europos sąjunga
Europos Sąjunga (ES)
Politinė ir ekonominė sąjunga, kurią sudaro 27 Europos valstybės narės. Ji buvo įkurta siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp šalių, užtikrinti taiką, stabilumą ir ekonominį augimą Europoje. ES užtikrina laisvą asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą savo vidaus rinkoje, kuriai priklauso daugiau nei 440 milijonų žmonių. Be to, ES turi bendrą valiutą – eurą, kuris yra naudojamas 20 narių. ES taip pat siekia bendros užsienio politikos, aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita tikslų.
„PKN Orlen“ stabdys rusų ekspansiją į Vakarų Europą
Lenkijos žiniasklaida plačiai komentuoja penktadienį Vilniuje užbaigtą Lenkijos naftos koncerno "PKN Orlen" sandorį įsigijant įmonę "Mažeikių nafta". "Nupirkdamas lietuvių įmonę, "PKN Orlen" sustabdė Rusijos ekspansiją į Vakarų Europą ir pradėjo ilgalaikę kovą dėl išlikimo buvusiose Sovietų Sąjungos teritorijose", - rašo dienraštis "Gazeta Wyborcza". Anot dienraščio, Lenkijos koncernas perėmė praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje "visos sovietų liaudies", kaip buvo tvirt...
Laima Andrikienė: Dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos ir saugesnės Lietuvos
2006 m. birželio 23 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Dėl veiksmų saugesnės Europos labui“ ir pasiūlymus ES Tarybos rekomendacijai dėl nelaimingų atsitikimų ir traumų prevencijos. Šis straipsnis parengtas Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės kalbos per „Žinių radiją“ laidoje „Dienos klausimas“ (2006 06 27) pagrindu.
Danutė Budreikaitė: Turkijos narystė ES – už ar prieš?
Žmogaus teisių pažeidinėjimai, problemiški santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, silpna ekonomika – tai tik keli klausimai, kuriuos tektų spręsti visoms ES valstybėms į savo tarpą priėmus dar vieną – Turkiją.
Dar 1999 m. pabaigoje Europos Vadovų Taryba paskelbė Turkiją šalimi kandidate į ES, tačiau iki šiol nepavyksta pasiekti visiško susitarimo dėl derybų su Turkija dėl šios šalies narystės ES pradžios.
Andrius Kubilius: Komunistai be degalų
Praėjusią savaitę (birželio 3 d.) Lenkijoje lankėsi Seimo delegacija, kurios sudėtyje buvo ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Omni.lt“ skelbia politiko interviu, duotą Lenkijos savaitraščio „Wprost“ žurnalistei Monikai Michaliszyn.
– Ar žlugus Algirdo Brazausko Vyriausybei jūs imsitės ministro pirmininko pareigų?
– Lietuvos viešoji nuomonė reikalauja koalicijos, kurią mes vadiname galima, tai yra mūsų ir socialdemokratų koalicijos.
Ernestas Parulskis: Kosovo milijardai
Kai mes (Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus, jį lydinti delegacija, trys Seimo nariai, kariai ir sauja žurnalistų) pajudėjome iš Kosovo krašto sostinės Prištinos oro uosto į „White Eagle“ („Baltasis erelis“) stovyklą, mintyse šūktelėjau: „Oho!“
Šūktelėjau todėl, kad priklausau gana gausiam žmonijos padaliniui. Klasifikuotojai žmones skirto į gausybę grupių, rūšių ir kategorijų: nuo fizinių iki psichologinių.
Mykolas Katkus: Lietuvos įvaizdžio formavimo ašis
Apie tai, kad Lietuva privalo turėti keletą kertinių idėjų, į kurias galėtų atsiremti formuodama savo įvaizdį užsienyje, kalbama jau ne pirmi metai. Kitaip nei geriau apskaičiuojamos disciplinos – tokios kaip reklama, viešieji ryšiai, tai iš esmės parazitavimas viešojoje erdvėje pasinaudojant jau egzistuojančiais komunikacijos kanalais ir tikrais bei sukurtais įvykiais, kad būtų išplatintos teigiamos žinios apie save.
Politikai – pavyzdys, kaip pažeisti žmogaus teises
Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai.
Įtakos iš Rytų ir Vakarų
Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.
Vydas Gedvilas: Ar turime nubrėžti Europos Sąjungos plėtros ribas?
