europos sąjunga

Lietuva sveikina vieno Baltarusijos opozicijos lyderių Aleksandro Kozulino išleidimą į laisvę ir tikisi, kad artimiausiu metu laisvę atgaus kiti šios šalies politiniai kaliniai, teigė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Buvęs Baltarusijos opozicijos kandidatas 2006 m. vykusiuose prezidento rinkimuose, politinis kalinys A. Kozulinas iš kalėjimo paleistas šeštadienį.

Uždarius Ignalinos AE, elektros kainos pakils tris kartus, automatiškai pakils ir kitų prekių kainos, kadangi bet kokiai prekei pagaminti reikalinga elektra, o ekonomikoje prasidės nuosmukis. Būtent todėl „Tvarka ir teisingumas“ po rinkimų jokiais būdais neuždarys IAE. Priešingai nei konservatoriams, liberalams ir V. Adamkui, mums yra nusispjauti į tai, kad Briuselis mus už tai „pabars“. Svarbiausia, kad nekiltų elektros kainos ir kad netaptume Rusijos energetiniais vergais.

Gal ne visi sutiks, bet man atrodo, kad šis posakis tiksliausiai atspindi Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio vykdytą Pietų Osetijos problemos sureguliavimo politiką ir jos rezultatus. Neįdedu į šiuos žodžius situacijos vertinimo, nors kai kam ir gali pasirodyti, jog vėjo sėjėjas yra tas pirmasis, kuris problemą paverčia konfliktu, o konfliktą - karu... Bet juk visi žinome, jog uždaroje erdvėje susikaupusią tvankią atmosferą greičiausiai išgrynina geras skersvėjis.

Pasaulį imtis ryžtingų veiksmų trečiadienį Gruziją palaikančiame mitinge ragino Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. Pasak jo, atskirų Gruzijos regionų okupacija yra karo tęsinys. Politikas Eltai sakė, jog Gruzijos Rusijos karinis konfliktas dar nesibaigė, o jo baigtį sunku prognozuoti. „Jis gali būti labai ilgas. Neturime pamiršti, kaip mes aiškinome pasauliui, kad Antrasis pasaulinis karas nesibaigė, kol nepasibaigė okupacija“, - teigė V. Landsbergis.

21:43. Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy antradienio vakarą iš Maskvos atvyko į Tbilisį, kur jį pasitiko Mikhailas Saakašvilis. N. Sarkozy sieks, kad Gruzija patvirtintų šešių punktų paliaubų planą, kurį jau pasirašė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Pirmasis sutarties principas - įsipareigojimas nenaudoti jėgos. Antrasis - nutraukti karinius veiksmus. Trečiasis - sudaryti galimybę laisvai teikti humanitarinę pagalbą.

Seimo Užsienio reikalų komitetas griežtai pasmerkė Rusijos pradėtą nepaskelbtą karą prieš Gruziją ir vykdomą okupaciją. Tuo tarpu Lietuvoje prie diplomatinių Rusijos atstovybių toliau tęsiasi solidarumo su Gruzija piketai. Gruzijos palaikymo piketai šiandien vyko  prie Rusijos ambasados Vilniuje ir konsulato Klaipėdoje. "Tai, kas vyksta dabar Gruzijoje, rytoj galbūt vyks Ukrainoje, o poryt galbūt būsim mes", - sakė piketo dalyvis Michailas Denisenko.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui Audroniui Ažubaliui pasiūlius sustabdyti karinį Rusijos tranzitą per Lietuvą,  kiti Seimo nariai apie tai kalba atsargiai. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas sako, kad sustabdyti karinį Rusijos tranzitą per mūsų šalies teritoriją tiesiog neįmanoma. Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė J. Karosas, jeigu Lietuva imtų šitaip elgtis, būtų išprovokuota Rusijos agresija.

