Europos Sąjunga

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje galėtų kontroliuoti specialus centras – tokia institucija turėtų veikti ir Europos Sąjungos (ES) mastu, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jo teigimu, tai užtikrintų geresnį sankcijų įgyvendinimą. „Aš visą laiką buvau už tai, kad sankcijų įgyvendinimo stiprinimas, koordinavimo ir įgyvendinimo stiprinimas būtų sukoncentruotas viename centre.

Įtarimų keliančios ir galbūt apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas į Lietuvą įvežamos baltarusiškos karbamido trąšos stebimos nuo šių metų pradžios.

Naujų lengvųjų automobilių pardavimai Europos Sąjungoje augo šeštą mėnesį iš eilės, o pagrindinė augimo priežastis išlieka žema lyginamoji bazė, skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Praėjusį mėnesį ES narėse nupirkta 760 tūkst. automobilių – 11,3 proc. daugiau nei pernai sausį, kuris buvo prasčiausias mėnuo per visą laikotarpį nuo rinkos tyrimų pradžios. Ispanijoje pardavimai išaugo 51,4 proc., Italijoje – 19 proc., Prancūzijoje – 8,8 proc.

Europos Sąjungai (ES) saugantis nuo instrumentalizuotos neteisėtos migracijos būtina priimti teisės aktus, padėsiančius tam užkirsti kelią, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį su Vilniuje viešinčia Europos Komisijos nare Ylva Johansson, atsakinga už vidaus reikalus, aptarė nelegalios migracijos keliamas problemas bei galimus jų sprendimo būdus.

Europos Sąjunga svarsto galimybę Rusijai ir kai kurioms trečiosioms šalims, tiekiančioms Maskvai prekes, Kremliaus naudojamas savo kariams Ukrainoje remti, įvesti naują sankcijų paketą, kurio bendra suma siektų 11 mlrd. eurų. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį sakė, kad 27 ES valstybių narių svarstomu paketu konkrečiai siekiama atimti iš Rusijos galimybę gauti jai reikalingą karinę įrangą, kurios ji negali gauti niekur kitur.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pagyrė apčiuopiamą Ukrainos pažangą siekiant narystės derybų su bloku, nepaisant brutalios Rusijos invazijos. Kyjivas nori kuo greičiau įstoti į 27 šalių bloką ir paragino oficialias stojimo derybas pradėti jau šiais metais – daug greičiau, nei tai pavyko padaryti bet kuriai kitai kandidatei.

Europos Sąjunga (ES) antradienį įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą, šiuo sprendimu papildydama ekonomines ir diplomatines priemones, kurių ėmėsi prieš Maskvą po jos invazijos į Ukrainą. Paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusija 2022 metais patvirtintais mokesčių teisės aktais neįvykdė savo įsipareigojimo spręsti žalingus specialaus režimo, taikomo tarptautinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, aspektus.

Didesnio konkurencingumo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) siekianti Europos Sąjunga (ES) turėtų pasinaudoti vieningos rinkos teikiamais pranašumais, o ne konkuruoti susiskaldžius, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.  „Taip, mes galime kalbėti apie laikinas ir tikslines valstybės pagalbos priemones, tačiau nesinorėtų, kad turtingosios valstybės gali sau leisti daugiau tokių priemonių, kad visi eitų savo keliu ir ta vieninga rinka pradėtų fragmentuotis.

Didžioji Britanija ketvirtadienį pranešė sumokėjusi milžinišką 2,3 mlrd. svarų (2,8 mlrd. JAV dolerių) sumą, kad išspręstų užsitęsusį ginčą su ES, nors ir išstojo iš bloko. Iždo ministras Johnas Glenas pranešė, kad šią savaitę buvo atliktas paskutinis 1,1 mlrd. svarų mokėjimas, siekiant išspręsti ginčą dėl tekstilės ir avalynės, importuojamos į Didžiąją Britaniją iš Kinijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje, tarp kurio dalyvių šįkart buvo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, akcentavo, kad šios šalies vieta – Europos Sąjungoje, pranešė Prezidentūra. Šalies vadovas kreipdamasis į Europos lyderius akcentavo, kad, nepaisant žiauraus Rusijos vykdomo karo, Ukraina padarė didžiulę pažangą įgyvendindama reformas.

