estija

Naktį, kai įvyko nuotėkis Estiją ir Suomiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“, netoli jo buvo Kinijos laivas, antradienį pranešė Estijos dienraštis „Postimees“. Apie Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimą pranešta spalio 8 dieną. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

Suomijai ir Estijai paskelbus apie tikėtiną mechaninį išorės poveikį jūros dugnu einančiam dujotiekiui, Lietuvoje susirūpinta nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsauga, o valstybės pareigūnų žinutės šiuo atžvilgiu labai skirtingos: vieni kalba apie sudėtingą situaciją ir ne vienerius metus truksiančias investicijas, kiti ramina, jog viskas jau padaryta prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą.

 Jungtinės Valstijos ketina su Estija pasidalinti dalimi didžiausiam Danijos bankui „Danske Bank“ skirtos baudos už įsitraukimą į itin didelio masto tarptautinio pinigų plovimo schemas. „Teisingumo sekretorius  Merrickas Garlandas padėkojo Estijai kaip vienai geriausių JAV teisingumo sistemos užsienio partnerių“, – sakė Estijos teisingumo ministras Kalle Laanetas po susitikimo su savo kolega iš JAV Vašingtone.

Įvairioms šalies mokykloms, darželiams ir kitoms masiškai gaunant grasinimus bei perspėjimus apie padėtus sprogmenis, Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad tai koordinuota ataka siekiant sutrikdyti tarnybų darbą. Tai nėra naujiena, nes panašias atakas yra patyrusios Estija, Latvija, Lenkija, Moldova, o prieš karą ir Ukraina.

Lenkas, atvykęs į Lietuvą, siūlė estams net 100 tūkstančių eurų kyšį. Estijos valstybinei įmonei Kelmės rajone statant vėjo elektrines, vieno lenkų koncerno atstovas pasiūlė estams šimtą tūkstančių, kad daugiau nei 100 milijonų eurų vertės statybų projektus laimėtų būtent jo bendrovė. Estai pinigais nesusigundė ir pranešė Lietuvos teisėsaugai, o ši lenką pričiupo. Kyšį siūliusio ir dalį jo net davusio lenko prokuratūra dabar niekur neišleidžia iš Lietuvos.

Estiją ir Suomiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“, apie kurio pažeidimą pranešta savaitgalį, neveiks mažiausiai penkis mėnesius, trečiadienį pareiškė jo operatorė „Gasgrid“. Jos pranešime sakoma, kad „Gasgrid“ ir Estijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Elering“ 2023 metų spalio 8-osios ankstyvosiomis valandomis pastebėjo neįprastą slėgio kritimą abi šalis jungiančiame „Balticconnector“. „Dėl neįprasto slėgio kritimo buvo galima pagrįstai įtarti, kad incidento priežastis – vamzdyno p...

Pažeidus Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį Baltijos jūroje bus aktyviau patruliuojama prie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei uosto vartų, nutarė trečiadienį posėdžiavusi Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad dėl incidento, kai buvo pažeistas dujotiekis, grėsmės lygis Lietuvoje yra padidintas, o prie SGD terminalo papildomai patruliuos policija ir Valstybinė sienos apsaugos tarnyba.

Suomijos gamtinių dujų operatorius sekmadienį pranešė, kad dėl įtariamo nuotėkio laikinai uždarytas dujotiekis iš Estijos, sustabdant dujų tiekimą per šalies vienintelį likusį dujotiekį, nutraukus importą iš Rusijos.

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos institucijoms prie strategiškai svarbių šalies objektų padidinus budrumo lygį, trečiadienį šaukiamas Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), posėdyje bus išklausyta tarnybų paruošta papildoma informacija ir atsižvelgiant į ją priimami papildomi sprendimai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė „bet kokį tyčinį ypatingos svarbos infrastruktūros objektų gadinimą“ po to, kai buvo aptiktas dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos nuotėkis. Helsinkis antradienį pareiškė įtariantis, kad žala tiek dujotiekiui, tiek telekomunikacijų kabeliui padaryta dėl išorės veiksmų ir gavo NATO pritarimą tyrimui pradėti.

