europos sąjunga

Britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) ketvirtadienį pasiūlė, kad po „Brexit“ šalyje gyvenantys Europos Sąjungos (ES) piliečiai galėtų likti Jungtinėje Karalystėje. Visgi ji atmetė Briuselio raginimą peržiūrėti Britanijoje esančių ES piliečių teises Bendrijos teisme.

Europos Sąjunga gali pavėlinti apsisprendimą, kiek struktūrinės paramos skirti Lietuvai po 2020 metų. Finansų ministerija teigia, kad diskusijos dėl finansavimo gali prasidėti vėliau dėl tokių aplinkybių, kaip vadinamasis „Brexit“. Tuo metu „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ramina – baimės, kad Lietuva be ES pinigų prapuls – nepagrįstos.

 Europos Sąjunga (ES) turėtų susitelkti gynybos srityje, giliau bendradarbiauti taip pat turi euro zonos šalys, sako Vilniuje viešintis Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastisas (Alfonsas Dastisas). Su Lietuvos diplomatijos vadovu trečiadienį Linu Linkevičiumi susitikęs Ispanijos ministras teigė suprantantis dalies šalių nenorą didinti ES integraciją kai kuriose srityse, todėl tvirtina, jog bendradarbiauti tam tikrais klausimais bendrijos šalys gali atskirai.

Europos Sąjunga antradienį nesureikšmino britų premjerės Theresos May pažado pateikti „dosnų pasiūlymą“, siekiant apsaugoti Europos piliečius po „Brexit“, pareikšdama, kad užtektų tik užtikrinti jų teises. „Mums tai nėra dosnumo klausimas, tai tęstinumo ir teisingumo klausimas“, – sakė Stefaanas De Rynckas, vyriausiojo ES derybininko Michelio Barnier patarėjas, viename seminare Briuselyje.

Nuotekų tvarkymui Europos Sąjunga skyrė milijardą eurų, o daugybė lietuvių iki šiol vaikšto į lauko tualetus. Maža to, net ir Vilniaus centre gyvenantys žmonės jau dešimtmečius neturi geriamo vandens. Už nežinia kur investuotus pinigus Europa žada Lietuvą nubausti. Savo ruožtu Lietuvos valdžia grasina baudas skirti tiems kas užuot prisijungęs prie kanalizacijos gamtinius reikalus toliau atlikinėja lauko tualetuose. Šią direktyvą Lietuva turėjo įgyvendinti iki 2010 metų.

Didžioji Britanija pirmadienį pradeda oficialias derybas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, per kurias sieks „precedento istorijoje neturinčio“ susitarimo. Nepaprastai sudėtingas derybas su Briuseliu Londonas pradeda turėdamas gerokai susilpnėjusią vyriausybę.

Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, buvo vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje valandos darbo sąnaudos per metus padidėjo 9,9 proc., rodo naujausi ES statistikos tarnybos duomenys. Sparčiau darbo sąnaudos augo Bulgarijoje - 10,1 proc., Vengrijoje - 11,7 proc. ir Rumunijoje 17,2 proc. Latvijoje darbo jėga per metus pabrango 9,1 proc., Estijoje - 5,2 procento.

Derybos dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) prasidės pirmadienį, ketvirtadienį pranešė britų vyriausybė. „Pirmasis derybų ratas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos prasidės pirmadienį, birželio 19-ąją“, – sakoma „Brexit“ ministerijos pranešime. Dėl šio pareiškimo ketvirtadienį sutarė „Brexito“ ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas) ir Europos Komisijos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), nurodė ministerija.

Pagal Europos Sąjungos (ES) programą į Lietuvą buvo perkelti 12 pabėgėlių iš Sirijos, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas. Anot jo, migrantai perkelti iš Graikijos pabėgėlių stovyklų. „2017 metų birželio 13 dieną iš Graikijos į Lietuvą buvo perkeltos 3 Sirijos Arabų Respublikos piliečių šeimos, 12 asmenų“, - teigiama pranešime. Šiuo metu Lietuva iš Italijos, Graikijos ir Turkijos yra perkėlusi 344 asmenis. Dauguma pabėgėlių yra išvykę iš šalies.

 27 metų Kijevo gyventoja Polina Padolina apniukusios birželio popietės valandas leido nuobodžiaudama ilgoje eilėje, kad pateiktų dokumentus naujam pasui gauti. „Atėjau čia, kad gaučiau biometrinį pasą. Noriu aplankyti Vokietiją, Belgiją, Šveicariją“, - paaiškina tamsiaplaukė mergina moderniame stikliniame pastate, neseniai atidarytame greta gigantiškos Rinkimų komisijos Ukrainos sostinės centre.

