Europos Sąjunga

Europos Sąjunga trečiadienį gynė savo diplomatijos vadovo kelionę į Maroką, kuris kartu su Kataru siejamas su Europos Parlamente kilusiu kyšininkavimo skandalu. Kadangi šiuo metu „nėra jokių įrodymų“ apie neteisėtus veiksmus, ketvirtadienį ir penktadienį planuojama ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio kelionė turėtų įvykti, sakė jo atstovas spaudai.

Airijos duomenų priežiūros institucija trečiadienį pranešė, kad „Meta“ už Europos Sąjungos asmens duomenų teisės aktų pažeidimus socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ skirta baudų už 390 mln. eurų.

Europos Komisija antradienį pranešė, kad didžioji dauguma Europos Sąjungos valstybių narių, kurių iš viso yra 27, nori, kad iš Kinijos atvykstantys keleiviai prieš išvykdami būtų sistemingai testuojami dėl COVID-19. Ši bendra rekomendacija buvo priimta antradienį Briuselyje vykusiame ES sveikatos apsaugos ministerijų pareigūnų susitikime. Trečiadienį įvyksiančiame tolesniame posėdyje šiuo klausimu bus nuspręsta, kokios koordinuotos priemonės bus taikomos visame bloke.

Europos Sąjunga antradienį pareiškė esanti pasirengusi siųsti COVID-19 vakcinas Kinijai, kovojančiai su išaugusiu užsikrėtimo šiuo virusu atvejų skaičiumi po to, kai Rytų Azijos šalis panaikino savo „nulinio COVIDo“ politiką. Europos Komisijos atstovė spaudai Dana Spinant sakė, kad blokas prieš kelis mėnesius pasiūlė Pekinui suteikti vakcinų ir ekspertinę kovos su COVID-19 patirtį.

Valdžia lengvina sąlygas savivaldybėms skolintis ir įsisavinti šimtus milijonų eurų europinės paramos. Merai jau svaičioja, kaip prisiskolinę statys naujus sporto centrus, baseinus, uostus, paplūdimius, pirks elektrinius autobusus. Ekspertai jau nerimauja, kad už skolintus pinigus savo miestelių gyventojams pristatę brangių projektų, savivaldybių vadovai skolas paliks mokėti gyventojams. Panašius perspėjimus jau žeria ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

Nuo sausio 1 dienos rotacijos tvarka pirmininkavimą Europos Sąjungai perimanti Švedija pažadėjo išlaikyti vienybę dėl Ukrainos ir palaikyti laisvąją prekybą, atsižvelgdama į raginimus griežčiau reaguoti į JAV žaliąsias subsidijas.  Tačiau pagrindiniai klausimai Stokholmui, perimančiam vadovavimą 27 valstybių blokui šiuo neramiu laiku, gali būti susiję su tuo, kaip naujoji vidaus politikos dinamika atsispindės Europos scenoje.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos trečiadienį paragino Kosovą ir Serbiją „nedelsiant“ imtis priemonių deeskaluoti vis didėjančią įtampą savo pasienio regione. „Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos susirūpinusios dėl nuolat įtemptos padėties Kosovo šiaurėje“, – rašoma bendrame pareiškime.

Europos Sąjunga paragino Rusiją nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvesti visus savo karius ir karinę techniką iš visos Ukrainos teritorijos per tarptautiniu mastu pripažintas sienas. Jie taip pat perspėjo Baltarusijos valdžią susilaikyti nuo bet kokio tolesnio dalyvavimo neteisėtame Rusijos Federacijos agresyviame kare prieš Ukrainos valstybę. Taip teigiama Europos Sąjungos pareiškime ESBO Nuolatinės tarybos posėdyje.

Praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai Kroatija tapo naujausia Europos Sąjungos nare, ši šalis stengiasi kuo geriau išnaudoti savo, kaip bloko narės iš Vakarų Balkanų, statusą.  Sausio 1 dieną Kroatija įsives bendrąją ES valiutą – eurą – ir prisijungs prie Šengeno erdvės. 4 mln. gyventojų turinčios šalies pareigūnai prognozuoja, kad šie pokyčiai bus prisimenami kaip vienas didžiausių šalies pasiekimų nuo tada, kai prieš 31 metus subyrėjus Jugoslavijai, ji paskelbė nepriklausomybę.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sukritikavo Europos Parlamentą ir pasisakė už jo „paleidimą“. Jo teigimu, atėjo laikas „sausinti pelkę“ Europos Sąjungoje. Kasmetinės V. Orbano spaudos konferencija yra faktiškai vienintelė proga užsienio žurnalistams ar vietos opoziciniams leidiniams užduoti klausimus autoritariškam vengrų lyderiui.

