Estija

Estijos prezidentas Alaras Karis pirmadienį patvirtino naująją šalies vyriausybę. Rygikogas anksčiau pirmadienį suteikė Reformų partijos atstovui Kristenui Michalui įgaliojimus formuoti vyriausybę. Už įgaliojimų suteikimą K. Michalui nubalsavo 64 parlamentarai, prieš buvo 27 parlamento nariai. Nauja vyriausybė formuojama Kajai Kallas (Kajai Kalas), premjero poste dirbusiai pusketvirtų metų, įteikus atsistatydinimo pareiškimą prezidentui.

Po daugiau nei 30 metų Estijoje pirmą kartą įtariamas choleros atvejis. Mirtimi galinčios baigtis liga įtariama ir, manoma, netrukus bus patvirtinta dviem vaikams, kurie su tėvais grįžo iš Azerbaidžano. Estijos medikai atlieka tyrimus, kurie, beveik neabejojama, patvirtins, kad po beveik trisdešimties metų į šalį sugrįžo cholera. Savaitės pradžioje vaikas, turintis choleros simptomų, buvo paguldytas į ligoninę Taline.

Estijos prezidentas Alaras Karis antradienį suteikė Kristenui Michalui (Reformų partija) įgaliojimus sudaryti naują šalies vyriausybę ir paskyrė jį kandidatu į premjerus, praneša portalas ERR. Tokį sprendimą valstybės vadovas priėmė po išvakarėse įvykusių susitikimų su visų šešių parlamente atstovaujamų partijų atstovais. Dabar K. Michalas turi 14 dienų, kad pateiktų Riigikogu pranešimą apie būsimos vyriausybės formavimo principus ir gautų parlamento pritarimą.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas prezidentui Alarui Kariui pirmadienio rytą įteikė atsistatydinimo pareiškimą, nes buvo nominuota į Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai postą. Prezidentas padėkojo K. Kallas už pusketvirtų metų trukusį vadovavimą Estijos vyriausybei.

Estijos prekių eksportas sausio-gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 10 proc. iki 7,234 mlrd. eurų, importas – 7 proc. iki 8,451 mlrd. eurų, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Prekybos deficitas padidėjo 10,5 proc. iki 1,217 mlrd. eurų. Vien tik gegužę eksportas nyko 6 proc. iki 1,555 mlrd. eurų, importas – 13 proc. iki 1,699 mlrd. eurų, o importo atotrūkis nuo eksporto buvo mažiausias nuo 2023-iųjų vasario – 144 mln. eurų.

Lietuva Jungtinių Tautų kasmet skelbiamame plėtros tvarumo indekso naujausiame reitinge užima 31-ą eilutę (78,1 punkto) ir gerokai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Latvija šių metų 167-ių valstybių reitinge „Transforming our world: Agenda for Sustainable Development 2023“ – 13-a (80,9 punkto), o Estija – 15-a (80,5 punkto). Šalys surikiuotos pagal pažangą siekiant 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 potikslių.

Pasienio punkte „Ivangorod – Narva“ susiformavo milžiniška norinčiųjų patekti į Estiją eilė. Liudininkai tvirtina, kad vidutinis laukimo laikas – 6 valandos, nors kai kurie „džiaugiasi“ patekę per 4 valandas. Oficialūs Rusijos pasienio atstovai eilių dydžio vietos informavimo priemonėms nekomentavo, tikino, kad „ir taip aptarnauja daugiau negu numatyta“. Rusai tuo metu dalijasi informacija, kad eilės susiformuoja Rusijos pusėje, o estai į šalį įleidžia daug sparčiau.

Europos Komisijoje dirbti besiruošiančios Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas Reformų partijos valdyba šeštadienį vienbalsiai nusprendė partijos kandidatu į premjero postą paskirti klimato ministrą Kristeną Michalą. Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pasiekė susitarimą K. Kallas paskirti vyriausiąja bloko diplomate. NATO aukščiausiojo lygio susitikimas bus paskutinis jos, kaip Estijos premjerės, įsipareigojimas.

