euro zona

Daugelis šios akimirkos laukė ilgus metus. Po ilgiausios recesijos nuo pat euro zonos įkūrimo ekonominis blokas praėjusią savaitę pagaliau galėjo pasigirti ketvirtiniu augimu. Ar džiuginantys vieno ketvirčio rezultatai suteikia pagrindą tikėtis stabilaus ir ilgalaikio augimo, klausia „Der Spiegel“. Praėjusių metų gegužę Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi trumpai ir aiškiai pareiškė - „blogiausia liko praeityje“. Po šio pareiškimo euro zonos ekonomikos nuosmukis tęsėsi dar vienus metus.

Kol didžioji dalis Senojo Žemyno valstybių kenčia nuo skolų krizės, Vokietija džiaugiasi nemažai uždirbusi iš savo, palyginus, sveikos ekonomikos. Vokietijos finansų ministerijos atlikta analizė rodo, kad Angelos Merkel vadovaujama valstybė skolos administravimui 2010-2014 metais išleis net 41 mlrd. eurų (141 mlrd. litų) mažiau nei buvo tikėtasi, rašo qz.com.

Praėjusią savaitę spaudos antraštės mirgėjo pranešimais apie recesijos pabaigą euro zonoje. Taupymo šalininkai pagaliau gavo progą pademonstruoti teigiamus biudžeto karpymo ir išlaidų mažinimo rezultatus. Iš pirmo žvilgsnio euro zonos šalių augimo rodikliai tik dar kartą patvirtino gajus stereotipus apie Šiaurę ir Pietus, centrą ir periferiją. Vis dėlto atidesnis žvilgsnis į dvi vidutinio dydžio euro zonos nares verčia suklusti.

Oficiali statistika patvirtina, kad šių metų antrajame ketvirtyje recesija nebefiksuojama. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ nurodė, kad 17 eurą įsivedusių Bendrijos šalių bendras ekonomikos produktas per laikotarpį nuo balandžio iki birželio padidėjo 0,3 proc. palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Padėtis buvo šiek tiek geresnė negu prognozavo rinkos (0,2 proc.) – daugiausiai dėl tvirto ekonomikos augimo (0,7 proc.

Europoje daugiausiai dėmesio sulauks trečiadienį skelbiami euro zonos II ketvirčio BVP rodikliai. Tikimasi, kad po pusantrų metų ekonomikos smukimo euro zonos ketvirtinis BVP rodiklis parodys 0,2 proc. ketvirtinį prieaugį. Tiesa, metinis euro zonos BVP įvertis turėtų išlikti neigiamas – tikimasi apie 0,8 proc. ekonomikos susitraukimo.

Kas antras gyventojas žino, kad į euro zoną pateksime jau 2015 – 2016 metais. Tačiau daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar jaučia informacijos trūkumą apie euro įvedimą. Bendrą piliečių požiūrį į euro įvedimą atskleidė atliktas TNS LT Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse narėse. 63 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje euro valiuta bus įvesta iki 2015-2016 metų. Kas antras lietuvis, arba 53 proc.

Iš pirmo žvilgsnio naujausi užsienio prekybos duomenys atrodo solidžiai – Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų pusmetį paaugo 14,7 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Beveik tiek pat padidėjo ir lietuviškos kilmės prekių eksportas (14,6 proc.), ir net atmetus mineralinius produktus, eksportas pademonstravo 12,3 proc. augimą. Tačiau atidžiau sekant paskutinių mėnesių tendencijas, matosi akivaizdus eksporto kitimo tempo lėtėjimas (žr.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

Ilgiausia Europos ekonominė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo, atrodo, eina į pabaigą dėl Vokietijos atsigavimo. Tai padeda visam regionui, tačiau viso pasaulio kontekste vis dar atrodo kukliai, rašo „The Wall Street Journal“. Trečiadienį buvo pranešta, kad Vokietijos pramonės produkcija birželį, lyginant su geguže, augo 2,4 procento. Tai yra pirmasis teigiamas rodiklis per 6 lėtėjimo ketvirčius. Ekonominė krizė mažėjo Italijoje ir Ispanijoje – vienose didžiausių Europos ekonomikų.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų lygis liepą buvo 0,5 proc. didesnis nei prieš metus ir 0,7 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Metinė infliacija buvo mažiausia nuo 2010 m. pradžios, tuo tarpu mėnesinis kainų kritimas buvo tradiciškai lemtas sezoninių veiksnių, tačiau smarkiai didesnis nei tikėtasi. Staigų sezoninį vartojimo kainų niurktelėjimą lėmė drabužių ir avalynės atpigimas (7,0 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, 2013 metų birželio mėn. nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su geguže, liko stabilus ir sudarė 12,1 proc. Visoje ES nedarbas taip pat išliko stabilus ir sudarė 10,9 proc. Visoje ES darbo neturėjo 26,424 mln. asmenų, iš jų 19,266 mln. – euro zonoje. Palyginti su geguže, nedirbančiųjų skaičius sumažėjo 32 000 visoje ES ir 24 000 euro zonoje. Palyginti su 2012 metų birželiu, nedirbančių asmenų skaičius ES padidėjo 1,080 mln.

