europos sąjunga

Vienas anonimu panoręs likti JAV diplomatas pareiškė, kad Rusija siekia monopolizuoti energetikos rinką, rašo „Unian.net“. „Faktas yra tas, kad Rusija sunkiai dirba tam, kad pabandytų monopolizuoti rinkas ir taip užkirstų galimybę energetinių išteklių tranzitui apeinant Rusiją“ – teigė diplomatas. „Jie nori, kad viskas keliautų per Rusijos teritoriją, o dauguma mūsų mano, kad turi egzistuoti skirtingi priėjimų prie šių išteklių keliai.

Kol kas nėra galutinio aiškumo, koks bus misijos mandatas. Neformalų susitikimą Pietų Prancūzijos Avinjono mieste baigiantys Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai aptarė ne tik galimą skubią pagalbą Gruzijai ir santykius su Rusija. Daug dėmesio skirta bendradarbiavimo stiprinimui su ES Rytų kaimynėmis – ypač su Baltarusija, praneša LTV naujienų tarnyba.

Aukščiausi Lietuvos pareigūnai su viltimi laukia Baltarusijos Parlamento rinkimų tikėdamiesi, kad demokratinėms jėgoms pagaliau bus suteikta galimybė laisvai ir nevaržomai dalyvauti rinkimuose. Tačiau Baltarusijos opozicijos lyderiai vieningai tvirtina: artėjantys rinkimai - eilinis prezidento Aleksandro Lukašenkos farsas.

Galutinis Europos Sąjungos taikos misijos Gruzijoje plano priėmimas ir sprendimas dėl platesnio masto Sąjungos bei Rusijos santykių – toks yra pagrindinis šį savaitgalį vyksiančio Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo Prancūzijoje uždavinys. Taip pat bus kalbama ir apie galimą sankcijų Baltarusijai sušvelninimą bei naujos sutarties su Ukraina perspektyvas, praneša euobserver.

Europos Sąjunga (ES) turėtų bendrauti su Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimu, kad neleistų šiai valstybei patekti į visišką priklausomybę nuo Rusijos. Tokios pozicijos laikosi buvęs politinis kalinys, kandidatas į Baltarusijos prezidentus Aleksandras Milinkevičius. „Esu už ES dialogą su Baltarusijos valdžia, bet tas dialogas turi būti rezultatyvus. Valdžia turi žengti žingsnį, tuomet ir ES daro žingsnį.

Rusija akcijų birža yra labai priklausoma nuo naftos kainos. Po dramatiškų Užkaukazės įvykių Rusijos biržos vertė sumenko. Akylas stebėtojas galbūt paskubėjo surišti šį Rusijos biržos indekso vertės sumažėjimą su karu, kurį Rusija ką tik kariavo, ir galbūt su tomis sankcijomis, kurios jai šiandien gresia.

Ukraina šiuo metu gyvena nelabai linksmomis nuotaikomis. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko trečiadienį pareiškė, kad šalyje įvesta premjerės Julijos Tymošenko diktatūra. Priimtų įstatymų, apkarpančių prezidento galias, akivaizdoje Viktoras Juščenko pareiškė, kad jo vadovaujama partija pasitraukia iš valdančiosios koalicijos. Jei parlamente per 30 dienų nebus suformuota nauja, Ukrainos vadovas pagrasino pasinaudosiąs savo teise paleisti parlamentą.

Sirija Izraeliui nusiuntė sąrašą su pasiūlymais, kurie turėtų padėti pagrindą tiesioginėms taikos deryboms tarp dviejų senų priešų, teigia Sirijos vadovas Basharas al – Assadas. „Mes laukiame iš Izraelio atsakymo į šešis punktus, pateiktus per Turkiją. Iš Sirijos pusės pateiksime pozityvų atsakymą“, kalbėjo Sirijos prezidentas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę lankysis Lenkijoje, kur susitiks su šios šalies diplomatijos vadovu Radecku Sikorskiu bei premjeru Donaldu Tusku, skelbia „Warsaw Business Journal“. Teigiama, kad susitikime daugiausiai bus kalbama apie Lenkijos sprendimą į savo teritoriją įsileisti JAV priešraketinio skydo dalį – raketų perėmėjų bazę. „Šis vizitas yra planuotas.

Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimo išvados dėl „konflikto Gruzijoje“ arba „krizės Gruzijoje“(taip vadina) atspindi pamatinį šiam laikotarpiui Tarybos pasirinkimą. Vadovai neatkreipė dėmesio į analitikų perspėjimus, kad taikus tonas išvengiant bet kokio Rusijos invazijos į Gruziją pasmerkimo, net įvardinimo, bus įvertintas Maskvoje kaip diplomatinė pergalė ir galės lemti tolesnį agresyvumą, grėsmes kitiems kaimynams.

Kur nafta ir problemos, ten tegalima tikėtis sutikti ir Dicką Cheney. JAV viceprezidentas vakar atvyko į Azerbaidžano sostinę Baku ir iš ten pradės trumpą kelionę po Kaukazą. Jis taip pat aplankys Gruziją ir Ukrainą, kurios kartu su Azerbaidžanu atsidūrė priešakinėse Vakarų kovos už Azijos energetinius šaltinius linijose, rašo britų dienraštis „Times“. D. Cheney – šio konflikto veteranas. Jis sugrįžo ir bando sustiprinti paramą žlungančiai strategijai.

Kitais, 2009 metais, Serbija gali gauti šalies kandidatės į Europos Sąjungą titulą. Žinoma, jei išpildys reikiamas sąlygas – taip šiandien pareiškė Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso. „Jei viskas vyks pagal planą, visai įmanoma, jog kitais metais Serbija gaus kandidatės statusą“, po trumpo pokalbio su Serbijos prezidentu Borisu Tadicu kalbėjo J. M. Barroso. Belgradas tikisi Europos Sąjungos dalimi tapti iki 2014 metų.

Vyriausybė laikosi nuostatos, kad šalyje ir toliau turi būti įvedamas vasaros laikas. „Yra atlikti sociologiniai tyrimai - žmonės pasidaliję per pusę. Aš nemanau, kad čia reikėtų kaitalioti kas metai, juo labiau, kad pati Europos Sąjunga iš esmės 2010 ar 2011 metais žada apsispręsti“, - žurnalistams trečiadienį sakė premjeras Gediminas Kirkilas.

Naujoji sąjunga jau patvirtino galutinį kandidatų į Seimą sąrašą. Į posėdį šeštadienį rinkosi Naujosios sąjungos (socialliberalų) taryba. Patvirtinti socialliberalų kandidatų sąrašai į Seimą vienmandatėse ir daugiamandatėje apygardoje, taip pat aptariamas pasiruošimas rinkimams. Posėdžio pradžioje parodyti žinomo žurnalisto Ferdinando Kauzono sukurti vaizdo atsiminimai apie Naujosios sąjungos lyderį Artūrą Paulauską.

Karas Kaukaze pasibaigė vos tik prasidėjęs, Rusija ir Europa susipyko, investuotojai atitraukė iš Rusijos kapitalą – taip atrodo rugpjūčio suvestinė. Rugsėjis nusimato kitoks. Kaukazo konfliktas bus nustumtas į pašonę, Europos Sąjunga pradės Rusiją gražiuoju vesti į doros kelią, o investuotojai vėl atsisuks į nuvertėjusią Rusijos akcijų rinką. Rugsėjo pirmoji  šiemet turėjo būti svarbi ir  Europos Sąjungos politikams.

„Respublikos“ žiniomis, Rusijos ir Gruzijos konfliktas bus naudojamas Lietuvos derybose su Europos Sąjunga (ES) dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo. Augant politinei įtampai tarp ES ir Rusijos, Vyriausybės konsultantas Aleksandras Abišala mėgins naudotis šia padėtimi. Derybose su Briuseliu bus pabrėžiama, kad (kaip parodė Gruzijos pavyzdys) Rusija rodo vis didesnes ambicijas, ir priklausomybė, ypač energetinė, Lietuvai gali tapti pragaištinga.