Baigiasi „apmąstymų“ laikotarpis apie Europos ateitį, paskelbtas po Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo krizės. Birželį įvyksiančioje Vadovų Taryboje bus apibendrinti vienų metų „apmąstymų“ rezultatai. Per šiuos metus diskusijos Europoje ir Lietuvoje vyko ne apie patį Konstitucinės sutarties tekstą, o apie kontekstą. Gal apie tekstą daugiau ir nėra ką pasakyti, ypač mums, jį ratifikavusiems.
Apie kontekstą diskutuojame daug.
Politikai – pavyzdys, kaip pažeisti žmogaus teises
Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai.
Įtakos iš Rytų ir Vakarų
Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.
Kaip mes taisyklingai gyvename
Nuo kitų metų viešojo maitinimo ir girdymo įstaigose nebebus galima rūkyti. Lietuva taps bene pirmąja Vidurio ir Rytų Europos šalimi, priėmusia tokį drastišką įstatymą. Stengiamės būti šventesni už popiežių, t. y. vakarietiškesni už Vakarus, bent jau didelę dalį Vakarų valstybių. Esame labai taisyklingi ir politiškai korektiški, tačiau tik įstatymų, o ne elgesio kultūros lygiu.
REKLAMA
REKLAMA
Laimantas Jonušys: Kaip mes taisyklingai gyvename
Nuo kitų metų viešojo maitinimo ir girdymo įstaigose nebebus galima rūkyti. Lietuva taps bene pirmąja Vidurio ir Rytų Europos šalimi, priėmusia tokį drastišką įstatymą. Stengiamės būti šventesni už popiežių, t. y. vakarietiškesni už Vakarus, bent jau didelę dalį Vakarų valstybių.
Esame labai taisyklingi ir politiškai korektiški, tačiau tik įstatymų, o ne elgesio kultūros lygiu.
Ieva Jusionytė: Kaip Minskas apgavo kongreso nario patarėją
Baltarusijos prezidento rinkimai vyko sąžiningai, Aleksandras Lukašenka yra gerbiamas šalies vadovas, o JAV ir Europos Sąjunga leidžia milijonus režimui nuversti keleto to trokštančiųjų rankomis, – skelbia Jungtinių Valstijų užsienio politiką kritikuojantis Kongreso nario patarėjas.
Tokia nuomonė įtakinguose JAV valdžios koridoriuose įrodo Minsko propagandos veiksmingumą.
Užsienio politikos užkulisiuose – pavojus
Danielio McAdamso straipsnį, pavadintą „Kaip laimėjo Lukašenka“ (http://www.
Vilniaus konferencijos dalyviai kalba apie Baltarusiją
Vilniaus konferencijos "Bendra vizija bendrai kaimynystei" dalyviai savo pranešimuose kreipia žvilgsnius į Baltarusiją: JAV viceprezidentas Dickas Cheney paragino nedelsiant paleisti iš kalėjimų demokratijos aktyvistus, o Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyniskis siūlė skatinti demokratiją nekreipiant dėmesio į problemas.
Audronius Ažubalis: Palankių sprendimų ant lėkštutės niekas neatneš
Dabartinis laikotarpis visoje Europoje ir Lietuvos antrosios narystės metinės Europos Sąjungoje pažymėtos agresyvia Rusijos valstybės politika, siekiant užvaldyti vidinius europinius energetikos transportavimo tinklus, energetiką naudojant kaip politinį ginklą.
Tai, apie ką visada partneriams Vakaruose kalbėdavo Lietuvos, Lenkijos, kitų Rytų Europos valstybių politikai ir kas dažnai susilaukdavo skeptiškų šypsenėlių ar būdavo įvardijama kaip posovietinė neurozė, jau vyksta.
Leonidas Donskis: Ar Lietuvoje yra laimingų studentų?
Ar protestuoja tik neadekvatūs žmonės?
Nesirengiu analizuoti VU absolvento poelgio, kuris jau sukėlė rezonansą akademinėje Lietuvoje. Aukštojo mokslo baigimo diplomo sudeginimas yra drastiškas veiksmas, už kurio slypėti gali patys įvairiausi motyvai ir žmogiškos dramos bei krizės.
Danutė Budreikaitė: Centralizuotas migracijos valdymas ES – kelias į sėkmingą vystymąsi
Migracija, ypač ekonominė migracija, jau turi ilgesnę nei trijų šimtmečių istoriją. Iš viso Europoje yra 56,1 milijono imigrantų. Jie sudaro apie 8 proc. Europos gyventojų.
Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos duomenimis, jei 1995-2000 m. laikotarpiu nebūtų buvę imigracijos, Europos gyventojų skaičius būtų sumažėjęs 4,4 mln. 1990-2000 m. tarptautinė migracija sudarė 89 proc. gyventojų skaičiaus augimo Europoje. Imigrantai vadinami Europos jaunystės eliksyru.
Vygandas Paulikas: Apie valdininkų ir piliečių išsilavinimą
Lietuvos senajai ir naujajai nomenklatūrai labiau apsimoka vadovauti mažiau išsilavinusiems savo valstybės piliečiams. Jiems patiems tokiu atveju nebereikia vargti, siekiant naujų žinių, ir valdžioje, prastai atliekant savo pareigas, galima ilgiau išsilaikyti.
Ieva Jusionytė: Imigrantai
Pavojaus signalas: tamsiaodžiai iš Mauritanijos ir Senegalo lyg skėriai puola baltąją Dzeuso Europą, siaubia Paryžiaus priemiesčius, Italijos kurortuose pardavinėja nekokybiškas prekes. Jie pikti, nes kadaise buvo kolonizuoti. Jie pavojingi, nes, be abejo, gali būti teroristai. Bet kas gi jie?
Europos saulė leidžiasi
Tai žmonės, ieškantys naujo gyvenimo. Globalizacijos eros nomadai, žiniasklaidos, politikų ir įbaugintų gerovės valstybės piliečių vadinami imigrantais.
Vytautas Rubavičius: Gal nebuvome okupuoti?
Netikėtai būrelis politologų ir politikų ėmė įrodinėti, jog mums nereikia reikalauti iš Rusijos atlyginti okupacijos padarytą žalą. Kaip jau įprasta, tokie svarstymai paremiami svariu politinio pragmatizmo argumentu – atlygio už okupacijos žalą reikalavimas esą erzinąs Rusiją ir trukdąs gerinti dvišalius santykius, o sykiu ir kenkiąs mūsų santykiams su Europos šalimis.
Gediminas Vitkus: Ar kas nors pasikeitė po narystės Europos Sąjungoje?
Žmonės įvairiai reaguoja į permainas. Vieni jų pageidauja, tikėdamiesi, kad viskas pasikeis į gera; kiti jų bijo, nes mano, jog bus dar blogiau negu buvo. Ne išimtis šiuo požiūriu ir Lietuvos narystė Europos Sąjungoje.
Vieni su ja siejo dideles viltis ir gražias svajones, kiti žvelgė skeptiškai ir tvirtino, kad nieko gero iš to nebus. Bet štai dabar jau baigia įpusėti antri Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metai, tad pažvelkime, kur link viskas krypsta.
Europos Sąjungos biudžetas, struktūriniai fondai ir finansinė perspektyva
Europos Sąjunga nėra valstybė – ji yra valstybių sąjunga. Tačiau federacinės valstybės (tokios valstybės politinių sprendimų galia yra padalinta centrinėms valdymo institucijoms bei federacijos vienetams) užuomazgas jau galime matyti ir šiandien. Viena iš jų – bendras Europos Sąjungos biudžetas.
Šis biudžetas mažytis – jis sudaro apie vieną procentą ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). ES mastu tas vienas procentas 2005 m. yra 104 milijardai eurų.
Daugiau kaip 40 proc.
Jonas Daniliauskas: Ar tikrai sugrius Europos Sąjunga?
Jau keli mėnesiai didžiausia Europos Sąjungos problema yra sutarties dėl Konstitucijos Europai, dažniau vadinamos tiesiog ES Konstitucija, likimas. To gal nebūtų atsitikę, jei neseniai įvykusių referendumų Prancūzijoje ir Olandijoje rezultatai būtų kitokie. Šių šalių piliečiai aiškiai pasisakė prieš ES Konstituciją. Komentatoriai teigia, kad balsuota ne tiek prieš pačią Konstituciją, kiek prieš savo vyriausybių vykdomą politiką, ES plėtrą, imigraciją ir kitus dalykus.
Jonas Čičinskas: Energetinio saugumo aktualijos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
Gyventojų gausėjimas ir technologinė pažanga užtikrina, kad pasaulio ūkis gamina ir vartoja vis daugiau prekių ir paslaugų. Tačiau yra ir kaina – didėjantis energijos vartojimas.Dauguma pasaulio valstybių priklauso nuo importuojamos naftos arba jos produktų ir dujų, nemažai prekiaujama ir elektra.