Europos Sąjunga ketvirtadienį išplėtė sankcijas Šiaurės Korėjai, kurios šiai izoliuotai komunistinei valstybei taikomos dėl jos branduolinės ir raketų programų. ES pranešė, kad bus įšaldytas dar 14-os fizinių asmenų turtas, be to, jiems bus uždrausta atvykti į Europą. ES į „juodąjį sąrašą“ taip pat įtrauks dar keturis juridinius asmenis – įmones at valstybės institucijas. Iš viso sankcijos paskelbtos jau 94 Šiaurės Korėjos piliečiams ir 53 Šiaurės Korėjos juridiniams asmenims.

„Brexit“ procesas aktyvavo nežinomą ir neištyrinėtą kelią, kuriuo kartu su Didžiąja Britanija dabar bus priversti keliauti ir likusios Europos gyventojai. Europos Sąjungos 50-ojo straipsnio aktyvavimas reiškia didžiulius iššūkius tiek teisės, tiek politikos ir ekonomikos ekspertams. Maža to, išankstiniai rinkimai Didžiojoje Britanijoje, kuriuos, siekdama didesnės procesų kontrolės, paskelbė dabartinė premjerė Theresa May, gali sujaukti ir taip nelengvą derybininkų gyvenimą.

Šiandien yra daug kalbama apie sudėtingus Rusijos ir Vakarų santykius – ir ne be pagrindo. Tačiau, kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žaidžia savo žaidimus su JAV ir Europa bei stengiasi išsaugoti savo miglotą sąjungą su Sirija ir Iranu, mums nederėtų užmiršti kitų šalių, kurios daro tiesioginę įtaką Rusijos ateičiai, rašom „Time“. Kinija Pradėsime nuo akivaizdaus.

Keičiantis tarptinklinio ryšio didmeninėms kainoms Europos Sąjungoje, naują kainodarą vienas po kito pristato ir Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai. Kiek anksčiau savąsias pristatė „Telia“ ir „Bitė“ tinklai. Šiandien ir „Tele2“. Pranešama, kad mobiliojo ryšio lyderės „Tele2“ klientai nuo birželio 15 d., keliaudami Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, su artimaisiais bendraus iki 20 kartų pigiau.

Donaldas Trumpas atsakė į Angelos Merkel pareiškimą dėl JAV, kaip prekybos partnerio, patikimumo, rašoma „The Independent“. Tradiciškai, „Twitter“ žinutėje, JAV prezidentas paskelbė, kad Amerika turi „didžiulį prekybos deficitą su Vokietija“ ir perspėjo: „Tai keisis.“ Ši žinutė pasirodė netrukus po to, kai A. Merkel pareiškė, kad Vokietija nebegali remtis JAV šiai vadovaujant D. Trumpui.

Vokietija pirmadienį kritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) dėl jo „trumparegiškos“ politikos, „susilpninusios Vakarus“ ir kenkiančios Europos interesams. Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) kritikos strėlių D.Trumpui pažėrė Amerikos prezidentui baigus pirmąją per savo kadenciją užsienio kelionę, kurios metu jis aplankė Saudo Arabiją, Izraelį, Briuselį ir Italiją.

Dauguma lietuvių palaiko kur kas glaudesnę Europos Sąjungos integraciją, rodo antradienį pristatyta visuomenės nuomonės apklausa. Žmonių buvo klausiama apie požiūrį į penkis Europos Komisijos pristatytus Europos Sąjungos (ES) ateities raidos scenarijus. 78 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sutiko arba visiškai sutiko su teiginiu, kad Europos Sąjungos šalys turėtų kur kas glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, sprendžiant bendrus saugumo, politinius ir ekonominius iššūkius.

Keičiantis tarptinklinio ryšio didmeninėms kainoms Europos Sąjungoje, naują kainodarą vienas po kito pristato ir Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai. „Telia“ klientams nuo birželio 15 d., su visais dabartiniais planais ES šalyse bus galima bendrauti iki 11 kartų pigiau. Informuojama, kad mažėja tarptinklinio ryšio paslaugų įkainiai. Pranešime spaudai nurodoma, kad skambinti ES šalyse klientai galės tris kartus pigiau – vietoje dabartinės 0.06 euro/min.