Europos Sąjunga ryžtingai nusiteikusi toliau kalbėtis su Maskva. Kada gi ji pagaliau supras, kad Maskva visiškai nenori jos klausytis? Atsiprašome komiko Robino Williamso, tačiau būtent jo frazė „Stok! O jei ne, mes pakartosim –„Stok!“ pirmiausia ateina į galvą, kai pradedi analizuoti pirmadienį paskelbtą Europos Sąjungos pareiškimą dėl Rusijos tęsiamos Gruzijos okupacijos, rašoma redakciniame dienraščio „The Wall Street Journal“ straipsnyje.

Yra priežasčių, dėl kurių ES šalims sunku susivienyti prieš Rusiją Rusija tik tuomet paisys Europos Sąjungos, kai ši kalbės vienu balsu. Toks visuotinis kovos šūkis skambėjo Briuselyje, Europos Sąjungos pareigūnams ir diplomatams parskubant iš vasaros atostogų ruoštis šiuo metu pirmininkaujančios Prancūzijos rugsėjo 1-ąją sušauktam nepaprastajam ES susitikimui dėl Gruzijoje iškilusios krizės.

Nors prieš neeilinį Europos Viršūnių Tarybos (EVT) susitikimą buvo kalbėta, kad Europos Sąjunga gali nuspręsti taikyti sankcijas Rusijai, priimtame dokumente jos nebuvo minimos. Konservatorei Rasai Juknevičienei ir socialdemokratui Česlovui Juršėnui teigiant, kad ES galėjo reaguoti ir griežčiau, liberalcentristas Arminas Lydeka sveikina „teisingą ir racionalų“ Sąjungos sprendimą.

Liepos pabaigoje po septynerių metų konsultacijų žlugus Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) deryboms, Norvegijos užsienio reikalų ministras Jonas Gahras Støre norvegų laikraščiui „Aftenposten“ pareiškė, kad tai signalizuoja apie naują pasaulio tvarką. Ministro teigimu, dar prieš kelerius metus Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) išspręsdavo visus ginčus. Kai jos sutardavo dėl sprendimo, taip dažnai ir būdavo. „Tos dienos jau suskaičiuotos.

Beveik visa Rusijos žiniasklaida praneša, kad Kremlius naftos blokados Europai netaikys. Tiesa, taisyklės išimtimi gali tapti Baltijos šalys ir Lenkija, rašo antradienio „Respublika“. Anot dienraščio „RBK daily“, naftos eksporto į Rytų Europos šalis sumažinimas būtų ne politinis, o ekonominis veiksmas. Lietuvoje tokiu paaiškinimu smarkiai abejojama.

Gyvenome Sovietų Sąjungos okupuoti, tad žinome sovietinės propagandos subtilybes, taip pat valdančių požiūrį į žmones – lagerių dulkės. „Lageriai“ buvo ta didžioji žinia, kurią Rusija XX amžiuje teigė pasauliui, siekdama įsiviešpatauti. Lagerių sistema išauklėjo paklusnią tais lageriais besididžiuojančią visuomenę – juk ir branduolinė ginkluotė buvo kuriama lagerininkų. Tačiau buvo puoselėjamas ne tik nuolankumas, bet ir agresyvumas, padedantis išlaikyti imperinę paskatą užgrobti ir nusiaubti.

Pirmadienį Briuselyje vyravo rimtos nuotaikos ir virė aštrios diskusijos - čia vykusiame neeiliniame Europos Sąjungos viršūnių susitikime buvo sprendžiama Europos Sąjungos pozicija dėl Rusijos bei diskutuojama apie ateities veiksmus, kadangi „prieita kryžkelė“. „Rusija, užpuldama Gruziją, pažeidė tarptautinę teisę, todėl turi akis į akį susidurti su pasekmėmis, bet ne su sankcijomis“ - taip dar prieš prasidedant neeiliniam viršūnių susitikimui kalbėjo Eckartas von Klaedenas, Vokietijos konserv...

Europos Sąjunga atideda derybas su Rusija dėl strateginės partnerystės sutarties, kol Rusija neatitrauks savo pajėgų iš Gruzijos. Tai pirmadienį Briuselyje po neeilinės Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijos žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Artimiausias ES-Rusijos derybų raundas buvo numatytas rugsėjo 15 dieną. "Kuo reikia tikrai pasidžiaugti, kad Europos pozicijos buvo konsoliduotos, prieita vis tiktai vieningos nuomonės.