2022-ieji bus įrašyti kaip rusiško imperinio šovinizmo ir karo, nuo kurio pradžios Europos širdis persikėlė į Kyjivą, metai. Karo, kurio viena pusė herojiškai stojo ginti savo namų mūšio lauke, o kita pusė bailiai bombardavo Ukrainos miestus ir kaimus, plėšė ir prievartavo. Šie karo nusikaltimai neabejotinai visuotinai bus pripažinti ukrainiečių tautos genocidu, įvykdytu teroristinio režimo, o teroristų laukia šis tas daugiau nei Haga.

Europos sveikatos priežiūros institucijos antradienį pranešė, kad per pastaruosius metus Europą apėmė visų laikų „labiausiai niokojantis“ paukščių gripo protrūkis, o ekspertai tiria, ar galima skiepytis. Nuo 2021 metų spalio mėnesio iki 2022-ųjų rugsėjo 37 Europos šalyse ūkiuose nustatyta apie 2 500 paukščių gripo protrūkių, pranešė Europos maisto saugos tarnyba (EMST), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir Europos Sąjunga.

Europos Sąjungos gyventojai palankiai vertina Bendrijos valdžios institucijų pastangas energetikos krizei įveikti, rodo naujausi Eurobarometro duomenys, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Europos Komisijos užsakymu atliktų apklausų rezultatai atskleidė, jog daugiau kaip aštuoni iš dešimties europiečių (82 proc.) mano, kad ES turėtų ir toliau imtis priemonių priklausomybei nuo Rusijos iškastinio kuro mažinti. Dar kiek daugiau respondentų (83 proc.

Už energetiką atsakingi Bendrijos šalių ministrai pirmadienį Briuselyje pasiekė susitarimą dėl viršutinės dujų kainos ribos, pranešė Energetikos ministerija.   LRT radijas pranešė, jog viršutinė dujų kainos riba sieks 180 eurų už megavatavalandę (MWh), o ji įsigalios vasario viduryje.   „Mes kalbame apie 180 eurų kainos lubas. Susitarti nebuvo paprasta“, – naujienų agentūra AFP cituoja Maltos energetikos ministrę Miriam Dalli.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Valandos darbo sąnaudos Lietuvoje liepą-rugsėjį, palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 14 procentų. Labiau sąnaudos augo tik Bulgarijoje (16,2 proc.). Visoje ES darbo sąnaudos per metus vidutiniškai augo 3,4 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje sąnaudos per metus augo 5,6 proc., Estijoje – 7,5 procento.

Kataras sekmadienį pasmerkė Belgijos atliekamą korupcijos tyrimą ir laikiną katariečių prieigos prie Europos Parlamento sustabdymą, sakydamas, kad tai gali „neigiamai“ paveikti santykius ir gamtinių dujų tiekimą. Sprendimas įvesti „tokį diskriminacinį apribojimą“ dar nepasibaigus tyrimui „neigiamai paveiks regioninį ir pasaulinį bendradarbiavimą saugumo srityje, taip pat vykstančias diskusijas dėl pasaulinio energijos nepritekliaus ir saugumo“, pareiškime teigė vienas Kataro diplomatas.

Europos Sąjungos valstybės narės ir parlamentarai sekmadienį paskelbė, kad susitarė dėl bloko anglies dioksido rinkos reformos, kuria siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir investuoti į klimatui nekenksmingas technologijas. Susitarimu siekiama sparčiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palaipsniui nutraukti nemokamų apyvartinių taršos leidimų teikimą pramonei ir nustatyti pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo kuro kiekį, teigiama Europos Parlamento pareiškime.

