estija

Ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio planas mobilizuoti dar pusę milijono žmonių gali paveikti ir ukrainiečius, gyvenančius Estijoje: šios šalies vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas sakė, kad prireikus Talinas būtų pasirengęs padėti Ukrainai mobilizuoti savo piliečius, pranešė estų dienraštis „Postimees“. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ketvirtadienį paragino visus piliečius, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, prisidėti prie šalies ginkluotųjų pajėgų.

Buvęs „Aidar“ kuopos vadas, palaikantis tiesioginį ryšį su Ukrainos kariais Avdijivkoje, tvirtina, kad ukrainiečiai gali netekti miesto kontrolės. Rusai Avdijivką įnirtingai puola jau kelis mėnesius, per kuriuos, JAV žvalgybos duomenimis, neteko daugiau nei 11 tūkst. karių.

Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje liepsnoja Donecko nacionalinio technikos mokslų universiteto patalpos, kurios galėjo būti naudojamos karinėms reikmėms. Tai jau ne pirmas smūgis šiam universitetui – 2023-ųjų vasarį buvo apšaudytas bendrabutis, kuriame rusai galimai buvo įkurdinę savo karius.

Ukrainoje vykstant šaukiamojo amžiaus vyrų paieškoms buvo paviešintos ir sukčiavimo schemos, kurių metu kai kurie asmenys pasirenka bėgti iš šalies, o ne ginti savo tėvynę. Pasieniečių teigimu, kasdien šalį palieka apie 6 tūkst. šaukiamojo amžiaus vyrų ir tik 150-200 iš jų yra yra pagalbą vežantys savanoriai.

Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime kalbėdama Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas penktadienį sakė, kad būtina didinti investicijas į Europos gynybos pramonę ir jos pajėgumus, kad būtų sustiprintas ES ir Ukrainos karinis atsparumas. „Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą privertė mus imtis ryžtingesnių veiksmų ir mes darome pažangą“, – sakė ji.

Estija siųs Ukrainai 80 mln. eurų vertės karinę pagalbą, įskaitant prieštankines raketas „Javelin“, laivus ir kitą labai reikalingą įrangą. Estijos vyriausybė pritarė gynybos ministro Hanno Pevkuro (Hano Pevkuro) pasiūlymui dėl ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos, įskaitant naująjį plačios apimties paketą.

Ukrainai jau beveik dvejus metus kariaujant su į jos teritoriją įsiveržusiomis Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, Estija pradėjo rengtis kitai rusų invazijai, kurios galimybe neabejoja. Estijoje gyvena tik 1,3 mln. žmonių, o jos kariuomenę sudaro apie 4 000 aktyvių karių ir 37 000 rezervistų. Tačiau šalis taip pat turi savanorių sukarintas pajėgas, kurios yra Estijos gynybos pajėgų (EDL) dalis. Žiniasklaidos duomenimis, jose yra 43 000 kovotojų.

Konkurencijos tarybos neseniai atliktas trumpas Estijos maisto produktų rinkos tyrimas parodė, kad, nepaisant spartaus kainų kilimo, Estijos gamintojų ir mažmenininkų pelningumas daugiausia sumažėjo, ir tai rodo, kad gamintojai ir mažmenininkai neperkėlė vartotojams visos kainų padidėjimo naštos, nes dalį jos prisiėmė sau.

Didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su oro linijų bendrove „Heston Airlines“, vykdančia užsakomuosius ir išperkamosios nuomos su įgula skrydžius, pirmadienį pranešė bendrovė. Nuo kitos vasaros sezono ši bendrovė taps pagrindine Estijoje veikiančio padalinio „Novatours“ skrydžių partnere ir skraidins keliautojus iš Estijos.

Estijos parlamentas praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame papildomame posėdyje priėmė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą.  Už kitų metų valstybės biudžetą 101 vietos parlamente balsavo 58 deputatai, o prieš – 31. Pagal 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą, kurį inicijavo vyriausybė, kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks 16,8 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,7 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, pajamos didės 7,7 proc., o išlaidos – 4,9 procento.