Kantriai palaukus – kur pasisuks viešosios erdvės batalijos dėl Gruzijos ir ne tik jos reikalų – tenka brūkštelėti keletą sakinių prisimenant ir kiek senesnę Kosovo temą ir bendrą abiejų (kaip ir daugelio kitų) diskusijų pobūdį. Skaitant kas parašyta apie Kosovo, Čečėnijos arba Gruzijos reikalus kyla rimtas noras numoti ranka, nes Rusijos užsienio reikalų ministerijos poziciją kartojančius asmenis įtikinėti yra kaip ir bergždžias dalykas.

Gruzijos futbolo rinktinės bei „AC Milan“ klubo gynėjas Kacha Kaladzė pareiškė, kad dėl karinio konflikto Pietų Osetijoje nutraukimo reikia dėkoti Italijos ministrui pirmininkui Silvio Berlusconiui. Priminsime, kad šis politikas yra ir „AC Milan“ klubo savininkas. K. Kaladzė pareiškė, kad, prabėgus vos 5 valandoms nuo konflikto pradžios, S. Berlusconis paskambino Rusijos premjerui Vladimirui Putinui ir dėl to buvo surastas sprendimas, nutraukęs ginkluotą kovą Pietų Osetijoje.

Europos Sąjunga planuoja spalio mėnesį į Gruziją nusiųsti specialią savo stebėtojų misiją, pareiškė ES užsienio reikalų vadovas Javieras Solana per pirmadienį prasidėjusį neeilinį ES viršūnių susitikimą. Visi sprendimai dėl misijos siuntimo esą turėtų būti priimti kitame ES viršūnių susitikime, kuris vyks spalio 15 dieną. Tiesa, pabrėžiama, kad dalis stebėtojų į Gruziją gali išvykti jau spalio pradžioje ar net rugsėjo pabaigoje.

Šaltasis karas II prasidėjo. Greičiausiai po kiek laiko bus vieningai sutarta dėl kitokio jo pavadinimo, bet tai nekeičia esmės. Praeitame amžiuje šaltasis karas truko beveik 50 metų, po kurių Kremlius prarado beveik visą įtaką buvusio sovietinio lagerio šalyse.

Kai beveik prieš šimtą metų Henry V. Poor paviešino savo asmeninius JAV geležinkelių įmonių vertinimus, niekas netikėjo, kad tai peraugs į didžiulę reitingavimo pramonę. Nieko nebestebina Amerikos vertybinių popierių komisijos (SEC) paviešinti didžiųjų reitingavimo agentūrų analitikų privatūs elektroniniai laiškai, kaip kad: „Tikėkimės, jau būsime pensijoje, kai kortų namelis sugrius.

Europos Sąjunga per artimiausią viršūnių suvažiavimą, prasidėsiantį rugsėjo 1 dieną, sankcijų Rusijai įvesti neplanuoja, teigia vienas aukšto rango Prancūzijos diplomatas. Jo teigimu, laikas įvesti sankcijas dar neatėjo. Apie galimą sankcijų įvedimą pirmasis prabilo Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris. Be to, teigiama, kad Lenkija paruošė rezoliucijos projektą, siūlantį ES įvesti Rusijai griežtas sankcijas. Tačiau šiai rezoliucijai vargiai bus pritarta.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys ir Europos komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius mano, kad Europos Sąjunga turi spręsti Rusijos-Gruzijos konfliktą ne tik ES lygmeniu, tačiau ir vieningai kreiptis į Jungtines Tautas. Šiandien vyko bendras Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų posėdis, kuriame buvo pristatomos Lietuvos pozicijos šalies vadovui Valdui Adamkui vykstant į neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Susitikimas vyks ateinantį pirmadienį, rugsėjo 1 dieną.