Estijos prekių eksportas rugpjūtį, palyginti su tuo pat mėnesiu metais anksčiau, galiojusiomis kainomis sumažėjo 22 proc. iki 1,5 mlrd. eurų, o importas – 19 proc. iki 1,8 mlrd. eurų, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Prekybos deficitas paskutinį vasaros mėnesį sudarė 293 mln. eurų ir buvo 7 mln. eurų mažesnis negu tuo pat mėnesiu pernai. Pagrindinės eksporto prekės buvo elektros įrengimai (14 proc. viso eksporto) ir mineraliniai produktai (12 proc.

Po incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos institucijos padidino budrumo lygį prie strategiškai svarbių objektų, antradienį pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Apie tai centras paskelbė Suomijos prezidentui Sauliui Niinisto pareiškus, kad tikėtina, jog dujotiekiui „Balticconnector“ žala buvo padaryta dėl išorės veiksnių.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė per trečiąjį šių metų ketvirtį aptarnavusi apytikriai 1,8 mln. keleivių – 6,2 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Pergabenta 75,7 tūkst. vienetų krovinių, 273,5 tūkst. lengvųjų automobilių – mažiau atitinkamai 26,1 proc. ir 1,5 procento. „Ekonominė padėtis regione trapi.

Ukrainoje žuvo nuo pernai ten kovojęs estų karys savanoris Tanelis Kriggulas, šaukiniu „Stinger“. Apie tai skelbia „Postimees“, remdamasis trimis šaltiniais. Pasak leidinio, T. Kriggulas žuvo netoli Lymano miesto Donecko srityje, Rytų Ukrainoje. Karys priklausė Tarptautiniam legionui, vienijančiam užsienio karius Ukrainoje. T. Kriggulo mirtį leidiniui patvirtino trys šaltiniai, patys kovojantys Tarptautiniame  legione.

Estijos premjerė Kaja Kallas ragina NATO valstybes nares pasekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir ženkliai padidinti išlaidas gynybai. Politikė atkreipia dėmesį į savo pačios šalį, kuri kitąmet padidins atitinkamas išlaidas iki 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Tai aš propaguoju ir NATO lygiu“, – antradienį ir trečiadienį Taline vykstančios kasmetinės Baltijos šalių saugumo konferencijos kuluaruose agentūrai „dpa“ pareiškė K. Kallas.

2022-aisiais Estijoje pagaminta beveik 850 tūkst. tonų pieno – daugiausiai per metus per  pastaruosius tris dešimtmečius, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ji pažymi, jog Estijai atgavus nepriklausomybę, pieno gamyba šalyje buvo kritusi beveik perpus, palyginti su 1,2 mln. tonų 1991 metais. Pastaraisiais metais jo kasmet pagaminama per 800 tūkst.

Estijos valdžia paaiškino, kas laukia Rusijoje registruotų transporto priemonių, kurios jau yra atvykusios į šalį. Šalies vidaus reikalų ministro Lauri Laanemetso teigimu, perregistruoti automobilius bus skirta pusė metų. Estijos vidaus reikalų ministras paskelbė, kad Rusijoje registruoti automobiliai, kurie jau atvežti į šalį iki rugsėjo 13 d. (kuomet įsigaliojo draudimas), privelės būti perregistruoti arba išvežti iš Estijos per artimiausius pusę metų.

Ukrainos teismas penktadienį leido už akių nuteisti buvusį šalies sveikatos apsaugos ministrą Maksymą Stepanovą, kuris, pasak tyrėjų, iš valstybinės spaustuvės pavogė 450 mln. grivinų (11,3 mln. eurų), pranešė leidinys „Postimees“. Toje pačioje didelio masto lėšų pasisavinimo byloje prokuratūra įtaria nusikalstamą veiką padarius du Estijos piliečius.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Latvijos, Estijos pasirinkimas įsigyti vokiškų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų nedaro įtakos Lietuvos sprendimui dėl NASAMS. „Mes siūlėm (drauge pirkti NASAMS – BNS), ir partneriai siūlė. Jie rinkosi ir pasirinko vokiečius. Bet tai nedaro įtakos mūsų pasirinkimui, nes pas mus yra veikianti NASAMS sistema, ji yra gerai įvaldyta“, – BNS šią savaitę sakė A. Anušauskas.

