europos sąjunga

Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso nuomone, Europos Sąjungai dėl jos pačios saugumo reikia gerų kaimyniškų santykių su Rusija. „Priklausomai nuo politinės perspektyvos ir istorinės patirties, vieni labiau nori pabrėžti dialogą, o kiti – atsiribojimą nuo Rusijos. Man atrodo, kad mums svarbu plėtoti bendrų suderintų veiksmų kultūrą Rytų politikoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį kalbėdamas apie Europos Sąjungos plėtrą ragino pagalvoti, kokią Europą nori matyti europiečiai. Šia tema jis iškėlė klausimą dėl tokių Balkanų valstybių kaip Albanija stojimo į ES.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu paprašė Baltijos šalių paramos, kad Europos Sąjunga (ES) sustiprintų spaudimą Iranui. Kalbėdamas po susitikimo su Baltijos šalių premjerais, jis griežtai sukritikavo ketvirtadienį paskelbtą Europos Komisijos sprendimą skirti Iranui 18 mln. eurų paramos. „Manau, kad vakarykštis ES sprendimas skirti 18 mln. Iranui yra didžiulė klaida. Tai kaip nuodai“, – sakė Izraelio vadovas.

Valdantiesiems ruošiantis pažaboti augančias kainas, vėl svarstoma apie lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą maisto produktams. Daugumoje Europos Sąjungos šalių tai įprasta praktika, tačiau Lietuvoje šios priemonės  veiksmingumu abejojama. Nors bet kokie ankstesni siūlymai taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams buvo atmesti, dabar „valstiečiai“ patys ieškodami būdų suvaldyti kainų augimą, gręžiasi link senų idėjų.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetui aiškinosi, kodėl realios investicijos į kelius yra mažesnės, negu suplanuotos. Komiteto pirmininko Rimanto Sinkevičiaus teigimu, blogiausiai įsisavinamos žvyrkelių asfaltavimui, gatvių remontui numatytos lėšos. Jis abejoja, ar kelių remontui skirti pinigai apskritai bus įsisavinti. „Daug buvo kalbų dėl kelių, lėšų įsisavinimo. Įprasta, kad yra teigiamų, neigiamų dalykų.

Europos politikos lyderiai ir įtakingi veikėjai vieningai sutaria – Rusija yra reikšminga grėsmė Vakarų Europai, kurią galime įveikti dirbdami kartu ir plėtodami Europos Sąjungos bei NATO veiklą ir šalių narių bendradarbiavimą. „Vienybė, kuri mums būtinai reikalinga, jaučiasi tiesiog čia ore. Šita vienybė yra mūsų ateities garantas“, – kalbėdamas antrąkart suburtoje tarptautinėje savo vardo konferencijoje, skirtoje transatlantiniam atsparumui stiprinti, kalbėjo Valdas Adamkus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė nesitikinti pasiekti reikšmingų rezultatų per numatomą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet nurodė, kad svarstytinų klausimų sąrašas bus itin ilgas. „Tai darbo susitikimas: nevertėtų tikėtis, kad per jį bus pasiekta didelių rezultatų, bet temų – nuo Ukrainos iki Sirijos ir bendradarbiavimo ekonomikos srityje – skaičius toks didelis, kad būtų teisinga nuolat vykdyti dialogą.

Europos Sąjunga antradienį padidino teisinį spaudimą Lenkijai dėl šalyje vykdomų kontroversiškų teismų sistemos reformų, suteikdama vyriausybei mėnesį, kad ši pradėtų laikytis iškeltų reikalavimų, o priešingu atveju Varšuvos veiksmai gali būti apskųsti bloko aukščiausios instancijos teismui. Toks žingsnis dar labiau pakėlė kartelę užsitęsusioje konfrontacijoje tarp Europos Komisijos ir Lenkijos dešiniosios pakraipos vyriausybės dėl teisės viršenybės padėties buvusios komunistinėje valstybėje.

