europos sąjunga

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje prekių ir paslaugų kainos auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistai turi ir gerų naujienų: jie mano, kad infliacijos viršūnę Lietuva jau pasiekė ir, jei žiema nebus labai šalta, kainų augimas sulėtės. Mat dujų ir elektros kainos sparčiai leidžiasi. Lietuvoje ateityje neturėtų sustoti ir atlyginimų augimas.

 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Kinija veikiau yra strateginis Europos Sąjungos (ES) priešininkas, nei partneris. Taip jis kalbėjo penktadienį po antros dienos diskusijų su Bendrijos lyderiais.

Šiandien Europos Sąjunga dar nėra pribrendusi sprendimui steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, tačiau esama pirmųjų žingsnių šia kryptimi, penktadienį po Europos Vadovų Tarybos (EVT) Briuselyje žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien dar nesame pribrendę šiam sprendimui, bet jau tekste turime nuorodą į agresijos nusikaltimus, kas yra žingsnis link specialiojo tribunolo“, – sakė šalies vadovas.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, jog Europos Sąjunga rengia planus, kad kitais metais Ukrainai suteiktų 1,5 mlrd. eurų per mėnesį ekonominės pagalbos. Kalbėdama po ES šalių vadovų susitikimo, U. von der Leyen sakė, kad Ukraina paprašė tarptautinių donorų užtikrinti „stabilų, patikimą ir nuspėjamą“ makroekonominės paramos srautą.

  Prezidentas Gitanas Nausėda abejoja, kad Europos Sąjungos šalys galėtų lengvai susitarti įkurti specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. „Negaliu pažadėti, kad kai kurių valstybių siūlomas specialaus tribunolo institutas jau šiandien bus įgyvendintas“, – žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė šalies vadovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia tikįs, kad Europos Sąjungos šalių narių lyderiams pavyks rasti bendrą sutarimą dėl dujų kainų lubų.  „Tikiuosi, kad mūsų kolegos dar gali šiek tiek pakeisti nuomonę ir mes vis dar turime galimybę kompromisui. Kartais tie kompromisai pasiekiami paskutinę minutę“, – prieš Europos Vadovų Tarybą (EVT) žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė G. Nausėda.

Europos Sąjunga susitarė dėl sankcijų trims asmenims ir vienam subjektui, atsakingiems už iranietiškų dronų, kurie naudojami kare Ukrainoje, tiekimą Rusijai, ketvirtadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Čekija. „Po tris dienas trukusių derybų ES ambasadoriai susitarė dėl priemonių prieš subjektus, tiekiančius iranietiškus dronus, smogiančius Ukrainai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti valstybė narė. Sankcijos įsigalios ketvirtadienį.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė sankcijas vadinamajai Irano „moralės policijai“, informacijos ministrui ir Revoliucinės gvardijos kibernetiniam padaliniui dėl Mahsos Amini mirties areštinėje ir vėlesnių protestų malšinimo. Į sąrašą, paskelbtą oficialiajame bloko leidinyje, taip pat įtrauktos su Revoliucinės gvardijos korpusu susijusios sukarintos pajėgos „Basij“, vadinamoji „moralės policija“, jos ir Irano teisėsaugos pajėgų  keliuose regionuose vadovai.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė išsiųsti specialistų komandą į trumpalaikę misiją Armėnijoje – su tikslu stebėti situaciją šalies pasienyje su Azerbaidžanu. Grupę sudarys „iki 40 ES ekspertų, stebėsiančių situaciją šalių tarptautinės sienos Armėnijos pusėje“, sakoma Europos Vadovų Tarybos pranešime. Remiantis pranešimu, misijos tikslas bus „stebėti, analizuoti ir teikti ataskaitas apie padėtį regione“, o „iš esmės“ ji truks ne ilgiau kaip du mėnesius.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį paragino įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) reformas ir siekti didesnės karinės bloko autonomijos. Europos socialistų partijos suvažiavime Berlyne kalbėjęs O. Scholzas ragino laipsniškai atsisakyti vienbalsiškumo principo priimant su užsienio politika susijusius sprendimus, taip pat sprendimus kitose srityse, pavyzdžiui, mokesčių politikos. „Žinau, kad šiuo klausimu dar reikės daug įtikinėjimo, – pareiškė kancleris.

