energetika

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ 2013 metais pasiekė geriausius per penkerius metus rezultatus, o efektyvesnė veikla padėjo sumažinti 2014 metų elektros energijos skirstymo tarifą ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų poreikį elektros gamybai.

Vienas naujausių Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymų Lietuvai – dėl dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdymo – prieštarauja trečiajam Europos Sąjungos (ES) energetikos paketui, pareiškė Lietuvos premjeras. Dar prieš dvi savaites po susitikimo Sočyje su „Gazprom“ vadovu jis tikino, kad iš esmės pavyko susitarti dėl Lietuvos įgyvendinamo trečiojo ES energetikos paketo.

Vilija Ramanauskienė Viešieji pirkimai Lietuvoje – kone labiausiai mistifikuota, gandais ir įtarinėjimais apipinta sritis, kurioje sukasi milijardai litų. Galbūt todėl beveik pusė mūsų šalies verslininkų nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nes iš anksto žino, kas bus nugalėtojas. Daug kas mano, kad čia reikia ir politinio užnugario, o pralaimėjusieji skundžiasi korupcija. Tačiau yra gerų žinių. Europos Parlamento priimta direktyva įneš daug naujovių šioje srityje.

JAV Livermore'o nacionalinės laboratorijos mokslininkams pavyko atlikti termobranduolinės sintezės eksperimentus, kurių metu išskirtos energijos kiekis maždaug 1 proc. pranoko termobranduolinei sintezei aktyvuoti būtinos kuro energijos kiekį. Šiuos Nacionaliniame uždegimo komplekse (NIF) praėjusių metų rugpjūtį, rugsėjį ir lapkritį atliktus eksperimentus pristatė žurnalas „Nature“. Pranešama, kad minėtų eksperimentų metu išsiskyrusi energija vidutiniškai 1,5 proc.

Savo laiku buvęs socialdemokratų vadovas prof. A.Sakalas komunistų partijos įpėdinę LDDP ir konservatorių partiją vadino broliais dvyniais. Matomai taip lygino tik dėl to, kad abi partijos, žodžiais pabrėždamos nesutaikomą priešiškumą, savo veiksmais užtikrindavo absoliučią veiksmų vienybę oligarchinio kapitalo naudai. Ypatingai tai galima pažymėti apie buvusią demokratinę darbo partiją dabar besivadinančią LSDP.

Arnoldas Pikžirnis Daugelio pamirštas konfliktas Ramiąjame vandenyne ne kartą buvo panaudotas Rusijos valdovų ir Japonijos vyriausybės savireklamai. Visgi, panašu, kad artimiausiais metais galime sulaukti susitarimo, kuris išspręstų šį konfliktą, o Putino administracija galėtų išeiti iš derybų salės iškėlusi pergalės ženklą.

Dainius Genys / Geopolitika  Sekdamas kasdienes žiniasklaidos naujienas netrunki įsitikinti, kad energetinis saugumas Lietuvoje yra tapęs viena iš svarbiausių aktualijų. Beveik kasdien galima rasti aktualios informacijos, o kalbančiųjų gretos iš pažiūros taip pat gausios.

Nijolė Druto, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sausio pradžioje surengtoje konferencijoje Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas patikino, kad 2022 m. Lenkija bus tarp dvidešimties turtingiausių pasaulio šalių ir per tą laiką bendrasis šalies vidaus produktas (BVP) pasieks 80 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Taigi nauji metai Lenkijoje prasidėjo vyriausybės vadovo pažadais užtikrinti ekonomikos šuolį ir visų gyventojų gerovę.

  Didžiausiam "Lietuvos dujų" akcininkui - Vokietijos energetikos koncernu "E.ON" pritarus Energetikos ministerijos siūlymui, "Lietuvos dujų" akcininkai nutarė inicijuoti naują ieškinį arbitražui prieš Rusijos dujų koncerną "Gazprom".   Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį vykusiame "Lietuvos dujų" akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo BNS žurnalistas. Akcininkų sprendimą lėmė didžiausio akcininko "E.ON" palaikymas - energetikos koncernas valdo 38,9 proc. akcijų.

