europos sąjunga

Pernai atvykusių į Europos Sąjungos šalis turistų skaičius pasiekė 0,5 mlrd. Tai yra 4 proc. daugiau nei 2015 m. Tarp rekordiniu atvykstamojo augimo srautų augimu pasižymėjusių šalių – Lietuva, ES augimo vidurkį viršijusi 2,7 karto. Su 10,9 % užsienio turistų augimu mūsų šalis yra 7-oje vietoje Europos Sąjungoje.

Prasidėjus dvejus metus truksiančioms Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos procedūroms, slaugytojo ispano Joano Ponso (Choano Ponso) ir milijonų kitų JK gyvenančių ES piliečių laukia neaiški ateitis. „Greitai norime garantijų“, – sakė 41 metų J.Ponsas, dirbantis Norfolke Rytų Anglijoje ir gyvenantis Britanijoje gyvena jau 17 metų. J.Ponsas turi tris vaikus – penkerių, 11 ir 14 metų – kurie visi gimė Britanijoje. Dabar šeima nerimauja, ar jiems reikės kraustytis į Ispaniją.

Liberalas Petras Auštrevičius kartu su grupe europarlamentarų po agresijos prieš taikius mitinguotojus ir opoziciją ragina Europos Sąjungą (ES) peržiūrėti savo politiką Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu, įskaitant ir Bendrijos suteiktą finansinę paramą šalies valdžios struktūroms.

Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos palaikantys britų laikraščiai trečiadienį džiūgavo, kad Jungtinė Karalystė oficialiai įteikė pranešimą apie narystės Bendrijoje nutraukimą, tuo tarpu Europos žiniasklaidos tonas nebuvo toks entuziastingas, vienas laikraščių net perspėjo, kad „dar ne per vėlu“ apsigalvoti.

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May (Teresa Mei) pareiškė, kad „kelio atgal nebėra“, ir paragino šalį siekti nacionalinės vienybės, trečiadienį oficialiai informavusi Europos Sąjungą apie Jungtinės Karalystės ketinimą užbaigti 44 metus trunkančią narystę Bendrijoje. „Tai istorinė akimirka, po kurios nebebus kelio atgal“, – sakė Th.May parlamente. Jos kalbą dažnai pertraukdavo nepatenkintų opozicijos deputatų šūksniai.

Lietuva ir dar dvylika Europos Sąjungos (ES) šalių sutarė steigti Europos prokuratūrą kovoti su finansiniais nusikaltimais. Šis sprendimas atspindi populiarėjančią skirtingų greičių Europos koncepciją, kad atskirose srityse glaudžiau bendradarbiautų tik dalis bendrijos valstybių.

Europos Parlamentas vetuos susitarimą dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, jeigu jame nebus išsaugotos europiečių teisės gyventi ir lankytis Didžiojoje Britanijoje, kurias jie turėjo iki „Brexit“ procedūros starto, antradienį rašė britų laikraštis „The Guardian“. „ES derybinės grupės dėl „Brexit“ vadovas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) ir Parlamento nariai nerimauja dėl informacijos, jog britų vyriausybė nori, kad kovo 29-oji – diena, kai ji oficialiai praneš ES apie ketini...

Didžioji Britanija trečiadienį oficialiai pradės išstojimo iš Europos Sąjungos procedūrą – šis istorinis žingsnis šalyje vertinamas itin prieštaringai, o dėl paties Europos projekto ateities kilo abejonių. Praėjus vos kelioms dienoms po 60-ųjų ES įkūrimo metinių, Britanija yra pasirengusi tapti pirmąja valstybe, siekiančia iš jos pasitraukti ir taip sukrėsti Bendriją, sukurtą iš Antrojo pasaulinio karo pelenų.

Londono meras antradienį perspėjo Europos Sąjungą nebausti Didžiosios Britanijos per „Brexit“ derybas, nes dėl tokios pozicijos pasekmių kentės visi. Sakydamas kalbą Briuselyje likus dienai iki Britanijos išstojimo iš ES dvejus metus truksiančio proceso inicijavimo Sadiqas Khanas (Sadikas Chanas) taip pat paragino šalies premjerę Theresą May (Terezą Mei) suteikti „tvirtą“ garantiją dėl ES šalių piliečių, gyvenančių Britanijoje, teisių.

Nepaisant „Brexit“ ir neapibrėžtumų ES politinėje padangėje, Europos ekonomika nesustoja augusi, o kartu su ja auga ir lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa, atsigauna reeksportas.

