europos sąjunga

Lietuva išsakė nemažai pastabų Europos Komisijai (EK), rengiančiai naujas gaires dėl to, kaip Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su EK. Pasak I. Šimonytės, Komisija vis dar ruošia dokumentą, o Lietuva turėjo galimybę per savaitgalį pateikti dėl jo pastabų.

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra nutrauktas arba apribotas 12 iš 27 Bendrijos narių. Ji pabrėžė, kad pirmadienį prasidėsiančios ES diskusijos šia tema yra labai svarbios, kad ES būtų vieninga ir kuo geriau pasirengusi artėjančiai žiemai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pareiškė, kad, Europos Sąjunga ir NATO buria koaliciją karui su Rusija. Jis tai pasakė vizito Azerbaidžane metu.  „Hitleris po savo vėliava subūrė didelę dalį, jei ne daugumą Europos šalių, karui prieš Sovietų Sąjungą. Šiuo metu lygiai taip pat, įtraukiant Europos Sąjungą kartu su NATO, jie buria modernią koaliciją kovai, iš esmės karui su Rusijos Federacija“, – kalbėjo S. Lavrovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjunga (ES) nuėjo didelį kelią, per kelis mėnesius nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios suteikdama Kyjivui kandidatės į Bendriją statusą. „Dėl tokių momentų verta būtų politikoje, verta gyventi. Šiandien mes dalyvavome labai svarbaus sprendimo priėmime ir aš stebiuosi, kokį didelį kelią nuėjo Europa per pastaruosius keletą mėnesių“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda, dalyvaujantis ES šalių lyderių susitikime.

Parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino Europos Sąjungą (ES) nedvejoti priimti istorinės svarbos sprendimą – suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai. „Turime galimybę priimti istorinį sprendimą ir uždegti žalią šviesą Ukrainai. Aiškiai pareikšti, kad Ukrainos ateitis yra ES“, – antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo papildomai skirti 600 mln. eurų, kad padėtų pažeidžiamoms šalims spręsti dabartinę apsirūpinimo maistu krizę, kurią paaštrino Rusijos invazija į Ukrainą. 150 mln. eurų numatyta tiesioginei humanitarinei pagalbai Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, o 350 mln. eurų atiteks paramai tvariai maisto gamybai ir maisto sistemų atsparumui ilguoju laikotarpiu. Dar 100 mln. eurų numatyta makroekonominei paramai per TVF Skurdo mažinimo ir augimo fondą.

Europos Komisijos (EK) rekomendaciją karo draskomai Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą palaiko ir buvę skeptikai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Yra nemažai optimizmo, – žurnalistams Seime antradienį sakė diplomatijos vadovas. – Net kai kurie skeptikai ir kritikai yra išsakę pritarimą tokiam žingsniui, kad kandidato statusas suteikiamas, bet tikimasi reformų ir pertvarkų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Europos Sąjungos ambasadorių Markusą Edererį dėl „antirusiškų apribojimų“ sankcionuotų prekių tranzitui geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.   „Buvo pabrėžta, kad tokie veiksmai, pažeidžiantys atitinkamus teisinius ir politinius Europos Sąjungos įsipareigojimus bei didinantys įtampą, yra neleistini“, – nurodė ministerija išplatintame pareiškime.

27 Europos Sąjungos valstybės narės šią savaitę ketina Ukrainai oficialiai suteikti kandidatės statusą. Pirmadienį vykusiame ES ambasadorių susitikime niekas nepasisakė prieš tokį sprendimą, remdamasis savo šaltiniais skelbia „Bloomberg“.  Bendrija taip pat ketina paremti Europos Komisijos nuomonę dėl kandidatės statuso suteikimo Moldovai, taip pat Gruzijai, jei ji pirmiausia įvykdys konkrečias papildomas sąlygas, teigia anonimais likti pageidavę šaltiniai.

