smogikų puolimas Marijinkoje gali būti pasiruošimas dideliam, iš anksto suplanuotam puolimui, mano buvęs Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas. Pasak eksperto, Marijinkos puolimas yra paremtas ne V. Putino emocijomis, o smogikų veiksmai – racionalaus plano dalis.

 Graikijos premjeras Aleksis Cipras penktadienį pareiškė, kad jo šalis yra priartėjusi prie susitarimo, turinčio apsaugoti ją nuo bankroto, bet ragino Atėnų skolintojus – Europos Sąjungą (ES) ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF) – atsisakyti „absurdiškų“ reikalavimų dar labiau apkarpyti biudžeto išlaidas.

Nuo to, kaip pavyks surengti mažumų eitynes Kijeve, priklauso tai, ar Europos Sąjunga suteiks Ukrainai bevizį režimą, pareiškė deputatas Sergejus Leščenka. Politiko teigimu, nuo LGBT organizuojamo renginio sėkmės priklauso Ukrainos integracija Europoje. „Šį savaitgalį spręsis Ukrainos integracijos Europoje sėkmė“, – parašė parlamentaras savo „Facebook“ paskyroje. Savo išvadas S. Leščenka argumentuoja pokalbiais su Švedijos ir Prancūzijos ambasadoriais.

Libijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų antradienį pareiškė, kad jo vyriausybė neduos sutikimo JT veiksmams, kurie atvertų kelią Europos Sąjungos planui panaudoti karines priemones kovai su migrantų gabentojais Viduržemio jūroje. Ambasadorius Ibrahimas Dabbashi (Ibrahimas Dabašis) sakė naujienų agentūrai AFP, kad kol Europos vyriausybės aptarinės tą planą su Libijos pajūrio teritorijas kontroliuojančiais kovotojais, Libijos vyriausybė nesutiks, kad JT uždegtų jam žalią šviesą.