Lietuvoje tebesitęsiant diskusijoms dėl mokesčių reformos turinio, mokestiniai pakeitimai planuojami įgyvendinti ir kitose Baltijos šalyse. Nors Latvijoje šiuo metu kalbos apie mokesčių reformą yra nutilusios, tačiau Estijoje jau nuo naujųjų metų numatomi konkretūs pokyčiai. Tarp esminių pokyčių šiaurinėje Baltijos valstybėje – didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), t. y. 22 proc. vietoje 20 proc. Taip pat – PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms bus padidintas nuo 9 iki 13 proc.

Talino technologijos universitetas (TalTech), tyręs kelto „Estonia“ kontaktą su jūros dugnu, kitą savaitę paskelbs tyrimo rezultatus. 2020 metais buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose matyti anksčiau neužfiksuoti kelto „Estonia“ korpuso pažeidimai. Remdamiesi šia informacija, Estijos saugos tyrimų biuras, Švedijos nelaimingų atsitikimų tyrimo tarnyba ir Suomijos saugos tyrimų tarnyba pradėjo preliminarų naujų kelto „Estonia“ tragedijos aplinkybių vertinimą.

Lietuva nemažai sprendimų dėl oro gynybos yra priėmusi anksčiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė, paklausta, kodėl valstybė nedalyvauja bendrame Estijos ir Latvijos projekte, įsigyjant vokišką vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „Iris-T“.  „Lietuva turi savo gynybos planus ir savo pirkinių planus. Daug dalykų, kurie yra suplanuoti, jie yra arba tęstiniai, arba naujai įtraukti į planus.

Estijoje ir Latvijoje nuo trečiadienio įsigaliojo draudimas per išorinę Europos Sąjungos sieną į šalį įvažiuoti transporto priemonėms su Rusijos valstybiniais numeriais. Tokias sankcijas apibrėžia rugsėjo 8 dieną Europos Komisijos pateiktas išaiškinimas, pagal kurį į bloko teritoriją negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai.

Estija ir Latvija pirmadienį pasirašė bendrą susitarimą už maždaug 1 mlrd. eurų iš vokiečių gamintojo „Diehl“ pirkti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą IRIS-T SLM, pranešė Talinas. Berlynas pridūrė, kad šios dvi Baltijos šalys taip pat pasirašė ketinimų dalyvauti Vokietijos „Europos dangaus skydo“ iniciatyvoje (ESSI) laišką. Iniciatyva buvo pradėta pernai, Rusijai pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą. „Tai kol kas didžiausia investicija į gynybą per Estijos istoriją.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,1 procentinio punkto iki 7,5 proc., pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Praėjusio mėnesio pabaigoje Estija turėjo 50,06 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių, iš jų 10,29 tūkst. (20,6 proc. visų) buvo riboto darbingumo asmenys. Rugpjūtį užregistruota 7,59 tūkst. naujų bedarbių – 2,4 proc. mažiau nei liepą. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 9,03 tūkst.

Estijos centrinio banko dabartiniais vertinimais, metų infliacija šalyje iki šių metų pabaigos išliks 4-5 proc. ribose. „Jei metų pradžioje infliacija dar buvo arti 20 proc., tai iki rugpjūčio sulėtėjo iki 4,6 procento. Tuo pat metu kainų pokyčiai įvairiuose ekonomikos sektoriuose praėjusį mėnesį labai išsiskyrė“, – sakė banko ekonomistas Sulevas Pertas, pabrėždamas energijos išteklių atpigimą per metus. Pasak jo, bendras infliacinis spaudimas kiek atlėgo, tačiau neišnyko.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, mažėja trečią mėnesį iš eilės. Vien tik rugpjūtį butai atpigo vidutiniškai 2,8 procento. Praėjusį mėnesį vidutinė kvardratinio metro kaina buvo tik 1,7 proc. didesnė nei pernai rugpjūtį – 2970 eurų, rodo Estijos žemės departamento penktadienį paskelbti duomenys. Kainų mediana per mėnesį nukrito 3,7 proc., per metus pakilo 1,3 proc. iki 2804 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 4,5 proc.