Europos Sąjungos (ES) valstybių įšaldyti apie 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko rezervai turi būti panaudoti Ukrainos atstatymui – tai padaryti ragina Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos premjerais.

Aštuonios Europos Sąjungos valstybės, tarp jų Lietuva, paragino Briuselį smarkiai sugriežtinti bloko sienas, kad „būtų užkirstas kelias dar vienai didelio masto migracijos krizei“, rašoma laiške, su kuriuo prieš svarbų viršūnių susitikimą susipažino naujienų agentūra AFP. Nuo 2015–2016 metų, kai Europa priėmė daugiau nei milijoną prieglobsčio prašytojų, daugiausia sirų, bėgančių nuo karo savo šalyje, bendras požiūris į migraciją žemyne sugriežtėjo.

Vilniuje šią savaitę viešėjusi Europos Sąjungos (ES) vyriausioji prokurorė sako palaikanti iniciatyvą įkurti specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti ir taip atsakomybėn patraukti aukščiausius Kremliaus pareigūnus.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės penktadienį pasiekė susitarimą dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, pranešė Švedija. Savaitgalį įsigaliosiant tarptautiniam šių produktų embargui, „ES ambasadoriai šiandien patvirtino naftos produktų kainų viršutines ribas, kurias galutinai tvirtins Europos [Vadovų] Taryba“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Švedijos pareigūnai.

Europos Sąjunga ir Kyjivas penktadienį parėmė planus Hagoje įsteigti tarptautinę prokuratūrą, kuri padėtų tirti Rusijos veiksmus dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje. Šis žingsnis, apie kurį paskelbta bendrame pareiškime per ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive, laikomas tarpiniu žingsniu prieš sukuriant specialųjį tribunolą, galintį patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovybę.

Europos Sąjunga penktadienį pareiškė, kad Ukraina įdėjo daug pastangų siekdama narystės bloke, tačiau paragino Kyjivą įgyvendinti daugiau reformų. „ES pripažino dideles pastangas, kurias Ukraina parodė pastaraisiais mėnesiais“, – sakoma pareiškime po aukščiausiojo lygio susitikimo Kyjive.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį per aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pakartojo, kad remia glaudesnę Ukrainos integraciją į bloką. „Ukraina – tai ES, ES – tai Ukraina“, – spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen sakė Ch. Michelis. „ES yra su jumis šiandien, ES bus su jumis ir jūsų žmonėmis rytoj“, – pridūrė jis.

ES valstybės narės penktadienį siekia susitarti dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, prieš savaitgalį įsigaliosiant šių produktų embargui. Šis sprendimas taps dalimi tarptautinių pastangų sumažinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajamas, naudojamas puolimui Ukrainoje, nukreipiant sankcijas į Rusijai itin svarbų eksporto sektorių.

Europos Sąjungos lyderiams buvo pateiktas prašymas laikytis dalykinio aprangos stiliaus ir vengti ryškių spalvų, o ypač – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pamėgtos rusvai žalsvos („chaki“) spalvos, rašoma „Politico“. Prieš Ukrainos ir ES šalių vadovų susitikimą Europos Taryba ES politikams išplatino vidinį memorandumą dėl spalvos kodo tiems, kurie lankosi Ukrainoje.

Karo draskomos Ukrainos ministras pirmininkas antradienį pranešė, kad penktadienį Kyjive įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimas. „Vasario 3-ąją Kyjive įvyks Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas“, – vyriausybės posėdyje pareiškė Denysas Šmyhalis, pavadinęs šį susitikimą „nepaprastai svarbiu“ Kyjivo siekiui įstoti į Europos bloką.

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas pirmadienį teisino „Brexitą“ ir tvirtino, kad prieš trejus metus įvykęs pasitraukimas iš Europos Sąjungos atnešė reikšmingų laimėjimų ir atvėrė „didžiulę galimybę“. „Per trejus metus po pasitraukimo iš ES padarėme milžiniškų žingsnių pasitelkdami „Brexito“ atneštas laisves“, – sakoma R. Sunako pareiškime, paskelbtame prieš antradienį minimas oficialaus šalies išstojimo iš ES trečiąsias metines.

Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas antradienį vienbalsiai pritarė dviejų teisės aktų leidėjų, įsivėlusių į Europos Sąjungą sukrėtusį korupcijos skandalą, neliečiamybės panaikinimą.  Belgijos prokurorai paragino Europos Parlamentą atimti iš belgų europarlamentaro Marco Tarabellosir Italijos įstatymų leidėjo Andrea Cozzolino neliečiamybę vykdant tyrimą dėl galimo Kataro ir Maroko kyšininkavimo.

Ar Europos Sąjunga gali pradėti brangių vaistų tiekimą skurdžiausioms Europos šalims, rasti vaistų nuo nepagydomų ligų ir išspręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą – ir visa tai padaryti vienu rašiklio brūkštelėjimu? Tai yra būsimos Europos Sąjungos bendrųjų farmacijos teisės aktų peržiūros – didžiausios vaistų taisyklių reformos per beveik du dešimtmečius – tikslas.

Europos Sąjunga penktadienį dar pusmečiui pratęsė sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje ir svarsto galimybę imtis naujų priemonių prieš Maskvą. Sankcijos, iš pradžių įvestos 2014 metais Maskvai aneksavus Ukrainos Krymą, buvo gerokai sugriežtintos vasario mėnesį, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į provakarietišką kaimynę. Pastaruosius aštuonerius metus sankcijos reguliariai pratęsiamos kas pusmetį.

Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Rusija, vykdydama beatodairiškus išpuolius prieš civilius gyventojus ir nekarinius taikinius, perkėlė savo karą Ukrainoje į „kitą pakopą“. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generalinis sekretorius Stefano Sannino taip pat kritikavo Maskvą už tai, kad ji išprovokavo Vokietiją ir Jungtines Valstijas siųsti Ukrainai modernius tankus.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai ketvirtadienį pasiekė konsensusą įspėti išorės šalis, atsisakančias priimti atgal neteisėtus migrantus, kad joms gresia vizų į Europą sąlygų sugriežtinimas, sakė Švedijos migracijos ministrė. Ministrai sutarė, jog ši nuo 2020 metų taikoma priemonė „turėtų būti visapusiškai naudojama“, kad į savo kilmės šalis sugrįžtų daugiau migrantų, kurių prieglobsčio prašymai atmetami, žurnalistams teigė Maria Malmer Stenergard.

Europos Sąjunga Baltarusijai parengė naują sankcijų paketą dėl jos vaidmens remiant visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą, skelbia „Bloomberg“. Siūlomos sankcijos iš esmės dubliuoja apribojimus, kuriuos ES jau taikė Rusijai, ypač pagrindinių technologijų eksportui ir energetikos sektoriui.

Rusijai ir Baltarusijai užpuolus Ukrainą, Europos Sąjungos šalys pritaikė daugybę importo ir eksporto sankcijų – Rusijai daugiau, Baltarusijai mažiau. Pats sankcijų principas yra paprastas – režimai turi kentėti dėl technologijų, prekių ir lėšų trūkumo, sankcijos turėtų trukdyti tęsti žudantį karą prieš ukrainiečių tautą. Deja, realybė kur kas proziškesnė nei deklaruoti siekiai.

Karas Ukrainoje privertė kaimynystėje esančią Moldovą dar labiau susirūpinti dėl savo saugumo. Viena skurdžiausių Europos valstybių jau dabar patiria Rusijos invazijos padarinius, o šalies prezidentė prakalbo apie galimybę prisijungti prie „didesnio karinio aljanso“. Tačiau kiek tai gali kainuoti Moldovai? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 24 mlrd. eurų ir sudarė 37,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 39,9 proc. BVP, o Estijos – 5,6 mlrd. eurų arba 15,8 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 178,2 proc. BVP.

Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) šeštadienį perspėjo Europos Sąjungą nedaryti „klaidos“ įtraukiant jį į teroristinių grupuočių sąrašą po to, kai bloko parlamentas paragino imtis šios priemonės.