„Twitter“ ketvirtadienį sustabdė kelių žurnalistų, kurie rašė apie bendrovę ir jos naująjį savininką Eloną Muską (Iloną Maską), paskyras. Žurnalistų nutildymas tviteryje, kuris pristatomas kaip žodžio laisvę ginanti platforma, yra naujausia E. Musko išprovokuota kontroversija nuo tada, kai jis perėmė bendrovę, kurioje netrukus sumažėjo darbuotojų skaičius ir pasitraukė reklamuotojai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad korupcijos skandalas Europos Parlamente (EP) netaps pretekstu šantažui Europos Sąjungos (ES) viduje. „Matau, kad kartais įsitraukiame į nesibaigiantį šantažo vakarėlį, o tai nėra labai gerai. Žinoma, Rusija mus šantažuoja kasdien, bet jei mes pradėsime šantažuoti vieni kitus, tai nėra gerai ir tai visiškai nenaudinga ES“, – žurnalistams ketvritadienį prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje sakė prezidentas.

Europos Sąjungos narės ir Europos Parlamentas trečiadienį sutarė dėl plano leisti lankytojams iš Kosovo atvykti į bloką be vizų. EP ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pareiškimuose sakoma, kad naujos taisyklės, pagal kurias bus galima du kartus per metus po 90 dienų lankytis ES, įsigalios iki 2024 metų sausio 1-osios.

Europos Sąjunga (ES) kartais įsitraukia į „nesibaigiantį šantažo vakarėlį“, sako prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas tyrimą dėl korupcijos Europos Parlamente (EP). „Matau, kad kartais įsitraukiame į (...) nesibaigiantį šantažo vakarėlį, o tai nėra labai gerai“, – žurnalistams ketvritadienį prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje sakė prezidentas.

Ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame ES lyderių susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama prekybos ginčui su svarbiomis bloko sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis, kuris gali sukelti subsidijų lenktynes tarp dviejų ekonominių galiūnių.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos (ES) lyderiais Briuselyje aptars sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai bei energetikos klausimus. G. Nausėda Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje daugiausia kalbės apie naujų ribojimų Rusijai būtinybę. „Mano nuomone, naujasis sankcijų paketas turi labai neblogų elementų, kurie buvo įtraukti Lietuvos iniciatyva“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

Kosovo lyderiai trečiadienį pasirašė oficialią paraišką dėl įstojimo į Europos Sąjungą (ES) – ilgo proceso, kurį dar labiau apsunkina sudėtingi Prištinos santykiai su Belgradu. Prezidentė Vjosa Osmani, ministras pirmininkas Albinas Kurti ir parlamento pirmininkas Glaukas Konjufca kartu pasirašė dokumentus, kurie bus pateikti ES Tarybai šį pusmetį pirmininkaujančiai Čekijai. „Šiandien yra istorinė diena. Tai istorinė akimirka“, – po pasirašymo ceremonijos pareiškė reporteriams V. Osmani.

Pramonės augimas Lietuvoje spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 2,5 procento. Visoje ES ji augo 3,7 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 2,7 proc., o Estijoje – 5,8 procento.  Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – pramonė Lietuvoje augo 1,1 proc., Latvijoje – nepakito, o Estijoje – smuko 0,9 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 1,9 procento.

Briuseliui peržiūrint Europos Sąjungos (ES) 2021-2027 metų finansinę programą Lietuva sieks, kad būtų skirta pakankama finansinė ir humanitarinė parama su Rusija kariaujančiai Ukrainai, taip pat ES narėms, priimančioms daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos. Be to, Lietuva norėtų didesnių investicijų į karinį mobilumą ir lankstesnio ES biudžeto.   Finansų ministerijos ES Biudžeto skyriaus specialistė Rasa Kulikauskienė sako, kad šiuo metu rengiamas pirminis Lietuvos pozicijos projektas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas ir Europa yra suinteresuoti, jog likusios Balkanų šalys taip pat įstotų į Europos Sąjungą. O. Scholzas, kalbėdamas parlamente prieš vienos dienos 27 šalių bloko aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, palankiai įvertino tai, kad pastaraisiais mėnesiais buvo atnaujintos stojimo į ES derybos su šešiomis Vakarų Balkanų šalimis.

Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį Briuselyje įvykusiame susitikime išsprendė dalį nesutarimų dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“, bet nusprendė derybas šiuo klausimu pratęsti kitą savaitę, kad būtų galima galutinai sutarti dėl „techninių“ detalių.