Ilgokai kalbintas „Žinių radijo“ laidoje „Akiratyje – energetika“ pasidalinti mintimis apie tai, ar nereikėtų Lietuvai vietoj stringančio ir Lietuvos piliečių referendume neparemto VAE projekto imtis alternatyvių planų kaip pačiai pasigaminti daugiau įperkamos elektros energijos, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius atsakė į mūsų klausimus raštu.

Tikimasi, kad jau artimiausiu metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbs apie savo ketinimus, ar sieks antros kadencijos šalies vadovo poste.Belaukdami prisiminkime, ką ji kalbėjo prieš 5-eris metus apie vieną iš daugiausiai diskusijų Lietuvoje per šį laiką kėlusių sričių – energetiką ir energetinę nepriklausomybę.

Daugiabučio namo gyventojų sąskaitos už patalpų šildymą, įsirengus geoterminio šildymo sistemą, gali sumažėti netgi trigubai. Tiesa, energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas pataria visų pirma tiksliai apskaičiuoti, ar sumažėjusi šildymo sąskaita atpirks visas reikalingas investicijas. Vidutinė mėnesio sąskaita už 60 kvadratinių metrų buto šildymą senos statybos nerenovuotuose namuose Lietuvoje (tokių šalyje – 55,7 proc.) yra 435 Lt.

 Lietuvoje šilumos gamybai naudojant daugiausia biokurą, iki 2020 metų būtų sutaupyta apie 600 mln. litų. Tai numato Energetikos ministerijos parengta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2014–2021 metų programa. Joje numatoma remti iniciatyvas, kurios leistų naudoti kurą iš atsinaujinančių ir vietinių išteklių, pirmiausiai biomasės. Prognozuojama, kad 2013-2020 metais dėl daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacijos Lietuvoje šilumos suvartojimas sumažės daugiau kaip 10 proc.

Finansų ministerijos patikėjimo teise valdoma įmonių grupė „Lietuvos energija“ (LE) sieks padvigubinti savo vertę ir tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse. Toks tikslas numatytas LE grupės 2014-2020 metų veiklos strategijoje, kurią patvirtino valdyba. Per tą laikotarpį į plėtrą grupė numato investuoti 2-3 mlrd. litų.

Valdžios institucijose jau pasigirsta neoficialių pasvarstymų, ką Lietuva šiemet deleguos į jai priklausančią Europos Komisijos (EK) nario vietą, o tarp galimų kandidatų įvardijami ir kai kurie dabartiniai ministrai.

Negaliu nesižavėti lietuvišku folkloru: kartais anekdotai taikliai, nors ir hiperbolizuotai, atspindi šalies realijas ar vyraujančias žmonių nuotaikas. Net į vieną sakinį galima sutalpinti daugybę informacijos: ir faktų, ir jausmų, ir prognozių bei lūkesčių. Antai vienas pažįstamas pasidalino Lietuvoje sklandančiu, tikriausiai per ekonominį sunkmetį gimusiu juokeliu : „70 procentų lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji 30 proc.

 Lietuva inicijuoja naują ieškinį arbitražui prieš vieną didžiausių „Lietuvos dujų“ akcininkų – Rusijos dujų koncerną „Gazprom“ – siekiant mažinti dujų kainas Lietuvoje. Dėl šio Energetikos ministerijos siūlymo „Lietuvos dujų“ akcininkai spręs sausio 30 dieną. Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekomokas mano, kad jeigu akcininkai pritars ieškiniui, „Lietuvos dujos“ parodys esančios nepriklausomos nuo rusų dujų milžinės.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ projektas – dujotiekis „Pietų srautas“ – susidūrė su rimtomis teisinėmis problemomis: Europos Komisijos (EK) teigimu, visi iki šiol pasirašyti susitarimai su Europos Sąjungos (ES) šalimis, kurių teritorija turėtų driektis naujasis dujotiekis, prieštarauja ES teisės normoms. O tiksliau – Trečiojo energetikos paketo nuostatoms, kurios draudžia tai pačiai kompanijai būti ir dujų tiekėja, ir vamzdyno savininke – operatore.

Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vedėjas Vaclovas Miškinis prognozuoja, kad elektros kaina rinkoje kitais metais sieks 17 centų. „Greičiausiai tikėtino kainų mažėjimo, kuris buvo aptariamas, galime ir nesulaukti. Tikėtina, kad elektros rinkos kaina gali siekti 17–18 centų, bet gal situacija bus palankesnė ir gal tų 17 centų ir neviršys“, – Žinių radijo laidoje „Žaliavų rinkos pulsas“ sakė V. Miškinis.

Rusija pateikė Europos Sąjungai (ES) siūlymus dėl ES Trečiojo energetikos paketo pakeitimų, pranešė Rusijos vyriausybės Dmitrijus Medvedevas. "Šiandien įvyko konsultacijos. Egzistuoja įvairios galimybės, kad ir ES interesai, ir atitinkami sprendimai, kurie buvo priimti, buvo įvykdyti, taip pat drauge - ir mūsų projektai būtų vykdomi", - spaudos konferencijoje pareiškė Rusijos premjeras. Jis pabrėžė, jog Rusija nusiuntė ES siūlymus dėl Trečiojo energetikos paketo pakeitimų ir laukia atsakymo.

  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis suabejojo, ar suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas padės sumažinti gamtinių dujų kainą. Tuo metu premjeras mano, kad dujų kaina priklausys nuo derybų su tiekėjais, o ekspertai, prognozuojantys kainas, dažnai klysta. „Suskystintų gamtinių dujų terminalas turi kuo greičiau atsirasti. Vis dėlto, daugelio ekspertų nuomone, naujasis terminalas dujų kainos nesumažins.

Lapkričio 12 – 15 d. Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur lapkričio 13 d. susitiko su JAV Energetikos sekretoriumi Ernestu Monizu (Ernest Moniz). Tai pirmas toks aukščiausio lygio oficialus susitikimas Vašingtone su JAV energetikos sekretoriumi nuo 2009 m., kai buvo įkurta Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė 4-ąjį metinį Baltijos jūros regiono strategijos forumą. Tai - vienas didžiausių ir svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių, kuriame susirinko apie 700 dalyvių. Forumas skirtas Baltijos jūros regiono iššūkiams ir galimybėms aptarti įgyvendinant aplinkosaugos reikalavimus ir kartu skatinant ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą.

Edvardas Kubilius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kalbantis su „Gazprom“, jau pavyko atsakyti į kai kuriuos Lietuvai svarbius klausimus, tačiau kol kas Rusijos koncernas nėra nusiteikęs mažinti dujų kainos. Taip interviu LRT radijo laidai „60 minučių“ teigia energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. „Aiškėja ir trečiojo paketo įgyvendinimo būdas, atsakome į įvairius klausimus, įskaitant tranzito užtikrinimą, taip pat kalbame ir apie kainų sumažinimą.

Europos Sąjungos energetikos komisaras Guntheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) pareiškė, jog Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos ir laisvos prekybos sutarties pasirašymas nesukels įtampos tarp Ukrainos ir Rusijos dujų koncerno "Gazprom". "Aš manau, kad mes tikrai turėsime asociacijos sutartį, nes energetika yra nepaprastai svarbus argumentas ją turėti ir Ukraina yra labai svarbi partnerė. Ukraina yra mūsų energetikos bendruomenės narė jau nuo 2011 metų.

  Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pripažino, kad trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimas vis dar yra derybų su Rusijos dujų koncernu "Gazprom" objektas.   "Aš manau, kad mes matome pakankamai geras galimybes susitarti dėl to, kaip Trečiasis energetikos paketas įgyvendinamas Lietuvoje, patenkinant ir mūsų monopolistinio tiekėjo interesus", - pirmadienį žurnalistams sakė J.Neverovičius. "Kamuolys vis dėlto yra mūsų partnerių ("Gazprom" - BNS) pusėje.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja viename didžiausių ir svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių - tarptautinėje konferencijoje „ES vidaus energetikos rinkos sukūrimas", kurioje pristatomas ES bendro intereso projektų sąrašas (Projects of Common Interest), siekiant užbaigti ES vidaus energetikos rinką 2014 metais.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui skirtą laivą nuomosiančios Norvegijos bendrovės "Hoegh LNG" prezidentas sako esantis suglumęs dėl Lietuvoje paskleistų abejonių apie kompaniją. "Hoegh LNG" prezidentas Sveinungas Stohle (Sveinungas Štole) interviu BNS tvirtino, jog investicijos į Lietuvos SGD terminalą atitinka rinkos tendencijas.