Pirmadienį Graikija sulaukė dar 1,7 mlrd. eurų paramos. Tačiau dabar TVF reikalauja, kad šalis sparčiau taikytų struktūrines reformas, kad šalyje pagaliau prasidėtų augimas ir būtų kuriamos darbo vietos, rašo BBC. TVF taip pat pažymėjo, kad per ateinančius du metus šalyje numatoma potenciali „finansinė spraga“, kuri sieks 10,9 mlrd. eurų.

Kas antras Lietuvos gyventojas įsitikinęs, kad įvedus eurą asmeniškai susilauks neigiamų pasekmių. Daugiau nei pusė gyventojų pasisako prieš euro įvedimą ir tokių euroskeptikų Lietuvoje per pastaruosius metus nemažėja. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse. Šiuo metu 55 proc. lietuvių pasisako prieš euro įvedimą, o 41 proc.

 2008-aisiais prasidėjusi pasaulinė ekonomikos krizė ES smogė ypač stipriai: iki šiol nepavyksta sumažinti nedarbo, ekonomikos prognozėse ir politikų kalbose dažniau minimas žodis „taupyti“ nei „išleisti“. Vokiškas Angelos Merkel stilius nurungė prancūzišką socialistinį modelį. Tokiame kontekste ypač daug kritikos tenka bendrai Europos valiutai – eurui, kurio patikimumu ne kartą buvo suabejota.

„Lietuvai nėra jokios prasmės neturėti euro ir nebūti Eurozonoje. Mes jau seniai turime valiutų valdybą, litas susietas su euru, taigi, de facto mes jau turime eurą. Kitaip reikėtų atsisakyti valiutų valdybos modelio, kas būtų labai sudėtinga.

Teiginys, kad euro krizė egzistuoja euro zonos šalyse, sudaro įspūdį, kad visų finansinių problemų kaltininkas Europoje – vieninga žemyno valiuta. Tačiau lyginant, pavyzdžiui, Ispaniją ir Jungtinę Karalystę, kuri gali džiaugtis nepriklausoma monetarine politika, matome, kad nuo 2009 metų privataus sektoriaus kreditavimas JK krito 6 proc., tuo tarpu Ispanijoje – 9 proc.

Ketvirtadienio rytą Lietuvos banko Valdybos nariai dalyvavo susitikime su tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Cristine Lagarde. Jame apžvelgta Lietuvos ekonomikos padėtis ir pristatytos naujausios TVF pasaulio ekonomikos prognozės. Fondo vadovė apskritojo stalo diskusiją pradėjo nuo visoms šalims kylančių ekonominių grėsmių aptarimo. „Turime skirti dėmesio ir senoms, ir dar tik kylančioms ekonominėms grėsmėms.

Į Vilnių trečiadienį atvykstanti TVF vadovė Christine Lagarde Lietuvai siūlo nebijoti euro zonos. "Dabartiniai sunkumai euro zonoje neturėtų užgožti ilgalaikės naudos, kurią Lietuva gautų dėl glaudesnės ekonominės integracijos. (...) Esu tikra, kad narystė euro zonoje nauda gerokai viršija riziką. Tuo pat metu Europoje iš šiuo metu pirmininkaujančios Lietuvos laukiama pozityvaus indėlio, rodant europinį ryžtą", - interviu "Verslo žinioms" sakė Ch.Lagarde.

Automobilių gamintojai „Fiat“, „Peugeot-Citroen“ ir „General Motors“ labiausiai nukentėjo nuo aukšto nedarbo lygio ir dėl to sumažėjusio vartojimo. Per metus naujų automobilių pardavimas Europoje smuko 5,6 proc., praneša „The Financial Times“. Tai yra staigiausias birželio pardavimo nuosmukis nuo 1996 metų. Gegužę šis rodiklis siekė 5,9 proc. ir buvo didžiausias per 20 metų. Dėl sukeltų milijardinių nuostolių gamintojams jau uždaromos gamyklos.