Europos Sąjunga pasižadėjo kuo greičiau atsisakyti Rusijos gamtinių dujų, tačiau Europos Komisija smarkiai atsilieka nuo užsibrėžtų tikslų, o tai jau šią žiemą gali turėti rimtų pasekmių, rašo „Spiegel International“.  Klausui Mulleriui patinka pranešinėti geras naujienas. Vokietijos Federalinės tinklų agentūros vadovas apie situaciją dujų rinkoje savo „Twitter“ paskyroje rašo kasdien, o pastaruoju metu jo pranešami skaičiai apie kuro saugyklų užpildymo lygmenį auga.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti kandidatės į Europos Sąjungą statuso suteikimą Sakartvelui, pirmadienį Tbilisyje dešimtys tūkstančių kartvelų dalyvavo eitynėse už šalies narystę Bendrijoje. ES vadovai vėliau šią savaitę turėtų priimti galutinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui. Šios šalys pateikė paraiškas dėl narystės ES netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Virtinė Europos įmonių persvarsto savo investicijas Kinijos rinkoje dėl griežtų šioje šalyje taikomų COVID-19 kontrolės priemonių, pirmadienį teigė ES prekybos rūmai Kinijoje, perspėję, jog tokios priemonės jau turėjo įtakos įmonių veiklai. Nors likęs pasaulis švelnina pandeminius apribojimus, Kinija ir toliau laikosi nulinės COVID strategijos, taikydama karantinus ir masinių testavimų reikalavimą, kad užkirstų kelią galimam viruso plitimui.

Rusijai mažinant dujų tiekimą į Europos Sąjungos (ES) šalis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino bendriją greitai didinti dujų tiekimo rinkos atsparumą. „Turime būti atsparesni, parodyti daugiau jėgos ir tai daryti greitai, kad rastume naujų tiekimų ir būdų pirkti dujas“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge pirmadienį sakė G. Landsbergis. Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ praėjusią savaitę įspėjo gerokai sumažinsianti dujų tiekimą Europai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva neprieštarauja Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą, rašo UNIAN. Pasak naujienų agentūros, V. Putinas apie tai kalbėjo penktadienį Sankt Peterburge vykusiame ekonomikos forume. V. Putinas tvirtina, kad Rusija niekada neprieštaravo Ukrainos stojimui į ES, mat tai nėra gynybinis aljansas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) rekomendaciją suteikti Ukrainai ir i Europos Sąjungos (ES) šalių kandidačių statusą. „Ukraina tapo nuožmios Rusijos karinės agresijos taikiniu tik dėl to, kad pasirinko europinės perspektyvos kelią, todėl Europos Sąjunga dabar turi parodyti kovojantiems Ukrainos žmonėms, kad jų pasirinkimas yra teisingas, kad Ukraina yra laukiama demokratinių ES šalių šeimoje“, – BNS perduotame komentare sako prezidentas.

Kremlius sureagavo į Europos Komisijos siūlymą Ukrainai ir Moldovai suteikti kandidačių į Europos Sąjungą statusą. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Rusija atidžiai stebi šalių bandymą tapti Bendrijos narėmis.

Lietuva nuosekliai palaiko Europos Sąjungos (ES) narystės perspektyvą Rytų partnerystės šalims, išreiškusioms valią integruotis į ES. Užsienio reikalų ministerija sveikina Europos Komisijos nuomones dėl Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo narystės ES prašymų, kurios buvo pateiktos per rekordiškai trumpą laiką. Tai yra istorinis žingsnis ne tik Rytų partnerėms, bet ir ES. „Ukraina kovoje už laisvę iškovojo svarbią pergalę.

Europos Komisija siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą. Į tai sureagavo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, Europa pradeda vertinti Ukrainos kovą už europietiškas vertybes. „Europa pagaliau realiai pradeda vertinti tai, kad Ukraina kovoja už europietiškosios demokratijos vertybes.

Europos Komisija siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą. Apie tai penktadienį spaudos konferencijoje pranešė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Komisija rekomenduoja Tarybai suteikti Ukrainai europinę perspektyvą ir kandidatės statusą. Visa tai daroma suprantant, kad šalis vykdys svarbias reformas. (...) Moldovai galioja tokia pati rekomendacija kaip ir Ukrainai“, – žurnalistams pranešė U. von der Leyen.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 18,5 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 20,1 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 16,8 proc. ir buvo trečioje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,8 proc., o vien euro zonoje – 8,1 procento.

Europos Komisija penktadienį susitinka pagreitinta tvarka parengti nuomonės dėl Ukrainos siekio tapti kandidate į Europos Sąjungos nares, įtakingiausiems bloko lyderiams ankstesnę dieną apsilankius Kyjive. Dar niekada nuomonė dėl kandidatūros nebuvo pateikta taip greitai. Kad šaliai būtų sutektas kandidatės statusas, turi pritarti visos 27 bloko narės.

