Estija

Estijos energetikos bendrovė „Eesti Gaas“ pranešė pradėjusi Latvijoje statyti pirmąją savo saulės elektrinę, kurios galia sieks apie 4 megavatus. Netoli Liepojos statoma elektrinė kainuos apie 2,7 mln. eurų, turėtų pradėti veikti ateinančių metų pavasarį ir bus skirta šio trečio pagal dydį Latvijos miesto elektros poreikiams tenkinti. „Eesti Gaas“ elektros gamybą panaudojant saulės energiją pradėjo 2019-aisiais, atidarydama didžiausią tuo metu Estijoje tokį energetikos parką Pernu apskrityje.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, spalį paspartėjo iki 5,0 proc. nuo 3,9 proc. rugsėjį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūros paslaugos (9,0 proc.), drabužiai ir avalynė (7,6 proc.), švietimo paslaugos (7,6 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos (7,6 proc.), maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (6,6 proc.

Nedarbas Estijoje trečiąjį metų ketvirtį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2020-ųjų – 7,3 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys, paremti reguliariai atliekamais darbo rinkos tyrimais. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nedarbo lygis pakilo 1,7 procentinio punkto, bedarbių padaugėjus 14,2  tūkst. iki 54,8 tūkst. žmonių. Vidutinis moterų nedarbas liepą-rugsėjį sudarė 7,7 proc., vyrų – 6,9 procento.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB bankas pablogino Latvijos ir Estijos ekonomikų raidos šiais ir ateinančiais metais prognozes, palyginti su rugpjūtį skelbtomis. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio 2023 metais prognozė pakeista iš didėjimo 0,4 proc. į mažėjimą 0,2 proc., o Estijos nuosmukio – pagilinta nuo 1,8 proc. iki 2,5 procento. Latvijos ekonomikos augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,5 proc. iki 2,2 proc.

303,9 tūkst., arba 22,5 proc., Estijos gyventojų 2022-aisiais gyveno žemiau santykinės skurdo ribos. Palyginti su 2021 metais, santykinio skurdo lygis Estijoje sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Tuo tarpu absoliutaus skurdo lygis šalyje dėl infliacijos šuolio pakilo nuo 1,4 proc. iki 3,5 proc., o žemiau šios ribos pernai buvo 48 tūkst. šalies gyventojų, pranešė Estijos statistikos departamentas.

Antroji lapkričio pusė bus ir drėgnesnė, ir vėsesnė – sinoptikai jau artimiausiomis dienomis prognozuoja minusinę temperatūrą, kartu su ja – šlapdribą bei sniegą. O kol mes laukiame baltai nusiklojusios žemės dangos, estai jau dalinasi žiemiškai vaizdais. Estijos pietryčiuose (Haanja) esančiose aukštumose pirmadienio rytas žiemiškas. Lietuvoje šią savaitę irgi pasirodys snaigės.

Netoli dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimo vietos rastas inkaras priklausė Kinijos konteinerių laivui „NewNew Polar Bear“, tvirtina Estijos ir Suomijos pareigūnai.

Ką gali nuveikti milijoną gyventojų turinti šalis, kad sukeltų baimę priešams, sujaudintų sąjungininkų širdis, sustiprintų transatlantinį aljansą ir parodytų drąsą bei vaizduotę? Atsakymas į šį klausimą bus pateiktas trečiadienį Taline vyksiančiame seminare, kurį rengia Tarptautinis gynybos studijų centras, pagrindinė Estijos analitinė grupė.

Dėl rusų pranašumo ore ir gerai sutvirtintų gynybos linijų Ukrainai bus sunku išvaduoti Krymą. Tai interviu „RBK-Ukraina“ sakė Estijos žvalgybos vadovas Antsas Kiviselgas. „Nelabai galiu diskutuoti apie Ukrainos veiksmus. Galiu pasakyti tik tai, ką matau – padėtis labai sunki“, – sakė J. Kiviselgas. Estijos žvalgybos vadovo teigimu, Rusija turėjo daug laiko ir panaudojo jį gynybiniams įtvirtinimams statyti. Be to, kai kuriose teritorijose rusai turi didelį aviacijos pranašumą.

Estija leis Taivanui šalyje atidaryti nediplomatinę Taipėjaus atstovybę, siekdama paskatinti ekonominius ir kultūrinius ryšius su savivaldžia sala, tačiau žada politiniuose santykiuose toliau laikytis „vienos Kinijos“ politikos.