  Latvija taps 18-ąja euro zonos šalimi taps nuo ateinančių metų sausio 1-osios, nurodoma galutiniame sprendime, kurį antradienį priėmė Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai, susirinkę į Bendrijos ekonomikos ir finansų tarybos (ECONFIN) susitikimą Briuselyje.   Latvijos nacionalinė valiuta bus keičiama į eurus pagal Latvijos banko nustatytą dabartinį santykį, kuriuo latas yra susietas su vieningąja ES valiuta - 0,70284 lato už vieną eurą.

Eglė Merkytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį Briuselyje vyks pirmoji ekonomikos ir finansų Taryba, vadinamoji ECOFIN, kuriai pirmininkaus Lietuva. Susitikime numatyta oficialiai pakviesti Latviją nuo kitų metų pradžios įstoti į euro zoną.

Daugelyje šalių tokie politikų veiksmai, kokius atlieka Italijos pareigūnai būtų laikomi politine beprotyste, bet tik ne Romoje, rašo verslo naujienų portalas businessinsider.com. Vienas italų ministrų pareiškė, kad šalis jau kurį laiką negali vykdyti finansinių įsipareigojimų ir negalės to daryti iki šių metų pabaigos. Juokingiausia, kad visos šios situacijos kaltininku įvardijamos techninės problemos. Businessinsider.com teigimu, Italija tiesiog nebeturi pinigų.

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. Pastaruoju metu makroekonominiai rodikliai euro zonoje pradėjo po truputį gerėti – nedarbo lygis, atrodo, jau atsimušė į dugną, net probleminių euro zonos šalių gamintojų pasitikėjimas ekonomika atsitiesia. ECB, kiek įmanoma savo veiksmais ir žodžiais, siekia palaikyti palengva atsigaunančią euro zonos ekonomiką.

ES palaidojo idėją steigti bankų sąjungą. Šis sprendimas turės rimtų pasekmių visai euro zonai. Tai galutinai sužlugdė galimybę užbaigti euro zonos krizę periferijoje. Tokiu atveju visa rizika atiteks bankų kreditoriams ir šalims, kuriose įsteigti šie bankai, rašo Wolfgangas Munchau „The Financial Times“. Europos Taryba, ES šalių narių vadovų susirinkimas, dar pernai birželį pažadėjo nutraukti ryšius tarp valstybių ir bankų. Praėjusią savaitę priimtas nutarimas jo nenutraukė.

„Esu įsitikinęs, kad euras įpareigos mus sukurti naujus ekonominės politikos instrumentus. Politiškai neįmanoma to padaryti dabar, tačiau vieną dieną įvyks krizė ir nauji instrumentai bus sukurti“. Tokią įžvalgą ir prognozę tuometinis Europos Komisijos prezidentas Romano Prodi išsakė 2001 metais.

Karolis Birgilas Jaunimo nedarbas Europoje, be abejo, opi, bet jau pradėjusi pabosti problema. Vis dėlto oficialūs skaičiai gali klaidinti, o problema tapti galimybių langu jauniesiems kūrėjams. Šiandien kaip niekada ironiškai atrodytų Žemaitės aprašytas Vingių Jonas. Jaunas, gyvenantis tėvams ant sprando ir be darbo. Ironiška, nes pastaruoju metu ši problema įdomi ne tik rašytojams – ji tapo tikru galvos skausmu valstybių lyderiams.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

ECB pažadas „daryti viską ko reikės“, dabar atsidūrė teisme, o tai gali iš naujo įžiebti paniką rinkose. Vokietijos centrinis bankas bus pagrindinis dalyvis Vokietijos konstitucinio teismo svarstyme dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir ECB obligacijų pirkimo programos.

Visiems žinoma, kaip baigėsi nenuskęstančiu tituluoto lainerio „Titanikas“ likimas. Siekiant išvengti panašios baigties, amžiaus pradžioje patikimiausia valiuta tituluoto euro atžvilgiu, politikai keičia euro zonos kruizo maršrutą, manydami, kad finansinių aisbergų išvengti padės agresyvesnės priemonės, o ne diržų veržimas.

Birželio mėnesio susirinkime Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti esamas palūkanų normas bei nepateikė jokių naujų pinigų politikos priemonių. ECB vadovas M. Draghi įspėjo politikus, jog jei bus atlaidžiai žiūrima į fiskalinės disciplinos pažeidimus, pačios finansų rinkos nubaus tas šalis, kurios pernelyg optimistiškai vertina dabartinę padėtį.

