europos komisija

Prieš Europos Parlamento interneto svetainę trečiadienį buvo surengta kibernetinė ataka, pranešė pareigūnai. Svetainė atakuota netrukus po to, kai europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria Rusiją dėl jos karo Ukrainoje pripažino „terorizmą remiančia valstybe“. EP atstovas Jaume Duchas Guillot (Žaumė Diušas Giujo) socialiniame tinkle "Twitter" parašė, kad prieš EP svetainę surengta paskirstyto paslaugos trikdymo (DDoS) ataka.

 Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino 13 mln. eurų garantiją Europos Komisijai (EK) teikiant pagalbą Ukrainai. Finansų ministerija siūlymu, suteikta 12,97 mln. eurų garantija išskirtinei makrofinansinei pagalbai Ukrainai. Patvirtinus garantiją, finansų ministrė su EK pasirašys susitarimą.

Europos Komisija antradienį pristatė siūlomą gamtinių dujų didmeninių kainų viršutinę ribą, tačiau ji yra tokia aukšta, kad yra neaišku, ar ji kada nors galėtų būti panaudota ir kokiomis aplinkybėmis tai galėtų būti padaryta. Komisijos pasiūlyta viršutinė riba sudaro 275 eurus už megavatvalandę (MW) ir, jei jos pasiūlymui bus pritarta, tokios kainų „lubos“ įsigalios sausį.

Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė, kad Seimo antradienį priimtas 2023 metų biudžetas ne visiškai atitinka 2022 metų ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai riboti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką, todėl Lietuva identifikuojama kaip šalis, kuriai bus atlikta nuodugni apžvalga dėl galimų ekonomikos disbalansų. Pasak EK, tokia apžvalga bus atlikta pirmą kartą nuo šios procedūros pradžios.

Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, žemdirbių atstovai sako, kad planas gali būti įgyvendintas ir yra lankstesnis nei planuota anksčiau. Visgi kai kurie žemdirbių atstovai teigia nerimaujantys dėl pievų atkūrimo, ekoschemų, kiti sako, kad strategijoje labiau remiami stambūs, o ne smulkūs ūkiai.

Dėl aukšto ekonomikos aktyvumo šių metų pradžioje Europos Komisija (EK) Lietuvai šiais metais prognozuoja 2,5 proc. ekonomikos augimą – 0,6 punkto spartesnį, nei prognozuota vasarą (1,9 proc.). Tačiau 2023 metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 0,5 proc. – gerokai lėčiau nei manyta vasarą (2,5 proc.), pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuvai dėl laiku neįgyvendintų įsipareigojimų atidėjus pirmąjį prašymą Europos Komisijai (EK) dėl šimtų milijonų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos, EK atstovas Lietuvoje teigia, kad Vyriausybė turi pati nuspręsti, kada prašyti paramos, tačiau pabrėžia, kad reformų ir investicijų tempas yra svarbus.

Lietuva vėluoja pateikti pirmąjį prašymą Europos Komisijai (EK) dėl šimtų milijonų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos šaliai svarbiems projektams. Finansų ministrė sako, jog prašymas atidėtas, nes Lietuva „nepasiekė tam tikrų numatytų rodiklių“.  „Kadangi tam tikri rodikliai, kurie buvo numatyti pateikti (EK – BNS) pirmame mokėjimo prašyme, buvo vėluojami pasiekti, buvo šiek tiek atidėtas mokėjimo prašymo pateikimas.

 Europos Komisijai (EK) Bendrijos energijos ministrų tarybai nepasiūlius įvesti dujų kainų lubų, dauguma Europos Sąjungos (ES) narių ketina blokuoti Komisijos pasiūlymus, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Jau turbūt dvi-tris energetikos tarybas kalbamės apie dujų kainos lubas, dabar kalbame apie dujų koridorių (dinaminį kainų dujoms koridorių – BNS). Komisija lapkričio 24 dieną, neeilinei tarybai yra įsipareigojusi pateikti reglamentą, kuriame tai bus.