Estijos pramonės gamybos metinį kritimą nacionalinė statistikos tarnyba užfiksavo 16-ą mėnesį iš eilės – rugsėjį nuosmukis siekė 12,5 procento. Penktadienį išplatintu pranešimu, vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys per metus sunyko 10,9 proc., gavybos pramonės – 0,3 proc., energetikos sektoriaus – 37,6 procento. Galiojusiomis kainomis apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimai per metus sumenko 11,5 proc., iš jų vietos rinkoje – 11,8 proc., užsienio – 11,3 procento.

Per tris šių metų ketvirčius Estijos geležinkeliais gabenta 7,6 mln. tonų krovinių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krovinių gabenimo apimtys sunyko 42 procentais. Krovinių srautai vien tik rugsėjį siekė 754 tūkst. tonų ir buvo 44 proc. kuklesni nei prieš metus. Krovinių apyvarta rugsėjį per metus sumenko 31 proc. iki 60 mln. tonų kilometrų, sausį-rugsėjį – per 40 proc. iki 576,6 mln. tonų kilometrų.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė per tris šių metų ketvirčius uždirbusi 76,7 mln. eurų grynojo pelno, palyginti su 2,8 mln. eurų grynaisiais nuostoliais per tą laikotarpį pernai. Pardavimų pajamos augo 13 proc. iki 641,6 mln. eurų, o pelno iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) gauta 177,7 mln. eurų. Trečiojo metų ketvirčio grynasis pelnas didėjo 28,5 proc. iki 48,7 mln. eurų, nors įplaukos menko 5,8 proc. iki 240,7 mln. eurų.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas trečiadienį parlamente pareiškė, kad diskusiją dėl žalos dujotiekiui „Balticconnector“ ir ryšių kabeliui tarp Estijos ir Suomijos apsunkina vykstantis baudžiamasis tyrimas ir kad, kol nenustatyti tam tikri faktai, negalima įvardyti kaltinamųjų.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 19,4 proc. mažesnė nei pernai rugsėjį – 403,5 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys augo 8,3 proc. iki 70,4 tūkst. tonų, iš jų 56,6 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas, kurio gamyba ūgtelėjo 8,4 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) supirkimo kainos pakilo vidutiniškai 1,5 proc., bendroms supirkimo apimtims sumažėjus 4,3 procento.

Estijos uostuose praėjusį mėnesį perkrauta apytikriai 1,7 mln. tonų krovinių – 27,2 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Krova į laivus sunyko 27,6 proc. iki 983 tūkst. tonų, o krovinių iš laivų iškrauta 26,7 proc. mažiau – 746 tūkst. tonų. Per tris šių metų mėnesius iš viso perkrauta apie 17,8 mln. tonų krovinių, iš jų 10,8 mln. tonų – į laivus, 7 mln. tonų – iš laivų.

Švediją ir Estiją jungiantį telekomunikacijų kabelį sugadino išorinė jėga, pirmadienį pranešė švedų vyriausybė. „Patvirtinta, kad kabelis buvo pažeistas dėl išorinės jėgos ar gadinimo“, – sakoma vyriausybės pareiškime. Spalio 17 dieną Švedijos vyriausybė pranešė gavusi informacijos, kad buvo pažeistas abi šalis jungiantis telekomunikacijų kabelis, tačiau priežasties nustatyti nepavyko.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“, plečianti tarptautinių pervežimų geografiją, atliko pirmuosius bandomuosius važiavimus Estijoje. Bendrovė šiuo metu atlieka paruošiamuosius darbus, būtinus užsitikrinti vežėjo saugos sertifikatus Latvijoje ir Estijoje, pranešė įmonė.

Pirmadienį Vilniuje susitikę Pasienio valstybių atstovai sutarė imtis konkrečių priemonių stiprinti vieningą regioninį sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkėms įgyvendinimą, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Jų teigimu, tai vienas iš svarbiausių prioritetų siekiant, kad įvestos sankcijos būtų įgyvendinamos veiksmingai, o Rusijos galimybės tęsti karinę agresiją prieš Ukrainą būtų visais būdais ribojamos. Vilniuje įvyko antrasis Pasienio valstybių atstovų susitikimas.

Siekiant užtikrintI Suomijos dujų poreikį įvykus incidentui Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“, Estijos energetikos grupė „Elenger“ („Eesti Gaas“) lapkritį į Suomijos Inku terminalą iš JAV atgabens papildomą suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį. „Elenger Lietuva“ direktorius Marius Kairys sako, kad įmonė taip pat pasiruošusi papildyti tiekimą žiemos sezono metu.

