europos komisija

Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad tuo metu, kai Europos Centrinis Bankas įgyvendina infliacijos mažinimo priemones, Europos Sąjungos valstybės narės privalo  pradėti mažinti biudžeto deficitus bei pereiti prie griežtesnės fiskalinės politikos, nes svarbu, kad fiskalinė ir monetarinė politikos viena kitai neprieštarautų.

Lietuva kol kas nesikreipė į Europos Komisiją (EK) pagalbos derantis su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, sako teigė EK narys Virginijus Sinkevičius.  „Kol kas Lietuva nėra kreipusis į Europos Komisiją pagalbos. Nei Lietuva, nei jokia kita šalis narė nėra išreiškusi noro, kad reikėtų Komisijos pagalbos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas komisaras.

Korupcijos skandalas sudavė didelį smūgį Europos Parlamentui (EP), sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.  „Smūgis, be jokios abejonės, suduotas didelis. Aš, manau, kad žmonėms korupcija yra vienas nemaloniausių, šlykščiausių politikų nusikaltimų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė jis.

JAV elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ pasiekė susitarimą su Europos Komisija dėl dviejų tyrimų, susijusių su antikonkurencine praktika, ypač naudojant trečiųjų šalių pardavėjų duomenis platformos pardavimams padidinti, nutraukimo. Už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager) paskelbė apie „Amazon“ įsipareigojimus, pavadindama juos mažesnių mažmenininkų, parduodančių produktus „Amazon“ internetinėje prekyvietėje, pergale.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį sveikino tarptautinį susitarimą dėl pasaulio bioįvairovės išsaugojimo ir pavadino jį istorinėmis gairėmis siekiant „apsaugoti ir atkurti gamtą“. „Šis susitarimas suteikia gerą pagrindą pasaulio veiksmams dėl bioįvairovės, papildydamas Paryžiaus klimato susitarimą“, – sakoma U. von der Leyen pareiškime. „Dabar pasaulis turi du veiksmų kelius dėl tvarios pasaulio ekonomikos iki 2050-ųjų“, – pabrėžė ji.

Europos Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis valstybės narės būtų įpareigotos pripažinti tos pačios lyties tėvų teises, suteiktas kitoje bloko šalyje. Siūloma sukurti Europos tėvystės pažymėjimą, kuris užtikrintų, kad vienoje šalyje suteiktos teisės būtų pripažįstamos visame 27 valstybių bloke.

Mūšis su Švedija dėl šimtamilijoninių pigios elektros gamintojų viršpelnių krypsta ne Lietuvos vartotojų naudai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad su Švedija derėtis nėra lengva, o Energetikos ministerija jau ruošiasi prašyti Europos Komisijos pagalbos. Tačiau Seimo opozicijos atstovai abejoja, ar net tarpininkaujant eurobiurokratams vyriausybei pavyks išsireikalauti iš švedų bent dalį elektros viršpelnių.

Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui ir buvusiam Europos Komisijos nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui skirta signataro renta. Pagal trečiadienį Vyriausybės priimtą nutarimą, ši išmoka jam bus mokama nuo gruodžio 1 dienos. Renta skiriama signatarui, neturinčiam draudžiamųjų pajamų, išskyrus už kūrybinę veiklą gaunamas lėšas, ir jeigu jis negauna kitos valstybinės pensijos.  Renta sudaro 38,79 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Europos Komisija (EK) patvirtino 2 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą remti sodininkystės sektorių, ypač obuolių augintojus, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Pagal šią schemą pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „Europos Komisija padarė išvadą, kad schema yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“, – teigiama pranešime.

Daugiau teisių vaikus auginančioms homoseksualioms šeimoms. Būtent tai žada Europos Komisija ir siūlo kurti specialų tėvystės pažymėjimą. Jis užtikrintų, kad liberaliose Europos Sąjungos šalyse vaikus aunantys homoseksualūs tėvai turėtų lygiai tokias pačias teises ir ten, kur net partnerystė neįteisinta, pavyzdžiui, Lietuvoje. Lietuvos gėjų lyga pasiūlymą sveikina, o dalis seimūnų pyksta, kad Briuselis iniciatyvą bando stumti buldozeriu.

