eugenijus gentvilas

Valdantysis Liberalų sąjūdis koalicijos partnerius konservatorius ragina grįžti prie susitarimo dėl užsienio politikos dar iki Seimo rudens sesijos, paaštrėjus Baltarusijos klausimui. „Savivaldybių tarybas ir merus išrinkome prieš pusmetį. Suprantu, kad visus einamuosius reikalus sujaukė birželį užgriuvusi parlamentinė krizė, vis dėlto ir ji baigėsi.

Valdančiosios koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime atstovai šią šios savaitės pabaigoje planuoja registruoti parlamente svarstomai mokesčių pertvarkai skirtus įstatymų projektus, susijusius su turto bei taršos apmokestinimu, sako frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.  „Manau, kad jau šios savaitės pabaigoje bus ne tik išsakyta pozicija, bet ir registruoti įstatymų projektai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis šią savaitę po nepavykusio balsavimo dėl priešlaikinių rinkimų atsiprašė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo ir taip, greičiausiai, bandė normalizuoti ne tik tarpasmeninius santykius, bet ir padėtį valdančiojoje koalicijoje. E. Gentvilas sako, kad laiko tai išspręsta problema.

Visuomenė liko labai nustebusi, kai premjerė Ingrida Šimonytė, jau ne kartą gynusi savo ministrus, net ir po čekių skandalo pareiškė pasitikinti švietimo ministre, o po kelių dienų su Gabrieliumi Landsbergiu išplatino laišką, kuriame teigia, esą ministrė buvo sudeginta ant sakralinio laužo. Rinkėjai ėmė stebėtis, kur dingo konservatorių žadėti aukšti moralės standartai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Daugiau nei pusšimtis žmonių susirinko į piketą po Seimo langais – jie baiminasi, kad Laisvės partija su partneriais gali iš anksto nepranešę į Seimo darbotvarkę įtraukti civilinės sąjungos projektą. Juo būtų įteisinta homoseksualų partnerystė. Piketuotojai ne tik tam nepritaria, bet ir nerimauja, kad laisviečiai jį jau stumia ir apgaulės būdu. Kad kolegos seimūnai naudoja melą, pripažįsta ir kiti Seimo nariai, ir sako, kad tai negarbinga kova dėl projekto, kuriam daugumos parlamente nėra.

Drama dėl pirmalaikių Seimo rinkimų tautos išrinktųjų kaip reikiant užkaitino kraują parlamentarams. Premjerė Šimonytė pareiškė, kad „į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo neis“, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis dalį seimūnų išvadino veidmainiais, o liberalai nebežino, ar koalicija dar išvis egzistuoja. Landsbergis kvietė Seimo frakcijas tartis dėl pirmalaikių rinkimų, tačiau jos siūlymą boikotavo.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija abejoja koalicijos partnerių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kvietimu „palaikyti politinės sistemos skaidrinimo bei perkrovimo iniciatyvą“ šaukiant pirmalaikius parlamento rinkimus. Liberalų teigimu, diskusija dėl dabartinio Seimo likimo ir priešlaikinių rinkimų perspektyvos turėtų vykti plenarinių posėdžių salėje dalyvaujant visai Tautos atstovybei, rašoma frakcijos pranešime spaudai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad nėra taip, kad visi politikai buvę savivaldybių tarybose švaistė biudžeto lėšas. Jis neturėjo aiškaus atsakymo paklaustas, ar jo vadovaujami konservatoriai vėl formuotų Vyriausybę atsistatydinus Ingridos Šimonytės kabinetui. Pirmadienį jis išplatino laišką kreipdamasis į šių partijų vadovus ir kviesdamas juos palaikyti siūlymą rugsėjį surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

Savivaldybių išmokų skandalas skandina jau visą Vyriausybę. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad prašymai čekiais pagrįsti, kaip ministrai anksčiau Kauno taryboje leido mokesčių mokėtojų pinigus per aukštas skaidrumo standartas, dėl to esą reikia keisti visą Vyriausybę, o gal net ir Seimą. Konservatoriai siūlo Seimui išankstinius rinkimus, o jei nesutiks, kels klausimą apie Vyriausybės pasitraukimą.

Vis labiau atskleidžiama savivaldos politikų lėšų naudojimo praktika gali peraugti į politinę krizę, todėl Vyriausybės pasitraukimas galimas, bet tai nereiškia pirmalaikių Seimo rinkimų, sako valdančiosios koalicijos partneriai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Šiugždinienės skandalas įgauna pagreitį. Ministrei sunkiai sekasi pasiteisinti visuomenei, kam naudojo išmokas, beveik 700 eurų per mėnesį, kai dirbo Kauno miesto savivaldybės taryboje. Šiugždinienės pateiktose ataskaitose daugiau klausimų nei atsakymų.