Lietuvoje lankosi už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira. Trečiadienį ji susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, finansų ministre Gintare Skaiste bei socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, su kuriais aptars pagrindinius 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos tikslus ir jų įgyvendinimą, paramą Lietuvos regionams.

Dauguma Europos Komisijos narių palaiko kandidatės statuso suteikimą Ukrainai, sako Lietuvos atstovas institucijoje Virginijus Sinkevičius. Apie Europos Sąjungos politiką rašantis portalas „Politico“ pirmadienį paskelbė, kad Europos Komisija ruošiasi rekomenduoti suteikti su Rusija kariaujančiai šaliai kandidatės statusą. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Europos Vadovų Taryba.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuriuo siūloma keisti po „Brexito“ Šiaurės Airijai taikomas prekybos taisykles, nors dėl to gali kilti prekybos karas su Europos Sąjunga.  Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pateiktą įstatymo projektą dėl Šiaurės Airijos protokolo pavadino „protingu ir praktišku problemų, su kuriomis susiduria Šiaurės Airija, sprendimu“ ir pabrėžė, kad jis neprieštarauja tarptautinei teisei.

Per pirmąsias šimtą karo Ukrainoje dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų (98 mlrd. JAV dolerių), o didžioji dalis eksporto buvo išsiųsta į Europos Sąjungą (ES), rodo pirmadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Suomijoje įsikūrusio nepriklausomo Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaita paskelbta Kyjivui raginant Vakarų šalis nutraukti bet kokią prekybą su Rusija, kad būtų nukirsta Kremliaus finansinė gelbėjimosi linija.

Lietuvoje pirmadienį lankosi už energetiką atsakina Europos Komisijos narė Kadri Simson.   Susitikimuose su prezidentu Gitanu Nausėda, energetikos ministru Dainiumi Kreiviu ji aptars gegužės viduryje Europos Komisijos pristatytą planą „RePowerEu“ – jame pateikiami pasiūlymai dėl Europos energetikos sistemos pertvarkos.

Politikai Briuselyje susitarė, kaip Europos Sąjungos valstybės užtikrins tinkamą minimalų atlyginimą. Tai padės apsaugoti darbuotojus sparčiai augant infliacijai ir siaučiant pragyvenimo išlaidų krizei, rašo „The Financial Times“. Pagal priimtą susitarimą tarp Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento, valstybės narės turės surinkti duomenis apie minimalų atlyginimą, įvertinti būtiniausių prekių kainas ir skatinti kolektyvinių derybų principą, siekiant, kad įmonės mokėtų teisingus ...

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį pranešė, kad jos vykdomosios valdžios institucija „iki ateinančios savaitės pabaigos“ pateiks galutinę išvadą, ar Ukrainai turėtų būti suteiktas kandidatės įstoti į Europos Sąjungą statusas. „Šiandieninės diskusijos leis mums užbaigti savo vertinimą iki kitos savaitės pabaigos“, – U. von der Leyen sakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per iš anksto neskelbtą vizitą Kyjive.

Prancūzija penktadienį siekė paspausti Europos Sąjungą susitarti dėl jau ilgą laiką stringančio prieglobsčio pakto, pristatydama planą, kuriuo siūloma perkelti maždaug 10 tūkst. prieglobsčio prašytojų į juos priimti pasiruošusias valstybes nares, o to daryti nenorinčias šalis priversti mokėti. Tokiu siūlymu, pateiktu paskutinėmis Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai savaitėmis, siekiama palaipsniui išspręsti šį sudėtingą klausimą.

Ukrainos parlamento pirmininkas trečiadienį atkakliai prašė suteikti jo šaliai Europos Sąjungos kandidatės statusą, priartinant karo draskomą šalį prie Bendrijos, bet nesuteikiant jai jokių priėmimo garantijų.