Kiekvienais metais Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbia tyrimo duomenis, kuriuose galima įžvelgti koks yra vidutinis naujų automobilių CO2 vidurkis visoje Europos Sąjungoje. 2017 – 2019 metų laikotarpiu, CO2 vidurkis buvo padidėjęs iki 122,3 CO2 g/km. Tuo tarpu 2020-aisiais naujų automobilių CO2 vidurkis sumažėjo iki 107,5 CO g/km, arba 12 proc. Pasak Europos aplinkos agentūros atstovų, tokį staigų sumažėjimą lėmė smarkiai išaugusi elektromobilių paklausa.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės suderino sankcijas, kurios bus paskelbtos Iranui dėl brutaliai malšinamų protestų, kilusių dėl Mahsos Amini mirties, trečiadienį pranešė diplomatai. Anot jų, kitą pirmadienį sankcijas patvirtins bloko užsienio reikalų ministrai. Kiek anksčiau trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, jog „atėjo laikas paskelbti sankcijas atsakingiesiems už represijas prieš moteris“ Irane.

Prahoje į neformalų susitikimą susirinkę Europos šalių vadovai tarėsi, ar verta įvesti dujų kainų lubas. Šis klausimas jau kuris laikas skaldo Europos Sąjungą, mat Lietuva ir kitos šalys to nori, o sprendimui priešinasi Vokietija, Nyderlandai ir Danija. Dėl to Lenkijos premjeras aštriai užsipuolė Vokietiją.  Europos vadovų taryba renkasi į neformalų susitikimą Prahoje.

Siekiant mažinti elektros kainas, Europos Sąjungos (ES) lygiu būtina susitarti dėl dujų kainų lubų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, ieškant išeičių būtina atsižvelgti į tokių šalių kaip Lietuva, kurios importuoja didžiąją dalį elektros energijos, specifiką. „ES lygiu priimti sprendimai turi palengvinti piliečių finansinę naštą. Turime išlikti vieningi ir suprasti, kad vienašaliai sprendimai nėra pakankami sprendžiant energetikos iššūkius.

Europos Komisijos parengtame aštuntojo sankcijų Rusijai paketo projekte numatyti draudimai importuoti kai kuriuos rusiškus plieno ir juvelyrikos gaminius, taip pat apriboti kai kurių maisto produktų eksportą į Rusijos Federaciją. Apie parengtą planą skelbia „Politico“, remdamasi leidinio žinioje buvusiu Europos Komisijos dokumentu.

Angelika Larionova pradėjo įtarti, kad kažkas yra ne taip, kai pirmą kartą pamatė savo naujuosius namus – pilkšvai rudą apgriuvusį statinį industriniame parke. Nuo sienų trupėjo tinkas, o langus dengė kartono lakštai, kad niekas negalėtų pamatyti, kas vyksta viduje. Prisimindama šį momentą, A. Larionova sako, kad jau tuomet ji norėjo apsisukti ir išeiti.

Ukrainai kenčiant nuo Vladimiro Putino pradėto karo, likusi Europa kenčia nuo kiek kitokio – energetinio karo. Dalis politikos ekspertų jau kalba apie galimus slaptus europiečių ir Rusijos susitarimus, norint išeiti iš sunkios energetinės situacijos. Tačiau Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė tikina, kad Ukraina šiuo metu yra per didelis moralinis autoritetas visam demokratiniam pasauliui, kad tai įvyktų.

Kariuomenės analitikai pastebi augantį dezinformacijos srautą, viena pagrindinių tokių pranešimų temų – Lietuvos siūlymas nutraukti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų sprendimai. Kaip pirmadienį informavo Lietuvos kariuomenė, rugpjūtį iš viso nustatyti 505 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, liepą buvo identifikuoti 463 tokie atvejai.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sureagavo į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pažadą kovoti už sankcijų Rusijai panaikinimą ir pažymėjo, kad Vengrija yra Trojos arklys, siekiantis Europos Sąjungos žlugimo Europos mokesčių mokėtojų sąskaita. „Orbanas sako, kad kovos už sankcijų Rusijai atšaukimą. Vadinkime daiktus tikraisiais savo vardais.