Europos Komisija ketvirtadienį atmetė Vengrijos kaltinimus, esą degalų trūkumas šalies degalinėse atsirado dėl Europos Sąjungos (ES) nustatytų rusiškos naftos kainų „lubų“. Šie kaltinimai, kuriuos pareiškė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė, neturi „visiškai jokios prasmės“, pareiškė Komisijos atstovas spaudai Danielis Ferrie.

Kol lietuviai skundžiasi, kad valdžia pernelyg menkai juos gelbsti nuo infliacijos, iš Europos Komisijos atskriejo priešinga žinia. Esą ką tik patvirtintas kitų metų Lietuvos biudžetas švaistūniškas. Briuseliui kliūva ir esą nepakankamai tikslingos kompensacijos gyventojams, ir valstybės išlaidos žmonių pajamoms didinti. Finansų ministerija teisinasi, kad biudžetą dėliojo neeilinėmis sąlygomis, visgi dalis ekonomistų aiškina, kad Komisijos pastabos teisingos.

Lietuvai vėliau nei planuota pateikus Europos Komisijai (EK) pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Komisija įvertins, ar Lietuva tinkamai atliko numatytus darbus.  „Mokėjimo prašymas pateiktas, jame įvardyti visi rodikliai, kuriuos turėjome įsipareigojimą pasiekti su pirmu mokėjimo prašymu.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Liuksemburgo Deputatų Rūmų pirmininku Fernandu Etgenu ketvirtadienį aptarė Europos Komisijos siūlymą įkurti „specializuotą teismą“ Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. „Turime konsoliduoti jėgas, kad ši idėja būtų įgyvendinta, o Rusijos karo nusikaltėliai prisiimtų atsakomybę už visus įvykdytus žiaurumus“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Lietuva kiek vėluodama pateikė Europos Komisijai (EK) pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).  Planuojama, kad paramą Lietuvą gaus, jei EK vertinimas bus pozityvus, pranešė Finansų ministerija. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog tai reikšmingas „Naujos kartos Lietuvos“ plano įgyvendinimo žingsnis.

Prieš Europos Parlamento interneto svetainę trečiadienį buvo surengta kibernetinė ataka, pranešė pareigūnai. Svetainė atakuota netrukus po to, kai europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria Rusiją dėl jos karo Ukrainoje pripažino „terorizmą remiančia valstybe“. EP atstovas Jaume Duchas Guillot (Žaumė Diušas Giujo) socialiniame tinkle "Twitter" parašė, kad prieš EP svetainę surengta paskirstyto paslaugos trikdymo (DDoS) ataka.

 Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino 13 mln. eurų garantiją Europos Komisijai (EK) teikiant pagalbą Ukrainai. Finansų ministerija siūlymu, suteikta 12,97 mln. eurų garantija išskirtinei makrofinansinei pagalbai Ukrainai. Patvirtinus garantiją, finansų ministrė su EK pasirašys susitarimą.

Europos Komisija antradienį pristatė siūlomą gamtinių dujų didmeninių kainų viršutinę ribą, tačiau ji yra tokia aukšta, kad yra neaišku, ar ji kada nors galėtų būti panaudota ir kokiomis aplinkybėmis tai galėtų būti padaryta. Komisijos pasiūlyta viršutinė riba sudaro 275 eurus už megavatvalandę (MW) ir, jei jos pasiūlymui bus pritarta, tokios kainų „lubos“ įsigalios sausį.

Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė, kad Seimo antradienį priimtas 2023 metų biudžetas ne visiškai atitinka 2022 metų ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai riboti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką, todėl Lietuva identifikuojama kaip šalis, kuriai bus atlikta nuodugni apžvalga dėl galimų ekonomikos disbalansų. Pasak EK, tokia apžvalga bus atlikta pirmą kartą nuo šios procedūros pradžios.

Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, žemdirbių atstovai sako, kad planas gali būti įgyvendintas ir yra lankstesnis nei planuota anksčiau. Visgi kai kurie žemdirbių atstovai teigia nerimaujantys dėl pievų atkūrimo, ekoschemų, kiti sako, kad strategijoje labiau remiami stambūs, o ne smulkūs ūkiai.