 Europos centrinis bankas (ECB) nutarė palikti galioti rekordiškai žemą bazinę palūkanų normą, praneša BBC. Praėjusį mėnesį ECB sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 baziniais punktais iki 0,5 proc. Ši korekcija įvyko po 10 mėnesių pertraukos. Nors euro zonoje tęsiasi recesija, tačiau ECB kol kas nutarė susilaikyti nuo tolimesnio palūkanų normos mažinimo. Pirmą šių metų ketvirtį euro zonos BVP susitraukė 0,2 proc. Euro zonos ūkis mažėja šeštą ketvirtį iš eilės.

Trečiadienį Europos centrinis bankas ir Europos Komisija uždegė žalią šviesą Latvijai įsivesti eurą. Nors ir buvo išreikštas susirūpinimas dėl ekonomikos ateities, Latvija šiuo metu atitinka visus narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Nuo 2014 metų sausio 1 d. Latvijos valiuta oficialiai taps euras, o ji pati – 18 euro zonos nare. Lietuva lieka paskutinioji iš Baltijos valstybių trejeto, kuri dar neįgyvendino savo siekio prisijungti prie pinigų sąjungos.

Europos Komisija (EK) baigė susitikimą, kurio metu buvo svarstomas Latvijos pasirengimas narystei euro zonoje. LETA duomenimis, EK uždegė žalią šviesą Latvijai įsivesti eurą. Tuo pat metu Europos centrinis bankas pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, jog šalis atitinka visus narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Europos Sąjungos finansų ministrai galutinį sprendimą dėl Latvijos narystės euro zonoje priims liepos 9 dieną. Latvija siekia įsivesti eurą 2014 metų sausio pirmą dieną.

 Ar vien fiskalinė drausmė išgelbės Europą? Kaip išsikapstyti iš krizės? Ar Europai reikia daugiau ar, atvirkščiai, mažiau integracijos? Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, Europos ir kitų šalių ekspertai ir valstybių pareigūnai, verslo ir akademinio pasaulio atstovai šiandien susitiko Vilniuje tarptautinėje konferencijoje „Taupyti ar netaupyti?“.  „Europos Sąjunga iš finansinio nuosmukio gelbėjosi stengdamasi suvienodinti šalių narių fiskalines politikas ir suburti ...

Gerų naujienų ištroškusiai Europai centrinio banko pirmininkas Mario Draghi mestelėjo žinią – euro zonoje „atsirado galimos stabilizacijos požymių, ir nuo antrojo šių metų pusmečio prognozuojamas laipsniškas atsigavimas“. Tiesa, čia pat suskubo vardinti išlygas, kad Europos konkurencingumas gali būti atkurtas tik tuo atveju, jei bus vykdomos užsibrėžtos biudžeto ir kitos struktūrinės reformos.  Štai čia Europos centrinio banko vadovas yra visiškai teisus.

Sakoma, kad naujovės ne visada suteikia teigiamų rezultatų. Kaip ir kiekvieną kartą po Seimo rinkimų, Vyriausybė užsimojo dar per savo kadenciją įvesti eurą, tačiau vis dar neaišku, ar nepasiteisins didžiausia visuomenės baimė – augančios kainos.

Jaunimo nedarbo statistika Europoje atrodo klaikiai. Graikijoje jaunuolių nedarbo lygis siekia 57,9 proc., Ispanijoje – 55,2 procento. Ar situacija iš tiesų tokia bloga kaip atrodo? Ar Europos lyderiai siūlo gerus sprendimus? „Businessweek“ nusprendė išsklaidyti kai kuriuos Europos jaunimo nedarbo mitus. Mitas nr. 1: Beveik vienas iš keturių ES jaunuolių ieško darbo ir negali jo rasti. Realybė: Nedarbo lygis skaičiuojamas tik nuo tos žmonių grupės, kuri yra darbo rinkoje.

Vilniuje šią savaitę lankęsis Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) teigė, kad derybos dėl konkrečių ilgamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto dokumentų kitą pusmetį bus sudėtingos, tačiau sakė daug besitikintis iš ES Tarybai nuo liepos pirmininkausiančios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Po bankų krizės kita didžiausia grėsmė euro zonai – kylančios degalų kainos, CNBC patvirtino analitikai. Tokia prielaida daroma su sąlyga, kad pasibaigus skalūninių dujų revoliucijai JAV naftos kainos vėl turėtų kilti. Skalūninių dujų klausimas į dvi skirtingas stovyklas paskirstė JAV analitikus. „PricewaterhouseCoopers“ atstovai teigia, kad skalūninių dujų išgavimas iki 2035 metų naftos kainą sumažins 40 procentų.