Viešai pasipiktinę, kad mokesčių reformą rengiantys konservatoriai nesilaiko koalicijos sutarties, Liberalų sąjūdžio atstovai pirmadienį apie reformą kalbėjosi su premjere Ingrida Šimonyte. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Ar tai ir liks tik pareiškimu, ar visgi kažko imsitės? Šimonytė sakė, kad tada laukia kažkokio raštiško kreipimosi iš jūsų. Čia ir liks tik pareiškimas.

Garsiai pristatyta ir daug šurmulio sukėlusi mokesčių reforma gali ir neišvysti dienos šviesos. O sutrukdyti jai gali net ne opozicija, o konservatorių partneriai liberalai. Po Liberalų sąjūdžio viešų pareiškimų, kad konservatoriai, neįsiklausydami į pasiūlymus, galimai pažeidžia koalicijos sutartį, premjerė Šimonytė sukvietė keletą liberalų į neviešą pasitarimą. Tačiau nusileisti premjerė neketina – esą liberalai pageidauja milijardinių pakeitimų, nors lėšų jiems nėra.

Petrui Gražuliui vėl rimtai pakvipo apkalta. Su teismo ekspertais ištyrusi vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kad Gražulis galimai balsavo už savo salės kaimyną Liną Jonauską, specialioji Seimo komisija nusprendė, kad pagrindas pradėti apkaltą yra. Gražulis tai vadina politiniu susidorojimu ir neatsimena, spaudė mygtuką, ar ne. O detektyvas tuo nesibaigia. Komisija apkaltino Andrių Palionį galimai davus melagingus parodymus ir skundžia jį prokurorams.

Savivaldybių pinigų grobstymo skandalas atėjo ir iki Vyriausybės. Buvusi Kauno miesto tarybos narė, dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė galimai neteisėtai pasisavino beveik 14 tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų. Pati ministrė aiškina, kad pinigų negrobstė, o leido juos darbo išlaidoms, tačiau išlaidų pagrįstumą įrodančių kuro čekių, sąskaitų už mobilųjį ryšį, kanceliarines prekes neturi. Opozicija reikalauja Šiugždinienės atsistatydinimo.

Gyvenime yra tik du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai. Tik klausimas, kokie tie mokesčiai bus. Nors viešojoje erdvėje daug triukšmo sukelia, kai valdančiosios koalicijos partneriai ginčijasi dėl tokių temų, kaip homoseksualų partnerystė ar narkotikų dekriminalizavimas, dėl kurių ir taip sutarė nesutarti, panašu, kad didžiausias kibirkštis įžiebia diskusijos dėl mokestinės politikos.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Parodų centro „Litexpo“ pritaikymas NATO viršūnių susitikimui, kuris sostinėje vasarą vyks tik dvi dienas, gali valstybei kainuoti apie 17 milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Didelę dalį paslaugų „Litexpo“ perka be atvirų konkursų, neskelbiamų derybų būdu, už kiek nori ir iš ko nori. Dalis verslininkų stebisi tokia valdžios praktika, esą ji švaisto pinigus, permoka, nors laiko pasiruošti renginiui buvo per akis.

Finansų ministerijos siūlomas bankų viršpelnių mokestis pasiekė Seimo salę ir įveikė pirmąjį barjerą. Konservatoriai su Lietuvos banku tikina, kad būtina apmokestinti komercinius bankus, kurių pelnai šiemet gali viršyti net milijardą eurų, sukritusių į bankų aruodus tiesiog dėl augančių palūkanų. Bankų viršpelnių neliesti siūlo liberalai ir laisviečiai. Visgi dėl 400 milijonų eurų paskirstymo dar laukia aršios rietenos.

Nuo ankstyvo ryto didžiulė sumaištis Seime – rimtai sugedus balsavimo sistemai negalėjo vykti plenarinis posėdis. Kadangi darbotvarkėje laukė žemės ūkio ministro Navicko interpeliacija, opozicija suskubo įžvelgti sąmokslo teorijas, esą valdantieji gal taip bando apsaugoti ministrą. Pasipylė ir idėjos, kaip seimūnai darbuotis galėtų be technologijų, pavyzdžiui, sugrįžti prie senovinio būdo ir balsuoti rankomis. O pusdienį pailsėję, parlamentarai į darbus sugrįžo tik popiet.