Dėl aukšto ekonomikos aktyvumo šių metų pradžioje Europos Komisija (EK) Lietuvai šiais metais prognozuoja 2,5 proc. ekonomikos augimą – 0,6 punkto spartesnį, nei prognozuota vasarą (1,9 proc.). Tačiau 2023 metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 0,5 proc. – gerokai lėčiau nei manyta vasarą (2,5 proc.), pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuvai dėl laiku neįgyvendintų įsipareigojimų atidėjus pirmąjį prašymą Europos Komisijai (EK) dėl šimtų milijonų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos, EK atstovas Lietuvoje teigia, kad Vyriausybė turi pati nuspręsti, kada prašyti paramos, tačiau pabrėžia, kad reformų ir investicijų tempas yra svarbus.

Lietuva vėluoja pateikti pirmąjį prašymą Europos Komisijai (EK) dėl šimtų milijonų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos šaliai svarbiems projektams. Finansų ministrė sako, jog prašymas atidėtas, nes Lietuva „nepasiekė tam tikrų numatytų rodiklių“.  „Kadangi tam tikri rodikliai, kurie buvo numatyti pateikti (EK – BNS) pirmame mokėjimo prašyme, buvo vėluojami pasiekti, buvo šiek tiek atidėtas mokėjimo prašymo pateikimas.

 Europos Komisijai (EK) Bendrijos energijos ministrų tarybai nepasiūlius įvesti dujų kainų lubų, dauguma Europos Sąjungos (ES) narių ketina blokuoti Komisijos pasiūlymus, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Jau turbūt dvi-tris energetikos tarybas kalbamės apie dujų kainos lubas, dabar kalbame apie dujų koridorių (dinaminį kainų dujoms koridorių – BNS). Komisija lapkričio 24 dieną, neeilinei tarybai yra įsipareigojusi pateikti reglamentą, kuriame tai bus.

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims Europos Komisija (EK) skyrė 100 mln. eurų, maždaug dešimtadalis šios sumos – 8 mln. eurų – atiteks Lietuvai. „Pinigus tikimės gauti kitąmet. Iš tos sumos milijoną pasidalys Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos. Likusi suma bus panaudota patirtoms išlaidoms padengti už šiuos metus ir ukrainiečiams priimti ateityje“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas Tomas Kavaliauskas. 100 mln.

Europos Komisija (EK) pranešė ketinanti ir toliau leisti valstybėms narėms siūlyti ribotas subsidijas ir pigias paskolas bendrovėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje padarinių ir sparčiai augančių energijos kainų.  Pasak EK, priemonės galios iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.  Blokas pirmą kartą paskelbė apie paramos teikimo taisyklių sušvelninimą kovo mėnesį ir iš pradžių buvo numatyta, kad jis galios iki šių metų pabaigos.

Energetikos ministrai Liuksemburge tarėsi dėl elektros ir dujų kainų mažinimo, tačiau konkrečių sprendimų jiems pasiekti nepavyko. Esą Europos Komisija nespėjo pateikti žadėtų vertinimų dėl dujų kainų „lubų“ ir kitų mechanizmų, tad sprendimai įstrigo. O tuo pasinaudojusi Vokietija ir vėl bando įtikinti bendrijos šalis, kad kainų „lubų“ išvis nereikia.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams paraginus Bendrijos energetikos ministrus bei Europos Komisiją (EK) pateikti konkrečius sprendimus dėl elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, ministrai sukritikavo Komisijos pateiktą pirminį naujo modelio vertinimą, sako Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams paraginus Bendrijos energetikos ministrus bei Europos Komisiją (EK) pateikti konkrečius sprendimus dėl elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog tai turi būti padaryta iki žiemos.

Už energetiką atsakinga Komisijos narė Kadri Simson prieš Europos Sąjungos energetikos ministrų susitikimą antradienį pareiškė, kad dujų kainų lubų subsidijos ES narėms būtų paskirstytos nevienodai. Pasak jos, skirtingose valstybėse narėse yra „skirtingas energijos rūšių derinys, todėl dujų subsidijavimo išlaidos bus paskirstytos nevienodai“. „Mums buvo pavesta atlikti analizę, ką reikštų, jei išimtį Iberijos pusiasaliui taikytume likusiai Europos daliai.