Europos Parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad būtų atmesta Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma, suduodamas netikėtą smūgį bloko kovos su klimato kaita strategijai, vadinamai Europos žaliuoju kursu. ES valstybės narės yra užsibrėžusios tikslą iki 2030 metų 55 proc.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovas sako, jog po pandemijos aviacijos sektorius tikėjosi augimo, tačiau dėl karo Ukrainoje tranzitinių skrydžių skaičiui smarkiai smukus prognozės yra niūrios. „Dėl sankcijų Rusijos avialinijoms ir Rusijos atsakomųjų sankcijų Europos Sąjungos vežėjams tranzitinių skrydžių skaičius jau trečią mėnesį yra drastiškai smukęs, ir šios tendencijos brėžia ganėtinai niūrias prognozes“, – pranešime teigė  generalinis direktorius Saulius Batavičius.

Europos Sąjungos pasiektas susitarimas uždrausti rusiškos naftos importą į Vakarų šalis yra vienas didžiausių smūgių Rusijai, kuri iš šios žaliavos pardavimų susikrauna milžiniškus turtus, rašo Politico. Nors Kyjivo vyriausybė spaudė Europos politikus, kad šie nedelsdami paskelbtų griežtas sankcijas Rusijai, Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis dabar išreiškė dėkingumą už ES priimtus sprendimus. „Įvestos sankcijos paveiks 75 proc. Rusijos naftos importo.

Europos Sąjunga parengė planą, kaip pakeisti iš Rusijos tiekiamas gamtines dujas, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama už vidaus rinką atsakingą Europos Komisijos (EK) narį Thierry Bretoną. EK komisaro teigimu, pagal naująją strategiją ES planuoja pradiniame etape per metus gauti 50 mlrd. kubinių metrų dujų suskystintų pavidalu iš JAV ir Kataro, 10 mlrd.

Statybos ir aplinkos apsauga dar prieš kelerius metus ne visuomet buvo vartojamos kaip viena su kita derančios sąvokos, tačiau tokia padėtis keičiasi. Dar nuo 2021 metų sausio visi naujos statybos gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ klasės reikalavimus, o Europos Sąjungos (ES) taksonomijos deleguotasis klimato aktas, kurio pirmasis paketas įsigaliojo šiemet, atnešė ir daugiau pokyčių nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris paragino tokioms šalims, kaip Ukraina ir Moldova, nustatyti pereinamąjį etapą tarp bendradarbiavimo su jomis ir jų visateisės narystės Europos Sąjungoje, skelbia agentūra „Reuters“. Pasak jo, vadinamoji „parengiamoji erdvė“ leistų šalims pasiekti ES standartus, panašius į Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos susitarimo normas. „Mūsų visų tikslas tas pats – mes visi norime stiprios, nepriklausomos ir ekonomiškai sėkmingos Ukrainos.

Jungtinės Valstijos antradienį sveikino Europos Sąjungos sprendimą uždrausti kone visą rusiškos naftos importą ir paragino dėti ilgalaikes pastangas toliau mažinti priklausomybę nuo Maskvos.  „Džiaugiamės mūsų sąjungininkių ir partnerių Europoje žingsniais mažinant priklausomybę nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Europos Sąjungos (ES) vadovams antradienio naktį pagaliau pasiekus kompromisinį susitarimą dėl embargo laivais gabenamai rusiškai naftai, BNS kalbinti ekspertai sako, kad jog šis sprendimas esminio poveikio naftos rinkai neturės – reikšmingiau didinti naftos kainas galėtų OPEC pozicija nedidinti jos pasiūlos, išaugsianti  naftos paklausa Kinijoje. Kita vertus, jie mano, jog iki metų pabaigos ES atsisakyti 90 proc. rusiškos naftos yra reikšmingas žingsnis.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį sveikino Europos Sąjungos kompromisą dėl rusiškos naftos importo draudimo, leisiantį jo šaliai toliau gauti pigios naftos iš Maskvos.   Po kelias savaites trukusių sunkių ES ir Budapešto derybų Bendrijos lyderiai vėlai pirmadienį pasiekė kompromisinį susitarimą, pagal kurį bus uždraustas naftos importas jūrų keliais, bet palikta išimtis vamzdynais tiekiamai rusiškai naftai.