Europos Sąjunga paruošė du rezoliucijos dėl santykių su agresiją Gruzijoje vykdančia Rusija variantus. Apie tai dienraščiui „Kommersant“ esą pranešė vienas Kremliui artimas šaltinis. Vėliau tokius teiginius patvirtino ir ES diplomatai. Pranešama, kad ES narės turės rinktis tarp nuosaikaus rezoliucijos teksto, kurį prastumti bando Italija, ir kategoriškos bei griežtos pozicijos, kuriai atstovauja Lenkija.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus telefonu kalbėjosi su Lenkijos vadovu Lechu Kačynskiu. Šalies vadovas informavo L.Kačynskį apie pokalbius su neseniai Vilniuje viešėjusia Vokietijos kanclere Angela Merkel ir pareikštą bendrą nuomonę, kad Europos Sąjunga turi laikytis vieningos pozicijos dėl visokeriopos pagalbos suteikimo Gruzijai, praneš prezidento spaudos tarnyba.

RUSIJOS SULAIKYMO STRATEGIJA Projektas Lietuvos politinių partijų susitarimui RUSIJOS ĮTAKOS LIETUVOJE MAŽINIMO PLANAS 2007 m. gegužės 9 d. Įžanga Rusijos kaimynystė per kelis pastaruosius amžius buvo, yra ir ateityje išliks didžiausias iššūkis Lietuvos valstybei. Rusijos siekių  pobūdis bėgant laikui gali keistis   - nuo “teritorijos okupacijos” link valdžios ar protų “okupacijos”, tačiau nematyti Rusijos keliamų pavojų būtų tiesiog lengvabūdiška.

TS-LKD partijos Politikos komiteto narys Kandidatas į Seimo narius Šakių apygardoje TS-LKD daugiamandatės apygardos sąraše Nr. 17 Pagrindinės nuostatos ir principai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos taryba pasitikėjo manimi tvirtindama kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimą Šakių vienmandatėje apygardoje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pareiškė, kad Europos Sąjunga gali įvesti sankcijas Rusijai. ES šiuo metu pirmininkaujančios valstybės užsienio reikalų ministras taip pat teigia, kad sąjunga svarsto ir kitus atsako į Rusijos agresiją būdus. Kokie gali būti tie atsako būdai, B. Kouchneris kol kas nedetalizuoja. Kokių žingsnių santykiuose su Rusija griebsis ES, paaiškės jau pirmadienį, kai Briuselyje prasidės neeilinis ES viršūnių susitikimas.

Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo minus 27. Palyginti su liepos mėn., jis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Toks žemas vartotojų pasitikėjimas paskutinį kartą užfiksuotas 2001 m. pabaigoje. Palyginti su liepos mėn., daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą ir pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius metus. Rugpjūčio mėn.

Karas Gruzijoje į Europos darbotvarkę grąžina energetinio saugumo klausimą Europos Sąjunga oficialiai dėl šios žinios suka galvą ne daugiau nei pasaulio naftos prekybininkai, kurie iki šiol nekreipė dėmesio į žinias apie dviejų per Gruziją einančių naftotiekių uždarymą. Juk, anot Komisijos, Europa iš Azerbaidžano per Gruziją importuoja mažiau nei 3 proc. naftos, ir visiškai neįsiveža dujų.

Vieni tai vadina užsienio investicijomis, kiti - mūsų vaikų ir anūkų nuodijimu, civilizuota kolonizacija. Sunerimę žmonės visomis išgalėmis priešinasi danų kiaulidžių plėtrai. Jų nuomone, jei Europos Sąjunga (ES) būtų didelis dvaras, Lietuvai jame tektų kiaulidės vaidmuo. Prieš trejus metus Pakruojo rajono Rozalimo miestelio gyventojai stojo piestu prieš Danijos kapitalo "Saerimner" kiaulių kompleksų statybą vienoje gražiausių šios apylinkės vietų.