Briuselyje trečiadienį susirinkę Europos Sąjungos vadovai susitinka su kolegomis iš Pietryčių Azijos, karo Ukrainoje ir Kinijos keliamų iššūkių akivaizdoje siekdami stiprinti ryšius. Europa nori skatinti prekybą su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), kuriai priklauso kai kurios sparčiausiai pasaulyje augančios ekonomikos. „Europiečiams reikia atkurti ryšius su ASEAN – viena dinamiškiausių pasaulio sričių“, – sakė pirmininkaujanti Prancūzija.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išvyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos (ES) ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) vadovais aptars saugumo klausimus. Prezidentūros teigimu ES bei ASEAN lyderių susitikime bus kalbama tiek apie regioninio, tiek apie globalaus saugumo iššūkius, žaliąją darbotvarkę ir maisto saugą. Bendrija tikisi, kad šis susitikimas pradės sustiprinti ekonominius ryšius su Pietryčiu Azija, taip mažinant priklausomybę nuo Kinijos.

Stiprėjant Rusijos atakoms Ukrainoje, Europos atsakas turi būti kaip niekada stiprus ir vieningas, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.  „Rusijos teroristiniai veiksmai tik stiprėja. Taikomasi į civilius gyventojus ir griaunama šaliai išgyventi būtina infrastruktūra.

Briuselyje antradienį susitinkantys Europos Sąjungos (ES) ministrai stengiasi išspręsti dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“ tebevyraujančius nesutarimus, trukdančius įgyvendinti kitas priemones, kuriomis siekiama sušvelninti energijos krizės Europoje poveikį. Į šaltąjį žiemos sezoną Europos žemynas įžengė turėdamas mažiau energijos tiekimo galimybių, nes Rusija yra sumažinusi dujų tiekimą, keršydama už sankcijas, kurias Europos Sąjunga paskelbė Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.

Europos Sąjunga pasiekė principinį susitarimą dėl 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai ir patvirtino minimalų didžiųjų korporacijų mokestį, taip sumažindama nesutarimus tarp bloko ir Vengrijos. 27 ES šalių pasiuntiniai vėlai pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį Budapeštas taip pat gaus didesnę dalį žadėtų lėšų, kurioms ilgą laiką grėsė likti įšaldytoms dėl susirūpinimo, kad ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nukrypo nuo demokratinės teisinės valstybės principų.

Derybos dėl tolesnės paramos Ukrainai ir sankcijų ją užpuolusiai Rusijai yra įstrigusios, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pirmadienį Briuselyje dalyvaujantis Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje. „Deja, dauguma dalykų, kuriuos turime aptarti, atrodo šiek tiek įstrigę mirties taške. Tikiuosi, jog derybos neįstrigs kalbantis apie sankcijas, makrofinansinę paramą Ukrainai ir ginklų tiekimą“, – prieš tarybos posėdį žurnalistams Briuselyje sakė G. Landsbergis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė silpnąsias Europos gynybos pajėgumų vietas. J. Borrellis cituojamas Europos išorės veiksmų tarnybos pranešime, skelbia „Ukrinform“. J. Borrellis pažymėjo, kad praėjusią savaitę vyko kasmetinė Europos gynybos agentūros konferencija, kurioje esminės diskusijos skirtos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Kroatija ketvirtadienį paskelbė, kad Europos Sąjunga pritarė jos prisijungimui prie Šengeno erdvės nuo sausio. „Paskutinis žingsnis baigtas! (ES) Tarybos sprendimas priimtas – dabar oficialiai patvirtinta, kad Kroatija nuo 2023 metų sausio 1 dienos prisijungia prie Šengeno erdvės“, – tviteryje pranešė Kroatijos diplomatinė atstovybė prie ES.

Seimui ketvirtadienį teikiamas įstatymo projektas, kuriuo į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatos dėl skubaus didelių energijos kainų mažinimo.  Jei Seimas dokumentą priimtų, institucijos turėtų sumažinti elektros suvartojimą 10 proc., o piko valandomis – 5 proc. Taip pat būtų pradėtos reguliuoti energetikos rinkos pajamos ir jų perviršis – tokio perviršio mokestis būtų taikomas elektros gamintojams.

