Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderio, premjero Andriaus Kubiliaus, parengtą ir socialiniams partneriams brukamą susitarimą pasirašo tik tos profsąjungos, kurioms skiriama pinigų.
Vyriausybei trimituojant apie pasirašomą nacionalinį susitarimą, opozicijai iš jo atvirai šaipantis, pramonininkams ir kai kuriems verslininkams kartais džiūgaujant dalis profsąjungų veikėjų teigia, kad valdžia jų kolegas tiesiog papirko.
Susitarimas ne visai nacionalinis?
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas „Balsas.lt savaitei“ teigė, kad pasirašomas nacionalinis susitarimas buvęs aptariamas beveik slapta ir ne visi turėjo galimybę dalyvauti jį formuojant.
„Mes dar sausio, vasario mėnesį siūlėme alternatyvias taupymo schemas toms, kurias pasirinko vyriausybė. Deja, niekas į tai neketino atsižvelgti ir jokio dėmesio į mūsų viešus siūlymus atkreipta nebuvo,“ – tikina jis.
NPPSS vadovas V. Bakas teigia, kad vadinamasis susitarimas kuria valdžios vertikalę ir gali būti naudingiausias oligarchams. Kartu jis perspėja, kad tokia politika provokuoja neramumus ir erzina žmones.
„Pagaliau vieną dieną net nežinosime, kas žmones išvedė į gatves“, – įspėja V. Bakas.
Vienas iš Švietimo darbuotojų profsąjungos lyderių Eugenijus Jesinas taip pat mano, jog nacionalinis susitarimas yra diskredituotas. Jis tikina, kad vyriausybė tiesiog įtraukė į susitarimą atrinktas ir lojalias profsąjungas.
Kaip teigia E. Jesinas, susitarime taip pat dalyvaujantys Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos (LŠMPSF) vadovai Rūta Osipavičiūtė ir Audrius Jurgelevičius yra realiai neveikiančios „geltonosios profsąjungos“ atstovai, kurių jis jau seniai nelaikąs atstovaujančiais pedagogams.
A. Kubiliaus pastabas apie profsąjungų konkurenciją jis vadina absurdiškomis.
Saikingieji: mums moka ne už tai
Susitarimą toliau derinantys profsąjungų lyderiai nelinkę sutikti su pateikiamais kaltinimais.
Darbo federacijos pirmininkas Vidas Puskepalis teigia, jog finansavimas profsąjungoms gautas 5 metams dar valdant buvusiai valdžiai ir dėl to nėra prisiimta jokių politinių įsipareigojimų.
„Jei ponas Jesinas, ponas Bakas ar kiti pašnekovai žino apie kažkokius gautus pinigus, tegul ateina ir pasako mums į akis – aš labai laukiu. Tai, kad vykdome projektinę veiklą, kuri visai nėra susijusi su profsąjungų veikla, – kitas klausimas. Tegul šie ponai nepainioja skirtingų dalykų,“ – atkerta V. Puskepalis.
Iš valstybės biudžeto gautus pinigus jis vadina projektiniu finansavimu.
****
Premjeras A. Kubilius, siekiantis paskelbti naciją susitarus dėl pinigų ir ateities, neseniai pareiškė, jog valstybės nefinansuojamų profsąjungų protestai, vykę prie įvairių ministerijų, yra tik įvairių profesinių susivienijimų konkurencijos išraiška.
TIK FAKTAI
Valstybės kontrolės finansinio audito išvadose 2009 m. gegužės 29 dieną skelbiama, jog pasinaudodama programa „Užimtumo didinimas“, „Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007 – 2011 metams programa, pernai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija įsteigė 33 etatus, kuriems išlaikyti valdžia skyrė beveik pusę milijono (416 tūkst. Lt): „Solidarumo“ 22 etatams išlaikyti – 190 tūkst. Lt, Lietuvos darbo federacijos 17 etatų – 200 tūkst. Lt.
Trišalėje vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų taryboje dalyvaujančios minėtos organizacijos kasmet gauna 1,7 mln. Lt. Jie skiriami pagal Vyriausybės patvirtintą „Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo programą 2007–2011 metams“. Taupymo programos, kurias vykdo su krize kovojanti Andriaus Kubiliaus vyriausybė, šių lėšų nepalietė.
Aktyvių mamų sambūris pareiškė, jog toliau derėtis dėl Nacionalinio susitarimo atsisako, kadangi Vyriausybė neatsižvelgia į šalies prezidentės įvardintą proporcingumo reikalavimą. Be to, derybose nėra pasiūlyta jokių alternatyvių galimybių – deramasi tik dėl vieno ir to paties varianto, teigė Aktyvių mamų sambūrio atstovės.