Gazos Ruožas ir Izraelis po pastarųjų smurto protrūkių „pavojingai priartėjo“ prie naujo konflikto, penktadienį perspėjo Europos Sąjunga ir pridūrė, kad norint apsaugoti civilius būtina imtis skubios „deeskalacijos“. „Iš Gazos Ruožo į Pietų Izraelio bendruomenes leidžiamos raketos, taip pat kiti „Hamas“ ir kitų palestiniečių kovotojų smurtiniai veiksmai ir provokacijos prieš Izraelį yra visiškai nepriimtini“, – sakoma vieno ES užsienio politikos atstovo pareiškime.

Praėjusį mėnesį įvykęs Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Helsinkyje iš naujo iškėlė klausimą dėl Rusijos kišimosi į Suomijos politiką, kitaip vadinamo „finliandizacija“ – fenomeno, kuris buvo pradėtas dar Šaltojo karo laikais.   Šis susitikimas priminė ir tai, kad daugelis suomių – kartu su visomis baimėmis – dar turi ir silpnybę viskam, kas rusiška, rašo Anna Nemcova leidiniui „Foreign Policy“. Abiejų pusių atstovai JAV ir Rusijos lyderių derybų metu išėjo į gatves.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas trečiadienį vėl perspėjo apie „netvarkingas skyrybas“ su Europos Sąjunga, galinčias aptemdyti ateities santykius. Šių nuogąstavimų jis išsakė viešėdamas Austrijoje, kuri šiuo metu pirmininkauja Bendrijai. Britanija turėtų palikti ES ateinantį kovą, bet Londonas ir Briuselis dar nesusitarė dėl savo būsimų santykių, ir didėja susirūpinimas, kad to nebus spėta padaryti laiku.

Europos Sąjunga antradienį praplėtė savo sankcijas Maskvai – jos dabar bus taikomos ir įmonėms, padėjusioms statyti Rusijos žemyninę dalį su Kremliaus aneksuotu Krymu sujungusį tiltą, kuris, anot Bendrijos, pažeidžia Ukrainos suverenitetą. Anot ES, už vaidmenį statant Kerčės sąsiaurio tiltą, kurį gegužės mėnesį oficialiai atidarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bus areštuotas šešių įmonių ir organizacijų turtas bloko šalyse.

Britų realybės šou „Love Island“ dalyvaujanti gražuolė Hayley Hughes neseniai buvo viešai išjuokta, mat pripažino nežinanti, kas yra Brexit ir Europos Sąjunga. Ir nors internautai leipsta juokais, mergina sako turinti tam paaiškinimą. Neseniai vienoje britų laidoje 22 metų mergina patikino, kad tikrai niekada apie tai nėra girdėjusi, kaip, jos manymu, ir daugybė kitų jaunų žmonių. „Tai nėra didelė socialinių tinklų dalis“, – įsitikinusi ji.

Lietuvos Vyriausybė sieks įtikinti Europos Sąjungos (ES) teismą, kad valstybės narės gali uždrausti prekiauti produktais, kurie dėl savo išvaizdos gali būti supainiojami su žaislais ir taip sukelti pavojų vaikų sveikatai. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė pateikti savo poziciją byloje dėl vokiškų produktų platinimo Portugalijoje. „Apsispręsta, kad Lietuva prisijungs prie bylos.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May antradienį paskelbė asmeniškai vadovausianti „Brexit“ deryboms su Europos Sąjunga, liekant vis mažiau laiko sudaryti susidaryti susitarimą iki 2019-ųjų kovą įvyksiančio Jungtinės Karalystės išstojimo iš bloko. „Aš vadovausiu deryboms su Europos Sąjunga, o išstojimo iš Europos Sąjungos valstybės sekretorius (Dominicas Raabas) bus mano įgaliotinis“, – vyriausybės vadovė nurodė pareiškime parlamentui.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europos Sąjungoje šeštadienį atsidūrė prekybos aklavietėje, JAV iždo sekretoriui Stevenui Mnuchinui neatsisakius reikalavimų padaryti nuolaidų.

