eugenijus gentvilas

Trečiadienį parlamentarai vėl grįš į Seimo posėdžių salę ir kibs į darbus. Nors didžiosios reformos nustumtos į rudens darbotvarkę, pavasarį darbų valdžiai nepristigs. Nors didžiąją dalį jėgų valdantieji tikina skirsiantys kovai su pandemija, parlamentarai spręs ir su koronavirusu nesusijusius klausimus, tarp jų – daug diskusijų sukėlusį partnerystės įteisinimą. Trečiadienį Seimas renkasi į pavasario sesiją.

Pavasarį Seime gali gimti nauja frakcija. Remigijus Žemaitaitis tikina, kad prie naujos frakcijos prisijungti gali ir valdančiųjų elgesiu nepatenkinti koalicijai priklausantys Seimo nariai. Eugenijus Gentvilas tokius kolegos parlamentaro teiginius vadina kliedesiais ir abejoja, ar R. Žemaitaitis pajėgtų suvaldyti iš skirtingų politinių jėgų susirinkusius Seimo narius.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas penktadienį ryte paskelbė, kad jam atlikto Covid-19 testo rezultatas neigiamas. Apie neigiamą testo rezultatą Seimo narys pranešė savo „Facebook“ paskyroje. Seimo nariui koronaviruso tyrimas atliktas po to, kai ketvirtadienį paaiškėjo, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užsikrėtė koronavirusu. Ji pati sakė viruso simptomų nejaučianti. „Deja, šįkart COVID-19 testas teigiamas.

Vienintelė kandidatė į Seimo pirmininkes yra Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ar ji taps Seimo vadove, parlamentarai spręs slaptu balsavimu penktadienio vakarą. V. Čmilytė-Nielsen į parlamento vadoves pasiūlyta pagal centro dešinės koalicijos susitarimą. Vienintelė kandidatė V. Čmilytės kandidatūrą į Seimo pirmininkes Seimui pateikė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, surinkęs 65 Seimo narių parašus. Ji – vienintelė kandidatė.

Seime pasirodžius liberalo, Seimo vicepirmininko Jono Liesio ir kitų parlamentarų bandymams buvusiems Seimo nariams ir premjerams įteisinti valstybines rentas ir jiems nedirbant ketverius metus mokėti pinigus iš valstybės kišenės, o premjerams – net iki gyvos galvos, pasipylė kritikos banga. Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė, kad nepalaiko savo bendrapartiečio J. Liesio pasiūlymo.

Pasipriešinus opozicijai, ketvirtadienį Seime įstrigo įstatymo pataisa dėl naujo Muitinės departamento generalinio direktoriaus skyrimo tvarkos. Opozicijos atstovams nesiregistravus, pritrūko būtino minimalaus 71 balso, reikalingo per priėmimo procedūrą. Pagal valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą, Muitinės departamento generalinis direktorius būtų skiriamas ir atleidžiamas Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka, tai yra Vyriausybės.

Mažesnis aktyvumas kaimiškuose rajonuose byloja, kad valdžios siekis pelnyti rinkėjų pasitikėjimą vienkartinėmis išmokomis nepasiteisino, sako vienas Liberalų sąjūdžio lyderių Eugenijus Gentvilas. Jis sako besitikintis, kad Liberalų sąjūdis Seimo rinkimuose iškovos iki dešimtadalio rinkėjų balsų. „Spėju, 8,5-10,5 proc.

Visur ir visada yra pasirinkimas. Užstoti skriaudžiamą ar praeiti pro šalį. Pulti ant kelių melsti malonės ar stovėti išdidžiai. Žaisti diplomatinius žaidimus ar pasakyti – tu ne prezidentas, mums ne pakeliui. Siekti užsidirbti kuo daugiau, ar pareikšti – tai pinigai, ant kurių laikosi kruvinas Baltarusijos režimas.  Atrodo, Lietuva ir vėl renkasi malonią dirbtinę šypseną. Siūlo derybas tarp Baltarusijos valdžios ir opozicijos.

Seimas po svarstymo pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, kurios įteisina valstybines vaistines. Už pataisas balsavo 61 Seimo nariai, prieš – 48, o susilaikė 7.     Pataisų priėmimas vyks rudenį arba vasarą, jeigu Seimas rinksis į nenumatytus posėdžius.  Jei Farmacijos įstatymo pataisos būtų priimtos, tokios vaistinės būtų vadinamos ligoninės vaistinėmis ir vaistai jose būtų parduodami ne tik tose ligoninėse besigydantiems, bet ir kitiems gyventojams.