Vokietija dar 2000 m. pradėjo remti saulės energetiką. Kiek vėliau tuo pačiu keliu pasuko ir kitos didžiosios valstybės. 2007 m. Europos Sąjunga, taigi ir Lietuva, įsipareigojo iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalį savo energijos suvartojime padidinti iki 20 procentų. Panašių tikslų užsibrėžė ir A. Švarcnegerio vadovaujama Kalifornijos valstijos administracija, skyrusi 3 milijardus dolerių saulės energetikai vystyti.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus savo ir Lietuvos žmonių vardu pasveikino Moldovos prezidentą Vladimirą Voroniną ir visus šalies gyventojus Nepriklausomybės dienos proga. Valstybės vadovas Moldovos prezidentui linkėjo sėkmės, o šalies žmonėms – ilgų gerovės ir klestėjimo metų, praneša prezidento spaudos tarnyba. Anot V. Adamkaus, šiandien valstybes sieja intensyvūs ir draugiški santykiai, kurių pagrindą sudaro abiejų tautų noras plėsti, įtvirtinti ir ginti europietiškąsias vertybes.

Lietuvoje pirmą kartą viešėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasmerkė Rusijos sprendimą pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę bei pažadėjo padėti Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims nelikti „energetine sala“. Antradienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su A. Merkel, kuri Vilniuje lankėsi su darbo vizitu, pranešė Prezidento spaudos tarnyba.

Pažadinta konflikto Gruzijoje Europos Sąjunga turėtų oficialiai pripažinti Ukrainos teisę tapti nare, solidarizuotis ir padėti išvengti kenkimo jos demokratiškai vyriausybei, teigia nepriklausoma organizacija Europos užsienio politikos taryba.

Vakar Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos įsakymu iš kalėjimo Baltarusijoje buvo paleisti Sergejus Parsijukevičius ir Andrejus Kimas, praneša BBC. Europos Sąjunga abu buvusius nuteistuosius traktuoja kaip politinius kalinius, todėl sveikina šį A. Lukašenkos žingsnį ir teigia, kad tai gali pagerinti tarpusavio santykius. „Šios naujienos pasirodė labai svarbiu laiku – Baltarusija rengiasi parlamento rinkimams, kurie įvyks kitą mėnesį.

Daug kas Kaukaze praėjusią savaitę virto griuvėsiais. Kokie gelbėjimo operacijos šansai? Aplink vien nuolaužos. Iš pradžių buvo nuniokota Pietų Osetija, o dabar didžiulę tragediją išgyvena Gruzija, dienraščio „The Wall Street Journal“ nuomonių skiltyje rašo Londono Ataskaitų apie taikos ir karo padėtį institute (IWPR) dirbantis britų žurnalistas, Kaukazo ekspertas Thomas de Waalas. Pasak jo, labiausiai šiose skerdynėse nukentėjo maždaug 25 tūkstančiai Pietų Osetijoje gyvenusių gruzinų.

Gyvename tarsi ant rūkstančio ugnikalnio: ekonomika kol kas sparčiai plėtojasi, vis dar geri tokie svarbūs rodikliai kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimas, mažmeninės prekybos augimas ir panašiai. Tačiau daugelis finansų ir ekonomikos žinovų jau išsijuosę baugina atslenkančiu sunkmečiu. Jau šį rudenį.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy parašė savo šalies dienraščiui „Le Figaro“ straipsnį, kuriame aiškina, kad konfliktą Gruzijoje pasisekė išspręsti.

Lietuvos parama Gruzijai mūsų šalies įmones stumia į nepavydėtiną padėtį. Nuo maisto prekių importo ribojimo iki dujų „kranelio“ užsukimo - tiek Lietuvai gali kainuoti parama su Rusija konfliktuojančiai Gruzijai. Galimas Rusijos „bausmes“ analizavo šios dienos „Respublika“. Jau ketvirtus metus iš eilės Rusija yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Rusiją per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 4,121 mlrd.

Jungtiniai Arabų Emyratų (JAE) vyriausybė pranešė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) nebus įvestas iki 2010 metų. Šiam žingsniui reikalingas bendras visų 6 Persijos įlankos valstybių pasirengimas. Bahreinas, Kataras, Kuveitas, JAE ir Saudo Arabija 2008 metų pradžioje sukūrė bendrą rinką (Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą - GCC) ir pasirašė vieningos muitų erdvės sutartį su Europos Sąjunga. GCC taiko supaprastintą 5 proc. importo mokestį. Ateityje šį mokestį pakeis PVM.