Suomijos policija penktadienį pranešė, kad, jai atliekant tyrimą dėl įtariamo šį mėnesį pažeisto Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio sabotažo, tyrėjų dėmesio centre yra kinų laivas. Po to, kai spalio 8 dieną dėl nuotėkio buvo uždarytas dujotiekis „Balticconnector“, Suomijos institucijos tiria pažeidimą, kurį, jų teigimu, sukėlė „išorinė“ veikla.

Suomiją ir Estiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“ veiklą atnaujins ne anksčiau kaip kitų metų balandį, pranešė jo operatorė – Suomijos dujų perdavimo įmonė „Gasgrid“. „Anksčiausia galima dujotiekio „Balticconnector“ paleidimo data būtų 2024 metų balandžio pradžia“, – teigiama penktadienį „Gasgrid“ interneto svetainėje paskelbtame pranešime.  Anot jo, tiek laiko prireiks suplanuoti ir atlikti remontą.

Švedija antradienį pranešė, kad Baltijos dugnu į Estiją nutiestas ryšių kabelis buvo apgadintas, tikriausiai tuo pačiu metu kaip ir dujotiekis bei ryšių kabelis tarp Suomijos ir Estijos. Praėjusią savaitę pranešusi apie žalą jūros dugnu nutiestam savo dujotiekiui į Estiją, Suomija pradėjo tyrimą dėl galimo sabotažo.

Buvo pažeistas telekomunikacijų kabelis, nutiestas Baltijos jūroje, jungiantis Švediją su Estija, rašo „Reuters“. Anot Švedijos gynybos ministro Carlo-Oskaro Bohlino, kabelis buvo pažeistas už Švedijos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos ribų, tačiau toliau veikia. Anot jo, šiuo metu kol kas neįmanoma pasakyti, kas pažeidė kabelį, tačiau aišku, kad kabelis pažeistas panašiu metu ir netoli dujotiekio tarp Estijos ir Suomijos.

Naktį, kai įvyko nuotėkis Estiją ir Suomiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“, netoli jo buvo Kinijos laivas, antradienį pranešė Estijos dienraštis „Postimees“. Apie Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimą pranešta spalio 8 dieną. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

Suomijai ir Estijai paskelbus apie tikėtiną mechaninį išorės poveikį jūros dugnu einančiam dujotiekiui, Lietuvoje susirūpinta nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsauga, o valstybės pareigūnų žinutės šiuo atžvilgiu labai skirtingos: vieni kalba apie sudėtingą situaciją ir ne vienerius metus truksiančias investicijas, kiti ramina, jog viskas jau padaryta prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą.

 Jungtinės Valstijos ketina su Estija pasidalinti dalimi didžiausiam Danijos bankui „Danske Bank“ skirtos baudos už įsitraukimą į itin didelio masto tarptautinio pinigų plovimo schemas. „Teisingumo sekretorius  Merrickas Garlandas padėkojo Estijai kaip vienai geriausių JAV teisingumo sistemos užsienio partnerių“, – sakė Estijos teisingumo ministras Kalle Laanetas po susitikimo su savo kolega iš JAV Vašingtone.

Įvairioms šalies mokykloms, darželiams ir kitoms masiškai gaunant grasinimus bei perspėjimus apie padėtus sprogmenis, Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad tai koordinuota ataka siekiant sutrikdyti tarnybų darbą. Tai nėra naujiena, nes panašias atakas yra patyrusios Estija, Latvija, Lenkija, Moldova, o prieš karą ir Ukraina.

Lenkas, atvykęs į Lietuvą, siūlė estams net 100 tūkstančių eurų kyšį. Estijos valstybinei įmonei Kelmės rajone statant vėjo elektrines, vieno lenkų koncerno atstovas pasiūlė estams šimtą tūkstančių, kad daugiau nei 100 milijonų eurų vertės statybų projektus laimėtų būtent jo bendrovė. Estai pinigais nesusigundė ir pranešė Lietuvos teisėsaugai, o ši lenką pričiupo. Kyšį siūliusio ir dalį jo net davusio lenko prokuratūra dabar niekur neišleidžia iš Lietuvos.