Seimas tarė galutinį žodį dėl Lukiškių aikštės statuso. Kilus aršioms diskusijoms dėl aikštėje įrengto paplūdimio, parlamentarai nusprendė, kad aikštėje turėtų iškilti memorialas Vyčiui. Vis dėlto Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad šis Seimo sprendimas savivaldybės neįpareigoja panaikinti naujos poilsio vietos.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio taryba šeštadienį baigė reitinguoti kandidatus į Seimą ir patvirtino jų sąrašą. Jo viršuje atsidūrė partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Neringos savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Andrius Bagdonas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dešimtuke toliau rikiuojasi Seimo narys, olimpinis čempionas Virgilijus Alekna, penktoje vietoje – Trakų rajono merė Edita Rudelienė.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius atrodo nepajudinamas kaip uola, bet koks skandalas jam - tarsi vanduo nuo žąsies. O valstiečių lyderiai nieko nepaisydami mūru stoja už ministrą, nesvarbu kas benutiktų. Tad kodėl premjeras Saulius Skvernelis taip gina savo ministrą? Ekspertai tvirtina, kad šaknys slypi kur kas giliau nei asfaltuojamas keliukas, vedantis į premjero namus.

Daugelis Lietuvos gyventojų matė dokumentą, kuriuo prieš lygiai 30 metų atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė – Kovo 11-osios aktą. Tačiau nedaugelis žino, kaip ir kada užgimė dokumento tekstas, kokie sunkumai kilo jo rengėjams, kaip deputatams teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio dokumente ir kad Akto versijos yra net dvi. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Kovo 11-osios akto kūrimo ir pasirašymo užkulisiais.

Bus ar nebus – skils ar liks kartu kaip ištikimi bendražygiai valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis. Ne tik pikti liežuviai ne vienerius metus plakė, kad šie politikai neišvengiamai pasuks skirtingais keliais. Tokios kalbos vis aštrėja artėjant Seimo rinkimams ir S. Skverneliui viešojoje erdvėje kritikuojant valstiečius ar net registruojant naujos partijos prekės ženklą.

Prezidentas Gitanas Nausėda viešai kirto skandaluose linksniuojamam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui. Prezidentas pareiškė, kad Lenkų rinkimų akcijos deleguotas ministras Narkevičius įdarbino mažiausiai dvidešimt savo partiečių ir su jais susijusių žmonių ministerijai pavaldžiose įmonėse. Pats Narkevičius tikina, kad prezidentas yra klaidinamas, o jo pateikta informacija esą visiškai neatitinka tikrovės.

Vienas svarbiausių 2020 m. politinių įvykių Lietuvoje yra spalį vykstantys Seimo rinkimai. Kartu tai ir viena didžiausių šių metų politinių intrigų – kas šaus pergalės šampaną ir užsitikrins valdžią artimiausiems ketveriems metams, o kam teks nuryti skaudų pralaimėjimo kartėlį. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė paklausti dabartinių Seimo narių, kam jie prognozuoja pergalę artėjančiuose rinkimuose.

Garsiau ar tyliau girdimi vidiniai konfliktai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) lydi nuo pat pergalės 2016 m. Seimo rinkimuose. Premjeras Saulius Skvernelis nesutarimus su partijos lyderiu Ramūnu Karbauskiu vadina tik išsiskiriančiomis nuomonėmis, tačiau pripažįsta, kad tai turi neigiamos įtakos šių politikų ir visos partijos reitingams.

Seimas galutinai pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlomoms papildomoms priemonėms į Lietuvą neįleisti Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros. 105 Seimo nariai balsavo už, 9 susilaikė. Nuo kitų metų sausio 1 d. įmonės negaus leidimų elektros importui iš Baltarusijos. Be to, vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai nustačius, kad importuotojas kelia grėsmę šalies saugumui, bus stabdoma jo licencija.

Laikas iki Astravo atominės elektrinės (AE) starto pamažu senka. Lietuva imasi priemonių, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į mūsų rinką. Planuojama, kad elektrinė veiklą pradės jau kitąmet, o Lietuvą tebesaisto elektros jungtys su Baltarusija, be to, mūsų tikslas įgyvendinti sinchronizaciją su Vakarų Europa bus įgyvendintas ne anksčiau nei 2025-aisiais.

Antradienį Seimui palaiminus daug batalijų sukėlusias įstatymo pataisas, kuriomis odontologų licencijavimo funkcija perduodama Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, odontologai netvėrė pykčiu ir įspėjo, kad toks sprendimas turės pasekmių ne tik odontologijai ir medicinai apskritai, bet ir visai visuomenei.