Europos Komisija sekmadienį rekomendavo blokui įšaldyti maždaug 7,5 mlrd. eurų išmokėjimą Vengrijai dėl susirūpinimo teisinės valstybės principo pažeidimais ir galimai netinkamu ES lėšų valdymu. Už biudžetą ir administravimą atsakingas EK narys Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) pareiškė, kad nepaisant Vengrijos pasiūlytų priemonių trūkumams šalinti, Komisija rekomenduoja sustabdyti 7,5 mlrd. eurų lėšų išmokėjimą.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (3 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2021 metais – šis rodiklis Lietuvoje paaugo 0,1 punkto, o per ketvirtį nepakito.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad tarp Europos Sąjungos šalių galbūt bus pasiektas susitarimas dėl pigią elektrą gaminančių gamintojų viršpelnių paskirstymo, kuris visai atitiktų Lietuvos interesus. Remiantis pirminėmis žiniomis, šiuo metu dokumentuose yra atsiradęs specialus straipsnis, nurodantis, jog pigią elektros energiją eksportuojančios šalys turės pasidalinti viršpelniais su šią elektrą importuojančiomis valstybėmis.

Lietuviai restoranuose ir kavinėse valgo brangiau nei portugalai ar graikai ir sumoka jau beveik panašiai kaip vokiečiai ar prancūzai. Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia, kad per pastaruosius 8-erius metus kainos Lietuvos kavinėse ir restoranuose augo beveik 70 procentų ir tai buvo sparčiausias augimas visoje euro zonoje. Ekonomistai sako, kad Lietuva tapo nebepigi šalis ir perspėja – jei nesumažinsime tempų ir nepasiūlysime kažko išskirtinio, neprisiviliosime nei turistų, nei investuotojų.

Europoje energijos kainoms šovus į dar neregėtas aukštumas, Rusija savo ruožtu degina didelius kiekius gamtiniu dujų, sakoma atliktame tyrime, kurį pateikė BBC News. Skaičiuojama, kad vienoje iš netoli sienos su Suomija esančių gamyklų Rusija kasdien sudegina dujų už maždaug 10 mln. JAV dolerių. Savo ruožtu ekspertai pastebi, kad prieš tai šis dujų rezervas buvo eksportuojamas į Vokietiją.

Europos Sąjungos (ES) vizų ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Europa jau priėmė nemažai svarbių sprendimų, siekdama pažaboti Rusijos agresiją Ukrainoje, tačiau jie nėra pakankami ir privalome judėti toliau. Karas turi tapti nepakeliama našta agresoriui. Turistinių vizų į ES ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė dabartiniame kontekste“, – sako šalies vadovas.

Europa susiduria su energijos krize. Nežinomybė dėl gamtinių dujų tiekimo, atsiradusi Rusijai užpuolus Ukrainą, išprovokavo staigų kainų šuolį. Išaugusi gamtinių dujų kaina kelia baimę, kad žiemą trūks dujų, o namai bus šalti, rašo „Foreign Policy“. Tai jau spėjo paveikti svarbiausių prekių tiekimą. Trąšų gamyba, kuriai reikia daug gamtinių dujų, yra stabdoma dėl aukštų kainų. Gamintojai kaupia stiklą, laukdami trūkumo ateityje.

Vidinio Europos Sąjungos dokumento juodraštis, kurį kiek anksčiau gavo „Bloomberg News“, atskleidžia, kad Europos Komisija svarstė galimybę įvesti viršutinę dujų kainos ribą. Taip būtų siekiama išvengti „nepakeliamai aukštų“ išlaidų, jeigu Rusija smarkiai sumažintų arba iš viso nutrauktų dujų tiekimą. Kritiniu atveju įvesta aukščiausia kainos riba galiotų ribotą laiko tarpą, o rinkos kainą būtų bandoma išlaikyti kuo ilgiau. Viena galimų priemonių būtų kainų Europos dujų biržose apribojimas.