Estiją ir Suomiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“, apie kurio pažeidimą pranešta savaitgalį, neveiks mažiausiai penkis mėnesius, trečiadienį pareiškė jo operatorė „Gasgrid“. Jos pranešime sakoma, kad „Gasgrid“ ir Estijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Elering“ 2023 metų spalio 8-osios ankstyvosiomis valandomis pastebėjo neįprastą slėgio kritimą abi šalis jungiančiame „Balticconnector“. „Dėl neįprasto slėgio kritimo buvo galima pagrįstai įtarti, kad incidento priežastis – vamzdyno p...

Pažeidus Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį Baltijos jūroje bus aktyviau patruliuojama prie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei uosto vartų, nutarė trečiadienį posėdžiavusi Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad dėl incidento, kai buvo pažeistas dujotiekis, grėsmės lygis Lietuvoje yra padidintas, o prie SGD terminalo papildomai patruliuos policija ir Valstybinė sienos apsaugos tarnyba.

Suomijos gamtinių dujų operatorius sekmadienį pranešė, kad dėl įtariamo nuotėkio laikinai uždarytas dujotiekis iš Estijos, sustabdant dujų tiekimą per šalies vienintelį likusį dujotiekį, nutraukus importą iš Rusijos.

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos institucijoms prie strategiškai svarbių šalies objektų padidinus budrumo lygį, trečiadienį šaukiamas Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), posėdyje bus išklausyta tarnybų paruošta papildoma informacija ir atsižvelgiant į ją priimami papildomi sprendimai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė „bet kokį tyčinį ypatingos svarbos infrastruktūros objektų gadinimą“ po to, kai buvo aptiktas dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos nuotėkis. Helsinkis antradienį pareiškė įtariantis, kad žala tiek dujotiekiui, tiek telekomunikacijų kabeliui padaryta dėl išorės veiksmų ir gavo NATO pritarimą tyrimui pradėti.

Estijos prekių eksportas rugpjūtį, palyginti su tuo pat mėnesiu metais anksčiau, galiojusiomis kainomis sumažėjo 22 proc. iki 1,5 mlrd. eurų, o importas – 19 proc. iki 1,8 mlrd. eurų, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Prekybos deficitas paskutinį vasaros mėnesį sudarė 293 mln. eurų ir buvo 7 mln. eurų mažesnis negu tuo pat mėnesiu pernai. Pagrindinės eksporto prekės buvo elektros įrengimai (14 proc. viso eksporto) ir mineraliniai produktai (12 proc.

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos institucijos padidino budrumo lygį prie strategiškai svarbių objektų, antradienį pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Apie tai centras paskelbė Suomijos prezidentui Sauliui Niinisto pareiškus, kad tikėtina, jog dujotiekiui „Balticconnector“ žala buvo padaryta dėl išorės veiksnių.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė per trečiąjį šių metų ketvirtį aptarnavusi apytikriai 1,8 mln. keleivių – 6,2 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Pergabenta 75,7 tūkst. vienetų krovinių, 273,5 tūkst. lengvųjų automobilių – mažiau atitinkamai 26,1 proc. ir 1,5 procento. „Ekonominė padėtis regione trapi.

Ukrainoje žuvo nuo pernai ten kovojęs estų karys savanoris Tanelis Kriggulas, šaukiniu „Stinger“. Apie tai skelbia „Postimees“, remdamasis trimis šaltiniais. Pasak leidinio, T. Kriggulas žuvo netoli Lymano miesto Donecko srityje, Rytų Ukrainoje. Karys priklausė Tarptautiniam legionui, vienijančiam užsienio karius Ukrainoje. T. Kriggulo mirtį leidiniui patvirtino trys šaltiniai, patys kovojantys Tarptautiniame  legione.

Estijos premjerė Kaja Kallas ragina NATO valstybes nares pasekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir ženkliai padidinti išlaidas gynybai. Politikė atkreipia dėmesį į savo pačios šalį, kuri kitąmet padidins atitinkamas išlaidas iki 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Tai aš propaguoju ir NATO lygiu“, – antradienį ir trečiadienį Taline vykstančios kasmetinės Baltijos šalių saugumo konferencijos kuluaruose agentūrai „dpa“ pareiškė K. Kallas.

2022-aisiais Estijoje pagaminta beveik 850 tūkst. tonų pieno – daugiausiai per metus per  pastaruosius tris dešimtmečius, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ji pažymi, jog Estijai atgavus nepriklausomybę, pieno gamyba šalyje buvo kritusi beveik perpus, palyginti su 1,2 mln. tonų 1991 metais. Pastaraisiais metais jo kasmet pagaminama per 800 tūkst.

