eugenijus jesinas

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ir pedagogų profesinės sąjungos kol kas neranda sutarimo, už kokius darbus, atliekamus po pamokų, mokėti pedagogams. Ministerijoje šią savaitę aptartos alternatyvos, kaip galėtų atrodyti etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, kurį planuojama įvesti vėliausiai nuo 2018 metų sausio.

Nuo pirmadienio streikuojantys mokytojai ir toliau nedirbs – trečiadienį Vyriausybėje vykusios derybos baigėsi nesutarus dėl streiko nutraukimo. Po derybų Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus žurnalistams sakė, kad dėl mokytojų reikalavimų šią savaitę dar kartą numatoma šaukti valdančiųjų partijų politinę tarybą, o derybos su mokytojais toliau vyks pirmadienį.

Ketvirtadienį kelias valandas su Vyriausybės atstovais diskutavusios švietimo srities profesinės sąjungos sausio pabaigoje nebestreikuos. Dalis jų planus streikuoti sausio 27-29 dienomis atšaukė dar praėjusią savaitę, kitos galutinai apsisprendė ketvirtadienį.

Fizinį smurtą iš mokinių patyrė kas šeštas pedagogas, psichologinį - du trečdaliai, rodo profesinių sąjunga atlikta apklausa. Jos rezultatus spaudos konferencijoje trečiadienį pristatę profesinių sąjungų vadovai sako, kad reikia galvoti apie baudas tėvams bei draudimą grubiai prasižengusiems mokiniams toliau lankyti mokyklą. Vasario ir kovo mėnesiais apklaususios apie 4 tūkst.

Darbo partija (DP), Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimas ir Lietuvos švietimo profesinė sąjunga šiandien žengė žingsnį švietimo lygio kėlimo link. Seime buvo pasirašyta bendra sutartis dėl pagrindinių Lietuvos švietimo politikos sričių.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) naujų mokslo metų pradžioje sumanė nudžiuginti nauju rekomendacijų projektu. Valdininkai tikisi, kad rekomendacijos padės reguliuoti mokinių ir mokytojų santykius esant konfliktinėms situacijoms ir efektyviai reaguoti į kraštutinius netinkamo mokinių elgesio atvejus bei iškilusią grėsmę.

Spaudoje plačiai nuskambėjo ne viena istorija apie tai, kaip puikiai savo teises žinantys, bet pareigas pamirštantys mokiniai griebiasi psichologinio ir net fizinio smurto prieš mokytojus. Ne ką mažiau pagarsinti buvo ir tie atvejai, kai smurtavimu kaltinti mokytojai.

Dauguma mokyklų naujus mokslo metus pradės ištuštėjusiomis klasėmis, nes tėvai emigruodami išsiveža ir vaikus. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, mokinių skaičius kasmet mažėja dėl demografinės situacijos Lietuvoje. Pedagogai tikina, kad statistiką labiau lemia emigracija ir nemokšiška ministerijos švietimo politika. Išvažiuoja užsidirbti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prognozuoja, kad rugsėjo 1-ąją Lietuvos mokyklose mokysis 22 tūkst. moksleivių mažiau nei 2011 metais.

Situacija švietimo sektoriuje jau seniai yra įvairių diskusijų objektas, o kai kurie šios sferos klausimai ne tik sulaukia negatyvaus atgarsio visuomenėje, bet ir išprovokuoja gana aštrius politinius pasisakymus ar švietimo bendruomenės reakcijas.

„Sparčiai judam link to, kad valdžia įves mokestį už teisę protestuoti prieš savo veiksmus“, - mano Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas. Vyriausybės sprendimui įvesti kasos aparatus dengtuose turguose, kur prekiaujama maistu, besipriešinantys turgaus prekeiviai gavo leidimą mitinguoti, bet, kaip praneša žiniasklaida, su sąlyga, kad patys sutvarkys aikštę, kur ketina reikšti nepasitenkinimą.

Vienas iš Švietimo darbuotojų profsąjungos lyderių Eugenijus Jesinas mano, jog sistema skendi chaose, o ją žlugdo ne vient tik beatodairiškas pinigų karpymas. -    Premjeras Andrius Kubilius neseniai vykusius protestus, kuriuose dalyvavo ir jūsų organizacija, atsisakanti pasirašyti nacionalinį susitarimą, apibūdino, kaip konkurencijos tarp skirtingų profsąjungų išraišką.

