europos komisija

  Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius nuo ketvirtadienio su dviejų dienų vizitu lankosi Ukrainoje, kur pristato Europos Komisijos (EK) iniciatyvas dėl Rusijos sugriautų miestų atstatymo. „Praėjus beveik metams po karo, Ukraina patyrė milžinišką žalą. Skaičiuojama, kad vien gamtai padaryta 42 milijardai eurų žalos, visiškai sugriautų miestų žala – keletą kartų didesnė ir nuolatos auga“, – V. Sinkevičius cituojamas jo biuro penktadienį išplatintame pranešime.

Europos Komisija trečiadienį pradėjo teisinį procesą po to, kai Lenkijos Konstitucinis Teismas užginčijo Europos Sąjungos teisės aktų viršenybę.   Briuselis ne kartą perspėjo Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio nacionalinę vyriausybę, kad jos vykdomos teisinės reformos kenkia teisinės valstybės principams Europoje, bet sulaukė neigiamų atsakymų.

Europos Komisijos pirmadienį paskelbtomis atnaujintomis prognozėmis, Latvijos ir Estijos ekonomikos šiais metais augs 0,1 proc., Lietuvos – 0,3 procento. Prognozuojama, jog kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 2,5 proc., Latvijos – 2,7 proc., Estijos – 2,8 procento. EK naujausiais skaičiavimais, vidutinė suderinta metų infliacija Lietuvoje 2023-aisiais sieks 8,7 proc., Latvijoje – 7,9 proc., Estijoje – 6,2 proc., o 2024 metais – atitinkamai 2,1 proc., 1,5 proc.

Palankios Europos Komisijos išvados dėl Ukrainos įgyvendinamų reformų leistų pradėti narystės Europos Sąjungoje derybas, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Tikiuosi, kad jau spalio mėnesį Europos Komisija pateiks savo išvadas: aš tikrai nenoriu užbėgti į priekį ir pasakyti, kokios jos bus, bet jeigu jos bus teigiamos, tai iš tikrųjų labai logiškas žingsnis bus Europos Vadovų Taryboje spręsti klausimą dėl derybų narystės pradžios“, – kalbėjo šalies vadovas.

Šiais metais sausio 20 ir 25 dienomis Graikijoje, Serres regioniniame vienete, afrikinis kiaulių maras buvo nustatytas dviem šernų gaišenoms. Dėl šio naujo protrūkio Europos Komisija skubiai suorganizavo ekspertinę misiją Graikijoje, kuri vyko vasario 6–9 dienomis, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) pranešime spaudai. Šioje ekspertinėje misijoje dalyvavo ir VMVT atstovas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Sumažėjus paklausai eksporto ir vidaus rinkose ir Lietuvos pieno ūkininkams dėl didelių gamybos kaštų patiriant sunkumų žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas prašo Europos Komisijos suteikti skubią paramą jiems iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo.

Už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel antradienį lankosi Lietuvoje. „Vizito tikslas – aptarti Europos Komisijos prioritetus inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo srityse.

Europos Sąjungos (ES) elektros rinkos reforma, atsiejant jos kainą nuo dujų kainos, bus pateikta kovą, sako Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius.  „Komisija planuoja pateikti šį siūlymas jau kovo mėnesį“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete pranešė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras.   „Kol kas daugiau detalių nėra, vyksta konsultacijos tiek su šalimis narėmis, tiek su suinteresuotais asmenimis“, – pridūrė jis.

Sparčiai nykstant bitėms ir kitiems augalus apdulkinantiems vabzdžiams, Europos Komisija imasi veiksmų ir pristato jų išsaugojimo planus. Briuselio biurokratai sieks ne tik apriboti įvairių pesticidų ir kenksmingų chemikalų naudojimą Europos, o ir Lietuvos ūkiuose, bet ir imsis kitaip saugoti apdulkintojų buveines bei žada kurti vadinamuosius „zvimbtakius“. Europos Komisija dalijasi ne itin malonia statistika – žemyne sparčiai mažėja augalus apdulkinančių vabzdžių, o viena iš dešimties bič...