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims Europos Komisija (EK) skyrė 100 mln. eurų, maždaug dešimtadalis šios sumos – 8 mln. eurų – atiteks Lietuvai. „Pinigus tikimės gauti kitąmet. Iš tos sumos milijoną pasidalys Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos. Likusi suma bus panaudota patirtoms išlaidoms padengti už šiuos metus ir ukrainiečiams priimti ateityje“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas Tomas Kavaliauskas. 100 mln.

Europos Komisija (EK) pranešė ketinanti ir toliau leisti valstybėms narėms siūlyti ribotas subsidijas ir pigias paskolas bendrovėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje padarinių ir sparčiai augančių energijos kainų.  Pasak EK, priemonės galios iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.  Blokas pirmą kartą paskelbė apie paramos teikimo taisyklių sušvelninimą kovo mėnesį ir iš pradžių buvo numatyta, kad jis galios iki šių metų pabaigos.

Energetikos ministrai Liuksemburge tarėsi dėl elektros ir dujų kainų mažinimo, tačiau konkrečių sprendimų jiems pasiekti nepavyko. Esą Europos Komisija nespėjo pateikti žadėtų vertinimų dėl dujų kainų „lubų“ ir kitų mechanizmų, tad sprendimai įstrigo. O tuo pasinaudojusi Vokietija ir vėl bando įtikinti bendrijos šalis, kad kainų „lubų“ išvis nereikia.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams paraginus Bendrijos energetikos ministrus bei Europos Komisiją (EK) pateikti konkrečius sprendimus dėl elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, ministrai sukritikavo Komisijos pateiktą pirminį naujo modelio vertinimą, sako Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams paraginus Bendrijos energetikos ministrus bei Europos Komisiją (EK) pateikti konkrečius sprendimus dėl elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog tai turi būti padaryta iki žiemos.

Už energetiką atsakinga Komisijos narė Kadri Simson prieš Europos Sąjungos energetikos ministrų susitikimą antradienį pareiškė, kad dujų kainų lubų subsidijos ES narėms būtų paskirstytos nevienodai. Pasak jos, skirtingose valstybėse narėse yra „skirtingas energijos rūšių derinys, todėl dujų subsidijavimo išlaidos bus paskirstytos nevienodai“. „Mums buvo pavesta atlikti analizę, ką reikštų, jei išimtį Iberijos pusiasaliui taikytume likusiai Europos daliai.

Europos Komisijos siūlomos energijos kainų mažinimo priemonės yra geros, tačiau būtina, kad jos įsigaliotų automatiškai augant kainoms, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. EK antradienį pasiūlė bendrai ES šalims narėms pirkti dujas, riboti kainas TTF dujų biržoje, toliau mažinti dujų paklausą bei naujas skaidraus infrastruktūros naudojimo ir solidarumo priemones.

Europos Komisija antradienį pasiūlė naujų priemonių, kuriomis siekiama suvaldyti energetikos krizę, bet pakete nėra Lietuvos ir dalies kitų šalių pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas. EK pažymi, kad naujomis priemonėmis siekiama spręsti didelių dujų kainų Bendrijoje problemą ir užtikrinti patikimą tiekimą šią žiemą.

Gamtinių dujų saugyklų Europos Sąjungos valstybėse narėse vidutinis užpildymas viršijo 90 proc., o jų vartojimas Bendrijoje šiemet sumažėjo dešimtadaliu, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis Europos Komisijos duomenimis. Vasario mėnesį, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Europos dujų saugyklos buvo užpildytos vidutiniškai vos 30 procentų.

Du Europos Komisijos (EK) nariai pirmadienį sukritikavo Vokietiją dėl jos 200 mlrd. eurų vertės plano, kurį šalis parengė siekdama įveikti dabartinę energijos kainų krizę, ir paragino ieškoti bendro europinio sprendimo. Prancūzijos ir Italijos atstovai Europos Komisijoje pareiškė, kad dėl Berlyno plano, kuriuo bus siekiama padėti vokiečių vartotojams ir įmonėms, „kyla klausimų“ dėl sąžiningumo.