Dėl Seimo posėdžių salės sistemos gedimo ketvirtadienį sutriko parlamento darbas. Rytinis posėdis neįvyko, tikimasi, kad parlamentas darbą galės atnaujinti po pietų, tačiau Seimo nariams gali tekti balsuoti ir rankomis. „Yra nedidelis sistemos sutrikimas, nepavyksta užsiregistruoti. Technikai tvarko, siūlau šiek tiek vėliau, po dešimties minučių pradėti posėdį, tikiuosi, per tiek laiko pavyks sutvarkyti“, – prieš prasidedant posėdžiui sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo skandalistui Petrui Gražuliui ir vėl sekasi – Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs bylą, kurioje Gražulis nuteistas dėl piktnaudžiavimo, nesugebėjo priimti sprendimo. Nusprendė, kad klausimas pernelyg sudėtingas ir jį turi nagrinėti išplėstinė teisėjų kolegija. Tai reiškia, kad Gražulio galimos apkaltos reikalai nusikels į kitus metus, kai Lietuvoje vyks net treji rinkimai.

Naminė degtinė vėl bando skintis skelią į legalią rinką. Įstatymo pataisoms vyriausybė jau pritarė, dabar sprendimas – Seimo narių rankose. Ar parlamentarai leis kaimo turizmo sodybose legaliai virti stiprius alkoholinius gėrimus? Ar toks sprendimas padėtų gamintojus ištraukti iš šešėlio, naminę paversti paveldu  ir pritraukti turistų? O gal tai dar vienas būdas atsirasti legalioms girdykloms? Diskusija apie tai TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su pataisų iniciatoriumi, S...

„Naminukės“ įteisinimas skinasi kelią Vyriausybėje. Ministrų kabinetas pritarė Seimo narių siūlymui leisti naminių alkoholinių gėrimų iki 65 laipsnių gamybą. Jei įstatymo pataisas galutinai palaimins Seimas, ūkininkas kaimo turizmo sodyboje per metus galėtų pagaminti 1000 litrų samanės ar kitų tradicinių stipriųjų gėrimų, juos pardavinėti vietos turistams. Tiesa, daliai parlamentarų tokia naujovė nepatinka, neva legali „naminukė“ nugramzdins lietuvius į gilesnį alkoholizmo liūną.

Panevėžio rajono gyventojas Vaidotas pasakoja, kad pakilus palūkanoms už būsto paskolas taupo, kaip išmano. O Seimo opozicija užsimojo gyventojams sugrąžinti dalį bankams sumokėtų pinigų už rekordiškai išbrangusias būsto paskolas: už kiekvieną 1000 eurų palūkanų per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą atiduoti 200 eurų. Tokia tvarka esą galiotų metus ir valstybei kainuotų 100 milijonų eurų.

Po prezidento Gitano Nausėdos atgailos, kad jis priklausė komunistų partijai ir kaltinimų konservatoriams, kad šie artėjant rinkimams jį medžioja – patys konservatoriai į tai reaguoja ironija ir juokiasi. Premjerė apskritai pareiškė, kad tokius kaltinimus turėtų komentuoti peliukų personažai Sūrskis ir Mauzeris.

Po aršių diskusijų, kandžių replikų ir palyginimų su nacistine Vokietija, Seimas galiausiai apsisprendė griežtinti sankcijas rusams ir baltarusiams. Metams uždrausta rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, o išskirtinai rusams įvažiuoti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taip pat nebus svarstomi rusų prašymai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Kai kurie parlamentarai sako, kad visus šiuos darbus jau dabar atlieka saugumo tarnybos, o papildomi įstatymai tik skaldo visuomenę.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei dėl siūlomos mokesčių reformos kritikos strėlės skrieja jau ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių. Daugiausiai aistrų kelia užmojai keisti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Opozicija priekaištauja, esą didesnė mokesčių našta užgrius vidutiniokus, o turčiai ir toliau lobs. Valdantieji taip pat nerimauja, kad didės mokesčių našta.

Bankų solidarumo mokestis Seime kursto aistras. Politikai nesutaria, kam jį reiktų skirti – krašto gynybai ar kitoms reikmėms. Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs – bankai lobsta dėl išaugusių paskolų palūkanų, tad solidarumo įnašą esą reikėtų padalinti visiems paskolas turintiems žmonėms.

Buvęs konservatorius, lenktynes dėl Vilniaus mero kėdės pralaimėjęs, Mykolas Majauskas traukiasi iš Seimo. Majauskas parlamente savęs sako nebematantis, aiškina, kad galutinai palieka politiką ir planuoja dirbti privačiame sektoriuje. Jo vietą planuoja užimti ūkininkų protestuotuose keikiamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Atsisakau Seimo nario mandato ir grįžtu į privatų sektorių“, – sako M. Majauskas.