Europos Sąjunga (ES) antradienį nustate galutinę datą Lenkijai ir Vengrijai pradėti vykdyti pabėgėlių perkėlimo programą, antraip joms grės sankcijos. Vengrija ir Lenkija pasipriešino 2015 metais priimtam planui perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių iš Sirijos, Eritrėjos ar Irako.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos trečiadienį Briuselyje surengs aukšto lygio susitikimą dėl galimo JAV draudimo įsinešti kompiuterių į lėktuvo saloną skrendant iš Europos miestų į Jungtines Valstijas. JAV krašto saugumo departamentas praėjusią savaitę sukėlė didelį nerimą Europoje pranešęs, kad jau artėjama prieš sprendimo išplėsti šiuo metu aštuonioms musulmoniškoms šalims taikomą kompiuterių draudimą ir Europai.

Europos Sąjungos gynybos ir saugumo politika toliau sėkmingai stiprinama, greitai Bendrijos lyderiams bus pristatytas pluoštas iniciatyvų, susijusių su gynybos sritimi, penktadienį interviu naujienų agentūrai BNS sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini. „Pradėjome šį procesą birželio pabaigoje priimdami ES užsienio ir saugumo politikos globalią strategiją.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad jo šalis, užsitikrinusi bevizį režimą su Europos Sąjunga, galutinai atsitraukia nuo Rusijos ir grįžta namo į Europą. „Sakyčiau, kad šiandien Ukraina galutinai įformino savo skyrybas su Rusijos imperija, ir būtent taip, filosofiškai, privalome tai suprasti“, – ketvirtadienio vakarą televizijai „1+1“ sakė šalies vadovas. Anot jo, nuo šiol veiks trys laisvės: prekių, kapitalo ir žmonių judėjimo.

Europos Sąjungos Taryba ketvirtadienį per žemės ūkio ministrų posėdį pritarė Europos Komisijos pasiūlymui dėl vizų režimo su Ukraina liberalizavimo. Šių metų vasario 28 dieną Europos Parlamento ir Tarybos atstovai per konsultacijas su ES šalimis narėmis pasiekė susitarimą dėl vizų režimo Ukrainos piliečiams liberalizavimo. Trišalės konsultacijos tarp ES Tarybos, Komisijos ir Parlamento dėl bevizio režimo suteikimo Ukrainai baigėsi kovo 1 dieną.

Europos Sąjungos pilietybės neturintys tėvai turi teisę gyventi Bendrijoje, jei jų vaikas yra ES pilietis, trečiadienį paskelbė ES Teisingumo Teismas (ESTT). Ši aukščiausios instancijos ES teismo nutartis gali apsunkinti artėjančias derybas dėl „Brexit“. ESTT paskelbė, kad nacionaliniai teismai privalo daugiausia dėmesio skirti vaiko gerovei ir „rizikoms to vaiko pusiausvyrai, kurių gali kilti atskyrus“ jį nuo tėvo be ES pilietybės.

Su naujais iššūkiais susidurianti Europos Sąjunga (ES) Lietuvai išlieka saugumo ir pažangos garantu, sako aukščiausi Lietuvos pareigūnai, sveikindami Europos dienos proga. „Europa, nepaisydama visų iššūkių, atkakliai kuria savo tautų gerovę, saugo žemyno taiką ir laisvę, siekia bendrų pažangos tikslų. Didžiuojamės, kad esame šio didelio kūrybinio proceso, užtikrinančio ir Lietuvos ateitį, dalis“, - teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Antradienį Lietuvoje vyks „Europos egzaminas“, kuriame bus galima pasitikrinti žinias apie Europos Sąjungą (ES). Dėl Europos Sąjungos žinovo titulo varžysis moksleiviai, studentai, verslo įmonių darbuotojai, valstybės tarnautojai ir visi norintys Lietuvos gyventojai. Šiais metais „Europos egzaminą“ panoro vykdyti 350 mokyklų ir 60 organizacijų, kuriose planuojama sulaukti ne mažiau kaip 17 tūkst. dalyvių, informavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Pirminėms prognozėms rodant, kad Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjo centristas Emmanuelis Macronas, BNS pateikia penkių svarbiausių dvišalių Vilniaus ir Paryžiaus santykių aspektų apžvalgą. EKONOMIKA. Prancūzija yra antra didžiausia euro zonos ekonomika po Vokietijos, bet jos ekonominiai ryšiai su Lietuva yra silpni. Prancūzijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekia 378 mln. eurų ir nepatenka į didžiausių investuotojų dešimtuką.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį perspėjo, kad „Brexit“ derybos gali tapti neįmanomos, jeigu Londonui ir Briuseliui nepavyks numalšinti žodžių karo. Taip jis kalbėjo praėjus dienai po to, kai britų premjerė Theresa May (Tereza Mei) apkaltino bendriją kišantis į būsimus šalies rinkimus. „Šios derybos ir taip yra pakankamai sudėtingos.