Euro zonoje nedarbo lygis liepos mėnesį nusileido į istorines žemumas ir siekė 6,6 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų, ketvirtadienį paskelbė Eurostatas. Anksčiau buvo pranešta apie nekintančius darbo ieškančiųjų skaičius balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau vėliau Eurostatas šiek tiek pakoregavo savo duomenis. Prieš metus analogišku laikotarpiu nedarbas siekė 7,7 proc, o visoje ES darbo neturėjo 12,96 mln. gyventojų. Birželį nedarbas visoje ES siekė 6 proc.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Irano branduolinį susitarimą bus galima atnaujinti „artimiausiomis dienomis“, nes iš Irano ir Jungtinių Valstijų sulaukė „racionalių“ atsakymų į jo pasiūlytą tekstą. „Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis neprarasime šio postūmio ir galėsime užbaigti susitarimą“, – sakė J. Borrellis po neoficialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.

Europos Sąjungos ministrai antradienį aptarė būdus padidinti ginkluotės gamybą ir išplėsti Ukrainos karių mokymus, nuo vasario tęsiantis Rusijos sukeltam karui, kurio pabaigos vis dar nematyti. „Mūsų atsargos senka. Ukrainai suteikiame tiek pajėgumų, kad turime papildyti savo pačių atsargas“, – Prahoje žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Kremlius antradienį įspėjo, kad reaguos, jei Europos Sąjunga, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, apsunkins rusų keliones į bloką. ES valstybės susiskaldžiusios dėl siūlymo uždrausti išduoti vizas rusams: vienos jį visiškai palaiko, kitos baiminasi, kad tai užvers duris į užsienį bėgantiems rusų disidentams. Bloko užsienio reikalų ministrai šį klausimą aptars Prahoje antradienį prasidėsiančiame dviejų dienų susitikime. „Žinome, kad europiečių nuomonės šiuo klausimu skiriasi.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris  sekmadienį paragino Europos Sąjungą atsieti elektros energijos ir gamtinių dujų kainas, kad jos toliau nedidėtų dėl karo Ukrainoje padarinių. „Elektros kainos turi mažėti“, – pareiškime pabrėžė K. Nehammeris. „Negalime leisti, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas kasdien spręstų“, kiek kainuoja energija Europoje, pridūrė kancleris.

Jūsų ekonomika susidurs su „siaubingomis“ pasekmėmis. Tokį perspėjimą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas skyrė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kalbėdamas apie sankcijas, kurias įvestų JAV ir jos sąjungininkės, jeigu Rusija įsiveržtų į Ukrainą. Ir kai V. Putinas vis vien užpuolė šią šalį, sankcijos tikrai buvo paveikios. Tačiau V. Putinas neatsitraukia. Jis netgi bando kovoti, įvesdamas atsakomąsias sankcijas.

Privačioms elektromobilių įkrovimo prieigoms įsirengti iki 2026 metų numatyta skirti 45 mln. eurų. Iš šių Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų būtų įrengta kiek daugiau nei 53 tūkst. įkrovimo prieigų, pranešė Lietuvos energetikos agentūra.  Pasak jos, pirmieji kvietimai teikti paraiškas bus rugsėjo mėnesį. Numatyta, kad jie galios iki 2023 metų vasario pabaigos, per šį laiką tikimasi paskirstyti apie 12 mln. eurų 15,5 tūkst. įkrovimo prieigų įrengimui.

Norėdami pasilepinti po ilgos darbo dienos, dažnai užsukame į prekybos centrą, kur mūsų laukia didelis sveikų ir gardžių produktų pasirinkimas. Tačiau retai susimąstome, kokį kelią gamintojams ir produktų kokybę tikrinančioms įstaigoms tenka nueiti, kad mus pasiektų tik saugus maistas.