Šiuolaikiniame pasaulyje išsiplėtoję mainai prekėmis ir paslaugomis yra norma. Lietuvos ekonomika taip pat vis labiau tampa susaistyta su kitų šalių ekonomika.
Gediminas Vitkus: Ar Lietuva neištirps Europos Sąjungoje?
Natūralu, kad žmonėms kyla įvairių keistų idėjų. Svarbu tik, kad nebūtų skubama su jomis sutikti, prieš tai išsamiau jų neapsvarsčius. Vieną tokią keistą idėją, susijusią su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje, pagvildenkime ir mes.
Tenka pažymėti, jog kai kurie mūsų piliečiai vis dar baiminasi, kad Lietuvai įsijungus į Europos Sąjungą nutautėsime, prarasime savo nacionalinį tapatumą ir ilgainiui nebekalbėsime lietuviškai.
Danutė Budreikaitė: Trypčiojantys vietoje politikai stabdo ES pažangą
Artimiausiu metu nepradėjusi vykdyti ryžtingesnės ekonominės politikos ES gresia dar didesnis atsilikimas nuo JAV ir kitu pasauliniu konkurencijos centrų.
Šią savaitę Europos parlamentas pradėjo svarstyti aktualų visoms ES šalims dokumentą “Ekonomikos politikos bendrosios gairės 2006m.”
Visuose Bendrijos dokumentuose patvirtinama, kad ES augimas yra lėtesnis, nei galėtų būti, ir jis gerokai atsilieka nuo JAV.
Petras Auštrevičius: Mastrichto kriterijai – pančiai ar stimulas augti?
Kalbėdami apie Lietuvos pasirengimą eurui, turime pripažinti, kad Mastrichto kriterijų tenkinimas nėra savitikslis reikalas, dėl kurio ir kuriam viską turėtume sudėti ant aukuro. Lietuvos ekonomika auga, bet, reikia pripažinti, ji tebėra išlaikiusi pasenusią struktūrą ir akivaizdžiai stokoja naujųjų technologijų. Turiu pasakyti: Lisabona yra toli nuo Vilniaus, o Lietuvos ekonomika – toli nuo Lisabonos įsivaizduojamo konkurencingos ekonomikos modelio.
Antanas Kulakauskas: Naujoji pasaulio tvarka: vienpolis ar daugiapolis pasaulis
Praėjusią savaitę Lietuvos žiniasklaidoje ir viešajame gyvenime vis dar dominavo besirutuliojančios Turniškių ir kitų skandalų peripetijos. Tačiau šalia jų žiniasklaidos ir politikų dėmesį atkreipė ir istoriko bei politologo Česlovo Laurinavičiaus vieša paskaita apie tai, kodėl Lietuvai vertėtų atsisakyti siekio reikalauti iš Rusijos kompensacijų už sovietinės okupacijos bei aneksijos laikotarpiu padarytą žalą.
Andrius Kubilius "Mažeikių naftoje" pageidautini ir vakarietiški partneriai
Baltarusijoje rinkimų nebuvo
Aleksandro Lukašenkos laimėti 82 proc. atrodo juokingai, kaip visiškas anachronizmas Europos žemyne. Rinkimų Baltarusijoje nebuvo, nes rinkimai yra ne tik balsavimas, bet ir visa rinkimų kampanija, kurią A. Lukašenka pavertė teroro prieš opoziciją kampanija.
Opozicija tokiomis sąlygomis pasiekė didelį laimėjimą, su tuo ją nuoširdžiai sveikinu. Opozicijos laimėjimas tas, kad ji tapo vieninga ir turi tikrą lyderį – Aleksandrą Milinkevičių.
Lauras Bielinis: Baltarusijos veiksnys Rusijos užsienio politikoje
Arėjantys prezidento rinkimai Baltarusijoje išryškino daugelį šios šalies vidaus ir užsienio santykių problemų. Tiesą sakant, Aleksandro Lukašenkos režimas ir tautos atžvilgiu vykdoma vidaus politika labai glaudžiai susijusi su tarptautine ir ypač Šiaurės rytų regiono padėtimi.
Visi politiniai, ekonominiai ar kultūriniai vienos šalies įvykiai neišvengiamai paliečia ir kitas šalis.