Mažmeninė prekyba Estijoje praėjusį mėnesį palyginamosiomis kainomis buvo 4 proc. kuklesnė nei pernai gegužę, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Metinis prekybos nuosmukis tęsiasi 21-ąją mėnesį iš eilės. Prekyba maisto produktais per metus sumenko 2 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – 8 proc., tuo tarpu degalais – padidėjo 1 procentu. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) visa mažmeninė prekyba pagyvėjo 7 proc.

Pernai ir šiemet nepavykus parduoti Estijos kapitalo Lietuvos lėktuvų nuomos bendrovės „Let’s Jet“ (buvusi „AviaAM B01“) lėktuvo, pradinė jo pardavimo kaina dar kiek sumažinta – šį kartą nuo 2,4 mln. iki 2,237 mln. eurų. Pirmajame aukcione ji siekė 3,2 mln. eurų.      Portalo e. varžytynės duomenimis, trečiasis lėktuvo „Bombardier CRJ 200“ aukcionas prasidėjo birželio 21 dieną ir tęsis iki liepos 22 dienos.

Estijos vartotojų pasitikėjimas, stiprėjęs tris mėnesius iš eilės, pirmąjį vasaros mėnesį nepakito, bet išliko aukštesniame nei prieš metus lygyje. Estijos konjunktūros instituto per sociologinius tyrimus skaičiuojamas šalies vartotojų pasitikėjimo indeksas birželį išliko ties minus 27 punktų žyma. Pernai birželį jo vertė buvo minus 29 punktai.

Rusija vėlyvą trečiadienį praleido sieną kertančius asmenis į Estiją, nors ši nakčiai uždarė šiaurės rytuose esantį Narvos sienos perėjimo punktą. Estijos pasieniečiai Narvos-1 sienos perėjimo punktą nakčiai uždarė 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Iki to laiko asmenims dar buvo leista patekti į Estiją, o po to buvo uždaryti tilto pėsčiųjų vartai. Tuo metu Rusijos pusėje ant tilto nebebuvo nė vieno žmogaus, sakė Estijos policijos ir Rytų prefektūros sienos apsaugos tarnybos atstovai spaudai.

Estijos parlamentas trečiadienį vyriausybės iniciatyva pakoregavo šių metų valstybės biudžeto įstatymą, sumažindamas numatytas išlaidas ir padidindamas pajamų planą. 2024-ųjų valstybės biudžeto įstatymas buvo priimtas gruodį, numatant maždaug 16,7 mlrd. eurų įplaukas ir apie 17,7 mlrd. eurų išlaidas. Tačiau dėl neplanuoto išlaidų augimo, įskaitant išlaidų gynybai padidinimą iki 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), biudžeto deficitas išaugo ir viršijo Europos Sąjungos nustatytą 3 proc.

Estijoje antradienį už grotų buvo pasiųstas universiteto profesorius, pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai. Rusijos pilietis Viačeslavas Morozovas, dėstęs prestižiškiausiame šalies universitete, buvo nuteistas šešeriems metams ir trims mėnesiams kalėti už tai, kad rinko informaciją apie Estijos gynybos ir saugumo politiką bei su ja susijusius asmenis ir infrastruktūrą, pranešė Harju apygardos teismas.

Estijos pasieniečiai šiaurės rytuose esančiame pasienio mieste Narvooje naktį į penktadienį sugavo keturis vyrus, kurie nelegaliai pateko į Estiją perplaukę Narvos upę. Apie 1 val. 40 min. pastabus vietos gyventojas pranešė, kad du žmonės plaukia per Narvos upę, norėdami iš Rusijos patekti į Estiją. Į įvykio vietą nedelsdamas išvyko pasienio apsaugos patrulis. Pamatęs pasieniečius, vienas iš sieną kirtusių asmenų nuplaukė atgal į Rusiją, o kitą asmenį pasieniečiai sulaikė upėje.