 Antrąją pergalę pasirengimo sezonui cikle iškovojo „Šiaulių“ krepšininkai. Šį kartą jie 89:82 pranoko Tartu „Ulikool“ komandą iš Estijos. Šiauliečių gretose rezultatyviausiai žaidė 16 taškų surinkęs Paulius Danusevičius, 14 įmetė Eimantas Stankevičius, 13 pasižymėjo Dachonas Burke‘as. Tartu klubui 23 taškus pelnė Johny Hughesas, 22 pridėjo Martas Rosenthalis.

Estijos prezidentas Alaras Karis pirmadienį pareiškė, kad tolesni ministrės pirmininkės Kajos Kallas veiksmai parodys, kiek rimtai ji vertina problemą dėl jos vyro verslo operacijų, susijusių su Rusija. Jis pabrėžė, kad vienas iš prezidento ir vyriausybės narių uždavinių – išlaikyti Estijos vidaus stabilumą ir šalies vientisumą vidaus ir užsienio politikoje.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 13,5 proc. mažesnė nei pernai liepą – 404,3 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys augo 8,5 proc. iki 74,1 tūkst. tonų, iš jų 61,1 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) supirkimo kainos sumenko vidutiniškai 1,3 proc., bendroms supirkimo apimtims didėjus 3,8 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,7 proc.

Estijos premjerės Kajos Kallas sutuoktinis Arvo Hallikas sako parduosiąs „Stark Logistics“ akcijas, pasirodžius informacijai, kad jo logistikos bendrovė vykdė verslą Rusijoje jau prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas teigia, kad jos vyro Arvo Halliko logistikos bendrovė nevykdo verslo su Rusijos klientais, pasirodžius informacijos, kad tai vyko jau prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje. Trečiadienį estų transliuotojas ERR skelbė, kad logistikos bendrovė „Stark Logistics“, kurios dalis priklauso Estijos premjerės sutuoktiniui, toliau bendradarbiavo su Rusija prasidėjus invazijai į Ukrainą.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 4,5 proc. mažesnė nei ankstesnį mėnesį – 3052 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa) butai Taline pabrango vidutiniškai 5 procentais. Kainų mediana per mėnesį nukrito 5,9 proc., per metus pakilo 4,1 proc. iki 2916 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 21,5 proc., per metus – 26,2 proc.

Lietuvos vadovai sekmadienį sveikina Estiją su nepriklausomybės atkūrimo 32-osiomis metinėmis. Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Estijos vadovą Alarą Karisą ir šios šalies žmones, pabrėžė šalių draugystės svarbą. „Šiandien Lietuva ir Estija tvirtai saugo demokratines vertybes ir žmogaus teises, yra bendramintės ir laikosi vienodo požiūrio daugeliu klausimų“, – rašoma G. Nausėdos sveikinime.

Estijos energetikos grupė „Elenger“ („Eesti Gaas“) suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimą šiemet ketina padidinti tris kartus. Pernai atsigabenusi penkis SGD krovinius bendrovė pranešė, jog šiemet atsigabens 16 laivų.  Pasak „Elenger Lietuvos“ direktoriaus Mariaus Kairio, per „Elenger“ į Baltijos šalis ir Suomiją keliauja trečdalis regionui skirtų SGD.

Estijos užsienio reikalų ministerija inicijuoja šalies prisijungimą prie bendros Didžiojo septyneto (G-7) šalių deklaracijos dėl ilgalaikės paramos Ukrainai ir ketvirtadienį pateiks atitinkamą dokumentą svarstyti ministrų kabinetui. Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna sakė, kad prisijungimas prie bendros G-7 deklaracijos patvirtintų, jog Estija palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės, ir toliau visokeriopai ją rems.

Estijoje antrąjį ketvirtį įregistruota 6,057 tūkst. naujų bendrovių – 9,5 proc. daugiau negu tuo pat laikotarpiu pernai, kuomet buvo įregistruota 5,533 tūkst. įmonių, parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, įregistruotų bendrovių skaičius sumažėjo 7,1 proc., nes sausio–kovo mėnesiais šalyje buvo įregistruota 6,521 tūkst. naujų įmonių.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės pasirašė susitarimą sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa 2025 metų vasarį.