Vygandas Pranskūnas: Sėkmės paieškos
Williamas Somersetas Maughamas (Viljamas Somersetas Moemas) buvo įsitikinęs, kad žmonės klysta sakydami, jog sėkmė gadina žmones, nes daro juos garbėtroškomis, savimylomis. Anot rašytojo, yra priešingai: dažniausiai sėkmė padaro juos ramius, kantrius ir gerus. Nesėkmės suteikia žmonėms žiaurumo ir susierzinimo.
Ko niurzgėti?
Aną dieną prie kasos iš rankų iškrito du centai. Cinktelėjo ant plytelėmis išklotų parduotuvės grindų.
"Spaudos klubas" ir demografija
Prisipažinsiu, kad „Spaudos klubas“ yra viena iš mano mėgstamiausių lietuviškų televizijos laidų. Jau seniai laukiau, kada pagaliau įsijungsiu šią laidą ir prieš save išvysiu „ekspertų“ kompaniją, kuri man paaiškins, kiek lietuvių gyvens Lietuvoje 2020 m., kiek 2050 m., kaip demografiniai procesai atsilieps ekonomikai ir kultūrai.
Saulius Spurga: Tapatybės paieškos tarp koralų ir ryklių
Kurį laiką gyvenu Švedijoje, tad apie Lietuvos gyvenimą tegaliu spręsti iš nuogirdų. Kiek teko girdėti, per šventes keli drąsuoliai išsimaudė vienos iš Kauno parduotuvių akvariume su koraliniais rifais, kuriame buvo prileista ne tik spalvingų tropinių žuvų, bet ir ryklių. Tai bent! Triukas nesulyginamai geresnis, nei Kalėdų eglės puošimas Galvės ežero dugne ar magų Gaičiūnų užsišaldymas lede. Lietuvių drąsa galima tik žavėtis - gaila, kad nepranešama, kiek tiems drąsuoliams buvo sumokėta.
Rolandas Paksas: Vasario 16-oji: praeities šviesa ir nūdienos šešėliai
Valstybės istorijoje būna datų, kurios suteikia naują prasmę ištisoms epochoms. Lietuvai tokia diena yra naują istorijos skirsnį atvertusi Vasario 16-oji.
Ką ji mums reiškia šiandien? Kuo išsiskiria iš kitų dienų? Vaiskumu ir ypatinga nuotaika susibūrus prie valstybingumo simboliu tapusio namo sostinės Pilies gatvėje, Karo muziejaus skverelyje Kaune ar svarbiausiose kitų miestų aikštėse?
Manyčiau, toli gražu ne tik tai.
Andrius Kubilius: Senoji ir naujoji nomenklatūra
Apie nomenklatūrines tradicijas
Praėjusi savaitė pažymėta eiline porcija abonentinių machinacijų Vilniaus savivaldybėje. Tai jau nieko nenustebino. Tokių machinacijų organizavimas nereikalauja ypatingo gudrumo ar sumanumo. Reikalauja tik vieno – bet kokio padorumo politikoje likučių atsisakymo. Tokių machinacijų opozicija negali sustabdyti, jeigu teisinė valstybė veikia silpnai. Tai gali sustabdyti tik rinkėjai.
Stebino socialliberalų laikysena.
Jonas Čičinskas: Apie švelnesnę žiemą įvedus eurą
Greta svarbiausių Lietuvos viešojo gyvenimo įvykių – Kauno „Žalgirio“ (šiais metais dar ir Vilniaus „Lietuvos ryto“) peripetijų Eurolygoje ir Seimo rinkimų – kiekvienais metais turim ir smulkesnių, bet labai įdomių momentų. Šiuo metu tai, matyt, bus prezidento atostogos Meksikoje, „Mažeikių naftos“ pardavimas kažkam iš rytinių naftos milžinų, infliacijos lenktynės su Mastrichto norma.
Gintaras Varnas: Kūrybos be darbo nėra
Lietuvos radijo laida „Kultūros savaitė“ tęsia pokalbių ciklą su praėjusių metų Nacionalinės premijos laureatais. Režisieriui Gintarui Varnui svarbiausias valstybės apdovanojimas skirtas už šiuolaikinio žmogaus vidinio pasaulio įžvalgas spektakliuose „Tolima šalis“, „Portija Koglen“, „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“ ir „Nusikaltimas ir bausmė“.
Beje, šie spektakliai Kauno dramos teatro meno vadovui pernai pelnė ir daugiau pripažinimo ženklų.
