estija

Skolinimasis finansų rinkose arba iš nacionalinių biudžetų yra geriausias būdas suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia pergalei kare su Rusija. Šiam tikslui Estija dabar ieško daugiau kaip 100 mlrd. eurų. Tai pareiškė Estijos gynybos ministerijos nuolatinis sekretorius Kustis Salmas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Euractiv“. „120 mlrd. eurų per metus karinei pagalbai Ukrainai yra apytikslis skaičius, kurio turėtų pakakti Ukrainos pergalei kare“, – sakė jis.

Estijos paslaugų eksportas, pernai spalio-gruodžio mėnesiais per metus galiojusiomis kainomis augęs 5 proc., pasiekė rekordines apimtis – 3,060 mlrd. eurų, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Importas didėjo 7 proc. iki 2,344 mlrd. eurų. Estijos prekybos paslaugomis perviršis siekė 716 mln. eurų ir padengė prekybos prekėmis deficitą. Daugiausiai eksportuota neklasifikuojamų paslaugų (31 proc. viso eksporto), telekomunikacijų, kompiuterių ir informacijos paslaugų (26 proc.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Estijoje 2023 metais buvo 11,3 proc. didesnis nei 2022-aisiais – 1832 eurai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis pakilo 9,7 proc. iki 1904 eurų.

Estijos prokurorai nutraukė „Swedbank“ baudžiamąją bylą dėl įtarimo įsitraukus į pinigų plovimo schemas, nes nepavyko surinkti pakankamai informacijos nusikaltimui įrodyti, pranešė prokuratūros spaudos tarnyba. Pranešime primenama, jog šią baudžiamąją bylą centrinė kriminalinė policija pradėjo remdamasi Finansų inspekcijos pateikta informacija.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė (1/1) Europos čempionato atrankoje patyrė pirmąjį pralaimėjimą. Kazio Maksvyčio auklėtiniai išvykoje 59:65 turėjo pripažinti Estijos (2/0) rinktinės pranašumą. 59 pelnyti taškai – mažiausias Lietuvos rinktinės rezultatas oficialiose rungtynėse nuo 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. Tuomet ketvirtfinalyje lietuvius 59:109 sutriuškino Ispanijos krepšininkai.

Lietuvos vadovai šeštadienį pasveikino Estiją su 106-osiomis nepriklausomybės metinėmis. Šalies vadovas Gitanas Nausėda, sveikindamas Estijos prezidentą Alarą Karisą ir šios šalies žmones, pabrėžė šalių bendradarbiavimo ir stiprinimo svarbą NATO, ES, Šiaurės ir Baltijos šalių lygiu.

Nuo šeštadienio „Maxima Eesti OU“ vienintele valdybos nare ir vadove skiriama Diana Gegelytė, pareigose keičianti Kristiną Mustonen. D. Gegelytė 2011 m. prisijungė prie „Maxima LT“ kaip darbo saugos ir sveikatos skyriaus vadovė. Nuo 2016 m. ėjo operacijų srities projektų vadovės pareigas ir šiose pareigose dirbo iki 2020 m., kuomet pradėjo vadovauti „Maxima Eesti“ Estijos prekybos ir gamybos departamentui. Pastaruoju metu įmonėje D. Gegelytė ėjo vadovės pareigas operacijų valdymo departamente.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, sausį spartėjo iki 5,0 proc. nuo 4,3 proc. gruodį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūros paslaugos (10,4 proc.), švietimo paslaugos (7,4 proc.), alkoholis ir tabakas (6,8 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos (6,6 proc.). Išlaidos būstui išaugo 6,1 proc.

Rusija ir toliau rengs įvairias provokacijas užsienio šalyse, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Taip jis kalbėjo Estijos pareigūnams nuo gruodžio sulaikius 10 įtariamųjų šnipinėjimu Rusijai. Jiems buvo nurodyta vykdyti įvairias nusikalstamas veikas, įskaitant vidaus reikalų ministro ir žurnalisto automobilių langų daužymą ir paminklų niokojimą.