Estijos kreditavimo įstaigos, daugiausia bankai, per pirmąjį pusmetį susižėrė 488 mln. eurų pelno – dukart daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai pelno buvo gauta 240 mln. eurų, rodo šalies centrinio banko paskelbti duomenys. Bankų turtas šių metų viduryje siekė 39 mlrd. eurų ir buvo 1,4 proc. didesnis nei prieš metus, o lizingo bendrovių aktyvai per metus padidėjo 0,6 proc. iki 3,1 mlrd. eurų. Pritrauktų indėlių padaugėjo 1,1 proc. iki 28,4 mlrd. eurų. 13 proc.

Estijos valstybinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Eesti Raudtee“ (Estijos geležinkeliai) pranešė per pusmetį gavusi apytikriai 15 mln. eurų pardavimų pajamų – 2,2 proc. mažiau nei prieš metus. Kitos pajamos augo 24,4 proc. iki 15,6 mln. eurų. Per pirmus šešis šių metų mėnesius patirtas 11 tūkst. eurų veiklos nuostolis, palyginti su 129 tūkst. eurų veiklos pelnu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Veiklos sąnaudos didėjo 10,3 proc., iki 30,6 mln. eurų.

Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį sudaryta 11,13 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) perleidimo sandorių už 1,25 mlrd. eurų. Abu šie rodikliai – kuklesni nei prieš metus, tačiau per metų ketvirtį padidėjo tiek sandorių skaičius, tiek ir bendra jų vertė, pirmadienį skelbia Žemės departamentas. Vien tik gyvenamųjų patalpų patalpų pirkimo-pardavimo sandorių sudaryta 5,89 tūkst. – penktadaliu mažiau nei pernai antrąjį ketvirtį, bet ketvirtadaliu daugiau nei šiemet pirmąjį ketvirtį.

Estijoje per pirmąjį pusmetį įregistruota 12,25 tūkst. naujų įmonų – 8,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo Registrų ir informacinių sistemų centro (RIK) paskelbti duomenys. Daugiausiai naujų įmonių šiemet per mėnesį sukurta sausį – 2,33 tūkstančio. Toliau tokiame sąraše rikiuojasi kovas ir gegužė – atitinkamai 2,2 tūkst. ir 2,06 tūkstančio.

Latvijos ir Estijos elektros perdavimo tinklų operatorės sako, jog 2025-ųjų metų pradžia yra anksčiausia galima bei techniškai ir ekonomiškai tinkamiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa data.

Estijos vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo tarnyba (TTJA) išdavė pirmąjį leidimą europinės vėžės gelėžinkelio „Rail Baltica“ pagrindinės linijos tiesimui. „Departamentas išdavė leidimą tiesti „Rail Baltica“ geležinkelio liniją Kohilos ruože. Trasa suskirstyta į projekto ruožus, o išduotas statybos leidimas yra pirmasis, leidžiantis statybos darbus pagrindinėje trasoje“, – nurodo TTJA.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas praėjusį mėnesį kiek padidino, tuo tarpu Latvijos ir Estijos – toliau mažino. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, šis kainų indeksas Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, pakilo 0,1 proc., Latvijoje ir Estijoje – nukrito atitinkamai 1,2 proc. ir 0,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų birželiu) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 9,4 proc., Estijos – 1,9 proc.

Estija blokuoja sprendimą dėl vietų paskirstymo Europos Parlamente, pagal kurį, be kitų dalykų, papildoma vieta atitektų Latvijai. Visos Europos Sąjungos šalys narės, išskyrus Estiją, sutiko su kompromisu suteikti Prancūzijai, Belgijai ir Lenkijai papildomų vietų ir atsisakyti tarpvalstybinių sąrašų. Estija atmetė kompromisą, nes jai reikia tolesnių paaiškinimų dėl skaičių ir paskirstymo pagrindimo, leidiniui „Euractiv“ sakė vienas ES diplomatas.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę išliko skirtingos – Lietuvoje pabrango tiek benzinas, tiek ir dyzelinas, Latvijoje abiejų rūšių degalai šiek tiek atpigo, o Estijoje kainos stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, birželį sulėtėjo iki 9,0 proc. nuo 11,2 proc. gegužę, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (19,2 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugos (11,9 proc.), sveikatos priežiūros paslaugos (11,5 proc.), namų apyvokos prekės (11,3 proc.), drabužiai ir avalynė (10,8 proc.