Europos Parlamento Sąjungos už tautų Europą frakcija pirmadienį kreipėsi į Europos Parlamento pirmininką Hansą Gertą Potteringą, reikalaudama nedelsiant sušaukti neeilinę EP sesiją aptarti nepaprastai rimtą padėtį Gruzijoje. „Manome, kad tiesiog būtina pasiųsti signalą Europai ir visam pasauliui, kad Europos Parlamentas nenusiteikęs pro pirštus žiūrėti į tai, kaip Gruzijoje ginklu griaunama demokratinė valstybė“, – teigia EP narys Gintaras Didžiokas.

Kai politikai diplomatinėmis priemonėmis bando spręsti Kaukaze kilusį konfliktą, analitikai kuria scenarijus krizei sureguliuoti. „Lietuvos žinios“ pateikia kelis galimus variantus: 1.    Gruzija, kurios kariuomenė kartu su rezervistais sudaro apie 18 000 kareivių, greitai baigia puolimą ir pasitraukia iš Pietų Osetijos, kol rusai dar nespėjo parengti daug didesnio karinio puolimo.

Liepos pabaigoje didžiausią Turkijos miestą Stambulą sukrėtė kruvinas išpuolis, per kurį žuvo 17 (tarp jų – ir mažamečių vaikų), sužeista 154 žmonės. Šalies specialiųjų tarnybų, valdžios atstovų, daugumos vietinių laikraščių įsitikinimu, tai kurdų separatistų darbas.

Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas komentuodamas konfliktą Pietų Osetijoje teigė, kad Gruzijos veiksmai be jokių abejonių buvo teisėti, o Lietuva turi remti nuo Rusijos agresijos kenčiančią šalį. Audronius Ažubalis ragino pareikšti protestą Rusijai, o Vaclavas Stankevičius akcentavo būtinybę visų pirma imtis priemonių nutraukti konfliktui. Rusijos veiksmai – agresija D. Žalimas portalui „Balsas.

Gruzija neužpuolė Rusijos, Rusija užpuolė Gruziją - jei Vakarai pristigs tokio matymo, tai Gruzijos padėtis gali būti labai sunki, teigia europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Tarptautinė bendruomenė turi sukurti ir išsiųsti nepriklausomą ir neutralią taikos palaikymo misiją į Pietų Osetiją, mano Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, stebintis padėtį Gruzijoje.

Prezidentas Valdas Adamkus informavo Europos Sąjungos užsienio politikos vadovus Chavjerą Solaną ir Gruzijos prezidentą Michailą Sakašvilį, kad į Gruziją yra siunčiamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kuris bus pasirengęs informuoti ir ES partnerius apie padėtį Gruzijoje. LNK „Žinioms“ P. Vaitiekūnas sakė, kad jau vien jo vizitas yra signalas mūsų draugams gruzinams, kad jie nelieka vieni.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija abejoja, ar Rusijos taikdariai sugeba palaikyti taiką Pietų Osetijoje ir mano, kad padėčiai regione normalizuoti veiksmų turi imtis Europos Sąjunga. „Norime dar kartą atkreipti dėmesį, kad pastarųjų dienų įvykiai tik toliau sėja abejones ar šalis, prisiėmusi „taikdario misiją“, sugeba ją vykdyt. Tai patvirtina ir šios nakties svarstymai Jungtinių Tautų Saugumo taryboje.

Europos Sąjunga (ES) privalo imtis rimtų veiksmų, kad Gruzijoje kilęs karinis konfliktas neišplistų į aplinkinius kraštus regione ir būtų sustabdytas kraujo praliejimas, teigia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas. „Yra tik vienas kelias – Europos Sąjungos valstybės turi pradėti labai rimtą pokalbį su Rusija ir Gruzija, kad būtų sustabdytas kraujo praliejimas.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis paskambino prezidentui Valdui Adamkui su prašymu padėti, informuoja Užsienio reikalų ministerija. Apie susidariusią padėtį Pietų Osetijoje buvo informuota Europos Sąjunga, ir nedelsiant imtasi veiksmų, siekiant atkreipti ES dėmesį į padėtį šiame regione. Šiuo klausimu jau yra išplatintas ir ES pareiškimas. URM pranešime teigiama, kad paskutinių dienų įvykiai tik toliau sėja abejones, ar šalis, prisiėmusi „taikdario misiją“, sugeba ją vykdyti.