Europos Komisijos siūlomos energijos kainų mažinimo priemonės yra geros, tačiau būtina, kad jos įsigaliotų automatiškai augant kainoms, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. EK antradienį pasiūlė bendrai ES šalims narėms pirkti dujas, riboti kainas TTF dujų biržoje, toliau mažinti dujų paklausą bei naujas skaidraus infrastruktūros naudojimo ir solidarumo priemones.

Europos Komisija antradienį pasiūlė naujų priemonių, kuriomis siekiama suvaldyti energetikos krizę, bet pakete nėra Lietuvos ir dalies kitų šalių pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas. EK pažymi, kad naujomis priemonėmis siekiama spręsti didelių dujų kainų Bendrijoje problemą ir užtikrinti patikimą tiekimą šią žiemą.

Gamtinių dujų saugyklų Europos Sąjungos valstybėse narėse vidutinis užpildymas viršijo 90 proc., o jų vartojimas Bendrijoje šiemet sumažėjo dešimtadaliu, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis Europos Komisijos duomenimis. Vasario mėnesį, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Europos dujų saugyklos buvo užpildytos vidutiniškai vos 30 procentų.

Du Europos Komisijos (EK) nariai pirmadienį sukritikavo Vokietiją dėl jos 200 mlrd. eurų vertės plano, kurį šalis parengė siekdama įveikti dabartinę energijos kainų krizę, ir paragino ieškoti bendro europinio sprendimo. Prancūzijos ir Italijos atstovai Europos Komisijoje pareiškė, kad dėl Berlyno plano, kuriuo bus siekiama padėti vokiečių vartotojams ir įmonėms, „kyla klausimų“ dėl sąžiningumo.

Europos Sąjungos šalys pasiekė pirminį susitarimą dėl aštuntojo bloko sankcijų Rusijai dėl karo prieš Ukrainą paketo, penktadienį, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Europos Komisija anksčiau šią savaitę pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.

Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson palaiko siūlymą įvesti kainų lubas iš Rusijos importuojamoms dujoms.  „Turime panaikinti paskatas Rusijai manipuliuoti (tiekiamų dujų – BNS) kiekiais ir atsakymas yra aiškus – turime pasiūlyti kainų viršutinę ribą visoms rusiškoms dujoms, ne tik patenkančioms dujotiekiais, bet ir SGD (suskystintoms gamtinėms dujoms – BNS)“, – penktadienį prieš neeilinės energetikos ministrų tarybos posėdį Briuselyje  žurnalistams sakė K. Sims...

Su Europos Komisijos koordinatore kovai su antisemitizmu trečiadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda aptarė žydų tradicijų ir atminimo išsaugojimą Lietuvoje. Per susitikimą taip pat aptartos Europos Sąjungos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo bei Lietuvos nacionalinės kovos su antisemitizmu strategijos, Holokausto atminimas ir totalitarinių režimų Europoje įvertinimo svarbos klausimai, pranešė Prezidentūra.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, jog daugiamečių pievų atkūrimo sąlygos ūkininkams turėtų paaiškėti artimiausiu metu.  „Tvirto pažado iš Europos Komisijos negavome, bet pateikėme siūlymus dėl skaičiavimo, techninio vertinimo pievų ir ganyklų atkūrimui. Tikimės, kad iki savaitės pabaigos gausime, toks pažadas buvo“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė ministras.

Trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrai ragina Europos Komisiją (EK) lanksčiau žiūrėti į reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Toks reikalavimas priverstų ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose, jie negalėtų pagaminti daugiau produkcijos. Todėl, ministrų teigimu, lankstumas ypač svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste. Tai ministrai pirmadienį Briuselyje aptarė su žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu.