Pedagogams su valdžia pavyko susitarti, kad jų darbo užmokesčio fondas mažės ne kaip visoms kitoms valstybės institucijoms 10 proc., o 5 proc. Kaip po susitikimo su švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovais sakė Premjeras Andrius Kubilius, pedagogai yra išskirtinė struktūra, tad jiems nebus taikomas 10 proc. darbo užmokesčio fondo mažinimas. Darbo užmokesčio fondas 5 proc. taip pat bus mažinamas kultūros darbuotojams, policijos ir krašto apsaugos statutiniams pareigūnams.

Vyriausybei trimituojant apie pasirašomą nacionalinį susitarimą, opozicijai iš jo atvirai šaipantis, pramonininkams ir kai kuriems verslininkams kartais džiūgaujant, dalis profsąjungų veikėjų teigia, kad valdžia jų kolegas tiesiog papirko. Susitarimas ne visai nacionalinis? Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas portalui „Balsas.

Aleksas Bružas nuo balandžio 15 d. palieka Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko kėdę. Tai BNS penktadienį patvirtino LŠPDS pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas. Jis sakė nuo balandžio 15 d. laikinai eisiąs pirmininko pareigas, kol LŠPDS suvažiavime bus išrinktas naujas profsąjungos vadovas. Tuo metu A.Bružas BNS sakė dar neatsistatydinantis. "Kol kas ne.

Mokytojai dieną naktį laužo galvas, kaip sustabdyti mokinius, nuolat pažeidinėjančius mokyklos tvarkos taisykles, skriaudžiančius bendramokslius, besityčiojančius iš pedagogų, tačiau problema, rodos, tik aštrėja. Maža to, dažnėja atvejų, kai nebeapsikentę nuolatinių mokinių įžeidinėjimų, į darbą kumščius paleidžia pedagogai. Mokytojų profsąjungos siūlo vaistą - sugrąžinti į mokyklas mokinių elgesio vertinimą pažymiais.

Sparčiau nei tikėtasi smunkanti ekonomika ir nepasiteisinusios viltys padidinant mokesčius subalansuoti biudžetą verčia politikus ieškoti naujų taupymo ir biudžeto lopymo metodų. Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) prabilo apie progresinius mokesčius, o koalicijos partneriai siūlo platinti obligacijas.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bus įpareigota pristabdyti mokyklų tinklo pertvarką Visagine, po šeštadieninio susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi sakė pedagogų profesinės sąjungos atstovai.

Premjeras Andrius Kubilius gauna trečdaliu mažiau nei jo pirmtakas Gediminas Kirkilas, tačiau vargu ar vidutines pajamas gaunantiems žmonėms tai pasirodys svarbus skirtumas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių frakcijos spaudos tarnyboje pasiteiravus, ar tiesa, kad sudėjus tai, ką premjeras  gauna parlamente ir Vyriausybėje, jo pajamos siekia 18 tūkst. litų, atsakyta neigiamai. „Balsas.lt savaitė“ pabandė suskaičiuoti A. Kubiliaus pajamas.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderio, premjero Andriaus Kubiliaus, parengtą ir socialiniams partneriams brukamą susitarimą pasirašo tik tos profsąjungos, kurioms skiriama pinigų. Vyriausybei trimituojant apie pasirašomą nacionalinį susitarimą, opozicijai iš jo atvirai šaipantis, pramonininkams ir kai kuriems verslininkams kartais džiūgaujant dalis profsąjungų veikėjų teigia, kad valdžia jų kolegas tiesiog papirko.

Lietuvos socialdemokratų sąjungą (LSDS) į Seimo rinkimus ves į aktyvią politiką sugrįžtantis Kovo 11-osios Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis. Šeštadienį partijos suvažiavime B. Genzelis partijos kandidatų sąraše įrašytas pirmuoju numeriu. Tam vienbalsiai pritarė visi suvažiavimo delegatai. B. Genzelis taip pat Seimo nario mandato sieks vienmandatėje Kretingos 36-ojoje rinkimų apygardoje.

Nors Vyriausybė buvo pažadėjusi visiems mokytojams nuo gegužės 1 d. padidinti darbo užmokestį 10 proc., tačiau toli gražu ne visi pedagogai džiaugėsi tesėtu pažadu. Nors mokytojai dėl didesnio atlyginimo kovojo beveik visus mokslo metus, ir gana sėkmingai, tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) birželio mėnesį dar buvo sulaukusi nemažai nusiskundimų, kad didesnių atlyginimų mokytojams mokėti neskubama.