Pirkėjams skubant apsirūpinti atsargomis prieš įsigaliojant Europos Sąjungos draudimui importuoti rusiškus naftos produktus, gruodį Europos šalys importavo precedento neturintį dyzelinio kuro kiekį. Remiantis rinkos duomenų bendrovės „Refinitiv“ analize, kuria įmonė pasidalino su „Politico“, dyzelino importas į Europą gruodį išaugo iki rekordinių 8,2 mln. tonų.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gruodį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20 proc. bei buvo trečioje vietoje pagal dydį ES. Latvijoje metinė infliacija siekė 20,7 proc. ir buvo antroje vietoje, o didžiausia infliacija buvo Vengrijoje, kur ji siekė 25 procentus. Estijoje infliacija siekė 17,5 proc. ir buvo ketvirta pagal dydį ES. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,4 proc., o vien euro zonoje – 9,2 procento.

Buvęs Italijos europarlamentaras Pieras Antonio Panzeri, vienas pagrindinių įtariamųjų Europos Sąjungos korupcijos skandale, sudarė susitarimą su prokurorais ir atskleis informaciją apie susijusias šalis ir kyšius, antradienį pranešė Belgijos valdžios institucijos. Mainais už suteiktą informaciją jam buvo pasiūlytas „bausmės apribojimas“, kuris apimtų įkalinimą, baudą ir milijono eurų vertės turto konfiskavimą, sakoma Belgijos federalinių prokurorų pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad su Rusijos invazija kovojanti jo šalis gavo pirmąją dalį iš Europos Sąjungos makrofinansinės paramos paketo – 2023 metams numatytų 18 mlrd. eurų. Su Rusijos invazija kovojanti Ukraina, siekdama atkurti savo ekonomiką, kliaunasi Vakarų paramos teikėjais. „Ukraina gavo pirmuosius 3 mlrd. eurų iš naujos 18 mlrd. eurų vertės makrofinansinės programos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė V. Zelenskis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad dalis Europos Sąjungos (ES) šalių yra pasiruošusios didinti finansinę paramą Ukrainai. Tai ji sakė Briuselyje pasibaigus Bendrijos finansų ministrų susitikimui. Skaičiuojama, kad Ukrainos mokykloms, ligoninėms ir kitoms būtinosioms paslaugoms išlaikyti šiais metais reikės daugiau nei 40 mlrd. eurų paramos. ES planuoja skirti 18 mlrd.

Nors Rusija išties kruopščiai pasiruošė energetiniam karui prieš Europą invazijos į Ukrainą kontekste, tačiau patys blogiausi scenarijai neišsipildė. Europos valstybės nepritrūko dujų, gyventojai nesušalo ir negaudė gatvėse bėgiojančių katinų maistui. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad taip nutiko dėl trijų priežasčių. Pirma, Europos šalys labai sukruto ieškoti alternatyvių tiekėjų, ėmė sparčiai vystyti suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą.

Lietuva jau 19 metų iš Europos Sąjungos gauna milijardus eurų, nors sumoka žymiai mažiau. Vienas Lietuvos sumokėtas euras į Europos Sąjungos biudžetą grįžta 4 eurais, kaip parama mūsų šaliai. Finansinė nauda iš buvimo bendrijoje tarytum akivaizdi, bet pasirodo, kad ne viskas taip paprasta.

Pernai, palyginti su 2021-aisiais, neteisėtų sienos kirtimų į Europos Sąjungą skaičius padidėjo 64 procentais ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2016 metų, penktadienį pranešė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“. „Frontex“ teigė, kad buvo aptikta apie 330 tūkst. patekimų į bloko teritoriją, iš jų 45 proc. – per Vakarų Balkanus. Nepriklausomai nuo atvykimo maršruto, maždaug 47 proc. visų bandymų kirsti sieną įvykdė sirai, afganistaniečiai ir tunisiečiai.

Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl diskriminacijos Lenkijoje, ketvirtadienį nusprendė, kad savarankiškai dirbantiems asmenims turi būti taikoma tokia pati apsauga dėl seksualinės orientacijos kaip ir kitiems darbuotojams. ES Teisingumo Teismas tokį sprendimą priėmė po to, kai 2017 metais Lenkijos visuomeninis transliuotojas nesudarė naujos laisvai samdomo darbuotojo sutarties su vyru, kurio tapatybė neatskleidžiama.

Europos Parlamento narys, socialdemokratas Juozas Olekas pretenduoja į prestižines pareigas Briuselyje. „Politico“ skelbia, kad lietuvis yra vienas iš kandidatų tapti Europos Parlamento vicepirmininku. Kaip rašo „Politico“, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija trečiadienį išsirinks kandidatą, kuris pretenduos EP pirmininkės pavaduotojo poste pakeisti į korupcijos skandalą įsivėlusią Graikijos politikę Eva Kaili.

Europos Sąjungos (ES) nustatytas draudimas importuoti jūra gabenamus rusiškos naftos krovinius ir Vakarų šalių įvestos rusiško „juodojo aukso“ kainų „lubos“ Rusijai atsieina apie 160 mln. eurų per dieną, apskaičiavo Helsinkyje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) analitikai. Sumažėjus į Europą eksportuojamiems naftos kiekiams ir smukus rusiško „juodojo aukso“ kainoms, Rusijos pajamos iš šio eksporto sumažėjo 180 mln. eurų per dieną.

Europos Sąjunga antradienį įspėjo Kinijai priklausančią interneto milžinę „TikTok“ laikytis ES teisės ir užtikrinti Europos naudotojų duomenų saugumą, kai vaizdo įrašų dalijimosi programėlės generalinis direktorius Briuselyje susitiko su aukščiausio rango pareigūnais. „TikTok“ priklauso Kinijos technologijų milžinei „ByteDance“, o ši šalis pastaruoju metu vis dažniau patiria spaudimą iš Vakarų, nes kilo susirūpinimas dėl to, kokią prieigą prie naudotojų duomenų turi Pekinas.

Bendra NATO ir Europos Sąjungos (ES) antradienį pasirašyta deklaracija siunčia stiprią transatlantinės vienybės žinią, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje bendra NATO ir ES deklaracija yra itin svarbus strateginės partnerystės įtvirtinimo manifestas. Ji siunčia stiprią transatlantinės vienybės žinią: glaudus NATO ir ES bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas ir resursų mobilizavimas – būtinas žingsnis, stiprinant mūsų nedalomą saugumą ir gynybą.

Pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi per visą istoriją, nepaisant „La Nina“ reiškinio vėsinančio poveikio pastaruosius trejus metus, antradienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba. „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, 2022-ieji, kai dėl klimato kaitos įvyko precedento neturinčių stichinių nelaimių, buvo penkti šilčiausi metai nuo XIX amžiaus, kai pradėta rinkti tokius duomenis.

Dujų kainų „lubų“ įvedimas Europos Sąjungoje, baigtas tiesti dujotiekis tarp Lenkijos ir Norvegijos, taip pat keli pastatyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalai reiškia, kad spekuliacinis spaudimas dujų kainoms baigėsi, pareiškė Latvijos valstybinės energetikos grupės „Latvenergo“ valdybos pirmininkas Martinis Čakstė.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir lapkritį siekė 5,9 procento. Lapkritį darbo neturėjo 89 tūkst. žmonių, iš jų 12 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1 punktu iki 11,4 procento. Latvijoje lapkritį nedarbas siekė 7,2 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį padidėjo 0,1 punkto.

Europos Sąjunga (ES) šeštadienį išreiškė pasibaisėjimą dėl Irane įvykdytos mirties bausmės dviem vyrams, nuteistiems už sukarintų pajėgų nario nužudymą per protestus, kuriuos sukėlė jaunos moters mirtis po to, kai ji buvo suimta vadinamosios moralės policijos. „ES pasibaisėjusi Irane dėl besitęsiančių protestų suimtų ir myriop nuteistų Mohammado Mehdi Karami ir Seyyedo Mohammado Hosseini egzekucijomis“, – pranešime nurodė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas.