estija

Suomijos bendrovės „Olvi“ grupei priklausanti didžiausia Estijos alaus ir nealkoholinių gėrimų gamintoja „A. Le Coq“ pranešė pardavimų pajamų pernai gavusi 25,2 proc. daugiau nei užpernai – 96,5 mln. eurų. Pelnas sumenko 0,9 proc. iki 11,2 mln. eurų. Anot bendrovės pranešimo, didžiausios įtakos 2022-ųjų rodikliams turėjo padidėjusios gamybos sąnaudos, pablogėjusi galimybė apsirūpinti reikalingomis žaliavomis ir bendras neapibrėžtumas, susijęs su karu Ukrainoje.

Estijos pareigūnas pareiškė, jog Baltijos valstybių energetikos sistemas įmanoma sinchronizuoti su Vakarų Europos tinklais 2025 metų pradžioje. Pasak Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo Timo Tataro, nors Baltijos šalys yra nustačiusios 2025-ųjų pabaigą kaip terminą atsijungti nuo Rusijos kontroliuojama energetikos žiedo BRELL ir sinchronizuoti tinklus su kontinentine Europa, dabar Europos Komisijos, Latvijos ir Estijos ekspertai mano, kad šią datą galima paankstint...

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę išsiskyrė – Lietuvoje nežymiai atpigo benzinas, dyzelino kainos nesikeitė, Latvijoje – kiek pabrango abiejų rūšių degalai, o Estijoje kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas tapo Latvijoje.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė skelbti nepaprastąją padėtį šalies žemės ūkyje dėl nepalankių oro sąlygų. Sveikatos apsaugos ministrė Riina Sikkut vyriausybės spaudos konferencijoje paaiškino, kad tai nereiškia paramos priemonių įgyvendinimo, tačiau tuo siekiama palengvinti ūkininkų padėtį.

Estijos pramonės koncernas „BLRT Grupp“ pranešė 2022-aisiais gavęs 535,3 mln. eurų pardavimų pajamų – 0,5 proc. daugiau nei užpernai. 82,2 proc. šios sumos sudarė eksporto pajamos. Pagrindinės eksporto rinkos buvo Lietuva, Suomija, Latvija, Vokietija, Nyderlandai ir Norvegija. Grynasis pelnas pernai sunyko iki 0,8 mln. eurų nuo 26,9 mln. eurų 2021 metais. Investicijos praėjusiais metais buvo 60 proc. solidesnės nei užpernai – 41,5 mln. eurų.

Antradienį priešpiet gausios specialiųjų tarnybų pajėgos skubėjo į mirties keliu pramintą „Via Balticą“, mat buvo gautas automatinis pranešimas iš automobilio, jog įvyko avarija. 11 val. 41 min. Bendrasis pagalbos centras sulaukė automatinio „eCall“ pranešimo iš automobilio apie galimai įvykusį eismo įvykį. Automobilio salone niekas nekalbėjo, girdėjosi vaikų verksmas. Automatiškai nustatytas adresas – Kėdainių rajonas, Nociūnų kaimas, Vandžiogalos gatvė.

Metų (12-os mėnesių) infliacija birželį vienženkle tapo visose trijose Baltijos valstybėse. Mažiausias šis infliacijos rodiklis – Latvijoje, didžiausias – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 9,0 proc. brangesnės nei pernai birželį. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 7,9 proc., Estijos – 9,2 procento.

„Neste“ automatinių degalinių tinklo Estijoje valdytoja ir degalų didmenininkė „Neste Eesti“ 2022-aisiais pasiekė 254,8 mln. eurų apyvartą – 27,5 proc. solidesnę nei užpernai. Grynasis pelnas augo 76,8 proc. iki 2,6 mln. eurų, teigiama bendrovės pranešime. Pasak „Neste“, 2022 metais pasaulinę, įskaitant Europos, degalų rinką stipriai veikė karas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos agresorei Rusijai, o tai privertė naftos perdirbėjus atsisakyti rusiškos naftos bei pertvarkyti tiekimo grandines.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur neslepia, kad tarp NATO partnerių vyrauja aiškus suvokimas, jog visateisė Ukrainos narystė gynybiniame aljanse įmanoma tik po karo pabaigos, o iki tol Kyjivas turi būti remiamas visa įmanoma ginkluote, kad galėtų laimėti karą. Toks požiūris dažnai yra kritikuojamas, nes suteikia dar svarbesnį akstiną Vladimirui Putinui tęsti karą prieš Ukrainą.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį pakilo 0,1 procentinio punkto iki 7,4 proc., pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Praėjusio mėnesio pabaigoje Estija turėjo 49,89 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių, iš jų 10,29 tūkst. (20,6 proc. visų) buvo riboto darbingumo asmenys. Birželį užregistruota beveik 8 tūkst. naujų bedarbių – 22,9 proc. daugiau nei gegužę. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 10,39 tūkst.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 0,4 proc. mažesnė nei ankstesnį mėnesį – 3192 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu) butai Taline pabrango vidutiniškai 7,3 procento. Kainų mediana per mėnesį augo 3,5 proc., per metus – 6,3 proc. iki 3098 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 14,8 proc., per metus – 15 proc.

Estija įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas. Ji tapo pirmąja tai padariusi ne tik Baltijos, bet viso buvusio sovietinio bloko šalimi. Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis akcentuoja, kad politikai negali nukrypti nuo programinių nuostatų ir keisti pozicijos tokiais klausimais, o Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis yra įsitikinęs, kad žmogaus teisių klausimais politikai neturėtų veikti daugumos diktato principu.

Estijos kreditavimo įstaigų aktyvai per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos paaugo 0,4 proc., vien tik gegužę – 0,5 proc. iki apytikriai 38,5 mlrd. eurų, pranešė šalies centrinis bankas. Lizingo bendrovių aktyvai per metus augo 0,8 proc. iki 3,1 mlrd. eurų. Indėlių bankuose per metus sumažėjo 21 mln. eurų iki 28 mlrd. eurų. 13 proc. šios sumos sudarė užsienio klientų depozitai, jų per metus sumažėjo 101 mln. eurų.

Estija pirmoji iš Europos šalių parengė teisinę schemą, pagal kurią įšaldytą Rusijos turtą bus galima panaudoti padėti Ukrainai, ir vyriausybė artimiausiomis savaitėmis turėtų jai pritarti, rašo dienraštis „Postimees“. Tik prasidėjus karui Ukrainoje, Europos šalys Europos Komisijai pavedė parengti teisinę schemą, kuri padėtų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą padėti Ukrainai ir finansuoti jos atstatymą.

Estija įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas. Ji tapo pirmąja tai padariusi ne tik Baltijos, bet viso buvusio sovietinio bloko šalimi. Ar Lietuva paseks šiuo pavyzdžiui? Jei taip, tai kada? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 2,9 proc. mažesnė nei pernai gegužę – 426,1 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys išaugo 9,7 proc. iki 73,8 tūkst. tonų, iš jų 61,1 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) supirkimo kainos nukrito vidutiniškai 5,8 proc., bendroms supirkimo apimtims didėjus 3,1 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,9 proc.

Estija tapo pirmąja buvusio sovietinio bloko šalimi, įteisinusia tos pačios lyties santuokas. Homoseksualai tuoktis galės jau nuo kitų metų sausio 1-osios. Tai kartu atveria duris ir homoseksualų įsivaikinimui. Po šio sprendimo LGBT atstovai džiaugiasi, kad juos valstybė pagaliau mato, o jie patys tapo lygiateisiais visuomenės nariais. Annely ir Eeva yra partnerės ir kartu gyvena jau 6-erius metus. Tačiau jos savo romantinių santykių Estijoje įteisinti negalėjo – bent jau iki šiol.

Visų trijų Baltijos šalių pramonės produkcijos gamintojai praėjusį mėnesį toliau mažino kainas, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai ją atpigino vidutiniškai 2,3 proc., Latvijos – 1,2 proc., Estijos – 0,3 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų geguže) Lietuvos gamintojai produkcijos kainas sumažino vidutiniškai 5,6 proc.

Estijos parlamentas antradienį priėmė įstatymą, kuris nuo kitų metų sausio suteiks galimybę dviem pilnamečiams asmenims sudaryti santuoką, nepriklausomai nuo jų lyties. Estija tapo pirmąja Baltijos šalimi, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas. Iš viso 55 parlamentarai balsavo už vyriausybės inicijuoto Šeimos teisės įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pataisų įstatymo projekto priėmimą, o 34 parlamentarai buvo prieš.

Pirmadienį prasidėjus neeilinei Rygikogo sesijai, partijos „Isamaa“ pirmininkas Urmas Reinsalu pateikė opozicinių „Isamaa“, Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) ir Centro partijos parlamento narių pasirašytą nepasitikėjimo ministre pirmininke Kaja Kallas votumo projektą. „Gana neįprasta, kad toks balsavimas inicijuojamas praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai vyriausybė pradėjo eiti pareigas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai dažniausiai kasdienėms reikmėms išleidžia nuo 11 iki 20 eurų per dieną, rodo naujausia apklausa. Anot jos, maždaug kas penktas gyventojas išleidžia nuo 11 iki 20 eurų – 19 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 20 proc. Latvijoje ir 18 proc. Estijoje, rodo „Citadelės“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Lietuvių ir estų dienos biudžetas dažniau nei latvių yra 21–30 eurų: Lietuvoje tokį atsakymą rinkosi 13 proc.

Estijos Reformų partijos visuotinėje asamblėjoje premjerė ir partijos pirmininkė Kaja Kallas sekmadienį sakė, kad rinkėjai suteikė mandatą ateinantiems ketveriems metams liberalioms partijoms, kurios vertina tarptautinį bendradarbiavimą.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna penktadienį pasinaudojo Magnitskio įstatymu ir į Estiją uždraudė atvykti 58 asmenims, įskaitant Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą patriarchą Kirilą ir devynis asmenis, kurie persekiojo ir įkalino žmogaus teisių gynėją Vladimirą Kara-Murzą. M. Tsahkna sakė, kad šiems asmenims uždrausta atvykti, nes jie prisideda prie sunkių žmogaus teisių pažeidimų arba yra jų bendrininkai.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 11,7 proc. brangesnės nei pernai gegužę. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 12,1 proc., Estijos – 11,3 procento.

Energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, jog Lenkijos energetikos instituto atliktos studijos dėl greitesnio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa preliminarios išvados yra „pakankamai optimistinės“, tačiau dėl to diskutuojant su Latvija ir Estija „ypatingų teigiamų poslinkių“ nėra. Pasak jo, nepaisant birželio pradžioje partneriams pristatytų studijos rezultatų, nuomonės tarp Baltijos šalių lieka skirtingos.

Taline antradienio vakarą prasidėjo Estijos, Latvijos ir Lietuvos LGBTIQ kultūros ir solidarumo festivalis „Baltic Pride“. Šių metų šūkis – „Vienas už visus ir visi už lygybę“, kuris taip pat iliustruoja ir pabrėžia su santuokų lygybe susijusias temas.

 Lietuva su Latvija ir Estija tarptautinėje „Expo 2025“ parodoje Osakoje, Japonijoje, planuoja bendrą Baltijos šalių paviljono koncepciją. „Formuluojant tiek bendrus, tiek individualius Baltijos šalių dalyvavimo parodoje tikslus ir uždavinius bus atsižvelgiama į geopolitinį, ekonominį ir kultūrinį Baltijos šalių ir Japonijos bendradarbiavimo potencialą.

Estijos valstybinė elektros ir dujų perdavimo tinklų operatorė „Elering“ pranešė per praėjusius metus uždirbusi 17,4 mln. eurų grynojo pelno – 3,4 karto daugiau nei 2021-aisiais. Veiklos pajamos augo 91 proc. iki 398,1 mln. eurų, o veiklos išlaidos – 90 proc. iki 378,2 mln. eurų. Vienintelės akcininkės atstovas – energetikos ir klimato ministras Kristenas Michalis – patvirtino sprendimą išmokėti valstybei 13,5 mln. eurų dividendų.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Estija sukūrė palyginamosiomis kainomis 3,2 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Per pirmus tris šių metų mėnesius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 8,7 mlrd. eurų. Statistikos departamento analitikas Robertas Muurseppas pabrėžė, jog galiojusiomis kainomis sausio-kovo BVP buvo 9,3 proc.

Estijos statybos bendrovių per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje ir užsienyje atliktų darbų vertė – palyginamosiomis kainomis 11 proc. kuklesnė nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Pranešime pažymima, jog toks rezultatas atspindi rinką smukdantį kainų šuolį, palūkanų augimą bei vartotojų pasitikėjimo kritimą. Šiemet sausį-kovą atlikta darbų už 803 mln. eurų. Pastatų pastatyta už 594 mln. eurų, kitokių statinių ir inžinerinių įrengimų – už 209 mln.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 6 proc. didesnė nei pernai balandį – 452,1 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys išaugo 7 proc. iki 71,6 tūkst. tonų, iš jų 59,2 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) supirkimo kainos nukrito vidutiniškai 5,2 proc., supirkimo apimtys sumenko  4,3 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,9 proc.