Į Seimą veržiasi ne tik dabartiniai jo nariai bei ten atstovaujamos partijos. Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) į sąrašą priėmė ir kompaniją, ketinančią atkurti konservatorių „suvalgytus“ krikščionis demokratus. Antradienį LSDS valdybos posėdyje buvo diskutuota apie LSDS taktiką Seimo rinkimų kampanijos metu.

Mokytojų atstovai, kaltinę Lietuvos valdžią nepagrįstai naudojant lėšas, patys dėl iššvaistyto turto prarado profesinės sąjungos patalpas. Kelis dešimtmečius Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) Vilniuje priklausiusios patalpos - pastatas Palangos gatvėje - buvo parduotos iš varžytinių už 3 mln. litų.

Vienu realiausių pretendentų į švietimo ministro postą spaudoje vadinamas socialliberalas Algirdas Monkevičius ir toliau sako negavęs jokios oficialaus siūlymo. Pasak jo, socialdemokratams greičiausiai reikia susitarti savo frakcijos viduje, kur tikriausiai nesutarimų. Anot A. Monkevičiaus, per praėjusį pirmadienį vykusius valdančiosios koalicijos frakcijų vadovų pusryčius Naujosios sąjungos atstovų buvę paklausta apie jo kandidatūrą.

Dėl machinacijų profesinių sąjungų turtu į prokurorų akiratį pakliuvęs Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadas Aleksas Bružas pasiūlė jiems taikytis. Profsąjungų veikėjo sąlyga - teisėsauga turi palikti jį ramybėje mainais į dosnią kompensaciją. Kad prokurorai nutrauktų tyrimą, A.Bružas pasiūlė sudaryti milijoninę taikos sutartį. 300 tūkst.

Į Nacionalinį kongresą Vilniuje šeštadienį susirinkę pedagogai keikė valdžią ir klausėsi jos prašymų elgtis racionaliai. „Gal slegiami didelės atsakomybės už ugdytinių likimus naštos mes ir neboikotuosime egzaminų, bet kad mokslo metai neprasidės rugsėjo pirmąją, yra didelė tikimybė“, - kongrese sakė vienas iš streikais savo teises ginančius pedagogus vienijančios profesinės sąjungos lyderių Eugenijus Jesinas.

Aušrinė Marija Pavilionienė, minima kaip viena iš pagrindinių kandidačių į švietimo ministro postą, atmeta oponentų kritiką ir sako visada reikšianti savo nuomonę, kad ir kaip ji kam nors nepatiktų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad diskusijos dėl mokytojų atlyginimų Seime ir rezultatas jo nenustebino. Pasak E. Jesino, mokytojus mėginama supriešinti su kitoms socialinėms grupėms. „Valdžios tikslas dabar yra parodyti, jog mokytojai nori gerai gyventi kitų sąskaita.

Vienas protestuojančiųjų mokytojų vadų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas, prieš mėnesį neigęs visas kalbas apie savo dalyvavimą artėjančiuose Seimo rinkimuose, vis dėlto nutarė sukti į politiką, rašo „Respublika“. Mokytojų profesinėms sąjungoms kovojant dėl didesnių atlyginimų pedagogams, kai kurie profsąjungų nariai siekia įgyvendinti savo asmenines ambicijas.

Prie Seimo mitinguojant mokytojams, parlamentarai pritarė trims pakankamai skirtingiems siūlymams, kaip didinti mokytojų algas. Videoreportažas iš mokytojų mitingo pateikiamas straipsnio pabaigoje. Pateiktus pasiūlymus į vieną sprendimą turėtų sudėti iš visų frakcijų atstovų sudaryta darbo grupė.

Vakar Klaipėdos Atgimimo aikštėn sugužėję mokytojai iš viso Žemaitijos regiono ragino šalies valdžią suklusti skambindami šimtais mokyklinių varpelių. Uostamiesčio mokytojų iniciatyva organizuotas mitingas šį kartą sulaukė kur kas didesnio palaikymo - pareikšti savo pozicijos uostamiestin vakar atvyko Telšių, Mažeikių, Plungės, Palangos, Kretingos, Klaipėdos bei Šilutės rajonų, Rietavo mokyklų pedagogai.

Šią savaitę iš Seimo pakvipus galima pedagogų pergale ne visi streikuojantys mokytojai suskubo „sudėti ginklus“.Politikų užmojai jau šį pavasarį penktadaliu pastorinti pedagogų pinigines kiek išretino streikuojančių gretas, tačiau likusiems įpūtė tik dar daugiau ryžto kovoti iki galo.Užvertė siūlymaisNerimstantys mokytojai pagaliau pažadino šalies politikus iš letargo miego.