Į atsargą išėjęs aukščiausio rango JAV kariuomenės generolas perspėjo, kad į Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus įsiveržti į Baltijos šalis reikia žiūrėti rimtai. Beveik keturis dešimtmečius JAV kariuomenėje tarnavęs generolas Davidas Petraeusas sakė, kad Rusijos režimo lyderis sieks praplėsti Rusijos valdas ir už Ukrainos ribų.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,5 procentinio punkto iki 7,0 proc., pirmadienį skelbia Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių sumažėjo nuo 52,08 tūkst. iki 48,71 tūkst., iš jų 9,83 tūkst., arba 20,2 proc. visų, buvo riboto darbingumo asmenys. Gegužę užregistruota 6,16 tūkst. naujų bedarbių – 7,2 proc. mažiau nei balandį. Didžiausias registruotas nedarbas šalyje išliko Rytų Viru apskrityje (12,5 proc.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį aptarė galimus apribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pirkti nekilnojamąjį turtą, kurie galėtų būti įvesti dėl nacionalinio saugumo priežasčių, sakė vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas.

Talino šiaurėje trečiadienį nugriaudėjo stiprus sprogimas, dega naftos rezervuaro stogas, pranešė vietos pagalbos centro spaudos tarnyba.   Pranešimą apie sprogimą  pagalbos centras gavo 12 val. 36 min. vietos laiku. Į įvykio vietą skubiai išvyko septynios gelbėtojų brigados ir trys savanorių padaliniai.

Antradienį sunkvežimių vairuotojai, mėginantys išvažiuoti iš Lenkijos į Ukrainą per Hrebenę, susidurs su sunkumais, pranešė rytų Lenkijos Tomašovo Lubelskio policijos nuovados atstovė Monika Ryczek. Antradienį 10 val. ryto Lenkijos ūkininkai pradėjo blokadą priešais Hrebenės perėją, solidarizuodamiesi su Europos ūkininkais, kurie tą pačią dieną Briuselyje surengė protesto akciją prieš „Žaliojo kurso“ įvedimą.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad artimiausiu metu bus pasirašytas dvišalis susitarimas su Ukraina dėl bendradarbiavimo saugumo srityje. Jis tai sakė pirmadienį Kyjive vykusiame brifinge kartu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. „Kaip [NATO] šalys narės, turime garantuoti ilgalaikius karinius įsipareigojimus Ukrainai. Estija nusprendė, kad labai greitai pasirašys dvišalę sutartį su Ukraina“, – sakė M. Tsahkna.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, gegužę, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, sumažėjo 4,7 proc. iki 3047,16 euro už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per mėnesį – gegužę, palyginti su balandžiu, – butai Taline atpigo vidutiniškai 0,2 procento. Kainų mediana per metus smuko 2,7 proc. iki 2909,7 euro už kvadratinį metrą, o per mėnesį – 0,3 procento.

Estijos premjerė Kaja Kallas paragino Vakarų valstybes stiprinti karinę paramą Ukrainai, kadangi Rusijai laimėjus jos šalis taptų kitu agresijos taikiniu. Ji tai pareiškė interviu BBC, rašo portalas „eurointegration“. K. Kallas pažymėjo, kad Estijos vyriausybė Ukrainai remti skiria daugiau kaip 1 proc. savo BVP. „Jei tai darytų visos NATO šalys, Ukraina nugalėtų“, – įsitikinusi ji.

Rusijos provokacijos prieš Baltijos šalis tęsiasi. Dabar rusai nusitaikė į kaimynus estus. Rusų pasieniečiai savavališkai pašalino estų sudėtus valstybių sieną žyminčius plūdurus. Maža to, rusai pradėjo priekaištauti estams ir ginčyti anksčiau sutartas sienų ribas Narvos upėje. Estai sako, kad tai eilinė rusų provokacija prieš vakarus.