Europos Sąjunga pirmadienį paragino Rusiją nedelsiant paleisti „taikius demonstrantus“, sulaikytus ankstesnę dieną per masinius protestus prieš korupciją. Iškilus Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, paskelbęs sieksiantis prezidento posto per ateinančiais metais vyksiančius rinkimus, buvo tarp maždaug 500 asmenų, sulaikytų policijos Maskvoje per masines eitynes – vieną didžiausių nesankcionuotų demonstracijų per kelerius pastaruosius metus.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį, minint Europos Sąjungos įkūrimo sutarčių 60-ąsias metines, paragino Bendrijos lyderius ryžtingai vesti žemyną iš krizės. „Šiandien įrodykite, kad esate Europos lyderiai, kad galite pasirūpinti didžiu palikimu, prieš 60 metų paveldėtu iš Europos integracijos lyderių“, – savo kalboje sakė buvęs Lenkijos premjeras. „Europa yra politinis darinys, kuris bus vieningas, arba jo visiškai nebeliks“, – perspėjo jis.

Europos Sąjungos vadovai per specialų viršūnių susitikimą šeštadienį Romoje atnaujino įžadus – taip įsipareigojimu bendrai ateičiai be Didžiosios Britanijos buvo paminėta Bendrijos 60 metų sukaktis. Susitikę be Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May, kitų 27 valstybių lyderiai pasirašė vienybės deklaraciją ant Kapitolijaus kalvos, kur 1957 m. kovo 25 dieną šešios valstybės pasirašė Romos sutartį.

  Europos Sąjungoje diskutuojant apie „kelių greičių“ Europą, Lietuvos prezidentė teigia, kad Lietuva nori būti Bendrijos priešakyje. Tai ji pareiškė Romoje prieš pasirašant deklaraciją dėl Europos Sąjungos ateities. „Aš manau, kad kur bus Lietuva, priklausys nuo pačios Lietuvos, todėl kad mes patys sprendžiame, kokios Europos mes norime, kur norime būti ir su kuo norime būti.

Romos gyventojai šeštadienį vengia miesto centro pareigūnams rengiantis galimiems smurtiniams protestams per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą. Prieš kelias planuojamas demonstracijas buvo uždarytos kai kurios metropoliteno stotys, buvo pakeisti miesto autobusų maršrutai, nukreipiant juos nuo istorinės miesto širdies. Pareigūnai baiminasi, kad į protestus prieš ES, kurie turi vykti po pietų, gali infiltruotis anarchistų.

Europos sąjunga, mininti 60 Romos sutarties jubiliejų, stokoja vieningumo, o kur dar išorinės problemos, tikina ekspertai, vertindami paskutinių kelių metų ES plėtrą.

Popiežius Pranciškus penktadienį perspėjo Europos Sąjungos vadovus, kad Bendrijai gresia išnykimas be naujos ateities vizijos, pagrįstos solidarumo principais, ant kurių pamatų ji ir buvo sukurta. Griežtu kreipimusi rūpesčių kupinos Europos Sąjungos 60-ųjų metinių šventės išvakarėse argentinietis popiežius išvardijo daugelį problemų, kurios teks Sąjungai, greit prarasiančiai Britaniją iš savo gretų.

Europos Sąjunga (ES) ras būdus, kaip taikiai ir draugiškai išsiskirti su Jungtine Karalyste, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Surasime būdus, kaip taikiai ir draugiškai, ir naudingai abiem pusėm išsiskirti“, – penktadienį transliuotame interviu LRT televizijai sakė šalies vadovė. Ji tvirtino, kad „Jungtinė Karalystė išliks mūsų partnerė, ji niekada nebus mūsų priešė“. Britai pernai referendume nusprendė, kad šalis turi palikti Europos Sąjungą.

 Didžioji Britanija privalo susitarti, ką ji yra skolinga Europos Sąjungai, taip pat koks likimas laukia Bendrijos piliečių po „Brexit“, kad būtų galima pradėti derybas dėl būsimos prekybos sutarties, trečiadienį pareiškė ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė). Šie prancūzo M.Barnier komentarai yra pirmasis svarbus Briuselio pareiškimas dėl „Brexit“ nuo pirmadienio, kai Britanija paskelbė kovo 29 dieną inicijuosianti iki dvejų metų galintį užsitęsti „skyrybų“ procesą...

Europos Sąjunga savo 60-metį mini skirdamasi su Didžiąja Britanija ir išgyvendama kitas amžiaus vidurio krizes, tad dažniau vietoje klausimo, kaip blokas galėtų atsigauti, keliamos abejonės, ar jam apskritai pavyks išlikti. Dabartinę Europos Sąjungą suformavo pastangos po Antrojo pasaulinio karo atnešti žemynui taiką, kurioms vadovavo Prancūzija ir Vokietija.