Estijos valdžia paaiškino, kas laukia Rusijoje registruotų transporto priemonių, kurios jau yra atvykusios į šalį. Šalies vidaus reikalų ministro Lauri Laanemetso teigimu, perregistruoti automobilius bus skirta pusė metų. Estijos vidaus reikalų ministras paskelbė, kad Rusijoje registruoti automobiliai, kurie jau atvežti į šalį iki rugsėjo 13 d. (kuomet įsigaliojo draudimas), privelės būti perregistruoti arba išvežti iš Estijos per artimiausius pusę metų.

Ukrainos teismas penktadienį leido už akių nuteisti buvusį šalies sveikatos apsaugos ministrą Maksymą Stepanovą, kuris, pasak tyrėjų, iš valstybinės spaustuvės pavogė 450 mln. grivinų (11,3 mln. eurų), pranešė leidinys „Postimees“. Toje pačioje didelio masto lėšų pasisavinimo byloje prokuratūra įtaria nusikalstamą veiką padarius du Estijos piliečius.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Latvijos, Estijos pasirinkimas įsigyti vokiškų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų nedaro įtakos Lietuvos sprendimui dėl NASAMS. „Mes siūlėm (drauge pirkti NASAMS – BNS), ir partneriai siūlė. Jie rinkosi ir pasirinko vokiečius. Bet tai nedaro įtakos mūsų pasirinkimui, nes pas mus yra veikianti NASAMS sistema, ji yra gerai įvaldyta“, – BNS šią savaitę sakė A. Anušauskas.

Lietuvoje tebesitęsiant diskusijoms dėl mokesčių reformos turinio, mokestiniai pakeitimai planuojami įgyvendinti ir kitose Baltijos šalyse. Nors Latvijoje šiuo metu kalbos apie mokesčių reformą yra nutilusios, tačiau Estijoje jau nuo naujųjų metų numatomi konkretūs pokyčiai. Tarp esminių pokyčių šiaurinėje Baltijos valstybėje – didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), t. y. 22 proc. vietoje 20 proc. Taip pat – PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms bus padidintas nuo 9 iki 13 proc.

Talino technologijos universitetas (TalTech), tyręs kelto „Estonia“ kontaktą su jūros dugnu, kitą savaitę paskelbs tyrimo rezultatus. 2020 metais buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose matyti anksčiau neužfiksuoti kelto „Estonia“ korpuso pažeidimai. Remdamiesi šia informacija, Estijos saugos tyrimų biuras, Švedijos nelaimingų atsitikimų tyrimo tarnyba ir Suomijos saugos tyrimų tarnyba pradėjo preliminarų naujų kelto „Estonia“ tragedijos aplinkybių vertinimą.

Lietuva nemažai sprendimų dėl oro gynybos yra priėmusi anksčiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė, paklausta, kodėl valstybė nedalyvauja bendrame Estijos ir Latvijos projekte, įsigyjant vokišką vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „Iris-T“.  „Lietuva turi savo gynybos planus ir savo pirkinių planus. Daug dalykų, kurie yra suplanuoti, jie yra arba tęstiniai, arba naujai įtraukti į planus.

Estijoje ir Latvijoje nuo trečiadienio įsigaliojo draudimas per išorinę Europos Sąjungos sieną į šalį įvažiuoti transporto priemonėms su Rusijos valstybiniais numeriais. Tokias sankcijas apibrėžia rugsėjo 8 dieną Europos Komisijos pateiktas išaiškinimas, pagal kurį į bloko teritoriją negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai.

Estija ir Latvija pirmadienį pasirašė bendrą susitarimą už maždaug 1 mlrd. eurų iš vokiečių gamintojo „Diehl“ pirkti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą IRIS-T SLM, pranešė Talinas. Berlynas pridūrė, kad šios dvi Baltijos šalys taip pat pasirašė ketinimų dalyvauti Vokietijos „Europos dangaus skydo“ iniciatyvoje (ESSI) laišką. Iniciatyva buvo pradėta pernai, Rusijai pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą. „Tai kol kas didžiausia investicija į gynybą per Estijos istoriją.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,1 procentinio punkto iki 7,5 proc., pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Praėjusio mėnesio pabaigoje Estija turėjo 50,06 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių, iš jų 10,29 tūkst. (20,6 proc. visų) buvo riboto darbingumo asmenys. Rugpjūtį užregistruota 7,59 tūkst. naujų bedarbių – 2,4 proc. mažiau nei liepą. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 9,03 tūkst.