Estijos socialinių reikalų ministerija pateikė siūlymą valstybės mokamas pensijas nuo balandžio 1 dienos padidinti vidutiniškai 10,6 proc., pranešė jos spaudos tarnyba. Sulaukus suinteresuotų institucijų pritarimo ir vyriausybės patvirtinimo, vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 700 iki 774 eurų. Toks augimas valstybės iždui papildomai atsieitų 212,3 mln. eurų per metus, tačiau jį pajustų maždaug 325 tūkst. pensininkų.

Bendradarbiaujant Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumo ir teisėsaugos institucijoms Estijoje ir Latvijoje sulaikyti asmenys, kurie įtariami Rusijos tarnybų nurodymu vykdę nusikalstamas veikas šiose valstybėse, rašoma prokuratūros pranešime spaudai. Kaip pranešama viešai, Estijoje sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai veikus prieš valstybės saugumą, Latvijoje – padėjus Rusijos tarnyboms veikti prieš Latviją.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pareiškė, kad Vakarai turi konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą iki JAV prezidento rinkimų. Taip teigia Estijos transliuotojas ERR, remdamasis jos interviu „Financial Times“ (FT). „Rinkimai visada yra neramus metas. Visada geriau padaryti viską, ką galime, prieš svarbius rinkimus“, – sakė K. Kallas FT Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.

Estijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad NATO turi maždaug trejus ar ketverius metus savo gynybai sustiprinti.  Lenkijos sostinėje spaudos konferencijoje kalbėjęs Margusas Tsahkna pažymėjo, kad Talinas nemano, jog Maskva šiuo metu kelia tiesioginę grėsmę Baltijos šalims, nes yra užsiėmusi savo puolimu Ukrainoje.

Estija, Latvija ir Lietuvoje iškvietė rusų diplomatus, kad pareikštų pasipiktinimą ir pareikalautų pasiaiškinti dėl pastaruoju metu Rusijos paskelbto ieškomų asmenų sąrašo, kuriame – aukšto rango Baltijos šalių pareigūnai, tarp jų ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. Rusijos ieškomų asmenų sąraše yra ir K. Kallas kanceliarijos vadovas Taimaras Peterkopas. Manoma, kad sąrašas tėra simbolinis, nes nė vienas iš jame esančių politikų artimiausiu metu Rusijoje lankytis neplanuoja.

Estijos pasieniečiai dalija rusams perspėjimus dėl galimo sienos uždarymo, skelbiama „Meduza“. Kertantiems Rusijos-Estijos sieną asmenims išduodami lapeliai, kuriuose keliomis kalbomis surašytas perspėjimas dėl galimo sienos uždarymo saugumo sumetimais. Atmintinę, kurią dalija Estijos pareigūnai, paviešino televizija RTVi. Jos tekste skelbiama, kad Rusijos valdžia pastarosiomis savaitėmis siuntė į Rusijos-Estijos pasienį užsieniečius, neturinčius teisės patekti į šalies teritoriją.

Estijos užsienio žvalgybos tarnyba antradienį paskelbė metinę ataskaitą ir joje pabrėžė, kad Rusija siekia kariniu požiūriu dominuoti Baltijos jūros regione, bei įspėjo, kad prie Estijos sienų rusų sausumos ir oro pajėgų karių per kelerius ateinančius metus gerokai padaugės.