Prezidento Gitano Nausėdos kantrybė baigėsi: davęs laiko Jaroslavui Narkevičiui išsispręsti problemas, šiandien jis pareiškė, kad terminas baigėsi ir ministras privalo trauktis iš posto. Tačiau nei Narkevičiui, nei už jį mūru stojantiems „valstiečiams“ Prezidento patarėjo žodžiai įspūdžio nepadarė. Valdantieji tvirtina, kad prieš Lenkų rinkimų akciją vykdomas organizuotas puolimas.

Ambicijų kare tarp Ramūno Karbauskio ir Viktoro Pranckiečio pabaigos nematyti. Šį kartą jie susikibo dėl atsilaisvinusios Seimo vicepirmininko vietos. Vos iš posto sugebėję išmesti Remigijų Žemaitaitį valstiečiai į jo vietą siūlo buvusių tvarkiečių atstovą, nors šie visą laiką dievagojosi postų nenorintys. V. Pranckietis nusileisti neketina ir toliau tvirtina naujo pavaduotojo neskirsiantis.

Premjeras Saulius Skvernelis sako tikintis, kad Seimui pavyks grįžti prie įprasto darbo režimo ir priimti reikiamus sprendimus, priešingu atveju neatmestų pirmalaikių Seimo rinkimų galimybės. „Aš vis dar tikiu, kad Seime galime rasti racionalaus darbo pagrindus ir partijų lyderiai tą gali užtikrinti.

Nors renovacijos mastai pastaraisiais metais lėtėja, politikai žada – namų atnaujinimas dar tikrai nesibaigs. Ir nors valdžia žada gyventojams finansines paskatas renovuoti namus, yra ir kitas kelias – bausti namų neatnaujinančius gyventojus. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pastebi, kad anksčiau per metus buvo renovuojama apie 500 namų, o pastaraisiais metais šis skaičius sumažėjo ir per metus atnaujinama po kelis šimtus namų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas siekia neleisti komiteto nariams viešai komentuoti tyrimo dėl parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su Rusija, kol jis nebus baigtas. Komiteto vadovas remiasi Seimo tyrimo komisijų veiklą reglamentuojančiu įstatymu, kad po kiekvieno komisijos posėdžio suderintą pranešimą raštu arba žodžiu gali pateikti tik jos vadovas arba įgaliotas narys.

Lipdyta ir perlipdyta valdančioji koalicija vėl turi naujus partnerius – nuo R. Žemaitaičio pabėgusius ir savo frakciją įkūrusius buvusius „tvarkiečius“. Keturios frakcijos suraitė parašus po „tarpfrakciniu“ susitarimu, kuris, beje, niekuo nesiskiria nuo ankstesnių sutarčių. Naujoji frakcija su V. Kamblevičiumi priešakyje ir toliau atkakliai tvirtina postų nenorintys, tik… niekas tuo netiki.

Korupcijos byloje įtariamaisiais tapusių teisėjų atleisti Seimas neskuba. Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino likimą parlamentarai veiningai atidėjo rudeniui. Politikai bijo, kad jų posėdyje nepasirodžius pačiam teisėjui ar jo advokatams šie vėliau Parlamentą, o gal ir Lietuvą Starsbūre užverstų skundais. Apie tai, kad Lietuva gali būti apskųsta dėl žmogaus teisių pažeidimų, Seimo nariams dėstė ir kito įtariamuoju tapusio teisėjo – Egidijaus Laužiko advokatas.

Virginijus Sinkevičius jau gali būti ramus dėl karjeros Briuselyje – Seimas pritarė, kad ministras savo portfelį iškeistų į eurokomisaro portfelį. Sinkevičius greičiusiai bus jauniausias komisaras Europos Komisijos istorijoje. Tad opozicija piktinasi, kad siunčiamas toks nepatyręs politikas. Tačiau valdantieji sako, kad metas ir jaunimui patikėti ne tik įtakingas bei dosniai apmokamas pareigas.

Seimas iš naujo patvirtino Sauliaus Skvernelio Vyriausybę. Tiesa, opozicija tikina, kad ji neteisėta ir kreipsis į Konstitucinį Teismą. Dalis politikų įsitikinę, kad, pakeitus tris ministrus, Seimas turėjo iš naujo tvirtinti ir Vyriausybės programą. Skvernelis su Karbauskiu atremia, kad elgiasi pagal įstatymus. Vienas svarbiausių uždavinių iš neoficialių atostogų keletui dienų susirinkusiam parlamentui – iš naujo patvirtinti Vyriausybę, kad ji galėtų vėl dirbti kaip nuolatinė, o ne laikinoji.