Estija per praėjusį mėnesį pagamino 443 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 13 proc. mažiau nei kovą, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Per metus (balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) gamyba padidėjo 3,3 procento. Estijos elektros eksportas per mėnesį sunyko 42,3 proc., per metus – 56,5 proc. iki 64 GWh. Importas sumenko atitinkamai 10,4 proc. ir 12,1 proc. iki 369 GWh.

Estijos prezidentas Alaras Karis ketvirtadienį pasirašė įstatymą, leidžiantį panaudoti įšaldytą Rusijos turtą panaudoti su rusų invazija kovojančios Ukrainos reikmėms.  „Pagal šią normą perduodamas ir nuostoliams atlyginti naudojamas gali būti turtas tik tų asmenų, kurių dalyvavimas vykdant neteisėtą veiką ar padėjimas vykdyti neteisėtą veiką yra nustatytas.

Talino Fahlės rajone iškils aštuonių aukštų medinis biurų pastatas, kurio projektavimui buvo pasitelkti Estijos ir Šveicarijos mokslininkai. Projektą liepos mėnesį pradės įgyvendinti Estijos bendrovė „Fausto Capital“, į jį investuosianti 13,4 mln. eurų. Pastatą numatyta pastatyti iki 2026 metų vasaros.

Europos Sąjunga (ES), pasak Estijos, turi užsibrėžti ambicingą Ukrainos karių apmokymų tikslą. Kadangi Rusija šiuo metu daro didesnį spaudimą, reikia pasiųsti šaliai labai aiškią žinią, antradienį ES susitikime Briuselyje pareiškė gynybos ministras Hanno Pevkuras. Konkrečiai jis pasiūlė, kad ES mokymų tikslas būtų padidintas nuo dabar 60 000 iki 100 000 ukrainiečių kareivių. Briuselio duomenimis, pagal atitinkamą programą ES šalyse jau yra parengta apie 52 000 Ukrainos karių.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pirmadienį pareiškė, kad per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Vengrijai buvo daromas „didelis spaudimas“ paaiškinti, kodėl ji ir toliau trukdo teikti ES karinę pagalbą Ukrainai. Budapeštas blokuoja išmokas iš Europos taikos priemonės (EPF) – nebiudžetinio fondo, naudojamo karinei įrangai įsigyti, taip pat mokėjimus iš pelno už Europos Sąjungoje įšaldytą Rusijos turtą, interviu agentūrai dpa sakė M. Tsahkna.

Buvusiam Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui Ričardui Pudževeliui už korupcinius nusikaltimus teismas skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Kaip pirmadienį pranešė Klaipėdos apygardos teismas, R. Pudževelis pripažintas kaltu dėl visų inkriminuotų veikų, jam skirtas ketverių su puse metų laisvės atėmimas.

Estijos prezidentas Alaras Karis Suomijos visuomeniniam transliuotojui „Yle“  šeštadienį pareiškė, kad Ukrainai, daugiau nei dvejus metus kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija, pirmiausiai reikia daugiau ginklų, o ne kalbų apie Vakarų karių atsiuntimą.  „Tai nėra mano ar net vyriausybės sprendimas. Sprendimą siųsti karius priima parlamentas“, – sakė jis ir pridūrė, kad ukrainiečiams reikia ne Vakarų karių, o ginklų, ypač oro gynybos sistemų.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas grasino pasitraukti iš NATO, jei Europos sąjungininkės neinvestuos daugiau į gynybą. Simuliacinis karinis žaidimas parodė, kas galėtų nutikti, jei D. Trumpas vis dėlto laikytųsi savo žodžio ir patrauktų JAV iš NATO. Jei D. Trumpas įgyvendintų JAV pasitraukimą iš Aljanso, Europa gynybos srityje galėtų pradėti veikti savarankiškai, rodo simuliacija.