Mokytojų streiko išvakarėse švietimo valdininkai, pedagogų profsąjungų atstovai ir patys mokytojai pateikia skirtingas versijas, kas atsakys už vaikų saugumą, kai nebus pamokų. Tačiau visi jie pripažįsta, kad savo atžalomis galiausiai turės pasirūpinti tėvai. Švietimo valdininkai tvirtina, jog į streiką įsitrauksiančių mokyklų mokiniais turėtų pasirūpinti savivaldybės.

Prieš septyniolika metų neseniai minėtą sausio tryliktąją tūkstančiai lietuvių kovėsi už Lietuvos laisvę. Ir jie laimėjo. Lietuva jau septyniolika metų yra nepriklausoma valstybė. Tačiau ir šiomis dienomis lietuviai toliau kovoja. Keliuose nesibaigia karas, pasiglemžiantis vis daugiau gyvybių, visuomenėje vyksta tikras mūšis dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, o štai šalies pedagogai kaunasi už pagarbą mokytojo profesijai ir didesnius atlyginimus.

Valdžios dar kartą apmulkinti mokytojai į kompromisus daugiau nebesileis. Jie kategoriškai pareiškė, jog nuo kovo 3-iosios pradeda neterminuotą streiką, rašo „Klaipėda“. Klaipėdoje pedagogai ketina streikuoti daugiau nei dvidešimtyje mokyklų. Kai pernai gruodį vyko trijų dienų terminuotas streikas, pamokų nevedė penkiolikos įstaigų mokytojai. „Viskas.

Profsąjungiečių žadėta masinė šalies pedagogų akcija - klasės vadovo pareigų atsisakymas - ledus laužia sunkiai. Kol kas atsisakyti auklėjamosios klasės ryžosi tik keliolikos šalies mokyklų pedagogai, rašo „Vakarų ekspresas“. Vakar protesto akcijai bei būsimajam neterminuotam pedagogų streikui aptarti suorganizuotame Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono koordinacinės tarybos posėdyje paskelbta informacija profsąjungiečių nenudžiugino.

Klaipėdos mokytojų bendruomenė demonstruoja vienybę – kitą savaitę trijų dienų streiką rengia daugiau nei pusė visų uostamiesčio mokyklų, rašo dienraštis „Klaipėda“.Dalyvauti vienoje drastiškiausių protesto akcijų ketina apie dvidešimt Klaipėdos ugdymo įstaigų, Anot „Klaipėdos“, trijų dienų streikas Lietuvoje, o sykiu ir Klaipėdoje, skelbiamas gruodžio 11-13 d. Tomis dienomis mokytojai į mokyklas ateis, tačiau moksleiviams neves pamokų.Žinias auklėtiniams jie perteiks pasibaigus streikui.

Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės pasirašyta sutartis su trimis pedagogų profesinėmis sąjungomis dėl kitų metų pedagogų algų kėlimo tik dar labiau sustiprino dalies pedagogų ryžtą tęsti streikų maratoną, tvirtina „Vakarų ekspresas“. Užvakar Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) trys mokytojus ir dėstytojus vienijančios profesinės sąjungos - Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS), Lietuvos krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LKŠDPS) ir Rūtos Osip...

Mokytojų streikai gali persikelti į teismą – pedagogus ginanti profsąjunga švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei pasiryžusi iškelti baudžiamąją bylą, teigia „Kauno diena“.Tokią nemalonę ministrė užsitraukė, kai šią savaitę, dar neprasidėjus streikams, Švietimo ir mokslo ministerija įspėjo apie jų teisėtumą.„Turime įrašų, kur R.Žakaitienė viešai pareiškė, kad streikai yra neteisėti. Tai nustatyti gali tik teismas. Taip ji viršijo savo įgaliojimus, darė spaudimą streikų organizatoriams.

Mokytojų streikai gali persikelti į teismą – pedagogus ginanti profsąjunga Švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei pasiryžusi iškelti baudžiamąją bylą, rašo „Klaipėda“. Užsitraukė nemalonę Tokią nemalonę ministrė užsitraukė, kai šią savaitę, dar neprasidėjus streikams, Švietimo ir mokslo ministerija įspėjo apie jų teisėtumą. „Turime įrašų, kur R.Žakaitienė viešai pareiškė, kad streikai yra neteisėti. Tai nustatyti gali tik teismas.