Lenkija penktadienį priėmė įstatymą, turintį paspartinti ginčijamą šalies Aukščiausiojo Teismo pirmininkės vadovės pakeitimą, teisėjai atsisakius atsistatydinti ir išeiti į pensiją pagal teisės aktą, kurį Europos Sąjunga laiko keliančiu pavojų teismų nepriklausomybei. Naujasis įstatymas yra dalis prieštaringai vertinamų teisės sistemos reformų, vykdomų valdančiosios dešiniosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės.

Naujasis Didžiosios Britanijos „Brexit“ planas kelia svarbių klausimų apie busimus ekonominius santykius su Europos Sąjunga, penktadienį sakė ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier , nuogąstaujant, kad gali pritrūkti laiko išstojimo sutarčiai sudaryti. Po susitikimo su naujuoju JK vyriausiuoju derybininku, paskirtu kilus kelių kabineto narių maištui prieš premjerę Theresą May, M. Barnier nurodė, jog plane yra gerų minčių.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį „Google“ skyrė rekordinę 4,34 mlrd. eurų (5 mlrd. JAV dolerių) baudą už tai, kad JAV technologijų milžinė piktnaudžiavo dominuojančia savo operacinės sistemos „Android“ padėtimi rinkoje. Ši bauda už antimonopolinių taisyklių pažeidimą yra didžiausia Sąjungos istorijoje.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May, bandanti suvienyti savo partiją, susiskaldžiusią dėl išstojimo iš Europos Sąjungos strategijos, antradienį nedidele persvara laimėjo dar vieną parlamento balsavimą dėl „Brexit“. Konservatorių vyriausybė pasiekė, kad būtų atmesta jos pačios eilinių parlamentarų pateikta pataisa būsimos prekybos politikos įstatymui, pagal kurią Didžioji Britanija tuo atveju, jei nesusitartų dėl laisvosios prekybos, būtų likusi muitų sąjungoje su ES.

Siekiant pagerinti eismo saugą Lietuvos keliuose, per dvejus metus už daugiau nei 11 mln. eurų bus rekonstruota 13 pavojingų sankryžų, nutiesta apie 12 km dviračių takų, įrengti ar patobulinti greičio matuokliai. Darbai bus atlikti, įgyvendinant 15,4 mln. eurų vertės inžinerinių eismo saugos priemonių diegimo projektą, kuriam susisiekimo ministro įsakymu skirta daugiau kaip 11 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, pranešė Susisiekimo ministerija.

 Vyriausybė siūlys Seimui kol kas nesvarstyti siūlymo Lietuvoje įteisinti trąšų registrą – jame būtų nurodytos ne iš Europos Sąjungos (ES) įvežamos trąšos, jų produktai ir tiekėjai. Vyriausybės kanceliarijos pažymoje rašoma, kad ministrų kabinetas Seimo rudens sesijoje pateiks savo siūlymus dėl trąšų rinkos. Ūkio ministerijos pasiūlymai, kurie bus teikiami Seimui, yra panašūs į parlamentarų pasiūlymus.

Europos Sąjunga (ES) šią savaitę nubaus JAV interneto milžiną milijardine bauda už tai, kad ši blokavo rinkos prieigą su „Android“ konkuruojančioms operacinėms sistemoms bei vertė išmaniųjų telefonų gamintojus į savo prietaisus diegti „Google“ paieškos variklį ir interneto naršyklę, skelbia naujienų agentūra AFP, remdamasi šaltinių informacija.

Maskvos ir Kijevo pareigūnai antradienį Berlyne rengiamose Europos Sąjungos (ES) remiamose derybose tarsis dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą ateities. Maskvai ir Kijevui smarkiai nesutariant dėl Krymo aneksijos ir tebesitęsiančio konflikto Ukrainos rytuose, Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ jau gerokai sumažino dujų tranzito per Ukrainą apimtį. Ukraina baiminasi, jog gali prarasti pajamas iš tranzito mokesčių, jeigu naujieji dujotiekiai politiškai ir fiziškai aplenks jos teritoriją.

Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrai ketvirtadienį susitiko tartis dėl naujų priemonių migrantų srautui pažaboti. Šis ES vidaus reikalų vadovų susitikimas yra pirmasis, Austrijai nuo liepos pradžios perėmus pirmininkavimą Europos šalių bendrijai. Insbruke vykstančiame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama bendro migracijos plano paieškoms. Austrija tikriausiai ragins keisti dabartinę ES politiką, kad ateityje prieglobsčio prašymai būtų priimami tik už ES ribų.

Didžiosios Britanijos vyriausybė ketvirtadienį oficialiai paskelbė savo „Brexit“ strategiją, tikėdamasi, kad šis žingsnis padės išjudinti stringančias derybas su Europos Sąjunga. Tačiau dokumento paskelbimą aptemdė įstatymų leidėjų protestai, o Bendruomenių Rūmai turėjo trumpam sustabdyti posėdį.

Turbūt joks NATO vadovų susitikimas nekėlė tiek nerimo ir spėlionių dėl jo baigties, kiek vyksiantis šią savaitę. Pagrindinė nerimo priežastis, kurią įvardina daugelis analitikų ir diplomatų, įskaitant ir Lietuvos atstovus, - neprognozuojama JAV prezidento D. Trumpo asmenybė.

Lenkija nepasiduos Europos Sąjungos spaudimui ir neatsisakys kontroversiškos teismų reformos, pirmadienį pareiškė valdančiosios nacionalistų partijos lyderis ir pridūrė, kad šie pokyčiai yra „gyvybiškai svarbūs“. Paklaustas, ar Briuselio inicijuoti teisiniai veiksmai privers Varšuvą atsisakyti reformų, Jaroslawas Kaczynskis, vadovaujantis euroskeptiškai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), pažadėjo, kad Lenkija „nebus palaužta“. Jo komentarai nuskambėjo po savaitę trukusių demonstracijų, p...

Europos Sąjunga sako tęsianti „Brexit“ derybas, nepaisant Didžiosios Britanijos vyriausiojo derybininko atsistatydinimo, ir yra pasirengusi tęsti darbą su jo įpėdiniu.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May pirmadienį paskyrė 44 metų euroskeptiką būsto reikalų jaunesnįjį ministrą Dominicą Raabą naujuoju „Brexit“ sekretoriumi, praėjus kelioms valandoms po jo pirmtako Davido Daviso atsistatydinimo. „Karalienei buvo malonu patvirtinti parlamento nario Dominico Raabo paskyrimą išstojimo iš Europos Sąjungos valstybės sekretoriumi“, – sakoma Th. May biuro Dauningo gatvėje paskelbtame pranešime.

Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė skaudžius tarifus importui iš Kinijos ir paleido pirmąją salvę, anot Pekino, „didžiausiame prekybos kare per ekonomikos istoriją“ tarp dviejų pajėgiausių pasaulio ekonomikų. Vidurnaktį Vašingtono (7 val. Lietuvos) laiku Jungtinėse Valstijose įsigaliojo 25 proc. tarifas, paveiksiantis maždaug 34 mlrd. dolerių (29 mlrd. eurų) vertės iš Kinijos importuojamų prekių – mašinų, elektronikos, aukštųjų technologijų įrangos.

Austrijos valdžia pasiūlė smarkiai sugriežtinti Europos Sąjungos migracijos politiką ir neberegistruoti paraiškų pabėgėlio statusui bloko teritorijoje gauti, ketvirtadienį rašė prancūzų laikraštis „Le Monde“, remdamasis vienu gautu dokumentu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį apkaltino dešiniųjų pažiūrų Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną nepagarba žmoniškumui dėl jo imigracijos politikos, nors pati keliomis dienomis anksčiau griežtosios linijos šalininkams, pritariantiems Budapešto pozicijai migrantų atžvilgiu, padarė svarbių nuolaidų valstybės sienų apsaugos klausimu. Šis neįprastas disputas dėl Europos vertybių įvyko tuo metu, kai ginčai dėl migracijos kelia pavojų santarvei tarp Europos Sąjungos narių.