Šešios Europos Sąjungos steigėjos per 1957 metais vykusią ceremoniją oficialiai patvirtino Romos sutartį pasirašydamos šūsnį tuščių lapų. Svarbią dieną Europos istorijoje pažymėjusios procedūros neįtikėtiną detalę per interviu su AFPTV prisiminė vienas veteranas britų korespondentas Davidas Willey (Deividas Vilis). Šeštadienį bus minimos šios sutarties 60 metų metinės.

Už Europos Sąjungos plėtrą atsakingas komisaras pareiškė, kad Turkijos narystė bloke taps „vis mažiau reali“, jei Ankara artimiausiu metu nepakeis savo kurso. Turkija derybas dėl narystės Bendrijoje veda nuo 2005 metų, tačiau Europos šalims vis didesnį susirūpinimą kelia ryškėjančios autoritarizmo tendencijos šioje šalyje.

Iš pirmo žvilgsnio Europos Sąjungos ir Rusijos diplomatiniai santykiai yra pasiekę neįtikėtinas žemumas. Tai nulėmė Europos įtarimai, jog Rusija kišasi į ES šalių narių rinkimus bei situacija Rytų Ukrainoje, „uždirbusi“ Kremliui sankcijas. Tačiau kai kalba pakrypsta apie energetiką, „Gazprom“ ir „Rosatom“ bendradarbiauja daugiau nei bet kada. Rusų „Gazprom“, turinti dujų eksporto monopolį, apsimetinėja normaliu verslu, tačiau pripažįstama, kad tai „dešinioji Kremliaus ranka, rašo EURACTIV.

Migrantų krizės klausimas šį pavasarį ne toks aptarinėjimas kaip praėjusiais metais. Tačiau tai nereiškia, kad problema išspręsta. Praėjus vieneriems metams po to, kai buvo uždarytos sienos, pabėgėliai vis dar naudojasi keliais Pietrytinėje Europoje, kad galėtų patekti į Europos Sąjungą, praneša „Der Tagesspiegel“. Nepaisant to, kad Balkanų migracinis maršrutas oficialiai uždarytas jau 12 mėnesių, Austrijos vidaus reikalų ministras Hansas-Peteris Doskozilas ir jo kolega iš Slovėnijos Boštjanas Š...

Europos Sąjungoje kilus kai kurių šalių pasipiktinimui dėl didžiųjų gamintojų taikomų dvigubų standartų maisto produktams turtingesnėse Europos šalyse ir naujose bendrijos narėse – Lietuva taip pat nusprendė, kad reikia patikrinti produktus mūsų parduotuvių lentynose. O mums savo ruožtu pavyko įsitikinti, kad net ir Lietuvoje parduodami, iš pirmo žvilgsnio tokie patys produktai gali smarkiai skirtis.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį dar kartą pasmerkė Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir pažadėjo neatšaukti dėl jos Maskvai paskelbtas sankcijas, kol šis strategiškai svarbus Juodosios jūros pusiasalis nebus grąžintas Ukrainai. „Krymas yra Ukrainos dalis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) apkaltino ES aukščiausios instancijos teismą pradėjus „kryžiaus karą“ prieš islamą - mat teismas leido Europos įstaigoms uždrausti savo darbuotojams nešioti religinius arba politinius simbolius, kaip, pavyzdžiui, musulmonių ryšima skarelė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad Europos gatvėse siautėja „fašizmo šmėkla“, ir elgesį su žmonėmis ne iš Europos palygino su žydų padėtimi per Antrąjį pasaulinį karą. „Fašizmo šmėkla siautėja Europos gatvėse“, – televizijos transliuotoje kalboje pareiškė R.T.Erdoganas. Jis kalbėjo po susirėmimų, kilusių neleidus turkų ministrams Europos šalyse per mitingus agituoti už reformas, kuriomis prezidentui būtų suteikta daugiau įgaliojimų.

Gydytojai ragina ruoštis vasaros laiko įvedimui. Ir nors laikrodžius vieną valandą į priekį pasuksime paskutinį kovo sekmadienį, jau dabar reikėtų eiti anksčiau miegoti ir ryte šokti iš lovos taip pat anksčiau. Priešingai gresia nemenkas stresas organizmui. Psichologai priduria, kad žadintuvo pro langą neteks mesti jeigu net ir mažiau miegodami – nesiskųsime, o priešingai ieškosime naudos. Štai tokia saldi kiekviena rytinio miego minutė. Ir nesvarbu žmogus pučia į akį ar keturkojis.