Šią savaitę Finansų ministerija pristatė ilgai ruoštą mokesčių reformą. Ar visi pasiūlymai Seime sulauks pakankamo palaikymo? Ar aplink Seimą ir valdančiuosius sklandantys skandalai neristabdys ne tik mokesčių reformos, bet ir kitų svarbių sprendimų priėmimo? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Liberalų sąjūdžio frakcija nepritars Vyriausybės siūlomam bankų solidarumo mokesčiui, nes tai siųstų neigiamą signalą investicijoms, teigia jos seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Ne, nepritartų (...). Visiškai skeptiškai žiūrime į šitą vadinamą solidarumo mokestį, nes tai sukuria mitą apie Lietuvą, kaip apie nesaugią šalį, kurioje turėti pelno daugiau, nei valdžia įsivaizduoja, negalima – jei tik turėsi daugiau pelno, jį apmokestins papildomai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir parlamentarė Agnė Širinskienė kibo viena kitai į atlapus. Širinskienei pradėjus feisbuke skųstis Šimonytės dėmesiu, Vyriausybės vadovė atsakė ne itin mandagiais žodžiais – esą Širinskienė maudosi šūde. „Pakviečia į Seimą juokdarius, klounus, kurie čia tyčiojasi iš mūsų visuomenės.

Seime nesibaigia parlamentinių tyrimų komisijų vajus. Gimė dar viena iniciatyva – valstiečiai siūlo aiškintis, ar tikrai Lietuvoje suvešėjęs vadinamųjų „valstybininkų“ klanas. Tiesa, valdantieji labiau nusiteikę aiškintis, kieno nurodymu žvalgyba tikrino Gitano Nausėdos rinkimų štabo narius. Vis dar gyvas ir užmojis kurti komisiją dėl pedofilija įtariamo Kristijono Bartoševičiaus. Tiesa, kol kas nė viena frakcija realių veiksmų imtis nesiryžta.

Buvęs prezidento Rolando Pakso patarėjas, ilgametis Seimo narys Remigijus Ačas nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu, 17-mečiu paaugliu. Paviešintos ir Ačo žinutės paaugliui, kuriose buvęs parlamentaras siūlo nepasiturinčiam paaugliui 100 eurų už jo aistrų tenkinimą. Pats Ačas visą istoriją vadina netiesa ir toliau gintis mėgina Aukščiausiame Teisme.

Valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio valdyba nusprendė antrajame merų rinkimų ture neremti dviejų kandidatų Vilniuje ir Klaipėdoje ir deklaravo paramą socialdemokratui Vilniaus rajone. „Priėmėme sprendimą, ko neremti. Neremti Vilniuje Artūro Zuoko ir Klaipėdoje – Arvydo Vaitkaus“, – ketvirtadienį BNS sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Visa kita paliekama skyrių ar atskirų politikų nuožiūrai.

Lietuvoje stebimas naujas reiškinys – bankinė emigracija. Vis daugiau Lietuvos gyventojų, neapsikentę augančiais komercinių bankų įkainiais, ėmė savo pinigines operacijas tvarkyti užsienyje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ siužete. Neseniai Lenkijoje banko sąskaitą atsidaręs vilnietis verslininkas Sigitas Andriūnas tvirtina, kad ryžosi bėgti nuo Lietuvoje veikiančių komercinių bankų po to, kai bankas vos nesužlugdė jo verslo.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prisipažino lemtingąjį penktadienį, kai Bartoševičius nusprendė trauktis iš Seimo, skambinusi jam į Čilę. Tai iš karto pakurstė opozicijos kalbas, jog ji ir yra ta, kuri perspėjo tuometį frakcijos narį dėl jam gresiančių kaltinimų ir galbūt paragino kuo skubiau trauktis. Pati konservatorių frakcijos seniūnė tą neigia, sako kalbėjusi tik apie Bartoševičiaus pasitraukimą, bet ne apie bylą.

Ramūnas Karbauskis reikalauja, kad nuo Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijų būtų nukabintos gėjus, lesbietes, biseksualius ir translyčius asmenis simbolizuojančios vėliavos. Esą joms ant valstybinių įstaigų pastatų ne vieta. Dėl to kviečia žmones pasirašyti specialią peticiją, kreipėsi ir į Prezidentą. Kitų politinių partijų atstovai arba pritaria Karbauskiui, arba piktinasi, kad valstiečiai taip prieš rinkimus bando gauti daugiau dėmesio.