NATO „solidarizuojasi“ su šalimi nare Estija po incidento prie Rusijos sienos, Narvos upėje, skiriančioje dvi valstybes, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. Estijos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė pastebėję, kad rusai iš abi valstybes skiriančios Narvos upės pašalino sieną žyminčius plūdurus.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne ir Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock po Rusijos provokacijų išreiškė solidarumą su Lietuva, Estija ir Suomija. S. Sejourne pasmerkė ir nepriimtinomis pavadino Rusijos provokacijas prieš Lietuvą, Estiją ir Suomiją. „Rusija suintensyvino savo provokacijas prie Europos Sąjungos sienų Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė jis.

Estijoje praėjusį mėnesį sudaryta 3,75 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) perleidimo sandorių – 14 proc. daugiau nei pernai balandį, penktadienį skelbia Žemės departamentas. Bendra sandorių vertė augo 5,6 proc. iki 375 mln. eurų. Gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sandorių padaugėjo 4 proc. iki 1,75 tūkst., neužstatytų žemės sklypų – 28 proc. iki 1,18 tūkst., užstatytų žemės sklypų – 22 proc. iki 603. Šalies sostinėje perleisti 688 butai – 2 proc. mažiau nei pernai balandį.

Europos Sąjunga penktadienį pasmerkė Rusiją, pradėjusią šalinti Estijos sieną Narvos upėje žyminčius plūdurus.  „Šis incidentas pasienyje yra platesnio Rusijos provokacinio elgesio ir hibridinių veiksmų modelio, įskaitant jos jūrų ir sausumos sienas Baltijos jūros regione, dalis. Tokie veiksmai yra nepriimtini“, – pareiškime teigė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Estijos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė, kad jų kolegos rusai per naktį iš Narvos upės, skiriančios abi kaimynines šalis, pašalino plūdurus, kilus ginčui dėl bendros sienos. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas tai pavadino „pasienio incidentu“. Talino teigimu, tik po 2022 metų vasarį prasidėjusio karo Ukrainoje Maskva ėmė ginčyti plūduriuojančių žymeklių – kurie naudojami tam, kad laivai netyčia nenuklystų į svetimus vandenis – statymą.

Prancūzijos „Manufacture Francaise des Pneumatiques Michelin“ antradienį pristatė trečiąjį „Michelin Guide“ Estijos leidinį, į kurį įtraukti 35 rekomenduojami restoranai. Vienas jų įvertintas dviem „Michelin“ žvaigždutėmis, o dar vienas turi vieną tokį prestižinį įvertinimą. Be to, šeši restoranai gavo „Bib Gourmand“ ženklą už gerą kainos ir kokybės santykį, o trims restoranams suteikta po žaliąją žvaigždutę už tvarią gastronomiją.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas interviu leidiniui „The Financial Times“  pareiškė, jog NATO neturėtų bijoti, kad instruktorių siuntimas į Ukrainą rengti jos kariškių gali įtraukti Aljansą į karą su Rusija. Pasak premjerės, „yra šalių, kurios jau rengia karius vietoje“, ir jos tai padarė savo rizika. Jei Rusijos pajėgos atakuotų instruktorius, tai automatiškai neįjungtų NATO 5-ojo straipsnio dėl savitarpio gynybos, teigė ji.

Rusija į ieškomų asmenų sąrašą sąrašą įtraukė buvusį Estijos policijos vadovą Elmarą Vaherą ir kadenciją baigusį užsienio reikalų ministrą Urmas Reinsalu, ketvirtadienį pranešė estų dienraštis „Postimees“.  „Postimees“, remdamasis valstybine Rusijos naujienų agentūra TASS, pranešė, kad jiems iškeltos baudžiamosios bylos dėl paminklų, pastatytų po Antrojo pasaulinio karo sovietų kariams atminti, nukėlimo.