Europos Sąjungos (ES) vyriausias derybininkas dėl Britanijos pasitraukimo iš bendrijos Michelis Barnier sako, jog dabar emigracijoje gyvenančių lietuvių teisės bus apsaugotos. Tačiau jis negalėjo pasakyti, kaip bus traktuojami ES piliečiai, į Jungtinę Karalystę bandysiantys atvykti po 2020 metų, kai baigsis pereinamasis atskyrimo periodas. „Mano atsakymas yra taip, kalbant apie lietuvius, prancūzus, vokiečius, kurie jau pasirinko gyvenimą Jungtinėje Karalystėje praeityje arba iki 2020 pabaigos.

  Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį skeptiškai nusiteikusių Europos Parlamento narių akivaizdoje gynė Varšuvos priimtas kontroversiškas teismų sistemos reformas ir tvirtino, kad jo vyriausybė turi teisę iš pagrindų pakeisti tvarką.

Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol kas nepadarė didelės įtakos nei Lietuvos, nei ES ekonomikai. Tačiau didžiausi išbandymai dar tik ateityje. Su vienu iš jų jau susidūrėme – dėl būsimo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES nuo 2021 metų mažės ES biudžeto pajamos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad Lietuva gali prisidėti mažinant įtampą tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų. „Žinome, kad tie tarptautiniai ir transatlantiniai santykiai dabar išgyvena tam tikrą įtampą. Tos įtampos rėmuose Baltijos šalys, Lietuva turime rasti savo vietą ir galbūt net būti ta grandimi, kuri mėgintų ieškoti to santykių švelninimo ir įtampų mažinimo“, – sakė šalies vadovė, susitikusi su Lietuvos ambasadoriais.

Europos Sąjunga pirmadienį pradėjo teisinę procedūrą prieš Lenkiją dėl prieštaringai vertinamos šios šalies Aukščiausiojo Teismo (AT) reformų, aštrėjant ginčui tarp Briuselio ir Varšuvos dešiniosios vyriausybės.

Lietuvos pareigūnai žada svarstyti galimybę prisijungti prie Prancūzijos iniciatyva kuriamos naujos Europos gynybos grupės, kuri galėtų vykdyti karines intervencijas už Europos Sąjungos (ES) ribų. „Mes sveikiname Prancūzijos ir aštuonių prie jos prisijungusių šalių iniciatyvą stiprinti karinius pajėgumus Europoje.

Siekdama palankesnio Europos Sąjungos (ES) finansavimo, Lietuva sieks įtikinti Europos Komisiją ir valstybes nares leisti šalį dalyti į du statistinius regionus – turtingesnę Vilniaus dalį ir antrąjį ne tokį turtingą regioną. Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė BNS sako, kad toks skaidymas leistų vidurio ir vakarų Lietuvoje sumažinti valstybės investicijas į europinius projektus naujame ES biudžete 2021-2027 metais. „Tai sprendžia kofinasavimą“, – BNS sakė viceministrė.

Europiečiai nebebus tokie saugūs kaip dabar, jei Jungtinė Karalystė po „Brexit“ turės pasitraukti iš svarbiausių politinių susitarimų. Dėl to per Briuselio viršūnių susitikimą JK premjero Theresa May įspėjo visus Europos Sąjungos lyderius, rašo BBC. Jungtinė Karalystė tvirtina, kad Europos Sąjungos derybininkai blokuoja susitarimus dėl teroristų susekimo ir dalijimosi informacija po 2019 metų kovo 29 dienos.

Baltarusijos prezidentas, vadinamas nepriklausomybės garantu, pribloškė visuomenę pareiškimu, kad šalis gali žlugti ir „patekti į kokios nors valstybės sudėtį“. Kai kurie komentatoriai susiejo šį skambų pareiškimą su neseniai vykusiu Vladimiro Putino vizitu Minske.

Užkietėję euroskeptikai mėgsta pernelyg stipriai pabrėžti, jog Europos Sąjunga turi problemų, tačiau dabar, Sąjungos lyderiams susirinkus į viršūnių susitikimą, pavojaus varpais skambina ir visi Sąjungos draugai, rašo BBC. „Europos Sąjungos trapumas vis didėja. Įtrūkiai vis plečiasi“, - be užuolankų įspėja Europos Komisijos vadovas Jean-Claude'as Junckeris. Vienas pagrindinių ES skaldančių klausimų šiuo metu yra migrantų krizė.

Europos Sąjunga (ES) tęs dialogą su Jungtinėmis Valstijomis dėl muitų, kad išvengtų tolesnių žingsnių, kurie galėtų dar paaštrinti nesutarimus dėl prekybos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Norime palaikyti dialogą su JAV, kad galėtume išvengti tolesnių žingsnių link prekybos karo“, – pareiškė ji Vokietijos parlamente. Pasak Vokietijos kanclerės, ES mano, kad JAV muitai plieno ir aliuminio importui yra neteisėti. Birželio 22 dieną ES įsigaliojo 25 proc.

Jau ilgą laiką diskutuojama apie tai, kad gerėjant ekonominei Lietuvos situacijai, mažės Europos Sąjungos (ES) suteikiama parama. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo paradoksą, kaip gi apskaičiuojama teiktina parama. Pagal skaičiavimus išeis, kad Latvija ir Graikija gaus daugiau nei Lietuva.

Devynios Europos Sąjungos šalys, įskaitant Didžiąją Britaniją, pirmadienį pasirašė Prancūzijos pasiūlytą planą sukurti naują Europos gynybos grupę, galinčią vykdyti karines intervencijas už Bendrijos ribų. Jungtinė Karalystė prisidėjo prie šios iniciatyvos, kad užsitikrintų galimybę išsaugoti tvirtus saugumo ryšius su bloku po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) susitarti dėl vadinamojo Magnitskio sąrašo taikymo europiniu lygiu. Anot Užsienio reikalų ministerijos, L. Linkevičius ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje „paragino kolegas padėti Rusijos pilietinei visuomenei, nes Rusijoje vyksta nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai“. „Todėl ES turi susitelkti ir sutarti dėl taip vadinamo „Magnitskio sąrašo“ taikymo europiniu lygiu.

Europarlamentarai pirmadienį nubalsavo už veiksmus prieš Vengriją dėl įtarimų, kad premjero Viktoro Orbano vyriausybė pažeidžia pamatines bloko vertybes. Europos Parlamento Piliečių laisvių komitetas balsavo už ataskaitą, kurioje rekomenduojama inicijuoti Europos Sąjungos sutarties „7 straipsnio procedūrą“ prieš Vengriją dėl susirūpinimo teismų nepriklausomybe, žiniasklaidos laisve ir dėl griežto elgesio su migrantais. Kad priemonė būtų taikoma, jai dar turi pritarti visas Europos Parlamentas.

Turkijoje rytoj vyks neeiliniai prezidento ir parlamento rinkimai. Daugelis ekspertų jau dabar vadina juos istoriniais, nes daugelį metų valdžią užėmusiam Recepui Tayyipui Erdoganui jie gali tapti lemiamais, jeigu išvis ne paskutiniais. Po 2017-aisiais surengto referendumo Turkijos prezidento įgaliojimai buvo gerokai išplėsti, dabar jis jau galės kontroliuoti šalies parlamentą taip, kaip tik pats panorės – paleisdamas ir surinkdamas iš naujo.