Degalai Baltijos valstybėse pastarąją savaitę kiek atpigo Lietuvoje, pabrango Latvijoje, o Estijoje nei benzino, nei dyzelino kainos nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai gegužės 19-ąją – Lietuvoje, brangiausi – Estijoje.

Estijoje nekilnojamojo turto perleidimo sandorių pirmąjį metų ketvirtį sudaryta penktadaliu mažiau nei prieš metus – 15,27 tūkst., rodo Notarų rūmų paskelbti statistiniai duomenys. Anot pranešimo, praėjusį mėnesį „bendras vaizdas“ beveik nesikeitė – sudaryta 5,33 tūkst. sandorių, o tai – 22 proc. mažiau nei pernai balandį. Notarų rūmų pirmininkės Merlės Saar-Johansson teigimu, NT sandorių skaičiaus mažėjimą labiausiai lemia prastėjanti ekonominė aplinka.

Europos Komisija pagerino šių metų ekonomines prognozes Lietuvai ir Latvijai, tuo tarpu Estijai – pablogino iki nuosmukio. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2023-aisiais prognozė kilstelėta nuo 0,3 proc. iki 0,5 proc., Latvijos – nuo 0,1 proc. iki 1,4 proc., o prognozė Estijai pakeista iš augimo 0,1 proc. į kritimą 0,4 procento. Ankstesnės prognozės skelbtos vasario mėnesį. Atnaujintos prognozės skelbia, jog kitąmet Lietuvos BVP didės 2,7 proc. (pagal ankstesnias – 2,5 proc.

Estijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Elering“ praėjusį penktadienį įjungė sinchroninį kompensatorių, kuris reikalingas energetikos sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamo posovietinio BRELL energetikos žiedo ir prisijungimui prie Europos tinklų, skelbia estų visuomeninis transliuotojas ERR. Tai pirmasis iš trijų sinchroninių kondensatorių (SynCons), kurie bus pastatyti Estijoje.

Gegužės 13-osios vakarą nugriaudėjo didysis dainų konkurso „Eurovizija 2023“ finalas. Dėl pergalės konkurse šįvakar kovojo 26 šalys. Švedijos atstovė iš viso surinko 583 taškus. Antroje vietoje – Suomija su 526 taškais, trečioje – Izraelis su 362 taškais. Ketvirtą vietą iškovojo Italija su 360 taškais ir penktoje Norvegija su 268 taškais.

Latvija ir Estija penktadienį pasirašo memorandumą dėl bendradarbiavimo apsirūpinant gamtinėmis dujomis energetikos krizės atveju. Pasak Latvijos klimato ir energetikos ministro Raimondo Čudaro, šis dokumentas numato, kad dėl techninių ar kitų priežasčių sutrikus gamtinių dujų tiekimui regione, Latvija su Estija galės kartu naudotis jau pastatyta suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo infrastruktūra Estijos Paldiskio uoste.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina Ukrainai tiekti naikintuvus ir daugiau ilgo nuotolio raketų. Vyriausybės vadovės teigimu, turime pasiruošti, kad Rusija ruošiasi ilgai konfrontacijai su NATO. Taip premjerė kalbėjo po susitikimo Taline su Baltijos valstybių ministrais pirmininkais.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo 14,5 proc. brangesnės nei pernai balandį. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 15,1 proc., Estijos – 13,5 procento.

Estijoje dirbamos žemės hektaro vidutinė kaina 2022-aisiais buvo 25 proc. didesnė nei 2021 metais – 5306 eurai, pranešė Estijos žemės departamentas. Kainos šuolis pernai buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus, o per šį laikotarpį dirbama žemės šalyje pabrango 77 procentais.

Narvos miestas Estijoje yra įsikūręs prie pat sienos su Rusija – kitoje Narvos upės pusėje yra jau rusų miestas Ivangorodas. Estai ant pakrantėje stūksančio restauruoto Narvos gynybinio bokšto sienos pakabino didelį plakatą, skelbiantį, kad Rusijos prezidentas V. Putinas yra karo nusikaltėlis. Kruvino V. Putino plaktas gerai matyti kitoje Narvos pusėje – Ivangorode. Išvakarėse rusai savo teritorijoje pastatė didelį ekraną, šalia kurio vyks koncertas Gegužės 9-osios proga.