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2015-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį, skelbia Eurostatas. Iš atsinaujinančių šaltinių užpernai pagaminta 25,8 proc. visos suvartotos energijos - 2,2 punkto daugiau nei 2014 metais, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES žaliosios energijos dalis siekė 16,7 proc. (2013-aisiais - 16,1 proc.). Latvijoje šis rodiklis per metus sumažėjo 1,1 punkto iki 37,6 proc.

Vilniaus viešojo transporto padėtis sulaukė specialistų ir valdžios atstovų kritikos. Kai kurie parlamentarai ragina miesto valdžią vystyti ekologinį transportą, savivaldybės atstovai sako, kad einama būtent tokia kryptimi.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį susirėmė dėl planų atkurti Bendrijos vienybę, iš jos pasitraukus Britanijai, kai išvakarėse Donaldo Tusko perrinkimas Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir ginčas su Lenkija išryškino susiskaldymą Bendrijoje. Didžiosios ES ekonomikos – Vokietija ir Prancūzija – palaiko „skirtingų greičių“ Europos Sąjungos integraciją po skyrybų su Britanija, nors šiai idėjai priešinasi daugiausia rytinės Bendrijos narės.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris penktadienį išreiškė viltį, kad vieną dieną Didžioji Britanija sugrįš į Europos Sąjungą, nors britų dauguma balsavo už pasitraukimą iš jos. „Man nepatinka „Brexit“, nes norėčiau su britais būti viename laive; ateis diena, kai britai sugrįš į laivą, tikiuosi“, – sakė J.-C.Junckeris po 27 ES šalių vadovų susitikimo, kuriame svarstyta Bendrijos ateitis, Britanijai pasitraukus iš jos.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį perrinko lenką Donaldą Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku, nors tam griežtai priešinosi Varšuva, įspėjusi, jog tai sukuria pavojingą Vokietijos dominuojamos Bendrijos nesiskaitymo su valstybe nare precedentą. Susitikime Briuselyje lyderiai 27 balsais perrinko buvusį Lenkijos premjerą D.Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku naujai pustrečių metų kadencijai.

Europos Sąjunga ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl „išorės įtakos“, kurstančios susipriešinimą Vakarų Balkanuose. Tuo tarpu Didžioji Britanija paskelbė rengianti viršūnių susitikimą, kuris bus skirtas pastangoms stabilizuoti šį svarbų regioną, kuriame Rusija aktyviai mėgina daryti įtaką.

Ginčas dėl Lenkijos pastangų pakeisti Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską gali aptemdyti šią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą, nors tikimasi, kad jame bus demonstruojama vienybė po Didžiosios Britanijos apsisprendimo išstoti iš Europos Sąjungos. Dauguma iš 28 ES šalių lyderių tikėjosi, kad buvęs Lenkijos premjeras D.Tuskas bus perrinktas į savo dabartinį postą be didesnių kliūčių, kad būtų galima sutelkti dėmesį į kitokius iššūkius.

Europos Sąjunga ketvirtadienį dar griežčiau įspėjo, kad valstybės narės gali būti nubaustos, jei atsisakys padėti Graikijai bei Italijai ir prisiimti dalį joms tekusios pabėgėlių antplūdžio naštos. Migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės klausimų komisaras Dimitris Avramopulas sakė, iki rugsėjo valstybės narės turėtų būti priėmusios 160 tūkst. sirų ir kitų pabėgėlių, įstrigusių Graikijoje bei Italijoje, kurios atsidūrė migrantų krizės epicentre. Tačiau iki šiol perkelta tik 13 500 pabėgėlių.

Naujausiame Europos Sąjungos (ES) regionų konkurencingumo reitinge Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos, o palyginti su kitais panašiais ES regionais, šalis prasčiausiai vertinama pagal verslo išsivystymo, sveikatos ir infrastruktūros rodiklius. Europos Komisijos (EK) antradienį paskelbtas ES regionų konkurencingumo indekso tyrimas rodo, kad Lietuva (šalį vertinant kaip vieną regioną) iš viso surinko 34,2 balo 100 balų skalėje ir užėmė 194-ą vietą iš 263 regionų.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen penktadienį perspėjo Vašingtoną, kad šis nekeltų grėsmės Europos sanglaudai, ir pareiškė, kad stipri ES atitinka ir JAV interesus. „Mūsų draugai amerikiečiai puikiai žino, kad jūsų tonas Europos ir NATO atžvilgiu turi tiesioginės įtakos mūsų žemyno sanglaudai“, – sakė ministrė per Miuncheno saugumo konferenciją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį dalyvaus tradicinėje Miuncheno saugumo konferencijoje. Joje šiemet vyraus diskusijos apie Europos Sąjungos (ES) santykius su Jungtinėmis Valstijomis prezidentaujant Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui). D.Grybauskaitė penktadienio popietę dalyvaus viešoje diskusijoje apie ES ateitį, o šeštadienį kartu su Latvijos ir Estijos prezidentais susitiks su Jungtinių Valstijų viceprezidentu Mike Pencu (Maiku Pensu). Lietuvos prezidentės teigimu, M.Penco vizitas į ...

Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) perspėjo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administraciją „nesikišti“ į Europos politiką, ypač po prezidento pagyrų Didžiosios Britanijos traukimuisi iš ES („Brexit“). „Mes nesikišame į JAV politiką... Tad europiečiai tikisi, kad Amerika nesikiš į Europos politiką“, – sakė F.Mogherini, baigdama savo pirmąjį vizitą Vašingtone, kai D.Trumpui tapus prezidentu atsirado neapibrėžtumo transatlantiniuose santykiuose.

Europos Sąjunga iš dalies finansuos valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energijos“ vystomą 380 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos projektą. 153 mln. eurų parama, arba 40,2 proc. projekto vertės, jėgainei numatyta 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos pakeitimuose, kuriuos patvirtino Europos Komisija (EK). Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, užsitikrinus jėgainės finansavimą, reikia skubinti ir statybos darbus.

Rygoje vykusiame susitikime su Baltijos šalių vadovais Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) pareiškė, kad Europos Sąjunga privalo priešintis Rusijos dezinformacijos kampanijai, gerinti savo piliečių gyvenimo kokybę stiprioje vieningoje Bendrijoje.

Didžioji Britanija pirmiausia privalo aptarti savo išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygas, ir tik tada pradėti derybas dėl bet kokių ateities prekybos susitarimų, pirmadienį pareiškė Prancūzijos premjeras Bernard'as Cazeneuve'as (Bernaras Kazenevas). Pasak jo, joks naujas susitarimas negalėtų suteikti Britanijai geresnių sąlygų negu ji galėtų turėti likdama 28 nares turinčioje Bendrijoje.

Situacija Rytų Ukrainoje tebėra nenuspėjama, todėl Europa turi bent jau išlaikyti esamas sankcijas Rusijai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dalyvaudamas Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje ministras pabrėžė, kad nepaisant nedidelio pagerėjimo, situacija Avdijivkoje, netoli Donecko ir Mariupolio, yra labai nestabili.

Europos Sąjunga (ES) jau kurį laiką turi tvarkytis su keliomis krizėmis vienu metu. Prieš septynerius metus prasidėjusi euro zonos krizė neišspręsta, o Graikijos reikalai gali netrukus grįžti į ES darbotvarkę. Daug neaiškumų ir dėl Italijos finansų sektoriaus bei gebėjimo įgyvendinti reformas.

Europos Parlamentas ketvirtadienį per plenarinę sesiją nubalsavo už bevizio režimo suteikimą Gruzijos piliečiams, atvykstantiems į Šengeno zonos šalis. Per posėdį, kurį tiesiogiai transliavo Gruzijos televizijos, buvo pabrėžta, kad nustačius kokių nors šio režimo pažeidimų Europos Sąjunga nedelsiant aktyvuos teisinį mechanizmą, kad bevizis režimas būtų sustabdytas.

Europos Sąjungai (ES) sutarus nustatyti didesnes nei tikėtasi didmenines tarptinklinio ryšio kainas, Lietuvos bendrovės svarsto būdus, kaip išvengti nuostolių. Pasak įmonių vadovų, tarptinklinio ryšio kainos bus daugiau nei 3 kartus didesnės nei vidutinės mobiliojo ryšio kainos Lietuvoje.

Viena didžiausių šalyje telekomunikacijų bendrovių „Tele2“ teigia, kad nustatydama nepakankamai mažas didmenines tarptinklinio ryšio paslaugų kainas Europos Sąjunga pasiuntė nemalonią žinią Lietuvos vartotojams, kuriems, tikėtina, mobiliojo ryšio paslaugos brangs. „Tai yra nemalonus siurprizas iš Europos Komisijos pusės. Didmeninės kainos mažėja nepakankamai ir iš esmės kyla labai reali grėsmė, kad operatoriai turės kompensuoti Europos Sąjungoje kalbančių vartotojų paslaugas.