Opoziciniai liberalai siūlo šių metų spalį rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Liberalų sąjūdžio lyderiai Eugenijus Gentvilas ir Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus 2019 metų spalio 9 dieną. Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad naujos valdančiosios koalicijos formavimas parodė, jog likusius pusantrų metų iki eilinių parlamento rinkimų valdantieji neturės galimybių imtis būtinų reformų.

Kai kur pasaulyje taikomą praktiką prekybos vietose nedemonstruoti tabako gaminių siūloma pritaikyti ir Lietuvoje. Seimo nariai ir tabako gamintojai pažymi, kad toks apribojimas gali neigiamai atsiliepti smulkioms parduotuvėms, o rūkaliai rūpinasi, kad pirkdami cigaretes jausis nejaukiai.

Seimas ruošia apynasrį taksistus iš rinkos stumiantiems pavėžėjams. Juos rengiamasi priversti registruotis ir mokėti didesnius mokesčius. Pavėžėjai įtariami slepiantys nuo mokesčių inspektorių uždirbamas sumas, tad jiems ketinama iš viso uždrausti priimti grynuosius. Rūta pavėžėja dirba jau metus. Jauna moteris pasakoja, kad šiuo metu tai pagrindinis jos pajamų šaltinis, kurį galima puikiai priderinti prie savo reikalų.

Už suteiktas pavėžėjų paslaugas ateityje siūloma neleisti klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip siekiama sumažinti šešėlį pavėžėjų rinkoje, nes taksi vairuotojams šis draudimas negaliotų. Tokiai idėjai šią savaitę pritarė parlamentinis Ekonomikos komitetas ir dabar svarstymai persikels į plenarinius posėdžius.

Paramą jaunoms šeimoms pirmajam būstui regionuose nuo liepos galės teikti ne tik valstybė, bet ir savivaldybės bei pelno siekiančios įmonės. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas: už balsavo 96 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė 8. Premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad didinant paramą jaunoms šeimoms siekiama pakeisti kelis esminius dalykus. „Sudaryti žmonėms galimybes šalyje dirbti ir gyventi.

Kandidatams į prezidentus teks plėšytis dėl kiekvieno balso. Po to kai Ingrida Šimonytė pirmajame rinkimų ture įveikė Gitaną Nausėdą tik 3000 balsų skirtumu, sociologai pradėjo spėlioti, už ką balsuos lietuviai, kurių palaikyti kandidatai iš rinkimų kovos jau pasitraukė. Visų akys krypsta į „valstiečių“ rinkėjus, kurie gali ir nuspręsti, kam atiteks prezidentūra. Premjeras Saulius Skvernelis išvardijo, pagal ką rinksis, už ką balsuoti antrame ture.

Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigia, kad Lietuvai šiuo atveju reikia kitokio prezidento nei kadenciją baigianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Klaipėdoje sekmadienį balsavęs politikas sako, kad naujajam šalies vadovui reikės sutaikyti politinę bendruomenę.

 Po „valstiečių“ deleguoto premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų apie galimą naują valdančiąją koaliciją po prezidento rinkimų, kitų Seime esančių partijų atstovai svarsto įvairius scenarijus, bet dalis politikų ministro pirmininko žodžiuose įžvelgia manipuliavimą rinkėjais. Taip jie reagavo į S. Skvernelio pareiškimą, kad nelaimėjęs prezidento rinkimų jis gali pasitraukti iš premjero pareigų, o parlamente gali susiformuoti nauja koalicija.

Naują lyderį Liberalų sąjūdis šį rugsėjį rinks visuotiniuose slaptuose rinkimuose, šeštadienį nusprendė partijos valdyba. Partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas BNS sakė, kad jis pats nekeičia pozicijos ir neketina siekti toliau vadovauti liberalams. „Patvirtinta partijos pirmininko rinkimų tvarka: pakeitėme įstatus, juose dabar numatyta, kad pirmininkas renkamas visuotiniu slaptu balsavimu“, – teigė politikas.

Rinkti savo miesto valdžią prie urnų rinkosi ir buvę, ir pareigas dar einantys valstybės vadovai, ir tokiais jau siekiantys tapti. Politikai prie balsadėžių dalinasi savo spėlionėmis ir norais. Kol vienų partijų vedliai kukliai viliasi bent pakartoti praėjusių savivaldos rinkimų rezultatus, kiti gi jau garsiai svajoja apie pergalę. Premjeras Saulius Skvernelis, siekiantis postą Vyriausybėje išmainyti į postą Prezidentūroje, į Vilniaus rajone esančią Platiniškių apylinkę ateina su žmona Silvija.