Aštuoniose Telšių mokyklose vakar vyko įspėjamieji pedagogų streikai, juose dalyvavo apie pusę tūkstančio mokytojų. Nepaisydami įspėjimų dėl tokių akcijų neteisėtumo pedagogai kyla į kovą ir kituose šalies rajonuose, rašo „Lietuvos žinios“. Aštuoniose Telšių mokyklose vakar vyko įspėjamieji pedagogų streikai, dalyvavo apie pusė tūkstančio mokytojų. Nepaisydami įspėjimų dėl tokių akcijų neteisėtumo, pedagogai kyla į kovą ir kitose šalies rajonuose.

Nuo antradienio reikalaudami kelti atlyginimus ir mažinti darbo krūvį dalis Lietuvos švietimo darbuotojų pradeda įspėjamuosius dviejų valandų streikus. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas lrt.lt teigė, kad antradienį įspėjamąjį streiką surengs penkiolikos mokyklų ir keturių lopšelių–darželių darbuotojai Telšių rajone. Trečiadienį dvi akademines valandas nedirbs Zarasų rajono, ketvirtadienį – Klaipėdos ir Mažeikių rajono mokytojai.

Didesnių algų reikalaujančių mokytojų įspėjamieji streikai kitą mėnesį turėtų vykti Klaipėdoje, Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Akmenėje ir Kelmėje. Kaip BNS penktadienį sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas, šių miestų mokytojų dalyvavimą rengiamuose streikuose patvirtino švietimo darbuotojų atstovai sąjungos susirinkime.

Prie Vyriausybės penktadienį susirinkę pedagogai reikalauja valdžios neslėpti sutaupytų švietimo sistemos lėšų ir atlygį švietimo darbuotojams kelti labiau nei kitiems biudžetininkams."Pagrindiniai reikalavimai yra darbo užmokesčio didinimas iki 50 proc. Pinigų tam tikrai yra: praėjusiais metais, kai mes inicijavome lėšų panaudojimo švietimo sistemoje patikrinimą, buvo pripažinta, kad 50 milijonų buvo sutaupyta dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus.

Antradienį Vyriausybėje lankėsi neseniai išrinkta Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovybė. Tačiau prieš susitikimą naujajai profsąjungos vadovybei teko jėga brautis į jai priklausančias patalpas Vilniaus senamiestyje, rašo „Lietuvos žinios“.LŠDPS jau kurį laiką drasko nesutarimai. Naujoji LŠDPS taryba kaltina A.Bružą organizacijos turto švaistymu, jo naudojimu savoms reikmėms. Teigiama, esą dėl A.Bružo veiklos virš profsąjungos kybo 4 mln. litų skola.

Pedagogai dėl planuojamų protesto akcijų ketina apsispręsti rugsėjo 20-ąją, sako laikinasis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas. Tuo metu švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė mažais atlyginimais nepatenkintiems mokytojams žada juos pakelti nuo sausio. Šiemet pedagogai gali didesnio atlygio tikėtis tik tuomet, jei savivaldybės turės sutaupytų lėšų, praneša "Lrt.lt".Anot E. Jesino, šiuo metu mokytojai jaučia įtampą ir yra pasiruošę rengti mitingus.

Laikinasis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas tvirtina, kad galutinai pedagogai dėl planuojamų protesto akcijų ketina apsispręsti rugsėjo 20-ąją, praneša Lietuvos radijas. Anot E. Jesino, šiuo metu mokytojai jaučia įtampą ir yra pasiruošę rengti mitingus. „Padėtis – įtempta. Mokytojai, ilgai ir kantriai laukę padidintų algų, šiuo metu jaučiasi apgauti, užgauti ir paniekinti. Jie laukia tik profsąjungos ženklo.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) dabar rūpi ne mokytojų algos, rašo "Lietuvos rytas". Mokytojai kol kas negaus žadėtų didesnių atlyginimų. Bet švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė, atrodo, gali būti rami dėl pedagogų grasinimų rengti naujas protesto akcijas. Tokius piketus prie ministerijos rūmų jau rengusiai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) dabar rūpi ne mokytojų algos. Čia vyksta nuožmi kova dėl organizacijos turto likučių.

Nuo rugsėjo mokytojai negaus švietimo ir mokslo ministrės žadėtų didesnių atlyginimų. Apie 100 litų bus pridedama tik klasės vadovams. Pasipiktinę pedagogai neatmeta galimybės didesnių algų reikalauti protesto akcijomis.Naujiems mokslo metams besirengiantys pedagogai ir toliau turės tenkintis vienu mažiausiai šalyje uždirbančių darbuotojų statusu, praneša LTV naujienų tarnyba.