Estijos vyriausybė patvirtino ir netrukus perduos parlamentui svarstyti mokesčių įstatymų pataisų paketą, kurių tikslas – subalansuoti biudžetą, išaugus išlaidoms šalies gynybai. „Mokesčių pakeitimai yra svarbūs siekiant padengti padidėjusias mūsų gynybos išlaidas bei sumažinti biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumą. Naujoji vyriausybė užsibrėžė tikslą sutvarkyti biudžetą, o tai reiškia išlaidų peržiūrėjimą ir įplaukų didinimą“, – pareiškė finansų ministras Martas Vorklaevas.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 1,9 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 2982 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu) butai Taline pabrango vidutiniškai 5,4 procento. Kainų mediana per mėnesį sumenko 0,2 proc., per metus pakilo 4,8 proc. iki 2771 euro už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 16,9 proc., per metus – 11,9 proc.

Estija kovą pagamino 566 gigavatvalandės (GWh) elektros energijos – 0,9 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per metus (palyginti su pernai kovu) gamyba sunyko 35,3 procento. Elektros importas per mėnesį sumenko 7,1 proc., per metus – 19,7 proc. iki 591 GWh, o eksportas – atitinkamai 19,7 proc. ir 53,5 proc. iki 297 GWh. Šiemet kovą šalies įmonėms parduota elektra sudarė 72 proc., namų ūkiams – 28 proc. viso galutinio suvartojimo.

Ateitis su Rusija neįmanoma tol, kol karo nusikaltėliai nebus teisiami, trečiadienį kreipdamasis į Latvijos parlamento narius pareiškė Estijos prezidentas Alaras Karis. Savo kalboje A. Karis pabrėžė Rusijos sukelto karo Ukrainoje žiaurumą, teigdamas, kad ant kortos pastatytas ne tik Ukrainos likimas, bet ir tai, kokiame pasaulyje gyvensime ateityje. Latvija ir Estija daro viską, kad sąjungininkai ir partneriai visada būtų pasirengę padėti Ukrainai, sakė jis.

Laiminga karo Ukrainoje baigtis įmanoma tik tuo atveju, jei Rusija suskils „į mažesnes ir mažiau galingas šalis“. Tai pirmadienį paskelbė Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Martinas Heremas, praneša „Bloomberg“. Pasak generolo M. Heremo, kitų būdų taikiai išspręsti Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos Ukrainoje klausimą nėra. „Nėra nieko, kas galėtų lemti taikų susitarimą Ukrainoje, išskyrus Rusijos suskaidymą į mažesnes ir mažiau galingas šalis.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pirmadienį, lankydamasi Ukrainos Žytomyro mieste, išsakė savo viltį, kad dar šiemet gali prasidėti derybos su Kyjivu dėl narystės Europos Sąjungoje.  K. Kallas susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu teigė, kad šalis privalo dėti visas pastangas, siekdama įgyvendinti narystės ES standartus.  „Tai bus sunkus procesas, o reikalavimai turi būti įvykdyti 100 procentų“, – teigė premjerė.

Didžiausia Estijos laivininkystės bendrovė „Tallink Grupp“ informavo profesines sąjungas ir darbo biržas Estijoje ir Latvijoje apie kolektyvinio atleidimo planus – antrinės įmonės Estijoje „Hansaliin“ apie 400 darbuotojų ir antrinės įmonės Latvijoje „Tallink Latvija“ maždaug 100 darbuotojų. Anot „Tallink Grupp“, galutinis atleidžiamų darbuotojų skaičius paaiškė pasibaigus deryboms, tačiau tikėtina, kad jis bus mažesnis nei nurodyta išsiųstuose pranešimuose.

Atsižvelgdama į Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimus, esą buvusios sovietinės respublikos nebūtinai yra suverenios, Latvijos užsienio reikalų ministerija iškvietė kinų ambasados Rygoje reikalų patikėtinį pasiaiškinti, savo „Twitter“ paskyroje šeštadienį parašė užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Jis nurodė, kad šis žingsnis koordinuotas su Lietuva ir Estija.