Europos Sąjungos šalys pasiekė pirminį susitarimą dėl aštuntojo bloko sankcijų Rusijai dėl karo prieš Ukrainą paketo, penktadienį, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Europos Komisija anksčiau šią savaitę pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.

Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson palaiko siūlymą įvesti kainų lubas iš Rusijos importuojamoms dujoms.  „Turime panaikinti paskatas Rusijai manipuliuoti (tiekiamų dujų – BNS) kiekiais ir atsakymas yra aiškus – turime pasiūlyti kainų viršutinę ribą visoms rusiškoms dujoms, ne tik patenkančioms dujotiekiais, bet ir SGD (suskystintoms gamtinėms dujoms – BNS)“, – penktadienį prieš neeilinės energetikos ministrų tarybos posėdį Briuselyje  žurnalistams sakė K. Sims...

Su Europos Komisijos koordinatore kovai su antisemitizmu trečiadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda aptarė žydų tradicijų ir atminimo išsaugojimą Lietuvoje. Per susitikimą taip pat aptartos Europos Sąjungos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo bei Lietuvos nacionalinės kovos su antisemitizmu strategijos, Holokausto atminimas ir totalitarinių režimų Europoje įvertinimo svarbos klausimai, pranešė Prezidentūra.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, jog daugiamečių pievų atkūrimo sąlygos ūkininkams turėtų paaiškėti artimiausiu metu.  „Tvirto pažado iš Europos Komisijos negavome, bet pateikėme siūlymus dėl skaičiavimo, techninio vertinimo pievų ir ganyklų atkūrimui. Tikimės, kad iki savaitės pabaigos gausime, toks pažadas buvo“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė ministras.

Trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrai ragina Europos Komisiją (EK) lanksčiau žiūrėti į reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Toks reikalavimas priverstų ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose, jie negalėtų pagaminti daugiau produkcijos. Todėl, ministrų teigimu, lankstumas ypač svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste. Tai ministrai pirmadienį Briuselyje aptarė su žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu.

Europos Komisija pirmadienį pareiškė besitikinti konstruktyvių santykių su nauja Italijos vyriausybe, visuotinius rinkimus šioje šalyje laimėjus euroskeptiškai partijai. EK iš principo bendradarbiauja „su vyriausybėmis, kurios suformuojamos po rinkimų“, per spaudos konferenciją sakė Europos Sąjungos atstovas spaudai Ericas Mameris. „Ne kitaip yra ir šiuo atveju. Žinoma, tikimės, kad konstruktyviai bendradarbiausime su naujomis Italijos valdžios institucijomis“, – pridūrė jis.

Angelika Larionova pradėjo įtarti, kad kažkas yra ne taip, kai pirmą kartą pamatė savo naujuosius namus – pilkšvai rudą apgriuvusį statinį industriniame parke. Nuo sienų trupėjo tinkas, o langus dengė kartono lakštai, kad niekas negalėtų pamatyti, kas vyksta viduje. Prisimindama šį momentą, A. Larionova sako, kad jau tuomet ji norėjo apsisukti ir išeiti.

Penktadienį Santaros klinikose lankėsi Europos Komisijos narė Stella Kyriakides su delegacija bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Vizito metu svečiai domėjosi vėžiu sergančių pacientų gydymu, klinikose atliekamomis transplantacijomis ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos piliečiams. Aplankyti Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos bei Nefrologijos centrai.

Lietuva sieks penktadaliu padidinti žuvies vartojimą ir daugiau žuvų užauginti akvakultūros fermose, o ne sužvejoti jūroje. Tam artimiausiais metais planuojama skirti daugiau kaip 87 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai (EK) oficialiai pateikė galutinį Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų programos projektą. Lietuvos žuvininkystės sektoriui planuojama skirti daugiau kaip 61 mln. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų.

Lietuva prašys Europos Komisijos (EK) pagalbos ruošiantis priimti žiemą galinčiam išaugti karo pabėgėlių iš Ukrainos srautui. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė sprendimą prašyti civilinės saugos tarptautinės pagalbos per EK Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą dėl didėjančio pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus. Nutarimą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60–100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų.