Nauja iniciatyva, kuria siekiama integruoti Centrinės ir Rytų Europos šalis, padės sustiprinti ir suvienyti visą Europos Sąjungą, ketvirtadienį pareiškė Lenkijos prezidento patarėjas Krzysztofas Szczerskis (Kšyštofas Ščerskis). A.Szczerskis su žurnalistais kalbėjosi per užsienio politikos patarėjų iš 12 šalių, kurios pernai pradėjo vadinamąją Trijų jūrų iniciatyvą, susitikimą.

Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) ketvirtadienį atmetė britų ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) kaltinimą, kad Europos Sąjunga bando paveikti Didžiojoje Britanijoje birželį įvyksiančius pirmalaikius rinkimus. „Niekas nebando paveikti rinkimų kampanijos Jungtinėje Karalystėje baigties“, – Europos istorijos muziejaus Briuselyje atidarymo užkulisiuose žurnalistams sakė A.Tajani.

Austrijos kancleris Christianas Kernas (Kristianas Kernas) pareiškė, kad Turkijai neturėtų būti leista tapti Europos Sąjungos nare. Tai jis pareiškė Briuselio ir Ankaros santykiams jau ir taip įstrigus aklavietėje. Ch. Kernas žurnalistams Briuselyje šeštadienį sakė, kad „privalome keisti mūsų santykius su Turkija“. Jo teigimu, ES turėtų „sukurti naujus santykius su Turkija“, kurie apimtų ekonominius, saugumo ir migracijos interesus.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe (Šindzas Abė) šeštadienį paragino Didžiąją Britaniją ir Europos Sąjungą „sklandžiai ir skaidriai“ išsiskirti ir pridūrė, kad atvira prekyba Europoje yra „visam pasauliui svarbus reikalas“. Sh. Abe penktadienį susitiko su britų premjere Theresa May (Tereza Mei) ir ją užtikrino, kad „ir toliau tikės JK ekonomika po skyrybų su ES“, sakė jis per šeštadienį Londone surengtą spaudos konferenciją.

Didžioji Britanija per dvejus metus truksiantį išstojimo iš Europos Sąjungos procesą turės tartis su vieninga Bendrija, šeštadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas (Donaldas Tuskas) ir pabrėžė, kad derybų prioritetas bus Britanijoje gyvenančių kitų ES šalių piliečių bei kitose ES šalyse gyvenančių britų gerovė. „Mes visi norime, kad būsimi santykiai su Jungtine Karalyste būtų glaudūs ir tvirti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį vyksta į Briuselį, kur su kitų 26 Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiais ketina patvirtinti Jungtinės Karalystės išstojimo iš bendrijos derybų gaires. Lietuvai ES piliečių Britanijoje klausimas yra vienas svarbiausių „Brexit“ derybose, nes Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių. Lietuva tikisi, kad Britanijoje šiuo metu gyvenantys jos piliečiai po „Brexit“ išsaugos visas šiuo metu turimas teises.

Daug žmonių buvo sužeisti prasiveržus smurtui prie Makedonijos parlamento, kai nacionalistai protestuotojai šturmavo pastatą, įtūžę dėl naujo jo pirmininko rinkimų, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministras. Ketvirtadienio vakarą sostinės Skopjės centre kilo didelė sumaištis: dešimtys demonstrantų, tarp kurių buvo grupė kaukėtų vyrų, prasiveržė per parlamentą apsupusius policininkus ir įžengė į pastatą, kur mojavo Makedonijos vėliavomis, šūkavo ir giedojo nacionalinį himną.

Teisininkai ragina pasaulio lietuvius nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės, pabrėždami, kad tai vienintelis įmanomas kelias, bet išeivijos atstovai ir toliau laikosi pozicijos, jog pakaktų Pilietybės įstatyme papildyti dvigubą pilietybę leidžiančių išimčių sąrašą.

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.

 Didžioji Britanija gal ir traukiasi iš Europos Sąjungos (ES), bet „skyrybų“ sąskaitą vis vien turės apmokėti eurais, o ne svarais. „Kad Jungtinė Karalystė galėtų tvarkingai pasitraukti iš Sąjungos, ji prieš pasitraukimo dieną privalės įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus“, – rašoma Europos Komisijai (EK) parengtame su būsimomis derybomis susijusiame dokumente, su kuriuo pavyko susipažinti agentūrai AFP.