Estija ragina Europos Sąjungą (ES) iki metų pabaigos konfiskuoti daugiau kaip 150 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto. Estijos užsienio reikalų ministerijos kancleris Jonatanas Vseviovas, kurį cituoja „Bloomberg“, pareiškė, kad būtų geriau tai padaryti iki JAV prezidento rinkimų. Pažymėtina, kad ES lyderiai nerimastingai sureagavo į Donaldo Trumpo priešrinkiminius pareiškimus dėl JAV pasitraukimo iš NATO.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) antradienį pasmerkė Rusijos gąsdinimo taktiką, Maskvai ją ir kai kuriuos kitus Baltijos šalių pareigūnus įtraukus į ieškomų asmenų sąrašą dėl paminklų sovietų kariams griovimo. „Rusijos Federacijos žingsnis nestebina, nes tai įprasta jų gąsdinimo taktika“, – pareiškime teigė K. Kallas. Ji pažadėjo toliau remti karo nualintą Ukrainą bei kovoti su Rusijos propaganda.

Estijos finansų priežiūros ir sprendimų priėmimo institucijos valdybos pirmininkas Kilvaras Kessleris sako, kad jie Estijoje registruotą akcinę bendrovę AS „BaltCap“ pradėjo prižiūrėti 2023 m. rugpjūtį, o fondų valdytoja OU „BaltCap Infrastructure Management“ licencijos vis dar neturi, tad ir toliau nėra prižiūrima. Pirmadienį Lietuvos žurnalistams surengtoje spaudos konferencijoje K. Kessleris pateikė informaciją, kad maždaug 30 mln.

Ukrainą remiančios koalicijos karinė galia yra 13 kartų didesnė už Rusijos, todėl jei šios šalys Ukrainai skirtų bent 0,25 proc. savo BVP, tai taptų lūžio tašku kare ir užtikrintų Ukrainos pergalę. Taip teigė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, ketvirtadienį Vienoje kalbėjusi bendroje spaudos konferencijoje su Austrijos federaliniu kancleriu Karlu Nehammeriu.

Estijos policijos ir sienų apsaugos departamentas pirmadienį oficialiai informavo Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčios Estijoje vadovą, Talino ir visos Estijos metropolitą Eugenijų, kad jo leidimas laikinai gyventi šalyje nebuvo pratęstas, remdamasis Bažnyčia pranešė portalas „Rus.Postimees“.  „Tai reiškia, kad leidimas gyventi Estijoje nustoja galioti vasario 6 dieną, todėl Rešetnikovas per šią dieną turi išvykti iš Estijos.

Estijos valdžia uždarė pasienio perėjos su Rusija kirtimą transporto priemonėmis. Maskva pradėjo pasienio patikros punkto remontą iš savo pusės Ivangorode, į tai atsakydama Estija uždarė Narvos patikros punkto judėjimą automobiliais. Iki 2025-ųjų pabaigos Narvos patikros punktą bus galima kirsti tik pėsčiomis. Iki šiol kasdien šia vieta kasdien naudojosi apie 4 tūkst. žmonių, 20 proc. iš jų sudarė transporto priemonėmis keliaujantys asmenys.

Baigti karą Ukrainoje yra svarbus aspektas Rusijai, planuojančiai pulti Baltijos šalis ir NATO, pareiškė Estijos kariuomenės vadas generolas Martinas Heremas, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Jis pažymėjo, kad iš tikrųjų yra keturi veiksniai, kurie leis kalbėti apie Rusijos puolimo tikimybę. Jo nuomone, juos reikėtų įvertinti jau dabar.

Dėl vagysčių iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo, Estijos vietos pensijų fondai buvo priversti nurašyti milijonus eurų, rašo „Delfi Arileht“, kurį cituoja delfi.lt. „Akivaizdu, kad tai labai nemaloni istorija“, – „Delfi Arileht“ teigė LHV pensijų fondus valdančios bendrovės „LHV Varahaldus“ vadovas Vahuras Vallistu. Pasak jo, nė vienas investuotojas nėra patenkintas susiklosčiusia padėtimi. Dabar, jo teigimu, kyla klausimas, kaip ši problema bus išspręsta.

Baltijos valstybėse kainas per praėjusius metus labiausiai sumažino Latvijos, o mažiausiai – Estijos pramonės produkcijos gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, nukrito 7,9 proc., Latvijoje – 11,3 proc., Estijoje – 4,4 procento. Visose trijose šalyje kainos buvo mažinamos ir per paskutinį 2023-ųjų mėnesį.