Pirmadienį Taline Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai kasmetiniame susitikime aptars regiono saugumo bei infrastruktūros klausimus, taip pat paramą Ukrainai. Susitikime dalyvaus ir darbo vizito į Estiją vykstantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, sekmadienį pranešė Prezidentūra.  Baltijos šalių vadovai aptars regiono saugumo ir gynybos klausimus, paramą Ukrainai, regiono infrastruktūros plėtros projektus.

Estijos vyriausybė nusprendė nutraukti sutartį su Rusija dėl teisinės pagalbos ir pavedė Užsienio reikalų ministerijai parengti atitinkamą įstatymo projektą bei pateikti jį parlamentui.

Estija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 3,9 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ekonomikos metinis nuosmukis fiksuojamas penktą metų ketvirtį iš eilės. Patikslintas įvertis – net 1,4 procentinio punkto prastesnis už prieš mėnesį skelbtą išankstinį. Sausį-kovą Estijos ekonomika per metus susitraukė 3,2 proc., o balandį-birželį – 2,9 procento.

Estija ketvirtadienį perspėjo savo piliečius nevykti į Rusiją jokiais tikslais ir pareiškė, kad šalis gali laikinai uždaryti sieną su rytine kaimyne nerimaujant dėl migrantų antplūdžio. Estija turi 333 km sieną su Rusija, kurioje šiuo metu veikia šeši kontrolės punktai.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna sako, kad smarkiai išaugęs migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, atvykstančių prie rytinės ES sienos, skaičius yra Maskvos „akivaizdžios hibridinės atakos“ dalis. Jei tai tęsis ir toliau, Baltijos šalis yra „pasirengusi uždaryti savo sieną su Rusija“, perspėjo jis.

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas plečiasi į kitas Baltijos šalis – įmonė kuria paštomatų tinklą Latvijoje bei Estijoje. Jos generalinis direktorius Rolandas Zukas sako, jog į plėtrą investuojama apie 4 mln. eurų.   „Mes turėsim infrastruktūrą, tinklą, plėtrą, nuo Lietuvos iki Talino, šiauriausio Estijos miesto.

Estija trečiadienį paskelbė, kad yra pasirengusi uždaryti savo sieną su Rusija po panašaus Suomijos žingsnio. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna sakė, kad padėtis prie Suomijos sienos, kur pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo dokumentų neturinčių migrantų, yra „akivaizdi Rusijos vykdoma hibridinė ataka“. Estų Užsienio reikalų ministerija taip pat citavo M. Tsahknos žodžius, kad Estija yra „pasirengusi uždaryti savo sieną su Rusija ir gintis nuo bet kokių hibridin...

Estijos pramonininkų ir paslaugų teikėjų nuotaikos šį mėnesį blogėjo, tuo tarpu statybininkų ir prekybininkų įmonių – gerėjo, rodo Estijos konjunktūros instituto skaičiuojami indeksai. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, pramonės įmonių pasitikėjimo indeksas nukrito 5 punktais iki minus 31 punkto. Pernai lapkritį jo vertė buvo minus 21 punktas. Statybos įmonių pasitikėjimo indeksas per mėnesį pakilo 1 punktu iki minus 25 punktų. Prieš metus jis buvo ties minus 14 punktų žyma.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 20,7 proc. mažesnė nei pernai spalį – 411,4 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys augo 8,7 proc. iki 68,9 tūkst. tonų, iš jų 56,2 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas, kurio gamyba ūgtelėjo 8,1 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) supirkimo kainos pakilo vidutiniškai 2 proc., bendroms supirkimo apimtims sumažėjus 2,1 procento.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 10,4 proc. iki 1812 eurų, pranešė Estijos statistikos departamentas.

Estijos prezidentas Alaras Karis, ketvirtadienio rytą apsilankęs Narvos pasienio kontrolės punkte, patvirtino, kad Talinas yra pasirengęs bet kokiems Rusijos bandymams pasinaudoti migrantais ir taip sukelti nestabilumą šalies rytiniame pasienyje. „Policijos ir sienos apsaugos valdyba užtikrina, kad Estijos atsakas į tai bus neatidėliotinas ir ryžtingas“, – nurodė jis.