Airijos augalinių baltymų gamintojos „ClonBio Group“ vadovai tikisi, kad Lietuvos valdžia padės gauti Europos Komisijos (EK) palaikymą planuojamai 250 mln. eurų investicijai Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), rašo portalas vz.lt. „ClonBio Group“ akcininkai po trečiadienį įvykusio susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite  neslėpė optimizmo, tačiau pripažino, kad sprendimas dėl planuojamos investicijos priklausys nuo politikų Briuselyje.

Europos Komisija (EK) antradienį patvirtino 200 mln. eurų vertės valstybės pagalbą įmonėms, nukentėjusioms nuo energetinės krizės, – jos galės pasinaudoti mokesčių lengvatomis.  Pagalba  iki šių metų pabaigos bus teikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos taikomai mokesčių atidėjimo priemonei energetiškai imlioms įmonėms.  Taip siekiama padėti Lietuvos verslui, kuris dėl karo Ukrainoje patiria veiklos sutrikimų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Europos Komisija (EK) kitą mėnesį planuoja vizitą į Kyjivą, kuriuo siekiama pademonstruoti paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Kaip trečiadienį skelbia leidinys „Politico“, tokius planus trečiadienį EK nariams pristatė pirmininkė Ursula von der Leyen. Idėją 10–15 eurokomisarų, dirbančių su klausimais, susijusiais su Ukraina, nuvykti į Kyjivą, iškėlė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius.

Europos Komisija antradienį pranešė, kad didžioji dauguma Europos Sąjungos valstybių narių, kurių iš viso yra 27, nori, kad iš Kinijos atvykstantys keleiviai prieš išvykdami būtų sistemingai testuojami dėl COVID-19. Ši bendra rekomendacija buvo priimta antradienį Briuselyje vykusiame ES sveikatos apsaugos ministerijų pareigūnų susitikime. Trečiadienį įvyksiančiame tolesniame posėdyje šiuo klausimu bus nuspręsta, kokios koordinuotos priemonės bus taikomos visame bloke.

Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad tuo metu, kai Europos Centrinis Bankas įgyvendina infliacijos mažinimo priemones, Europos Sąjungos valstybės narės privalo  pradėti mažinti biudžeto deficitus bei pereiti prie griežtesnės fiskalinės politikos, nes svarbu, kad fiskalinė ir monetarinė politikos viena kitai neprieštarautų.

Lietuva kol kas nesikreipė į Europos Komisiją (EK) pagalbos derantis su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, sako teigė EK narys Virginijus Sinkevičius.  „Kol kas Lietuva nėra kreipusis į Europos Komisiją pagalbos. Nei Lietuva, nei jokia kita šalis narė nėra išreiškusi noro, kad reikėtų Komisijos pagalbos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas komisaras.

Korupcijos skandalas sudavė didelį smūgį Europos Parlamentui (EP), sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.  „Smūgis, be jokios abejonės, suduotas didelis. Aš, manau, kad žmonėms korupcija yra vienas nemaloniausių, šlykščiausių politikų nusikaltimų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė jis.

JAV elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ pasiekė susitarimą su Europos Komisija dėl dviejų tyrimų, susijusių su antikonkurencine praktika, ypač naudojant trečiųjų šalių pardavėjų duomenis platformos pardavimams padidinti, nutraukimo. Už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager) paskelbė apie „Amazon“ įsipareigojimus, pavadindama juos mažesnių mažmenininkų, parduodančių produktus „Amazon“ internetinėje prekyvietėje, pergale.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį sveikino tarptautinį susitarimą dėl pasaulio bioįvairovės išsaugojimo ir pavadino jį istorinėmis gairėmis siekiant „apsaugoti ir atkurti gamtą“. „Šis susitarimas suteikia gerą pagrindą pasaulio veiksmams dėl bioįvairovės, papildydamas Paryžiaus klimato susitarimą“, – sakoma U. von der Leyen pareiškime. „Dabar pasaulis turi du veiksmų kelius dėl tvarios pasaulio ekonomikos iki 2050-ųjų“, – pabrėžė ji.

Europos Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis valstybės narės būtų įpareigotos pripažinti tos pačios lyties tėvų teises, suteiktas kitoje bloko šalyje. Siūloma sukurti Europos tėvystės pažymėjimą, kuris užtikrintų, kad vienoje šalyje suteiktos teisės būtų pripažįstamos visame 27 valstybių bloke.