Europos Komisija sekmadienį rekomendavo blokui įšaldyti maždaug 7,5 mlrd. eurų išmokėjimą Vengrijai dėl susirūpinimo teisinės valstybės principo pažeidimais ir galimai netinkamu ES lėšų valdymu. Už biudžetą ir administravimą atsakingas EK narys Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) pareiškė, kad nepaisant Vengrijos pasiūlytų priemonių trūkumams šalinti, Komisija rekomenduoja sustabdyti 7,5 mlrd. eurų lėšų išmokėjimą.

Europos Komisijai (EK) siūlant Lietuvai  susigrąžinti dalį pigiai elektrą gaminančių ir eksportuojančių šalių „viršpelnių“ pagal dvišales sutartis, Lietuva dėl to pirmiausia turėtų tartis su Švedija, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad tarp Europos Sąjungos šalių galbūt bus pasiektas susitarimas dėl pigią elektrą gaminančių gamintojų viršpelnių paskirstymo, kuris visai atitiktų Lietuvos interesus. Remiantis pirminėmis žiniomis, šiuo metu dokumentuose yra atsiradęs specialus straipsnis, nurodantis, jog pigią elektros energiją eksportuojančios šalys turės pasidalinti viršpelniais su šią elektrą importuojančiomis valstybėmis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį atvyko į Kyjivą. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė pati EK pirmininkė „Esu Kyjive. Lankausi čia trečią kartą nuo karo, kurį pradėjo Rusija, pradžios. Labai daug kas pasikeitė. Ukraina dabar yra kandidatė į ES. Ketinu su [prezidentu] Volodymyru Zelenskiu ir [premjeru] Denysu Šmyhaliu aptarti tolesnį mūsų ekonomikų ir žmonių suartėjimą Ukrainos stojimo į ES kelyje“, – rašė U. von der Leyen.

Europos Komisijai (EK) svarstant, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, ir siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių jėgainių viršpelnius, Lietuva derasi dėl išimčių ir kompensacijų, sako energetikos ministras. Dainius Kreivys sako tikintis, kad su Briuseliu pavyks susiderėti.  „Dar viena (EK siūloma – BNS) priemonė – kaip uždėti lubas generatoriams, kurie yra pigesni nei dujos, o gauna kainą kaip už dujas.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams penktadienį pasiekus politinį sutarimą dėl 5 mlrd. eurų paramos Ukrainai, finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuva yra pasiruošusi skubiai suteikti garantiją Europos Komisijai siekiant, kad parama Ukrainą pasiektų kuo greičiau. „Turime bendromis pajėgomis užtikrinti, kad tęsiantis karui būtų išlaikytas Ukrainos makroekonominis stabilumas.

Europos Komisija antradienį nustatė naujas kliūtis keliautojams iš Rusijos, prašantiems įvažiavimo į Europos Sąjungą vizų, ir tai dar viena baudžiamoji priemonė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. ES šalių narių ministrai praėjusią savaitę sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą. Nors visiškas kelionių draudimas nepaskelbtas, Briuselio paprašyta parengti naujas taisykles.

Vidinio Europos Sąjungos dokumento juodraštis, kurį kiek anksčiau gavo „Bloomberg News“, atskleidžia, kad Europos Komisija svarstė galimybę įvesti viršutinę dujų kainos ribą. Taip būtų siekiama išvengti „nepakeliamai aukštų“ išlaidų, jeigu Rusija smarkiai sumažintų arba iš viso nutrauktų dujų tiekimą. Kritiniu atveju įvesta aukščiausia kainos riba galiotų ribotą laiko tarpą, o rinkos kainą būtų bandoma išlaikyti kuo ilgiau. Viena galimų priemonių būtų kainų Europos dujų biržose apribojimas.

Ieškant sprendimų, kaip sumažinti rusų turistų srautus Europos Sąjungoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Komisija (EK) yra „mūsų pusėje“. Pasak šalies vadovo, jis šiuos klausimus antradienį Kopenhagoje aptarė su Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Jie yra mūsų pusėje, o tai – labai geras ženklas.