Europos Komisija pirmadienį pareiškė besitikinti konstruktyvių santykių su nauja Italijos vyriausybe, visuotinius rinkimus šioje šalyje laimėjus euroskeptiškai partijai. EK iš principo bendradarbiauja „su vyriausybėmis, kurios suformuojamos po rinkimų“, per spaudos konferenciją sakė Europos Sąjungos atstovas spaudai Ericas Mameris. „Ne kitaip yra ir šiuo atveju. Žinoma, tikimės, kad konstruktyviai bendradarbiausime su naujomis Italijos valdžios institucijomis“, – pridūrė jis.

Angelika Larionova pradėjo įtarti, kad kažkas yra ne taip, kai pirmą kartą pamatė savo naujuosius namus – pilkšvai rudą apgriuvusį statinį industriniame parke. Nuo sienų trupėjo tinkas, o langus dengė kartono lakštai, kad niekas negalėtų pamatyti, kas vyksta viduje. Prisimindama šį momentą, A. Larionova sako, kad jau tuomet ji norėjo apsisukti ir išeiti.

Penktadienį Santaros klinikose lankėsi Europos Komisijos narė Stella Kyriakides su delegacija bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Vizito metu svečiai domėjosi vėžiu sergančių pacientų gydymu, klinikose atliekamomis transplantacijomis ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos piliečiams. Aplankyti Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos bei Nefrologijos centrai.

Lietuva sieks penktadaliu padidinti žuvies vartojimą ir daugiau žuvų užauginti akvakultūros fermose, o ne sužvejoti jūroje. Tam artimiausiais metais planuojama skirti daugiau kaip 87 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai (EK) oficialiai pateikė galutinį Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų programos projektą. Lietuvos žuvininkystės sektoriui planuojama skirti daugiau kaip 61 mln. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų.

Lietuva prašys Europos Komisijos (EK) pagalbos ruošiantis priimti žiemą galinčiam išaugti karo pabėgėlių iš Ukrainos srautui. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė sprendimą prašyti civilinės saugos tarptautinės pagalbos per EK Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą dėl didėjančio pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus. Nutarimą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60–100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų.

Europos Komisija sekmadienį rekomendavo blokui įšaldyti maždaug 7,5 mlrd. eurų išmokėjimą Vengrijai dėl susirūpinimo teisinės valstybės principo pažeidimais ir galimai netinkamu ES lėšų valdymu. Už biudžetą ir administravimą atsakingas EK narys Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) pareiškė, kad nepaisant Vengrijos pasiūlytų priemonių trūkumams šalinti, Komisija rekomenduoja sustabdyti 7,5 mlrd. eurų lėšų išmokėjimą.

Europos Komisijai (EK) siūlant Lietuvai  susigrąžinti dalį pigiai elektrą gaminančių ir eksportuojančių šalių „viršpelnių“ pagal dvišales sutartis, Lietuva dėl to pirmiausia turėtų tartis su Švedija, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad tarp Europos Sąjungos šalių galbūt bus pasiektas susitarimas dėl pigią elektrą gaminančių gamintojų viršpelnių paskirstymo, kuris visai atitiktų Lietuvos interesus. Remiantis pirminėmis žiniomis, šiuo metu dokumentuose yra atsiradęs specialus straipsnis, nurodantis, jog pigią elektros energiją eksportuojančios šalys turės pasidalinti viršpelniais su šią elektrą importuojančiomis valstybėmis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį atvyko į Kyjivą. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė pati EK pirmininkė „Esu Kyjive. Lankausi čia trečią kartą nuo karo, kurį pradėjo Rusija, pradžios. Labai daug kas pasikeitė. Ukraina dabar yra kandidatė į ES. Ketinu su [prezidentu] Volodymyru Zelenskiu ir [premjeru] Denysu Šmyhaliu aptarti tolesnį mūsų ekonomikų ir žmonių suartėjimą Ukrainos stojimo į ES kelyje“, – rašė U. von der Leyen.

Europos Komisijai (EK) svarstant, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, ir siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių jėgainių viršpelnius, Lietuva derasi dėl išimčių ir kompensacijų, sako energetikos ministras. Dainius Kreivys sako tikintis, kad su Briuseliu pavyks susiderėti.  „Dar viena (EK siūloma – BNS) priemonė – kaip uždėti lubas generatoriams, kurie yra pigesni nei dujos, o gauna kainą kaip už dujas.