Mūšis su Švedija dėl šimtamilijoninių pigios elektros gamintojų viršpelnių krypsta ne Lietuvos vartotojų naudai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad su Švedija derėtis nėra lengva, o Energetikos ministerija jau ruošiasi prašyti Europos Komisijos pagalbos. Tačiau Seimo opozicijos atstovai abejoja, ar net tarpininkaujant eurobiurokratams vyriausybei pavyks išsireikalauti iš švedų bent dalį elektros viršpelnių.

Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui ir buvusiam Europos Komisijos nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui skirta signataro renta. Pagal trečiadienį Vyriausybės priimtą nutarimą, ši išmoka jam bus mokama nuo gruodžio 1 dienos. Renta skiriama signatarui, neturinčiam draudžiamųjų pajamų, išskyrus už kūrybinę veiklą gaunamas lėšas, ir jeigu jis negauna kitos valstybinės pensijos.  Renta sudaro 38,79 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Europos Komisija (EK) patvirtino 2 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą remti sodininkystės sektorių, ypač obuolių augintojus, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Pagal šią schemą pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „Europos Komisija padarė išvadą, kad schema yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“, – teigiama pranešime.

Daugiau teisių vaikus auginančioms homoseksualioms šeimoms. Būtent tai žada Europos Komisija ir siūlo kurti specialų tėvystės pažymėjimą. Jis užtikrintų, kad liberaliose Europos Sąjungos šalyse vaikus aunantys homoseksualūs tėvai turėtų lygiai tokias pačias teises ir ten, kur net partnerystė neįteisinta, pavyzdžiui, Lietuvoje. Lietuvos gėjų lyga pasiūlymą sveikina, o dalis seimūnų pyksta, kad Briuselis iniciatyvą bando stumti buldozeriu.

Europos Komisija ketvirtadienį atmetė Vengrijos kaltinimus, esą degalų trūkumas šalies degalinėse atsirado dėl Europos Sąjungos (ES) nustatytų rusiškos naftos kainų „lubų“. Šie kaltinimai, kuriuos pareiškė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė, neturi „visiškai jokios prasmės“, pareiškė Komisijos atstovas spaudai Danielis Ferrie.

Kol lietuviai skundžiasi, kad valdžia pernelyg menkai juos gelbsti nuo infliacijos, iš Europos Komisijos atskriejo priešinga žinia. Esą ką tik patvirtintas kitų metų Lietuvos biudžetas švaistūniškas. Briuseliui kliūva ir esą nepakankamai tikslingos kompensacijos gyventojams, ir valstybės išlaidos žmonių pajamoms didinti. Finansų ministerija teisinasi, kad biudžetą dėliojo neeilinėmis sąlygomis, visgi dalis ekonomistų aiškina, kad Komisijos pastabos teisingos.

Lietuvai vėliau nei planuota pateikus Europos Komisijai (EK) pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Komisija įvertins, ar Lietuva tinkamai atliko numatytus darbus.  „Mokėjimo prašymas pateiktas, jame įvardyti visi rodikliai, kuriuos turėjome įsipareigojimą pasiekti su pirmu mokėjimo prašymu.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Liuksemburgo Deputatų Rūmų pirmininku Fernandu Etgenu ketvirtadienį aptarė Europos Komisijos siūlymą įkurti „specializuotą teismą“ Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. „Turime konsoliduoti jėgas, kad ši idėja būtų įgyvendinta, o Rusijos karo nusikaltėliai prisiimtų atsakomybę už visus įvykdytus žiaurumus“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Lietuva kiek vėluodama pateikė Europos Komisijai (EK) pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).  Planuojama, kad paramą Lietuvą gaus, jei EK vertinimas bus pozityvus, pranešė Finansų ministerija. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog tai reikšmingas „Naujos kartos Lietuvos“ plano įgyvendinimo žingsnis.

Prieš Europos Parlamento interneto svetainę trečiadienį buvo surengta kibernetinė ataka, pranešė pareigūnai. Svetainė atakuota netrukus po to, kai europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria Rusiją dėl jos karo Ukrainoje pripažino „terorizmą remiančia valstybe“. EP atstovas Jaume Duchas Guillot (Žaumė Diušas Giujo) socialiniame tinkle "Twitter" parašė, kad prieš EP svetainę surengta paskirstyto paslaugos trikdymo (DDoS) ataka.

 Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino 13 mln. eurų garantiją Europos Komisijai (EK) teikiant pagalbą Ukrainai. Finansų ministerija siūlymu, suteikta 12,97 mln. eurų garantija išskirtinei makrofinansinei pagalbai Ukrainai. Patvirtinus garantiją, finansų ministrė su EK pasirašys susitarimą.

Europos Komisija antradienį pristatė siūlomą gamtinių dujų didmeninių kainų viršutinę ribą, tačiau ji yra tokia aukšta, kad yra neaišku, ar ji kada nors galėtų būti panaudota ir kokiomis aplinkybėmis tai galėtų būti padaryta. Komisijos pasiūlyta viršutinė riba sudaro 275 eurus už megavatvalandę (MW) ir, jei jos pasiūlymui bus pritarta, tokios kainų „lubos“ įsigalios sausį.

Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė, kad Seimo antradienį priimtas 2023 metų biudžetas ne visiškai atitinka 2022 metų ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai riboti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką, todėl Lietuva identifikuojama kaip šalis, kuriai bus atlikta nuodugni apžvalga dėl galimų ekonomikos disbalansų. Pasak EK, tokia apžvalga bus atlikta pirmą kartą nuo šios procedūros pradžios.

Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, žemdirbių atstovai sako, kad planas gali būti įgyvendintas ir yra lankstesnis nei planuota anksčiau. Visgi kai kurie žemdirbių atstovai teigia nerimaujantys dėl pievų atkūrimo, ekoschemų, kiti sako, kad strategijoje labiau remiami stambūs, o ne smulkūs ūkiai.

Dėl aukšto ekonomikos aktyvumo šių metų pradžioje Europos Komisija (EK) Lietuvai šiais metais prognozuoja 2,5 proc. ekonomikos augimą – 0,6 punkto spartesnį, nei prognozuota vasarą (1,9 proc.). Tačiau 2023 metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 0,5 proc. – gerokai lėčiau nei manyta vasarą (2,5 proc.), pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuvai dėl laiku neįgyvendintų įsipareigojimų atidėjus pirmąjį prašymą Europos Komisijai (EK) dėl šimtų milijonų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos, EK atstovas Lietuvoje teigia, kad Vyriausybė turi pati nuspręsti, kada prašyti paramos, tačiau pabrėžia, kad reformų ir investicijų tempas yra svarbus.

Lietuva vėluoja pateikti pirmąjį prašymą Europos Komisijai (EK) dėl šimtų milijonų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos šaliai svarbiems projektams. Finansų ministrė sako, jog prašymas atidėtas, nes Lietuva „nepasiekė tam tikrų numatytų rodiklių“.  „Kadangi tam tikri rodikliai, kurie buvo numatyti pateikti (EK – BNS) pirmame mokėjimo prašyme, buvo vėluojami pasiekti, buvo šiek tiek atidėtas mokėjimo prašymo pateikimas.

 Europos Komisijai (EK) Bendrijos energijos ministrų tarybai nepasiūlius įvesti dujų kainų lubų, dauguma Europos Sąjungos (ES) narių ketina blokuoti Komisijos pasiūlymus, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Jau turbūt dvi-tris energetikos tarybas kalbamės apie dujų kainos lubas, dabar kalbame apie dujų koridorių (dinaminį kainų dujoms koridorių – BNS). Komisija lapkričio 24 dieną, neeilinei tarybai yra įsipareigojusi pateikti reglamentą, kuriame tai bus.

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims Europos Komisija (EK) skyrė 100 mln. eurų, maždaug dešimtadalis šios sumos – 8 mln. eurų – atiteks Lietuvai. „Pinigus tikimės gauti kitąmet. Iš tos sumos milijoną pasidalys Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos. Likusi suma bus panaudota patirtoms išlaidoms padengti už šiuos metus ir ukrainiečiams priimti ateityje“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas Tomas Kavaliauskas. 100 mln.