Pirmadienį Estijoje prasidėjo mokytojų streikas, kuriame dalyvauja 9 471 mokytojas iš 330 mokyklų, pranešė šalies mokytojų profesinė sąjunga. Streiką rengia bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai. Estijos švietimo darbuotojų sąjunga (EHL) reikalauja, kad minimalus bazinis mokytojų darbo užmokestis būtų 1 835 eurai per mėnesį, tai reiškia, kad daugeliui žmonių atlyginimai padidėtų. Šis padidėjimas valstybei atsieitų maždaug 10 mln. eurų.

Estija rytiniame pasienyje pastatys maždaug 600 betoninių bunkerių gynybos liniją, kad atremtų galimą agresiją, praneša ERR. Rygoje susitikę Baltijos šalių gynybos ministrai penktadienį, sausio 19 d., susitarė dėl Baltijos gynybos zonos kūrimo principų. Dabar Baltijos šalių ginkluotosios pajėgos rengia tikslesnius planus. Tikimasi, kad Estijos pasienio rajonuose bus iki 600 bunkerių.

Iš rytinių ir pietinių Ukrainos regionų pavogtos archeologinės vertybės, kurios buvo sulaikytos Estijos Luhamos sienos perėjimo punkte, antradienį per ceremoniją Estijos istorijos muziejuje bus sugrąžintos Ukrainai. Vertybes estų kultūros ministrė Heidy Purga (Heidi Purga) oficialiai perduos Ukrainos ambasadoriui Maksymui Kononenkai. Renginiu taip pat bus atidaryta atgautų daiktų paroda „Pavogti lobiai. Auksas iš Ukrainos“, veiksianti sausio 24–28 dienomis.

Ketvirtadienį Estija pareiškė nepratęsianti Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčios Estijoje vadovui leidimo gyventi šalyje, nes šis Rusijos pilietis kelia „pavojų saugumui“. „Estijos valstybė nepratęs leidimo gyventi Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčios vadovui“, – sakoma Estijos policijos ir pasienio apsaugos tarnybos pranešime. Šis sprendimas reiškia, kad metropolitas Jevgenijus turi išvykti iki vasario 6 d., kai baigsis jo leidimas gyventi.

Estijos valdžios institucijos ieško būdų, kaip uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti šalyje. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad tam reikėtų pakeisti Konstituciją. Šiuo metu visi vyresni nei 16 metų Estijos gyventojai, įskaitant trečiųjų šalių piliečius ir asmenis be pilietybės, gali balsuoti savivaldybių rinkimuose.

Estijos saugumas sulaikė šnipinėjimu Rusijai įtariamą Tartu universiteto profesorių Viačeslavą Morozovą. Keliolika metų Estijoje mokslinį darbą dirbęs ir studentams dėstęs Rusijos pilietis sulaikytas, nes esą už pinigus rinko informaciją rusams. Nevengė jis kelionių ir į Rusiją, būtent ten susitikdavo su žvalgybininkais. Rankų sudėję nesėdi ir latviai – taip pat pagavo įtariamą šnipą, o vieną rusą paskelbė nepageidaujamu Latvijoje.

Atsakydama į klausimus dėl vieningos Estijos mokyklos, ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pirmadienį parlamente sakė, kad vyriausybė planuoja nutraukti finansavimą švietimui rusų kalba.

Estų Saugumo policijos departamentas (KaPo) antradienį pranešė šio mėnesio pradžioje sulaikęs Rusijos pilietį, įtariamą žvalgybine veikla prieš Estiją ir parama žvalgybinei veiklai. Jis sulaikytas sausio 3-iąją. Šis asmuo identifikuotas kaip Viačeslavas Morozovas, iki sulaikymo dirbęs Tartu universitete. „Valstybės agresorės žvalgybos tarnybų susidomėjimas Estija išlieka didelis“, – pranešime žiniasklaidai, perduotame BNS, teigė Saugumo policijos generalinis direktorius Margo Palossonas.

Ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) teigia, kad legaliai Estijoje šiuo metu gyvenantys šaukiamojo amžiaus ukrainiečiai vyrai nebus išsiunčiami į Ukrainą mobilizacijai, pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR. Duodama interviu ukrainiečių leidiniui „The Kyiv Indepedent“ K. Kallas pripažino, kad šį klausimą aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu per pastarojo vizitą Taline praėjusią savaitę, tačiau atmetė galimybę išsiųsti Estijoje legaliai gyvenančius ukrainiečius vyrus.

Vakarų šalys turėtų perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms visus ginklus, reikalingus visoms Rusijos okupuotoms teritorijoms išlaisvinti. Pirmiausia Kyjivui reikia parūpinti tolimojo nuotolio raketų. Tokį raginimą Vakarams išsakė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sekmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Kyiv Independent“. Jos nuomone, tai vienintelė galimybė duoti atkirtį šaliai agresorei.

Estijoje svarstoma galimybė užminuoti šalies sieną su Rusija panaudojant priešpėstines ir prieštankines minas. Tai pareiškė Riigikogu Valstybės gynybos komisijos pirmininko pavaduotojas, atsargos papulkininkis Leo Kunnas, praneša portalas ERR. Reikia įvykdyti tris sąlygas Pasak jo, gynybinių įtvirtinimų statyba pasienyje su Rusija reikalauja įvykdyti tris sąlygas. „Pirma, mes turime atkurti minų, kurias atidavėme Ukrainai, atsargas. Pavyzdžiui, atidavėme labai daug prieštankinių minų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog kalbant apie šaukiamojo amžiaus Ukrainos piliečių grįžimą iš užsienio tai nebūtinai reiškia, kad jie būtų pašaukti į kariuomenę, tačiau svarbu, kad jie dirbtų ir mokėtų mokesčius Ukrainoje ir tokiu būdu paremtų šalies kariuomenę.

Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su 2022-ųjų gruodžiu, Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 1,2 proc., Latvijos – 0,6 proc., Estijos – 4,0 procento. Vartojimas visose trijose valstybėse gruodį pigo. Lietuvoje užfiksuota 0,5 proc.

Bendrovė „Ignitis“ pasirašė sutartį su Estijos bendrove „OG Elektra“, kurioje numatoma, kad 25-iose mažmeninės prekybos tinklo „Grossi“ parduotuvių automobilių stovėjimo aikštelėse bus įrengtos elektromobilių įkrovimo prieigos. „Niekam jau nekyla abejonių, kad elektra yra ateities transporto varomoji jėga. Visame mūsų įkrovimo tinkle ir naujose „Ignitis ON“ įkrovimo vietose naudojama elektros energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori užpulti NATO, greičiausiai jis gali atakuoti Estiją, mano diplomatas, buvęs Ukrainos ambasadorius JAV Valerijus Čalis.  „Mano nuomone, V. Putinas iš tikrųjų nori tai padaryti, kad parodytų NATO nesugebėjimą greitai reaguoti“, – aiškino jis savo pareiškimą Ukrainos kanalo „Espresso“ eteryje.  Pirmas taikinys gali būti Estija Jis pabrėžė, kad NATO tik dabar pradėjo keisti atgrasymo strategiją į prevencijos strategiją.

Estijos prezidentas Alaras Karis, ketvirtadienį susitikęs su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė, kad jo šalis pagalbai Kyjivui skirs 0,25 proc. savo gynybos biudžeto. „Puldama Ukrainą, Rusija puola visas demokratines šalis. Prie šio karo negalima priprasti. Agresorius turi pasitraukti. Tam reikia visų demokratinio pasaulio pastangų. Rusijos tikslas – kad Vakarai žlugtų, bet taip neatsitiks. Dirbdami kartu mes laimėsime“, – per spaudos konferenciją Taline kalbėjo A. Karis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankosi Estijoje, kur susitiks su prezidentu Alaru Kariu, parlamento pirmininku Lauri Hussaru ir ministre pirmininke Kaja Kallas bei pasakys kalbą parlamente.  Susitikimuose bus aptartas būsimas pasipriešinimas Rusijos agresijos karui ir būtina ilgalaikė, nuolatinė ir veiksminga parama Ukrainai, sakoma Estijos prezidento kanceliarijos pranešime spaudai.