Galutinis tikslas turėtų būti išduotų Rusijos piliečiams vizų galiojimo stabdymas bei naujų neišdavimas visos Europos Sąjungos (ES) mastu, bet kol to siekiama, verta svarstyti apie regioninius sprendimus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Baltijos šalių parlamentų vadovai sako, kad pritartų regioninei iniciatyvai neįsileisti rusų su turistinėmis vizomis, nors prioritetu laikytų sprendimą Europos Sąjungos (ES) lygiu. Lietuvos Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį žurnalistams teigė, kad dėl vizų išdavimo ribojimo kalbėta ir jos kvietimu Kaune organizuotame Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga „ilgą laiką“ rems Ukrainą, kovojančią su Rusijos karine invazija“. Praėjus šešiems mėnesiams nuo konflikto pradžios „mūsų ryžtas nepasikeitė, ir esame pasiruošę išlaikyti šias pastangas ilgą laiką“, E. Macronas sakė savo vaizdo kreipimesi į Kyjive vykstančios konferencijos „Krymo platforma“ dalyvius.

Jeigu nepavyktų įtikinti visų Europos Sąjungos šalių neišduoti turistinių vizų rusams, tuomet penkios sieną su Rusija turinčios Rytų Europos šalys gali sudaryti regioninį bloką, kuris bendrai tartųsi neįsileisti rusų turistų, bet priimtų bėgančius disidentus.  Toks susitarimas galėtų apimti Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra žmogus, kuris sudėjo galutinius taškus liberalizuojant elektros energijos rinką Lietuvoje, nors už teikiamus įstatymus balsavo visas Seimas – tiek pozicija, tiek opozicija. Tačiau jis teigia, kad jeigu ne tuometinis politikų drebėjimas, jog aktyvesnis atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas padidins elektros energijos kainą 1-2 centais, dabar turėtume pigesnę elektrą.

Turistinių vizų rusams ribojimas turėtų prasmės tik Europos Sąjungos lygiu, pati Lietuva neturėtų priimti tokių vienašališkų sprendimų, sako opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis. „Kalbant apie vizas, kartais bandome šokti patys pirmi į vandenį arba į dilgėles – esame Šengeno zonos nariai, yra Šengeno teisynas ir juo reikia vadovautis.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20,9 proc. ir buvo trečia pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 23,2 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,3 proc. ir buvo antroje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 9,8 proc., o vien euro zonoje – 8,9 procento.

Estijoje ketvirtadienį įsigaliojo draudimas atvykti į šalį Rusijos piliečiams, kuriems Estija yra išdavusi Šengeno vizą turizmo, verslo, sporto ar kultūros tikslais. Vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas teigė, kad tokia priemonė yra būtina, nes Maskvos karas prieš Ukrainą kelia pavojų Europos vertybėms bei laisvėms.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad Lietuva su Europos Komisija (EK) jau ne kartą bandė aptarti elektros biržos „NordPool“ kainų nustatymo algoritmo keitimą, tačiau palaikymo nesulaukė.  „Energetikos ministerija ne kartą susitikimuose su EK kėlėme šį klausimą, ar nereikėtų peržiūrėti biržų veikimo ir algoritmo principų. Matome, kad dujomis varomi generatoriai formuoja kainą. Ar tai teisinga? Šiuos klausimus kėlėme EK.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė abejoja, ar Europos Sąjungai (ES) pavyktų vieningai sutarti dėl turistinių vizų rusams apribojimo. Pasak jos, tokią idėją skeptiškai vertina ne tik Vokietija, bet ir Pietų Europos šalys.

Kiekvienas verslas reprezentuoja savo kraštą, kultūrą, tradicijas. Dažnai, tai daro ir tarptautiniu mastu. Lietuvos ekonomikos, krašto istorijos ir kultūros neįsivaizduojame be gintaro.

Lenkijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija valdo Europos Sąjungą kaip „faktinę oligarchiją“, ignoruodamos balsus, jau seniai perspėjusius dėl Rusijos ekspansionizmo – taip pat ir Varšuvos. „Daugelis Europos lyderių leidosi suviliojami Vladimiro Putino. Dabar juos ištiko šokas“, – rašė Mateuszas Morawieckis  straipsnyje Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“. „Rusijos imperializmo sugrįžimas neturėtų mūsų stebinti“, – teigė jis.

Rusijos invazija į Ukrainą parodė Europos Sąjungai tikrąjį priklausomybės nuo Kremliaus gamtinių dujų pavojų. Bet atsitraukimas nuo rusiškų dujų, kurios pernai patenkino 40 proc.