Rusija antradienį sulaikė Prancūzijos pilietį, neteisėtai kirtusį sieną iš Estijos, ir pradėjo baudžiamąjį tyrimą, pranešė federalinė saugumo tarnyba (FSB). ES ir NATO narė Estija turi beveik 300 km ilgio sieną su Rusija, o įtampa tarp šalių išaugo nuo praėjusių metų, kai Maskva pradėjo didelio masto karinę intervenciją Ukrainoje.

Estijos valstybinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Eesti Raudtee“ pranešė per 10 šių metų mėnesių gabenusi per 4 mln. tonų krovinių – 40 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Daugiausiai vežta birių krovinių, skysto mineralinio kuro, degiųjų skalūnų alyvos. Tranzitinių krovinių srautai sunyko 46 proc. iki 1,9 mln. tonų, o vietinių krovinių – 29 proc. iki 1,6 mln. tonų. Vien tik TEU konteinerių pervežta 58 proc. mažiau – 21,7 tūkstančio.

Estijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Reemo Voltri (Remas Voltris) teigė, kad kai kurie politikai šiuo metu nenori įgyvendinti plataus socialinio ir tarppartinio susitarimo dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo, todėl mokytojai yra pasirengę neterminuotam darbo sustabdymui.

Estijos valdančioji Reformų partija šeštadienį perrinko premjerę Kają Kallas savo pirmininke ir patvirtino, kad ji lieka vyriausybės vadove, nors opozicija ir rinkėjai ragino ją atsistatydinti dėl anksčiau šiemet kilusio skandalo, susijusio su jos vyro verslo ryšiais Rusijoje. K. Kallas buvo vienintelė kandidatė į partijos vadovo postą rinkimuose, surengtuose per sostinėje Taline vykusį centro dešiniųjų Reformų partijos visuotinį susirinkimą.

Vidutinė senatvės pensija Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 18,7 proc. didesnė nei prieš metus – 711 eurų per mėnesį, pranešė Estijos statistikos departamentas. Vidutinė mėnesio pensija, įskaitant išmokas dėl neįgalumo ir panašias, išaugo 18,3 proc. iki 702 eurų. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) abu rodikliai nežymiai sumenko.

Estijos energetikos bendrovė „Eesti Gaas“ pranešė pradėjusi Latvijoje statyti pirmąją savo saulės elektrinę, kurios galia sieks apie 4 megavatus. Netoli Liepojos statoma elektrinė kainuos apie 2,7 mln. eurų, turėtų pradėti veikti ateinančių metų pavasarį ir bus skirta šio trečio pagal dydį Latvijos miesto elektros poreikiams tenkinti. „Eesti Gaas“ elektros gamybą panaudojant saulės energiją pradėjo 2019-aisiais, atidarydama didžiausią tuo metu Estijoje tokį energetikos parką Pernu apskrityje.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, spalį paspartėjo iki 5,0 proc. nuo 3,9 proc. rugsėjį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūros paslaugos (9,0 proc.), drabužiai ir avalynė (7,6 proc.), švietimo paslaugos (7,6 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos (7,6 proc.), maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (6,6 proc.

Nedarbas Estijoje trečiąjį metų ketvirtį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2020-ųjų – 7,3 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys, paremti reguliariai atliekamais darbo rinkos tyrimais. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nedarbo lygis pakilo 1,7 procentinio punkto, bedarbių padaugėjus 14,2  tūkst. iki 54,8 tūkst. žmonių. Vidutinis moterų nedarbas liepą-rugsėjį sudarė 7,7 proc., vyrų – 6,9 procento.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB bankas pablogino Latvijos ir Estijos ekonomikų raidos šiais ir ateinančiais metais prognozes, palyginti su rugpjūtį skelbtomis. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio 2023 metais prognozė pakeista iš didėjimo 0,4 proc. į mažėjimą 0,2 proc., o Estijos nuosmukio – pagilinta nuo 1,8 proc. iki 2,5 procento. Latvijos ekonomikos augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,5 proc. iki 2,2 proc.