Pensijų sistema gyventojams kelia vis daugiau klausimų. Analitikai „gyvulių ūkį“ pastebi ir kalbant apie „Sodros“ mokamas pensijas. Taip pat neramina ir kalbos apie ketinimą didinti pensinį amžių net iki 70 metų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilnietė Lijana prieš keliolika metų pradėjo kaupti pensiją II pakopoje, susiviliojusi pažadais, kad senatvėje gyvens oriai. Tačiau vėliau nusivylė.

Aistros dėl pedofilijos skandalo Seime privertė susipešti opoziciją. Saulius Skvernelis apkaltino Ramūną Karbauskį, kad šis padeda išsisukti nuo pedofilijos skandalo konservatoriamss. Dėl 4 vaikus, kaip įtariama, prievartavusio dabar jau buvusio Seimo konservatorių frakcijos nario Kristijono Bartoševičiaus veiksmų parlamento opozicija nori šaukti neeilinį posėdį, tačiau tam pasipriešino valstiečiai.

Lietuvą sukrėtė dar vienas pedofilijos skandalas. Šįkart teisėsaugos akiratyje atsidūrė mandato jau netekęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, kuris minimas ikiteisminiame tyrime prievartavus ir tvirkinus nepilnamečius. Šis skandalas kiša pagalius ir į konservatorių ratus, tačiau opozicijoje esanti parlamentarė Agnė Širinskienė tikina, kad tai nė kiek nedžiugina oponentų.

Seimo Antikorupcijos komisijos akys nukrypo į verslininkus, kurie gauna piniginę naudą iš milijoninių Taivano investicijų Lietuvoje. Parlamentarams kyla klausimų, kodėl pinigus gavusių įmonių akcininkai anksčiau tūkstančiais eurų rėmė valdančiuosius rinkimuose ir ar tai nėra politikų atsidėkojimas.

Buvusio konservatoriaus Mykolo Majausko pėdomis žingsniuoja dar vienas politikas? Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas per Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį palaikė Remigijų Žemaitaitį ir balsavo kartu su opozicija, o ne su valdančiaisiais. Tai supykdė liberalus, o virš A. Bagdono galvos susitelkė juodi debesys.

Antradienį Seimo valdantieji boikotavo pasitikėjimo balsavimą dėl Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko likimo šiose pareigose. Kai kurie Seimo nariai užsimena, kad nesutarimų priežastys gali būti įvairios, viena jų – M. Majausko keliami nepatogūs klausimai, susiję ir su verslo atstovais.

Mykolo Majausko ir konservatorių konflikto epopėja baigėsi netikėta atomazga. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galiausiai pats pasitraukė iš pareigų. Tiesa, iki tol Seimas kone pusdienį švaistė laiką nepasitikėjimo Majausku procedūrai, kurią sugalvojo Agnė Širinskienė, o valdantieji boikotavo. Kone vieną salėje dešiniųjų pusėje likusį Majauską opozicijos nariai gyrė ir liaupsino, o konservatoriai abejoja, ar atsistatydinimas prasikaltusį kolegą išgelbės nuo išmetimo ir iš frakcijos.

Parlamentas – rimtiems ginčams, santūriems pokalbiams ar skandalams bei teatrui? Kartais lietuviškas Seimas primena tikrą vaikų darželį, kuriame aistros liejasi per kraštus ir politikai laido vienas kitam įžeidimus. Bet yra dalis tokių seimūnų, kuriems aplink gali kilti nors ir tikras politinis uraganas, jie išlieka ramūs ir santūrūs, tyli. Kai kurių balsą apskritai sunku išgirsti.

Sukaktis Seime – prieš dvejus metus darbą pradėjo šios sudėties parlamentas. Po pusės kadencijos galima jau pažvelgti ir į tai, kaip sekėsi arba nesisekė, Seimo naujokams. Nors prieš rinkimus ir darbo pradžioje dauguma buvo nusiteikę ryžtingai, žadėjo įgyvendinti išsikeltus tikslus – dabar jau pripažįsta, kad ne viskas taip lengva, kaip įsivaizdavo kadencijos pradžioje.

Dirbantiems žmonėms – 5 papildomi laisvadieniai per metus sveikatinimuisi: šitokią naują Darbo kodekso pataisą Seime siūlo socialdemokratas Linas Jonauskas. Žeria statistikos skaičius, skelbiančius, kad lietuvių vidutinė gyvenimo trukmė 5 metais trumpesnė nei Europos, ir tikisi, kad per papildomus laisvadienius tautiečiai pasirūpins sveikata. Tačiau daugelis parlamentarų iš kolegos siūlymo šaiposi.