Serbijos valdžia ragina visus nuo teisėsaugos besislapstančius bei karo nusikaltimais įtariamus asmenis pasiduoti, skelbia „Washington Times“ Gynybos ministras Draganas Šutanovačas teigia, kad dabar visa Serbija yra dviejų žmonių – buvusio Bosnijos serbų respublikos armijos vado Ratko Mladičiaus bei buvusio Kroatijos serbų lyderio Gorano Hadžičiaus – įkaitė.

Šiaulių miesto policija vėl paskelbė Ernesto Petkaus paiešką, kuris prieš metus buvo surastas viename Ispanijos kalėjimų, iš ten pargabentas į Lietuvą, o čia teismo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jam neatbuvus visos bausmės. Pirmąkart 24 metų šiauliečio paieška buvo paskelbta 2005-ųjų sausį. Prieš metus vaikinas 6 mėnesiams buvo nuteistas už plėšimą, tačiau bausmės vykdymas jam buvo metams atidėtas, įpareigojus atlyginti padarytą žalą ir nekeisti gyvenamosios vietos.

Europos Sąjunga skirs Haičiui 3 mln. eurų paramą, skelbia „EU Observer“. Haitis yra laikomas vargingiausia pasaulio valstybe ir ES parama šalyje bus naudojama maistui, higienos priemonėms bei švariam vandeniui pirkti. Pagalba turėtų pasiekti 1,5 mln. žmonių. Kiek anksčiau šiais metais Haitį nusiaubė dėl sparčiai augančių maisto kainų kilusios riaušės.

Kai 2004 metais Europos Sąjunga priėmė 10 naujų valstybių, milijonai rytų europiečių traukė į senąsias sąjungos nares ieškodami darbo. Tačiau, ekonominei situacijai kintant, dalis emigrantų jau ima grįžti namo. Kaip skelbia „Spiegel Online“, Vakarų Europai dėl to gali imti stigti darbo jėgos. Nuo 2004 metų Didžiojoje Britanijoje virė debatai, ar šalis tik neįsileido per daug imigrantų. Į šalį atvyko šimtai tūkstančių rytų europiečių, kurių daugumą sudarė lenkai.

Lietuvoje internetas, laikraščiai, žurnalai – specializuoti ir ne – mirgėte mirga komentarais apie ekonominę krizę pasaulyje, jos priežastis, tendencijas ir perspektyvas. Nenutyla diskusijos užsienio televizijos kanaluose apie alternatyvią energetiką, naftos išteklių ribotumą, klimato atšilimo pasekmes… Rodos, pasaulis gerai supranta, kad esame tarsi pasaulinės stichinės nelaimės akivaizdoje ir turime surasti naujus, efektyvius išsigelbėjimo būdus.

Nors žemdirbiai tikisi, kad netrukus grūdų supirkimo kainos šoks į viršų, perdirbėjai mano priešingai. Esą geras derlius ir importo galimybės leis miltus gaminti pigiau. Gali kristi ir duonos kainos, praneša ketvirtadienio „Respublika“. Pavasarį prognozuota, kad, pradėjus malti naujo derliaus grūdus, duonos gaminiai lentynose pabrangs iki 30 proc. Tačiau dabar ši prognozė apkarpyta iki 10 proc., o, palankiai susiklosčius aplinkybėms, rudenį galbūt valgysime atpigusią duoną.

Pasinaudodama vėjo energija, Europos Sąjunga iki 2030 metų gali pasigaminti daugiau kaip 25 proc. jai reikalingos elektros energijos, skelbia „EurActiv.com“. Teigiama, kad 2030 metais vėjo energija bus pagrindinis elektros energijos šaltinis. Tokiu būdu gaunama energija esą yra konkurencinga savo kaina ir yra patikima, priešingai nei senkantis iškastinis kuras, kurio kaina be kita ko nuolatos kyla.