Europos centrinis bankas trečiadienį perspėjo, kad sulėtėjusi ekonomika ir problemos su skolomis gali sukelti naują bankų krizę, nepaisant sumažėjusios įtampos regiono finansų rinkose.

Lietuvai ruošiantis 2015 metais įvesti eurą, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas parengė Nacionalinio euro įvedimo plano projektą - planas bus pagrindinė praktinio pasirengimo euro įvedimui koordinavimo priemonė. Dokumentas numato pagrindinius euro įvedimo Lietuvoje principus, būdą, laikotarpius ir priemones, užtikrinančias vartotojų interesų apsaugą, sklandų lito pakeitimą euru ir visuomenės informavimą bei informacijos sklaidą tarptautiniu ir Europos Sąjungos lygiu.

 „Citi“ banko ekonomistas Willemas Buiteris drauge su kolega iš „Citigroup“ Ebrahimu Rahbari 2012 metų vasarį pristatė terminą „Grexit“. Tų metų liepą ekonomistai prognozavo, kad Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tikimybė per artimiausius 12-18 mėnesių siekia 90 proc., rašo CNBC. 

Šiandien W. Buiterio teigimu Graikijos pasitraukimo rizika ženkliai sumažėjo.

 Pirmą šių metų ketvirtį Vokietijos ūkis demonstravo minimalų augimą. Tokią padėtį lėmė sumažėjęs eksportas ir investicijos. Vis dėlto nuosmukio pavyko išvengti dėl augančio vartojimo, kurį skatina padidėję atlyginimai, rašo BBC. Pirmą ketvirtį Vokietijos BVP išaugo 0,1 proc. Vis dėlto lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu buvo užfiksuotas 1,4 proc. nuosmukis. Vokietija tik per plauką išvengė recesijos. Paskutinį 2010 metų ketvirtį Vokietijos ekonomika susitraukė 0,7 proc.

Dar šių metų vasarį analitikai prognozavo JAV ekonomiką pirmoje 2013 m. pusėje atsidursiant nedidelio nuosmukio zonoje – taip ir įvyko. Kita vertus, tikimasi, kad šis nuosmukis netruks ilgai – augimą turėtų paskatinti teigiami atsargų pokyčiai, mažėjusios degalų kainos ir atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka. „Danske Bank“ analitikų teigimu, JAV ekonomika šiemet augs 2,3 proc.

Nedarbo lygis Ispanijoje siekia 27 procentus. Jaunimas bėga iš Portugalijos ir Airijos. Kas ketvirtas graikas sunkiai susimoka už maistą. Nepaisant šios krizės, Europa neturi plano kaip sugrąžinti žmones į darbo vietas.

Pasaulio ekonomika vis dar auga santūriai, tačiau rodo daugiau pagyvėjimo ženklų, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Kita vertus, didžiausi pasaulio ūkiai suka skirtingais keliais, o ženklesnis atsigavimas numatomas tik 2014 metais. Daugiausiai neapibrėžtumo vertinant pasaulinę situaciją kelia euro zonos padėtis.

Dar visai neseniai atrodė, kad blogiausia Europos finansų krizės dalis jau pasibaigė. Rodėsi, kad grįžta stabilumas. Vis dėlto toks požiūris buvo klaidingas. Tokia menka problema (bent jau masto prasme) kaip Kipro, palyginti su beveik neįtikėtinu „troikos“ (Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo) kompetencijos nebuvimu, išsirutuliojo į rimtą krizę.

Vis garsiau kalbant apie euro įvedimą 2015 metais, ne vienam lietuviui kyla klausimų: o kas gi tada nutiks jo piniginei. Manoma, kad galimybės įsivesti eurą gana palankios, tačiau daugelis nerimauja, kaip tai paveiks šalies ir kiekvieno mūsų gyvenimą. Ypač žmones jaudina kasdieniai klausimai – kiek mokėsime už butą, maistą, drabužius ir kitus dalykus. Prie ribos Kol kas euras Lietuvoje yra tik siekis.

Europos lyderiams dėl bankų sąjungos reikia veikti ryžtingai, norint užbaigti regiono krizę. Taip interviu CNBC antradienį sakė investicinės kompanijos BNY Mellon vyriausiasis ekonomistas Richardas Hoey. „Viena iš priežasčių, kodėl Europa yra silpna – lėtas problemos supratimas, kad reikia rekapitalizuoti bankus“, - sakė jis. Šie pareiškimai nuskambėjo po antradienį Biruselyje vyskusio ES finansų ministrų susitikimo, kurio metu darbotvarkėje svarbią vietą užėmė bendra regiono bankų sąjunga.