Vengrija stabdo Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą. Panašu, kad Viktoras Orbanas tai daro siekdamas naudos sau ir tikisi veto pagalbos planui panaudoti kaip kozirį kortų partijoje su Briuseliu. Vengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paprašė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sudaryti dvi arbitrų kolegijas Bendrijos ginčuose su Kinija  – vienas jų susijęs su šios šalies apribojimais importui iš Lietuvos, pranešė Europos Komisija (EK).  Kitas ginčas susijęs su vasarį ES inicijuota byla prieš Kiniją dėl trukdymo Europos aukštųjų technologijų įmonėms pasinaudoti galimybe Bendrijos teismuose ginti savo patentus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl karo Ukrainoje ir itin aukštų energijos kainų lėtėjant Europos Sąjungos (ES) ekonomikai šalims narėms būtina geriau koordinuoti paramą gyventojams ir verslui.

NATO narės šių metų birželį pagaliau susitarė, kad Kinija yra „iššūkis“, bet galima tik spėlioti, ką tai iš tiesų reiškia. Dabar 30 valstybių vienijančio NATO aljanso pareigūnai turi suteikti turinį šiam terminui, bet jų progresas, švelniai tariant, yra kuklus, rašo „Politico“. Iš vienos pusės Jungtinės Valstijos siekia sulaikyti Pekino galios plėtrą ir bando šį tikslą inkorporuoti į NATO darbotvarkę.

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinė rusiškos naftos barelio kainos riba „sunaikins“ Rusijos ekonomiką, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Tačiau „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“, platformoje „Telegram“ rašė jis.

Prasidėjus devintam invazijos į Ukrainą mėnesiui, Vakarai po truputį ėmė skilinėti. Aukščiausi Europos pareigūnai niršta ant Joe Bideno administracijos ir kaltina amerikiečius pelnantis iš karo, kol Europos Sąjungos šalys vargsta, rašo „Politico“.  „Pažiūrėjus į tai blaiviai tampa aišku, kad šalis, gaunanti daugiausia pelno iš šio karo, yra JAV, kadangi jie parduoda daugiau dujų aukštesnėmis kainomis ir parduoda daugiau ginklų“, – sakė vienas aukštas pareigūnas.

Norėdama įsisavinti 10 regionų plėtros programai 2022-2030 metais numatytas milijardines europines lėšas, Lietuva dar yra „pasiruošimo stadijoje“ – centrinė valdžia vėluoja patvirtinti dokumentus, todėl savivalda negali planuoti darbų ir jiems greičiau gauti finansavimą, sako Savivaldybių asociacijos atstovė.  Tačiau Dovilė Sujetaitė numatytą beveik 1,674 mlrd.

Ukraina ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą į naują sankcijų paketą įtraukti priemones, kurios būtų nukreiptos prieš Rusijos raketų pramonę po Maskvos sistemingų smūgių šalies energetikos tinklui. Po karinių pralaimėjimų sausumoje Rusija ėmė atakuoti Ukrainos energetikos objektus, dėl to buvo padaryta didelė žala ir žiemos akivaizdoje susiduriama su elektros tiekimo sutrikimais.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrelis ketvirtadienį vykusiose regioninėse saugumo derybose sakė, jog ketina su kolegomis aptarti visas galimas teisines priemones, kad Rusija susimokėtų už karo nuniokotos Ukrainos atstatymą. J. Borrellis kalbėjo šių metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dviejų dienų ministrų konferencijos, rengiamoje Lodzės mieste centrinėje Lenkijoje, pradžioje. „Šiandien susitiksiu su kolegomis užsienio reikalų ministrais.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, trečiadienį skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija per mėnesį sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 21,4 proc. – tiek pat, kaip ir Estijoje. Didžiausia infliacija, Eurostato duomenimis, lapkritį buvo Latvijoje – 21,7 proc. Euro zonoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., visos ES vidurkio Eurostatas trečiadienį nepateikia.

Rusijos Kaliningrado sritis jau išnaudojo iki metų pabaigos Europos Sąjungos nustatytas sankcionuotų kai kurių statybinių prekių kvotas, o dalies kitų prekių kvotos artėja prie pabaigos, remdamasis rusų žiniasklaida praneša portalas delfi.lt. Teigiama, kad Kaliningradas geležinkeliu nebegali atsigabenti portlandcemenčio, šlako vatos ir valcuoto metalo, nearmuoto stiklo, medienos ir kitų medžiagų.

Nustačius Europos Sąjungos (ES) institucijose svarstomą 62 JAV dolerių už barelį viršutinę naftos kainų ribą Rusijos eksportuojamai naftai, Rusijai mokama marža būtų „neįtikėtinai didelė“, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.