Europos Komisijos (EK) pirmininkei paskelbus apie rengiamą „skubią intervenciją“ siekiant suvaldyti išaugusias elektros kainas, Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas sako, kad pasiūlymų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis.  Tuo metu su struktūrine elektros rinkos reforma susiję sprendimai, pasak Mariaus Vaščegos, gali būti priimti per kelis mėnesius. „Vis tik čia ganėtinai greitos reakcijos reikalaujantis dalykas.

Aplinkos ministerija parengė ir su Europos Komisija suderino finansavimo tvarką, pagal kurią įmonėms, investuojančioms į energetinę konversiją, bus teikiama parama. Europos Komisija trečiadienį patvirtino 90 mln. eurų vertės Lietuvos finansinį modelį, skirtą remti įvairių sektorių įmones, mažinančias iškastinio kuro vartojimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Turto nusavinimui iš subjektų, kuriems taikomos sankcijos, būtini Europos Sąjungos (ES) teisės pakeitimai, teigia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak ministerijos, turto konfiskavimo svarba niekam nekelia abejonių, o šios temos aktualumas ypač padidėjo Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.

Europos Komisijai pateikus gaires, kurios leido ribotą sankcionuotų prekių tranzitą geležinkeliu tarp Rusijos ir Kaliningrado srities, Lietuva su jomis nenoromis sutiko. Sutiko iš esmės dėl pagrindinių sąjungininkų – JAV ir Vokietijos – siekio neeskaluoti situacijos bent jau šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas, kuriame Vakarai padeda ukrainiečiams.

Europos Komisija (EK) patvirtino 90 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą padėti įmonėms mažinti iškastinio kuro vartojimą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, kuriomis padengiama dalios papildomų išlaidų, susijusių su dideliu gamtinių dujų ir elektros kainų padidėjimu.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock penktadienį pareiškė, kad Baltijos jūros energetinės galimybės milžiniškos, jos dukart viršija visų Vokietijos anglimi kūrenamų elektrinių. Pasak jos, Vokietija, nuo liepos vieneriems metams perėmusi pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai, nori paspartinti vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje plėtrą.

Europos Komisija pritarė siūlymams dėl žvejybos Baltijos jūroje apribojimų 2023 metais, taip išreikšdama susirūpinimą dėl mažėjančių žuvų populiacijų, pranešė EK atstovybė Latvijoje. Remiantis šiais pasiūlymais, Europos Sąjungos šalims bus nustatytos komerciškai svarbiausių žuvų rūšių žvejybos ribos – numatyta sumažinti keturių grupių žuvų žvejybą, siekiant atkurti jų populiaciją.

Europos Komisija (EK) patvirtino 61 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą įmonių likvidumui užtikrinti, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Parama galės pasinaudoti žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros, žuvininkystės ir akvakultūros įmonės, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė karo sukelti dideli ekonomikos trikdžiai, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuva pasinaudos galimybe pritaikyti Europos Komisijos (EK) pasiūlytas išimtis ir kitais metais netaikyti dalies Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų. Žemės ūkio ministerija informavo EK, kad ūkininkams 2023 paraiškų teikimo metais leis nesilaikyti privalomojo augalų kaitos reikalavimo. Taip pat nebus reikalaujama, kad pareiškėjai ne mažiau kaip 4 proc. savo ariamosios žemės dalies skirtų negamybinei veiklai.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad Lietuva su Europos Komisija (EK) jau ne kartą bandė aptarti elektros biržos „NordPool“ kainų nustatymo algoritmo keitimą, tačiau palaikymo nesulaukė.  „Energetikos ministerija ne kartą susitikimuose su EK kėlėme šį klausimą, ar nereikėtų peržiūrėti biržų veikimo ir algoritmo principų. Matome, kad dujomis varomi generatoriai formuoja kainą. Ar tai teisinga? Šiuos klausimus kėlėme EK.

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, Europos Komisijos atstovė sako, kad Bendrijos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nedraudžia bankams aptarnauti mokėjimų už geležinkelių paslaugas – Lietuvos institucijos turi dėl to patikinti bankus.