303,9 tūkst., arba 22,5 proc., Estijos gyventojų 2022-aisiais gyveno žemiau santykinės skurdo ribos. Palyginti su 2021 metais, santykinio skurdo lygis Estijoje sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Tuo tarpu absoliutaus skurdo lygis šalyje dėl infliacijos šuolio pakilo nuo 1,4 proc. iki 3,5 proc., o žemiau šios ribos pernai buvo 48 tūkst. šalies gyventojų, pranešė Estijos statistikos departamentas.

Antroji lapkričio pusė bus ir drėgnesnė, ir vėsesnė – sinoptikai jau artimiausiomis dienomis prognozuoja minusinę temperatūrą, kartu su ja – šlapdribą bei sniegą. O kol mes laukiame baltai nusiklojusios žemės dangos, estai jau dalinasi žiemiškai vaizdais. Estijos pietryčiuose (Haanja) esančiose aukštumose pirmadienio rytas žiemiškas. Lietuvoje šią savaitę irgi pasirodys snaigės.

Netoli dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimo vietos rastas inkaras priklausė Kinijos konteinerių laivui „NewNew Polar Bear“, tvirtina Estijos ir Suomijos pareigūnai.

Ką gali nuveikti milijoną gyventojų turinti šalis, kad sukeltų baimę priešams, sujaudintų sąjungininkų širdis, sustiprintų transatlantinį aljansą ir parodytų drąsą bei vaizduotę? Atsakymas į šį klausimą bus pateiktas trečiadienį Taline vyksiančiame seminare, kurį rengia Tarptautinis gynybos studijų centras, pagrindinė Estijos analitinė grupė.

Dėl rusų pranašumo ore ir gerai sutvirtintų gynybos linijų Ukrainai bus sunku išvaduoti Krymą. Tai interviu „RBK-Ukraina“ sakė Estijos žvalgybos vadovas Antsas Kiviselgas. „Nelabai galiu diskutuoti apie Ukrainos veiksmus. Galiu pasakyti tik tai, ką matau – padėtis labai sunki“, – sakė J. Kiviselgas. Estijos žvalgybos vadovo teigimu, Rusija turėjo daug laiko ir panaudojo jį gynybiniams įtvirtinimams statyti. Be to, kai kuriose teritorijose rusai turi didelį aviacijos pranašumą.

Estija leis Taivanui šalyje atidaryti nediplomatinę Taipėjaus atstovybę, siekdama paskatinti ekonominius ir kultūrinius ryšius su savivaldžia sala, tačiau žada politiniuose santykiuose toliau laikytis „vienos Kinijos“ politikos.

Estijos pramonės gamybos metinį kritimą nacionalinė statistikos tarnyba užfiksavo 16-ą mėnesį iš eilės – rugsėjį nuosmukis siekė 12,5 procento. Penktadienį išplatintu pranešimu, vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys per metus sunyko 10,9 proc., gavybos pramonės – 0,3 proc., energetikos sektoriaus – 37,6 procento. Galiojusiomis kainomis apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimai per metus sumenko 11,5 proc., iš jų vietos rinkoje – 11,8 proc., užsienio – 11,3 procento.

Per tris šių metų ketvirčius Estijos geležinkeliais gabenta 7,6 mln. tonų krovinių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krovinių gabenimo apimtys sunyko 42 procentais. Krovinių srautai vien tik rugsėjį siekė 754 tūkst. tonų ir buvo 44 proc. kuklesni nei prieš metus. Krovinių apyvarta rugsėjį per metus sumenko 31 proc. iki 60 mln. tonų kilometrų, sausį-rugsėjį – per 40 proc. iki 576,6 mln. tonų kilometrų.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė per tris šių metų ketvirčius uždirbusi 76,7 mln. eurų grynojo pelno, palyginti su 2,8 mln. eurų grynaisiais nuostoliais per tą laikotarpį pernai. Pardavimų pajamos augo 13 proc. iki 641,6 mln. eurų, o pelno iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) gauta 177,7 mln. eurų. Trečiojo metų ketvirčio grynasis pelnas didėjo 28,5 proc. iki 48,7 mln. eurų, nors įplaukos menko 5,8 proc. iki 240,7 mln. eurų.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas trečiadienį parlamente pareiškė, kad diskusiją dėl žalos dujotiekiui „Balticconnector“ ir ryšių kabeliui tarp Estijos ir Suomijos apsunkina vykstantis baudžiamasis tyrimas ir kad, kol nenustatyti tam tikri faktai, negalima įvardyti kaltinamųjų.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 19,4 proc. mažesnė nei pernai rugsėjį – 403,5 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys augo 8,3 proc. iki 70,4 tūkst. tonų, iš jų 56,6 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas, kurio gamyba ūgtelėjo 8,4 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) supirkimo kainos pakilo vidutiniškai 1,5 proc., bendroms supirkimo apimtims sumažėjus 4,3 procento.