Vakarai per ilgai nuolaidžiavo autoritarinei Rusijai, todėl dabar Vladimiro Putino režimas peraugo į fašizmą, įsitikinęs konservatorius Andrius Kubilius. Europarlamentaras negailėjo kritikos Europos Sąjungai (ES) ir NATO už tai, kad 20 metų buvo užmerkę akis į Putino keliamas grėsmes kaimyninėms šalims. Ukraina dabar draskoma dėl Vakarų padarytų klaidų – Kremliaus režimas nebuvo laiku sustabdytas, sakė politikas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad Rusijos Federacijas bando panaikinti Vakarų sankcijas per šantažą – pasitekdama dėl grūdų trūkumo kilusią maisto krizę bei pabėgėlius. „Yra du pirštai, kuriuos jie įkišo į Vakarų ginklo vamzdį. Pirmasis yra pabėgėliai, susiję su maisto krize, pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, kurie daugiausia priklauso nuo maisto iš Ukrainos.

Lenkijos parlamentas antradienį nusprendė panaikinti kontroversišką įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos įkūrimo. Ši teisėjų drausminės kontrolės įstaiga kėlė daugiausia ginčų tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) institucijų, Briuseliui teigiant, kad ji mažina teismų nepriklausomybę. Europos Komisija buvo perspėjusi Lenkiją, jog ji, be kitų dalykų, turės panaikinti šią kolegiją, kad galėtų gauti maždaug 35 mlrd. eurų finansavimą iš ES Atsigavimo fondo.

Italija, Vengrija ir Kipras paragino Europos Sąjungą aiškiai pareikšti paliaubas Ukrainoje ir taikos derybas su invaziją pradėjusia Rusija. Taip išreiškiamas prieštaravimas kitoms Aljanso narėms, pasiryžusioms laikytis griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu prieš kitą viršūnių susitikimą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį apkaltino NATO kaip organizaciją „tiesiogine prasme nieko nedarant“ dėl Rusijos įsiveržimo į jo šalį, bet pagyrė Europos Sąjungą už „revoliucingus“ sprendimus paremti Kyjivą. „NATO aljansas, kaip institucija yra visiškai nusišalinusi ir tiesiogine prasme nieko nedaro. Apgailestauju, kad turiu tai pasakyti“, – D. Kuleba sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.

Europos Sąjungos Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina liberalizavimo ir lengvatų papildymo, vieneriems metams atšaukiant muitus visam Ukrainos eksportui į ES. ES Tarybos pranešime spaudai pažymima, kad šiomis priemonėmis ES siekia iš esmės paremti Ukrainos ekonomiką.

Europos Sąjunga greičiausiai susitars dėl Rusijos naftos importo embargo „per kelias dienas“, pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, tačiau norint suduoti Rusijai rimtą smūgį, gali tekti apriboti pasaulines naftos kainas. „Per kelias dienas pasieksime proveržį“, – Vokietijos transliuotojui ZDF sakė Robertas Habeckas, paklaustas apie rusiškos naftos embargą Europos Sąjungoje. Tačiau jis perspėjo, kad embargas automatiškai nesusilpnins Kremliaus.

Rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą į Europos Sąjungos valstybes užpraėjusią savaitę sumažėjo ketvirtadaliu po to, kai okupantų apgultos šalies operatorius atsisakė tęsti dujų tiekimą per Rusijos karių kontroliuojamas Ukrainos teritorijas, rašoma leidinyje „Politico“. „Ukraina nebeatsako už rusiškų dujų tiekimą, kurios keliauja per Rusijos kariuomenės okupuotas šalies teritorijas“, – pareiškė Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“. Tai pirmas kartas, kai Kyjivas, Rusijai vasario 24 d. užp...

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl Rusijos karinės invazijos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis pridūrė, kad blokas turi rasti „spartų ir pragmatišką“ būdą padėti Kyjivui. „Kelias į ES negali būti sutrumpintas“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, kad bet kokios išlygos Ukrainai būtų nesąžiningo Vakarų Balkanų valstybių, taip pat siekiančių narystės Bendrijoje, atžvilgiu.

Kadencija baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako esantis tikras, kad Ukraina iškovos laisvę, ir priduria besididžiuojantis Lietuva, nes mūsų šalis yra viena iš labiausiai Ukrainą remiančių šalių, gina tuos principus, dėl kurių buvo kovojama ir anksčiau. Tai V. Adamkus pareiškė Seime atsiėmęs Aleksandro Stulginskio vardo apdovanojimą už indėlį derantis dėl Lietuvos narystės NATO bei Europos Sąjungoje.