Rusijos agresijai vis augant, Europos Sąjungos šalys ruošiasi galimam karui savaip. Panašu, kad Estija ruošiasi rimtai – ji ne vien investuos daugiau kaip 3 proc. savo BVP į gynybos pajėgumų stiprinimą, bet ir mokys civilius karo apkasuose pagrindų. Portalas „Euronews“ pabrėžia, kad Indrekas Jurtšenko yra operos dainininkas. Tačiau šiandien jis leidžia laiką Estijos miškuose, kur vyksta mokymai.

Estijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą, numatantį, kad pagal tarptautines sankcijas įšaldytas Rusijoje esančių asmenų turtas gali būti panaudotas karo žalai Ukrainai atlyginti. Už įstatymą balsavo 65 Rygikogo nariai, o trys buvo prieš.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad idėja siųsti Vakarų šalių kariškius į Ukrainą nebuvo plėtojama nei Estijos, nei Europos Sąjungos lygiu, praneša portalas ERR. Amerikiečių leidinys „Breaking Defense“, remdamasis Estijos prezidento Alaro Kariso patarėju saugumo klausimais Madisu Rollu, pirmadienį teigė, kad Estijos vyriausybė rimtai svarsto galimybę siųsti Estijos kariškius į Ukrainą.

Estijos vyriausybė „rimtai“ svarsto galimybę siųsti karius į Vakarų Ukrainą, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Madis Rollas. Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi „Breaking Defence“. Rollas: „Vyksta diskusijos“ Pasak M. Rollo, šalies vykdomoji valdžia šiuo metu analizuoja tokį galimą žingsnį. „Vyksta diskusijos. Turime apsvarstyti visas galimybes. Neturėtume apriboti savo mąstymo“, – sakė M. Rollas.

Pirmieji 2024 m. mėnesiai Ukrainai buvo nelengvi – atimtos teritorijos, daug aukų ir persekiojantis nepavykusio 2023 m. kontrpuolimo šešėlis. Tačiau panašu, kad nualinta yra ir pati Rusija. Ekspertai teigia, jog Vladimiras Putinas gali norėti laikinų paliaubų, nes karas vyksta ilgiau, nei Kremlius numatė.

Per pastarąjį pusmetį ukrainiečių pabėgėlių skaičius Estijoje pradėjo mažėti, pranešė ERR. Nuo karo pradžios į šalį atvyko beveik 160 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, 70 tūkst. jų persikėlė į kitas šalis. Apie 90 tūkst. ukrainiečių pareiškė norą likti Estijoje. Šiuo metu Estijoje laikinoji apsauga taikoma beveik 31 tūkst. karo pabėgėlių. Tokius duomenis pateikia Policijos ir sienos apsaugos tarnyba. „Šiemet jų skaičius sumažėjo lyginant su tuo, kas buvo karo pradžioje.

Rusijos pajėgos bando plėsti operacijas prieš Ukrainą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo penktadienio vakarą kreipdamasis į ukrainiečius. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Naujausia informacija apie padėtį Charkive Ukrainos pajėgų generalinis štabas apibendrino paros rezultatus Charkivo srityje, rašo UNIAN.

Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren antradienį Taline susitikusi su Estijos kolega Hanno Pevkuru (Hanu Pevkuru) pranešė, kad atnaujinus Emario oro pajėgų bazės kilimo ir tūpimo taką, Nyderlandai gruodį joje dislokuos penktos kartos nesusekamus („stealth“) naikintuvus F-35, kurie vykdys Baltijos šalių oro policijos misiją.

Estijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsikvietė Rusijos reikalų patikėtinį dėl GPS signalų trikdžių, dėl kurių kaltinama Maskva. Estija, Latvija ir Lietuva praėjusį mėnesį įspėjo, kad plačiai paplitęs Rusijos vykdomas GPS trikdymas didina aviacijos incidentų grėsmę. Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cachna) sakė, kad Rusijos vykdomi palydovinės navigacijos trikdžiai ilgainiui vis didėjo, sukeldami sumaištį ir darydami didelį poveikį civilinei aviacijai.