Europos Komisija (EK) pranešė ketinanti ir toliau leisti valstybėms narėms siūlyti ribotas subsidijas ir pigias paskolas bendrovėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje padarinių ir sparčiai augančių energijos kainų.  Pasak EK, priemonės galios iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.  Blokas pirmą kartą paskelbė apie paramos teikimo taisyklių sušvelninimą kovo mėnesį ir iš pradžių buvo numatyta, kad jis galios iki šių metų pabaigos.

Energetikos ministrai Liuksemburge tarėsi dėl elektros ir dujų kainų mažinimo, tačiau konkrečių sprendimų jiems pasiekti nepavyko. Esą Europos Komisija nespėjo pateikti žadėtų vertinimų dėl dujų kainų „lubų“ ir kitų mechanizmų, tad sprendimai įstrigo. O tuo pasinaudojusi Vokietija ir vėl bando įtikinti bendrijos šalis, kad kainų „lubų“ išvis nereikia.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams paraginus Bendrijos energetikos ministrus bei Europos Komisiją (EK) pateikti konkrečius sprendimus dėl elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, ministrai sukritikavo Komisijos pateiktą pirminį naujo modelio vertinimą, sako Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams paraginus Bendrijos energetikos ministrus bei Europos Komisiją (EK) pateikti konkrečius sprendimus dėl elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog tai turi būti padaryta iki žiemos.

Už energetiką atsakinga Komisijos narė Kadri Simson prieš Europos Sąjungos energetikos ministrų susitikimą antradienį pareiškė, kad dujų kainų lubų subsidijos ES narėms būtų paskirstytos nevienodai. Pasak jos, skirtingose valstybėse narėse yra „skirtingas energijos rūšių derinys, todėl dujų subsidijavimo išlaidos bus paskirstytos nevienodai“. „Mums buvo pavesta atlikti analizę, ką reikštų, jei išimtį Iberijos pusiasaliui taikytume likusiai Europos daliai.

Europos Komisijos siūlomos energijos kainų mažinimo priemonės yra geros, tačiau būtina, kad jos įsigaliotų automatiškai augant kainoms, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. EK antradienį pasiūlė bendrai ES šalims narėms pirkti dujas, riboti kainas TTF dujų biržoje, toliau mažinti dujų paklausą bei naujas skaidraus infrastruktūros naudojimo ir solidarumo priemones.

Europos Komisija antradienį pasiūlė naujų priemonių, kuriomis siekiama suvaldyti energetikos krizę, bet pakete nėra Lietuvos ir dalies kitų šalių pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas. EK pažymi, kad naujomis priemonėmis siekiama spręsti didelių dujų kainų Bendrijoje problemą ir užtikrinti patikimą tiekimą šią žiemą.

Gamtinių dujų saugyklų Europos Sąjungos valstybėse narėse vidutinis užpildymas viršijo 90 proc., o jų vartojimas Bendrijoje šiemet sumažėjo dešimtadaliu, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis Europos Komisijos duomenimis. Vasario mėnesį, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Europos dujų saugyklos buvo užpildytos vidutiniškai vos 30 procentų.

Du Europos Komisijos (EK) nariai pirmadienį sukritikavo Vokietiją dėl jos 200 mlrd. eurų vertės plano, kurį šalis parengė siekdama įveikti dabartinę energijos kainų krizę, ir paragino ieškoti bendro europinio sprendimo. Prancūzijos ir Italijos atstovai Europos Komisijoje pareiškė, kad dėl Berlyno plano, kuriuo bus siekiama padėti vokiečių vartotojams ir įmonėms, „kyla klausimų“ dėl sąžiningumo.

Europos Sąjungos šalys pasiekė pirminį susitarimą dėl aštuntojo bloko sankcijų Rusijai dėl karo prieš Ukrainą paketo, penktadienį, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Europos Komisija anksčiau šią savaitę pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.

Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson palaiko siūlymą įvesti kainų lubas iš Rusijos importuojamoms dujoms.  „Turime panaikinti paskatas Rusijai manipuliuoti (tiekiamų dujų – BNS) kiekiais ir atsakymas yra aiškus – turime pasiūlyti kainų viršutinę ribą visoms rusiškoms dujoms, ne tik patenkančioms dujotiekiais, bet ir SGD (suskystintoms gamtinėms dujoms – BNS)“, – penktadienį prieš neeilinės energetikos ministrų tarybos posėdį Briuselyje  žurnalistams sakė K. Sims...