Pietų Korėjos mokslininkams pavyko dar vieną žingsnį pasistūmėti į priekį kuriant stabilius branduolinės sintezės reaktorius. Šalies Nacionaliniame branduolinės sintezės tyrimų institute (National Fusion Research Institute) atlikto eksperimento metu tyrinėtojams pavyko sukurti superįkaitintos plazmos būseną, kuri išliko stabili 249 milisekundes - beveik du su puse karto ilgiau, nei buvo tikimasi.

Ekspremjeras Gediminas Vagnorius teigia iki šiol esąs įsitikinęs, kad 1999-aisiais priimtas įsipareigojimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE) buvo veikimas prieš Lietuvą.

Praeitą savaitę pasirodė keletas įdomių naujienų, kurios, tiesą pasakius, nuskambėjo gandų lygyje. Pirmiausiai pasirodė pranešimai, jog JAV svarsto galimybę atnaujinti diplomatinius santykius su Iranu. Galima priminti, jog santykiai buvo nutraukti 1980 metais, kai amerikiečių diplomatai Teherane buvo paimti įkaitais. Buvo pranešama, jog diplomatiniai santykiai su Iranu gal būti atnaujinti jau rugpjūčio mėnesį, nors oficialūs šaltiniai to nepatvirtino.

Karinio nusikaltėlio Radovano Karadžičiaus suėmimas ir numatomas perdavimas Hagos tribunolui - svarbus įvykis Serbijai ir visai Europai. Lietuvos Vyriausybei tai gera proga priminti apie sovietų nusikaltėlį, vieną pagrindinių Rainių žudynių organizatorių Petrą Raslaną, teigia europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Po beveik prieš mėnesį Sibire, Chanty Mansijsko mieste įvykusio Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausio lygio vadovų susitikimo ledai pajudėjo – Briuselyje prasidėjo naujos Europos Sąjungos derybos su Rusija dėl strateginės partnerystės sutarties. Derybas viliamasi baigti per vienerius metus. Nors, mano nuomone, tai labai optimistiškas ir mažai realus terminas. Dėl šių derybų svarbos abiems pusėms niekas nesiginčija.

Nutrūkęs tiekimas naftotiekiu "Družba" Lietuvą paskatino intensyviau ieškoti alternatyvų energetiniams šaltiniams iš Rusijos ir suteikė Vilniui svertų tarptautinės politikos arenoje, mano politikos ekspertas.

Serbijos valdžia priėmė sprendimą Hagos karo nusikaltimų tribunolui išduoti pirmadienio vakare sulaikytą buvusį Bosnijos serbų respublikos lyderį Radovaną Karadžičių, skelbia „Lenta.ru“. Apie tai antradienį per specialią spaudos konferenciją pareiškė specialusis prokuroras Vladimiras Vukčevičius. R. Karadžičiaus ekstradicija įvyks iškart po to, kai bus baigti tvarkyti visi reikalingi teisiniai formalumai.

Neverta tikėtis, kad Europos Sąjunga pakeis požiūrį į Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą po spalį Lietuvoje įvyksiančio patariamojo referendumo, teigia Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas. Jis referendume neigiamai atsakys į klausimą dėl IAE veiklos pratęsimo. „Būtinai dalyvausiu (referendume - BNS), nes visuomet einu balsuoti. Šįkart referendumo lapelyje pažymėsiu tą atsakymą, kurį įpareigoja Europos įstatymai - „ne“. Nes toks yra įstatymas.

Karo nusikaltėlis Radovanas Karadžičius, vienas labiausiai ieškomų žmonių pasaulyje, po daugiau nei dešimties metų slapstymosi suimtas Serbijoje. Pilietinio karo laikų Bosnijos serbų lyderis buvo ieškomas nuo 1996 m. Jungtinių Tautų tribunolas yra apkaltinęs Karadžičių karo nusikaltimais ir genocidu per 1995 m. žudynes Srebrenicoje. „Radovanas Karadžičius buvo surastas ir suimtas šiąnakt“, pranešė Serbijos saugumo pareigūnas. Daugiau jokių detalių apie suėmimą oficialiai nepateikiama.

Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas šiandien ketina priminti pasauliui apie holokaustą ir perspėti Iraną, kad šis nutrauktų „absoliučiai nepakenčiamus“ grasinimus sunaikinti Izraelį ir atsisakytų savo planų dėl branduolinių ginklų kūrimo, praneša „The Guardian“. Pirmojoje britų ministro pirmininko kalboje Izraelio parlamente Brownas išreikš paramą Izraeliui teigdamas, kad D. Britanija gins šalį, kai jos teisė egzistuoti yra pavojuje.

Praeitą savaitę pasirodė keletas įdomių naujienų, kurios, tiesą pasakius, nuskambėjo gandų lygyje. Pirmiausiai pasirodė pranešimai, jog JAV svarsto galimybę atnaujinti diplomatinius santykius su Iranu. Galima priminti, jog santykiai buvo nutraukti 1980 metais, kai amerikiečių diplomatai Teherane buvo paimti įkaitais. Buvo pranešama, jog diplomatiniai santykiai su Iranu gal būti atnaujinti jau rugpjūčio mėnesį, nors oficialūs šaltiniai to nepatvirtino.

Europos Parlamento nariai reiškia susirūpinimą dėl neefektyvaus energijos naudojimo ir lėto daugiabučių pastatų apšiltinimo, praneša pirmadienio „Lietuvos žinios“. Mažiausiai 20 proc. Europos Sąjungoje sunaudojamos energijos yra išeikvojama be reikalo ir dėl to iki 2020 metų kasmet tiesiog iššvaistoma daugiau kaip 100 mlrd. eurų. Efektyviai naudojant energiją, Europos Sąjunga būtų mažiau priklausoma nuo energijos importo ir apribota energijos kainų augimo įtaka ekonomikai bei visuomenei.

Lietuva neturi moralinės teisės tapti 2009 m. Europos kultūros sostine, skelbia įtakingos žydų organizacijos viceprezidentas. Beveik prieš mėnesį išreikštas pasipiktinimas dėl būsimo Vilniaus statuso neatslūgo – šį kartą argumentai „prieš“ nagrinėjami „The Washington Times“. Sekmadienį „The Washington Times“ pasirodžiusiame Danielio S. Mariaschino reportaže „Nauji žydų susirūpinimai dėl Lietuvos“ („Lithuania‘s new Jewish concerns“) rašoma, kad Lietuva nesiima būtinų veiksmų, kad išspręstų įsis...

Į mūšį dėl verslo projekto ir į ginčus dėl to, kas turėtų būti „Lietuvos“ kino teatro vietoje, įsitraukė ir Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje. Jis išreiškė susirūpinimą tuo, jog stabdomas verslo investicijų procesas, kuriame dalyvauja ir britų kapitalas. Tokiu diplomato elgesiu pasipiktinę visuomenininkai atviru laišku kreipėsi į JK premjerą Gordoną Browną.

Ponui Gordon Brown, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Ministrui Pirmininkui Ponui Kochiro Matsuura, UNESCO Generaliniam sekretoriui Profesoriui Michael Petzet, ICOMOS prezidentui ICOMOS Jungtinės Karalystės nacionaliniam komitetui Visuomeninio judėjimo „už Lietuvą be kabučių“                               &nbs...

Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės sūnus Vaidotas, išmėginęs degalų prekybos verslą, privatizuotos „valdiškos“ parduotuvės vietoje įsteigęs puikiai veikiančią nuosavą, nuo šiol rūpinsis ir viešbučių verslu. Visą šią veiklą vyriškis sėkmingai derina su trečią kadenciją einamomis Švenčionių mero pavaduotojo pareigomis.

Daugelį europiečių atstumia ES biurokratinis absurdas. Jie reguliuoja agurkų ir prezervatyvų ilgį, bananų išlinkimą ir kalnų keltuvą Berlyne, kurio išvis nėra. Daugelis ES galiojančių nurodymų yra nereikalingi ir brangiai atsieina. Dabar kai kuriuos iš jų ketinama atšaukti, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Berlyno federalinėje žemėje veikia kalnų keltuvų įstatymas, nors jokių keltuvų čia nėra, o kadangi vietovė lygi kaip lenta, greičiausiai niekada ir nebus.

Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės sūnus Vaidotas, išmėginęs degalų prekybos verslą, privatizuotos „valdiškos“ parduotuvės vietoje įsteigęs puikiai veikiančią nuosavą, nuo šiol rūpinsis ir viešbučių verslu.

Pagal Medvedevo ir Putino iš naujo paraidžiui perskaitytą RF Konstituciją, valstybės vadovas yra Pagrindinio šalies įstatymo garantas, vyriausias jos kariuomenės vadas ir pagrindinis diplomatas. Tuo tarpu Ministras Pirmininkas tampa visateisiu vykdomosios valdžios vadovu. Užsienio ir gynybos politika, kaip skeptras ir valstybė, lieka prezidentinės – formaliai aukščiausios – valdžios simboliu, o premjeras sutelkia savo rankose ekonominės, finansinės ir socialinės politikos vykdymo instrumentus.

Pirmadienį Seimas nutarė tik pasitarti su tauta dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo. Nepavykus visuomeninei iniciatyvai surengti privalomąjį referendumą, Seime pasitenkinta konsultaciniu. Už atitinkamą Seimo nutarimą pirmadienį balsavo 88 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 11 parlamentarų.

Krymo pusiasalis pastaruoju metu kaitina jausmus Rusijos ir Ukrainos santykiuose. Tačiau ne mažesnės aistros kunkuliuoja ir pačiame Kryme, kur sugyvenimo modelių ieško ir kol kas neranda rusai, ukrainiečiai ir Krymo totoriai. Remiantis oficialia statistika, šiandien Kryme gyvena 58,3 proc. rusų, 24,3 proc. ukrainiečių ir 12,1 proc. Krymo totorių.

Krizės nuotaikos vis labiau užvaldo Lietuvos gyventojus. Katastrofiškai mažai žmonių pasitiki dabartine Vyriausybe, vis daugiau jų šalies ateitį piešia juodomis spalvomis, rašo „Vakario žinios“. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, valstybės institucijomis lietuviai yra linkę mažiau pasitikėti negu vidutinis ES pilietis. Tradiciškai mažas pasitikėjimas Gedimino Kirkilo Vyriausybe dar labiau smuko. Šiuo metu ja nepasitiki net 77 proc.

Per Briuselyje vykstančią tarptautinę donorų konferenciją, kurioje siekiama surinkti pinigus Kosovo atstatymui, Europos Sąjunga jau pažadėjo tam reikalui skirti 500 mln. eurų. Kaip skelbia BBC, iš viso per donorų konferenciją tikimasi surinkti 1,5 mlrd. eurų. Už surinktus pinigus planuojama gerinti Kosovo infrastruktūrą, energetikos sektorių bei kurti naujas darbo vietas. Nemaža dalis pinigų bus skirta ir Kosovo skoloms, kurias ši valstybė paveldėjo iš buvusios Jugoslavijos, apmokėti.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai turi būti kuo greičiau panaikintas, nes yra itin šališkas. Teigiama, kad Rusijos pyktį sukėlė praėjusią savaitę tribunolo priimtas sprendimas išteisinti bosnį Naserą Oričių. Rusijos Užsienio reikalų ministerija teigia, kad sprendimas išteisinti N. Oričių, kuris buvo laikomas atsakingu už maždaug 3 tūkst. serbų kalinių mirtį karo metu, rodo tribunolo šališkumą.

Trečiadienį Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė, kad yra pasirengęs nupirkti visas iš Libijos eksportuojamas dujas bei naftą. Apie tai „Gazprom“ vykdantysis direktorius Aleksejus Milleris pareiškė po susitikimo su Libijos lyderiu Muammeru Gaddafi, skelbia „Financial Times“. Tai Rusijos dujų monopolininkas esą tik dar labiau stengiasi sustiprinti savo vaidmenį pasaulinėje dujų bei naftos rinkoje.