Laura Šaulytė: Arktiniai šalčiai, arba verslo planas autoservisams
Lietuvą užplūdo arktiniai šalčiai ir nebeužsivedančių automobilių vairuotojų skundai. Šeštadienį, kai termometro stulpelis rodė daugiau nei -20 laipsnių Celsijaus, o gatve kas minute reguliariai nuriedėdavo tempiamas automobilis, susirūpinau ir savuoju.
13 metų senumo „Mitsubishi Colt“ užvesti pavyko, tačiau nepastebėti po mašinos priekiu telkšančios tepalų balutės buvo neįmanoma. Tokia ta ir „balutė“... geros lėkštės dydžio. Pirminė diagnozė – nuo šalčio sutrūkinėjo tarpinės.
Danutė Budreikaitė: Rusijos taktika - skaldyk ir valdyk!
Pastaruoju metu Rusija vis labiau atgauna savo kaip vienos didžiausią įtaką pasauliui darančios valstybės statusą. Rusijos ir Ukrainos energetinė krizė, Rusijos ir Vokietijos dujotiekis – tai tik pora pavyzdžių, kurie rodo vis didėjančią Rusijos įtaką Europos ekonominiams pokyčiams. Energetiniai ištekliai ir dujos yra vienas svarbiausių ekonominių-gamybinių veiksnių, užtikrinančių ekonomikos konkurencingumą ir žmonių gerovę.
Algirdas Paleckis: Kokios Lietuvos norime?
Gal kam pasirodys ir keista, bet esminis Lietuvos užsienio politikos klausimas dabar skamba taip – kokios Lietuvos norime?
Jeigu norime liberaliosios Lietuvos, kurioje dominuotų rinkos santykiai ne tik rinkoje, bet ir visuomenėje, tuomet turime atitinkamai kreipti ir mūsų diplomatiją. Tarkime, pasisakykime už kuo silpnesnę Europos Sąjungą (ES), nes kuo ši Sąjunga stipresnė, tuo daugiau ji reguliuoja – pradedant žemės ūkiu ir baigiant audiovizualine sritimi, o tai nėra liberalu.
Remigijus Šimašius: Energetinės politikos paradoksai
Viskas, kas šiandien vyksta energetikoje, yra atsiradę dėl politikos arba su tiesioginiu konkrečių politikų palaiminimu. Tačiau budri valstybės akis nepadeda išvengti painiavos, o pati energetinė politika kupina paradoksų suvokiant grėsmes ir planuojant priemones nuo jų apsisaugoti.
Šiame straipsnyje apie tai, kaip kova su viena priklausomybe sukuria kitokią, kaip kova už mažas kainas jas pakelia, kaip kova su monopoliu jį įteisina ir įamžina.
Pirmas paradoksas.
Ar laikas eina mūsų naudai?
Vienas pagrindinių klausymų, kuris iškyla mąstant apie dabartinę Lietuvos padėtį, yra būtent šis: ar mes judame teisinga kryptimi ir ar laikas eina mūsų naudai? Trumpas atsakymas yra "taip", su viena didele išlyga, kuri gali apversti mano optimizmą aukštyn kojom.
Stebint Lietuvą šiek tiek iš šalies, kartais jos vidinė atmosfera primena Amerikos indėnų rezervatą ar juodaodžių getą.
Negandų metai
2005-ieji pasaulyje buvo gana prieštaringi: siautėjo gamtos stichijos, griuvo vyriausybės, paniką sėjo teroristai, gražiausi pasaulio miestai virto riaušių scena arba skendo potvynių vandenyse. Praėjusiais metais pasaulis neteko popiežiaus, įprasminusio visą epochą, susidūrė su paukščių gripo pandemijos grėsme. Politinį nestabilumo, netekties skausmą keitė geresnio gyvenimo viltys.
Vytautas Rubavičius: Irako parlamento rinkimų sėkmė ir Lietuvos nepatenkintieji
Ne tik pasaulio visuomenė, bet ir (svarbiausia) patys irakiečiai džiaugiasi gruodžio 15-ąją vykusių rinkimų sėkme. Galima tvirtinti, kad su okupacinių koalicijos pajėgų pagalba baigiamas vienas svarbus šalies demokratizavimo tarpsnis ir prasideda kitas – savos nuolatinės valdžios įtvirtinimo laikas. Šalies savisauga pereina į irakiečių rankas.