Privačią medicinos kliniką Taline steigti ketinusi, bet pastato savininko iš patalpų išprašyta, turtingiausio Lietuvos verslininko Gedimino Žiemelio valdoma įmonė Estijoje įsisuko į teismų karuselę, nes yra įsitikinusi, kad nuomos sutartis su ja buvo nutraukta neteisėtai, skelbia „Delfi“. Tuo metu estai, teigia, kad lietuvių verslininkai nevykdė savo įsipareigojimų, o dabar situaciją vaizduoja melagingais teiginiais.

Estijos Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Rusija planuoja dvejiems metams uždaryti pagrindinį Narvos-Ivangorodo pasienio kontrolės punktą transporto priemonėms. Narvos-Ivangorodo pasienio punktas nuo vasario 1 d. bus uždarytas lengviesiems automobiliams ir kitam kelių transportui dėl remonto darbų, ketvirtadienį per vyriausybės spaudos konferenciją pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Pasienio punktas liks atviras pėstiesiems.

Didžioji Britanija ir devynios Rytų Europos NATO šalys karinėms reikmėms skiria ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, t. y. pasiekia Vakarų gynybos aljanso sutartą tikslą, teigia Vokietijos ekonominių tyrimų institutas „ifo“. Šį tikslą atitinka Rumunija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Estija, Latvija, Lietuva, Graikija, Suomija ir Didžioji Britanija.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Estijoje nuo sausio mėnesio padidėjo 13 proc. – nuo 725 eurų iki 820 eurų,. Minimalus valandos darbo atlygis pakilo nuo 4,30 euro iki 4,86 euro. Pernai gegužę Ekonomikos ministerija, Darbdavių konfederacija ir Centrinė profesinė sąjunga pasirašė susitarimą dėl MMA ir vidutinio mėnesio darbo užmokesčio santykio didinimo per ketverius metus iki 50 procentų.

Per pirmuosius 11 šių metų mėnesių Estijos pilietybę gavo 37 kartus daugiau asmenų, anksčiau turėjusių Rusijos pilietybę, nei buvusių Ukrainos piliečių – atitinkamai 372 ir 10, pranešė estų dienraštis „Postimees“. Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 343 ir 10. Ankstesniais metais per mėnesį paprastai būdavo 16–30 Rusijos piliečių, prašančių gauti Estijos pilietybę, o prasidėjus karui Ukrainoje, nuo praėjusių metų kovo jų skaičius išaugo iki 57–83 per mėnesį.

Ukrainos ir jos partnerių laukia „varginantis“ 2024 m. laikotarpis siekiant ilgalaikės pergalės prieš Rusiją, tačiau bendra padėtis ukrainiečiams palaipsniui gerės, pareiškė Estijos gynybos ministerijos sekretorius Kusti Salmas. Apie tai jis kalbėjo „Newsweek“, rašo UNIAN. Ukraina tapo savo pačios sėkmės auka? Leidinyje pažymima, kad šiais metais Ukraina tam tikra prasme tapo savo pačios sėkmės auka.

Talino oro uoste spalio viduryje muitinės pareigūnai per įprastinį patikrinimą aptiko 387 kg rausvai baltos medžiagos, kuri, atlikus išsamesnį tyrimą, pasirodė esanti 3-metilmetkatinonas, arba 3-MMC – vakarėlių narkotikas. Siunta, kurioje iš viso buvo 314 kg grynos narkotinės medžiagos, turėjo keliauti į Lietuvą.