Lietuviai toliau klimpsta į energetinį skurdą. Beveik trečdalis Lietuvos taupo ir gyvena šaltame būste, o kompensacijų sulaukia daugiausia tik pensininkai ir bedarbiai. Toliau brangstant elektrai, dujoms ir šildymui, valdantieji jau svarsto kompensacijas mokėti už visas komunalines paslaugas ir elektrą. Daugiabutyje sostinės Šeškinės rajone su žmona gyvenantis aštuoniasdešimtmetis senjoras Anatolijus nesupranta, kodėl per mėnesį tenka mokėti už šildymą net 55 eurus, nors radiatoriai vos šilti.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje penktadienį liudyti stojo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, parlamentaras Eugenijus Gentvilas. E. Gentvilas sakė R. Kurlianskį pažįstantis nuo 2001 m., kai meravo Klaipėdos miestui. Seimo narys sakė negalintis apibrėžti R. Kurlianskio pareigų, tačiau žinojo, kad jis dirbo su vienu didžiausių koncernų „MG Baltic“. „Vėliau su R. Kurlianskiu esu ranką paspaudęs 2012 m. spalio mėnesį „Neringos“ restorane.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas sako, kad po savivaldos rinkimų inicijuos liberalių jėgų vienijimąsi. Penktadienį Žinių radijui jis teigė prognozuojantis gerus rezultatus Liberalų sąjūdžiui – aštuonis merų postus savivaldybėse ir 170 mandatų savivaldybių tarybose. Tad po rinkimų sąjūdis, anot jo pirmininko, gali tapti liberalių jėgų konsolidacijos branduoliu.

Ketvirtadienį nuskambėjęs premjero Sauliaus Skvernelio apsisprendimas dalyvauti prezidento rinkimuose jo politinių konkurentų nenustebino, jų teigimu – premjeras jau ilgai ir sistemingai elgėsi tarsi ruoštųsi kandidatuoti. Vienintelis konkurentams kylantis klausimas – kaip tai atsilieps Vyriausybės darbui. Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Keisdamas ministrus premjeras Saulius Skvernelis bando išprovokuoti savo atstatydinimą taip bandydamas pasitraukti į prezidento rinkimų kampaniją, teigia opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas. „Premjeras stiprina konfrontaciją su prezidente ir norėtų pakartoti savo salto, ką darė pasitraukdamas iš vidaus reikalų ministro posto ir užsitikrindamas sau tolesnes karjeros galimybes. Ar toks jo matymas pagrįstas, aš nesu tikras“, – BNS sakė liberalų lyderis.

Trečią savaitę besitęsiant pedagogų streikui dėl didesnių algų, Vyriausybė siūlo dėl mokytojų atlyginimo kėlimo pasirašyti politinių partijų susitarimą. Nors dauguma politinių partijų linkusios palaikyti tokią idėją, socialdemokratai abejoja, iš kur valstybės biudžete atsiras pinigų didesnėms algoms. Tuo metu viešųjų ryšių specialistai mano, kad pedagogų streikais puikiai pasinaudos opozicija.  Siūloma, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.

Liberalų sąjūdžio Etikos ir skaidrumo komisijai nusprendus, kad partijos valdyba neviršijo įgaliojimų panaikindama sostinės skyriaus sprendimą savivaldos rinkimuose dalyvauti ne su partijos, o rinkimų komiteto sąrašu, liberalsąjūdiečių lyderis Eugenijus Gentvilas pranešė apie Vilniaus skyriaus laukiančią pertvarką. „Vilniaus skyrius bus reorganizuojamas“, – BNS pirmadienį sakė Liberalų sąjūdžio vadovas. „Vilniaus skyrius pažeidė partijos valdybos sprendimus, t.y., ir įstatus.

Seimas antradienį ėmėsi pataisų dėl nemokamo Registrų centro duomenų teikimo žurnalistams. Vyriausybės parengtos pataisos siūlo, kad žurnalistai turėtų teisę neatlygintai gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų, pasirašius atitinkamas sutartis.

Pirmadienio pavakarę keli šimtai žmonių sostinėje susirinko į mitingą prie Vyriausybės rūmų, reikalaudami nevaržyti žiniasklaidos laisvės ir atverti žurnalistams Registrų centro duomenis. Lietuvos liberalaus jaunimo organizuotoje protesto akcijoje taip pat skambėjo raginimai valdantiesiems politikams nesikišti į nacionalinio transliuotojo LRT valdymą, buvo smerkiamas sprendimas sunaikinti žiniasklaidos reikalautą pateikti praėjusios savaitės Vyriausybės pasitarimo garso įrašą.