  Europos Sąjungos „tikros politinės“ derybos dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos prasidės po birželio mėnesį planuojamų britų pirmalaikių rinkimų, trečiadienį pranešė ES atstovas.   Ši žinia buvo paskelbta po antradienį įvykusio Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) pokalbio su Britanijos premjere Theresa May (Tereza Mei), kai ši netikėtai paragino parlamentą surengti pirmalaikius rinkimus.

Pasaulyje vyraujant neapibrėžtumui ir nežinomybei dėl ateities kvestionuojama ne tik pati Europos Sąjunga, bet ir euro zona, kurios nare Lietuva yra vos porą metų.

Europos Sąjunga sekmadienį paragino Turkijos vyriausybę siekti plačios nacionalinės santarvės, prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui nedideliu balsų skirtumu laimėjus referendumą, suteikiantį jam didesnes galias, nors opozicija sako, kad šaliai gresia nusiristi į autoritarinį valdymą.

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai. Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo Čekijoje (11 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.). O štai jei palygintume paskutinio ketvirčio rezultatus matytume, kad yra šalių, kur kainos net mažėjo: Danija (1,5 proc.), Kroatija (0,6 proc.), Belgija (0,4 proc.

Europos Sąjungos 27 valstybių aušto rango pareigūnai antradienį pritarė „Brexit“ derybų gairėms, kurias praėjusį mėnesį pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Truskas, pranešė šaltinis ES.

Po Donaldo Trumpo įsakymu suduoto JAV atsako į cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje Vakarų šalys ir Basharo Assado sąjungininkės pakeitė bendravimo toną. Rusija apkaltino Vašingtoną dėl „neįrodytais kaltinimais paremtos agresijos“, o JAV pateikė kaltinimus ne tik Sirijai, tačiau ir pačiai Rusijai – netgi ir tuo, kad ši galėjo bandyti nuslėpti karo nusikaltimą.

Vokietijos verslas ir ekspertai neigiamai vertina Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos, ir sunku rasti žmonių, kurie manytų, jog „Brexit“ bus naudingas Vokietijos ekonomikai ir patiems vokiečiams, rašo „Deutsche Welle“. Net lobistai Frankfurte, kuris gali tapti nauja Europos finansų sostine, pakeisiančia Londoną, tikisi investicijų bangos ir naujų darbo vietų kūrimo jų mieste, tačiau mano, kad apskritai „Brexit“ poveikis jų šaliai bus neigiamas.

Protestas kilo iškart po prieštaringų pasisakymų prasidėjus ,,Brexit“ įgyvendinimui, rašoma „El pais“. Gibraltaras šį antradienį pateikė skundą dėl Ispanijos karinio laivyno policijos patruliavimo ginčus keliančios teritorijos vandenyse, kurie supa to paties pavadinimo uolą.

Nuo praėjusio penktadienio sugriežtinta Europos Sąjungos išorės sienų kontrolė yra „nepriimtina“ ir turi būti pakeista, sekmadienį pareiškė Slovėnijos premjeras Miro Ceraras (Miras Ceraras). Naujos patikros procedūros, kurių tikslas – užkirsti kelią įtariamiems islamo kovotojams iš Irako ir Sirijos patekti į Europą, šį savaitgalį sukėlė chaosą prie Šengeno erdvės narės Slovėnijos sienos su šiai zonai nepriklausančia Kroatija.

Lietuvos žvalgyba užkirto kelią devynių pabėgėlių priėmimui pagal Europos Sąjungos (ES) programą, nes nustatė, kad jų buvimas Lietuvoje keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, pranešė Valstybės saugumo departamentas. 2016 metų ataskaitoje departamentas pranešė Graikijoje ir Turkijoje apklausęs 74 Sirijos ir Irako pabėgėlius, kuriuos buvo planuojama perkelti į Lietuvą.

Europos Sąjunga darys viską, ką gali, kad pasiektų „konstruktyvų“ susitarimą dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos, bet taip pat turi pasiruošti scenarijui, kad susitarti nepavyks, sakoma penktadienį paviešintame ES derybų plane. Europos Sąjunga „uoliai dirbs, kad pasiektų šį sprendinį, bet taip pat pasiruoš, kad galėtų suvaldyti padėtį, jeigu derybos žlugtų“, sakoma naujienų agentūros AFP gautame gairių juodraštyje.