Estijos uostuose praėjusį mėnesį perkrauta apytikriai 1,7 mln. tonų krovinių – 27,2 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Krova į laivus sunyko 27,6 proc. iki 983 tūkst. tonų, o krovinių iš laivų iškrauta 26,7 proc. mažiau – 746 tūkst. tonų. Per tris šių metų mėnesius iš viso perkrauta apie 17,8 mln. tonų krovinių, iš jų 10,8 mln. tonų – į laivus, 7 mln. tonų – iš laivų.

Švediją ir Estiją jungiantį telekomunikacijų kabelį sugadino išorinė jėga, pirmadienį pranešė švedų vyriausybė. „Patvirtinta, kad kabelis buvo pažeistas dėl išorinės jėgos ar gadinimo“, – sakoma vyriausybės pareiškime. Spalio 17 dieną Švedijos vyriausybė pranešė gavusi informacijos, kad buvo pažeistas abi šalis jungiantis telekomunikacijų kabelis, tačiau priežasties nustatyti nepavyko.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“, plečianti tarptautinių pervežimų geografiją, atliko pirmuosius bandomuosius važiavimus Estijoje. Bendrovė šiuo metu atlieka paruošiamuosius darbus, būtinus užsitikrinti vežėjo saugos sertifikatus Latvijoje ir Estijoje, pranešė įmonė.

Pirmadienį Vilniuje susitikę Pasienio valstybių atstovai sutarė imtis konkrečių priemonių stiprinti vieningą regioninį sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkėms įgyvendinimą, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Jų teigimu, tai vienas iš svarbiausių prioritetų siekiant, kad įvestos sankcijos būtų įgyvendinamos veiksmingai, o Rusijos galimybės tęsti karinę agresiją prieš Ukrainą būtų visais būdais ribojamos. Vilniuje įvyko antrasis Pasienio valstybių atstovų susitikimas.

Siekiant užtikrintI Suomijos dujų poreikį įvykus incidentui Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“, Estijos energetikos grupė „Elenger“ („Eesti Gaas“) lapkritį į Suomijos Inku terminalą iš JAV atgabens papildomą suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį. „Elenger Lietuva“ direktorius Marius Kairys sako, kad įmonė taip pat pasiruošusi papildyti tiekimą žiemos sezono metu.

Suomijos policija penktadienį pranešė, kad, jai atliekant tyrimą dėl įtariamo šį mėnesį pažeisto Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio sabotažo, tyrėjų dėmesio centre yra kinų laivas. Po to, kai spalio 8 dieną dėl nuotėkio buvo uždarytas dujotiekis „Balticconnector“, Suomijos institucijos tiria pažeidimą, kurį, jų teigimu, sukėlė „išorinė“ veikla.

Suomiją ir Estiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“ veiklą atnaujins ne anksčiau kaip kitų metų balandį, pranešė jo operatorė – Suomijos dujų perdavimo įmonė „Gasgrid“. „Anksčiausia galima dujotiekio „Balticconnector“ paleidimo data būtų 2024 metų balandžio pradžia“, – teigiama penktadienį „Gasgrid“ interneto svetainėje paskelbtame pranešime.  Anot jo, tiek laiko prireiks suplanuoti ir atlikti remontą.

Švedija antradienį pranešė, kad Baltijos dugnu į Estiją nutiestas ryšių kabelis buvo apgadintas, tikriausiai tuo pačiu metu kaip ir dujotiekis bei ryšių kabelis tarp Suomijos ir Estijos. Praėjusią savaitę pranešusi apie žalą jūros dugnu nutiestam savo dujotiekiui į Estiją, Suomija pradėjo tyrimą dėl galimo sabotažo.