Irakiečiai būriais traukė prie balsadėžių atiduoti balsus už savus kandidatus. 10 milijonų žmonių (apie 70 proc.
Andrius Kubilius: Kam rašomi Lietuvos įstatymai?
Vyriausybės laimėjimus temdo nekonstitucinės procedūros
Džiaugiamės, kad Europos Sąjunga susitarė dėl naujos finansinės perspektyvos. Gerai, kad Lietuvos delegacija pasirodė esanti principinga ir atkovojo bent dalį to, ką Didžiosios Britanijos dėka buvo beveik praradusi. Dėl to galima pasveikinti premjerą, bet toliau lieka dar svarbesnis dalykas – mums patiems susitarti, kam tie Europos pinigai Lietuvoje turi būti naudojami. Ši tema mūsų darbotvarkėje bus viena iš svarbiausių.
Briuselio sprendimus keičia ne pinigai
Apie lobizmą ir eurolobizmą kalbama daug. "Omni.lt" pasidomėjo, kokias struktūrines ir finansines kliūtis tektų įveikti, norint inicijuoti palankų sprendimą Europos Sąjungos įstaigose. Ar pakanka turėti tik lagaminėlį su pinigais? Pokalbis su eurolobizmo ekspertu Dariumi Varanavičiumi.
Eksperto nuomone, įsivaizduojamo lagaminėlio su pinigais dydis nėra lemiamas veiksnys Briuselio koridoriuose. D. Varanavičius teigia, kad net milijardieriai negali įvesti savo taisyklių Europos Sąjungoje.
Vytautas Landsbergis: Norėti iš tikrųjų
Kaip mums pasiekus SSRS okupacijos žalos atlyginimo? Vaje vaje, deja deja. Rusija nesutinka... Tai tęsiasi jau šešeri metai, tas vaje vaje, deja deja, aiškiai grindžiamas giluminiu nenoru ką nors daryti. Net paprasčiausiai pasiklausti Rusijos.
Dvi kadencijas iš eilės turim kairiųjų valdžią, tai čia ta didžioji užsitęsusio nenoro problema.
Laima Andrikienė: Vyriausybė ir Seimas turėtų sveikinti 23 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų iniciatyvą
Remiu nevyriausybinių organizacijų peticiją
Tvirtai ir neabejodama remiu nevyriausybinių organizacijų akciją-peticiją, kuria 23 Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Seimą užtikrinti, kad naujajame finansiniame laikotarpyje 2007-2013 metais Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos mūsų valstybėje būtų skirstomos skaidriai ir ne mažiau nei 10 proc. jų būtų skirta švietimui, mokslo plėtrai ir žinių visuomenei kurti.
Vytautas Landsbergis: Balsas iš dugno
Apie dugną kalba Lietuvos Seimo narys Algirdas Paleckis (http://www.omni.lt/?i$9359_139502$z_320845), tai gal išties taip jaučiasi. Jam skaudu, kad Baltijos dugne numatyta tiesti dujotiekį, o Lietuva kiek anksčiau, kol dar buvo laikas, neužkirto tam kelio.
Laima Andrikienė: Entuziazmas įsileisti Turkiją į ES mažėja
Masinės riaušės Europoje pasiekė ir Briuselio, kuriame įsikūręs Europos Parlamentas, priemesčius. Europos Sąjunga kol kas oficialiai nereaguoja į neramumus Prancūzijoje, tačiau europarlamentarė dr. Laima Andrikienė išsakė savo nuomonę apie tai, kas nulėmė neramumus Europoje ir kiek tai aktualu Lietuvai:
Europos Parlamente apie riaušės Europoje kalbant per posėdžius negirdėjau, bet manau, kad apie tai dar teks kalbėti.
Valentinas Mazuronis: Žvelkime į Europą pro lietuvišką langą
Negaišiu laiko kartodamas seniai pasakytas tiesas apie perspektyvas ir privalumus, kuriuos atveria Lietuvai ir jos žmonėms buvimas Europos Sąjungoje (ES). Tai, kad Lietuvos žmonės gali didžiuotis būdami lygiateisiais Europos Bendrijos nariais, tai, kad Europos Sąjunga užtikrina mūsų valstybei daug didesnį saugumą, stabilumą, didesnes galimybes prekybai, investicijoms, galų gale leidžia kurti aukštesnį gyvenimo lygį – akivaizdu.