 Aplinkos ministerijos komisija antradienį spręs, ar nutraukti skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkursą, iš kurio pasitraukė vienintelė dalyvė – JAV energetikos kompanija „Chevron“. Pasak komisijos pirmininkės aplinkos viceministrės Daivos Matonienės, komisija taip pat spręs, ar skelbti naują konkursą. „Ryt spręsime dėl konkurso nutraukimo. (...) Bus sprendžiama ir dėl naujo konkurso“, – BNS sakė D.Matonienė.

Japonijos energetikos kompanijos „Hitachi“ atstovai antradienį atvyksta į Lietuvą. Jie planuoja susitikti su premjeru Algirdu Butkevičiumi. "Hitachi" žmonės atvyksta po to, kai Energetikos ministerija praėjusią savaitę viešai pristatė bendrą trijų Baltijos šalių energetikos įmonių ir "Hitachi" poziciją, kad ankstesnės Vyriausybės pradėtą naujos branduolinės jėgainės projektą galima iš esmės pagerinti. Skelbiama, kad japonai sutinka savo paskolos, kuri būtų suteikta už 4,3 proc.

JAV energetikos įmonė „Chevron" iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso Lietuvoje galėjo pasitraukti ir dėl sprendimų Strasbūre bei Paryžiuje, mano premjeras Algirdas Butkevičius. Jis spėja, jog tai galėjo lemti pastaruoju metu priimti Europos Parlamento ar Prancūzijos politikų sprendimai.   „Argumentacija („Chevron" - BNS) buvo tokia, kad nauja teisinė bazė jiems pablogino sąlygas daryti investicijas Lietuvoje.

Eglė Merkytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Komisija (EK) paskelbė 250 svarbiausių energetikos projektų, kurie galės pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą. Tarp jų numatyti iš viso šeši Lietuvai svarbūs dujų ir elektros projektai.

„Chevron“ Lietuvoje reikėjo išlaikyti jei ne dėl skalūnų dujų gavybos, tai bent jau norint su „Gazprom“ sužaisti sėkmingą dujų kainų partiją. Liberalas Eligijus Masiulis įtaria, kad „Chevron“ korta sužaidė ne Lietuva, o „Gazprom“. Vyriausybė ir Seimo dauguma patyrė iki šiol didžiausią smūgį – energetikos milžinė „Chevron“ pareiškė pasitraukianti iš skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje.

Tomas Kavaliauskas, Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos energetikos konferencijoje dalyvavę ekspertai sako, kad tikslų užsibrėžimas, bet nenuoseklumas, politikų blaškymasis ir pasidavimas monopolijų spaudimams – pagrindiniai kliuviniai, lėmę tai, kad šalis iki šiol yra Europos Sąjungos energetinė sala. „Aš noriu nuraminti visus Lietuvos žmones, kad visi projektai, kurie naudingi lietuviams ir mažina „Gazprom“ įtaką, strigs.

JAV energetikos kompanijos "Chevron" pasitraukimas iš skalūnų dujų žvalgybos konkurso Lietuvoje - didelis praradimas Lietuvai ir kartu rimtas signalas kitiems potencialiems užsienio investuotojams, teigia banko "Swedbank" analitikas. Nerijaus Mačiulo teigimu, tai gali apsunkinti Vyriausybės pastangas pritraukti į Lietuvą užsienio investicijų. "Akivaizdu, kad būtent pastarieji įvykiai tikrai nepalengvins užsienio investicijų pritraukimo ateityje.

Premjeras Algirdas Butkevičius melagingais vadina teiginius, kad JAV bendrovė „Chevron“ derėjosi su Vyriausybės atstovais, kurie neturėjo įgaliojimų. Jis teigia negalėjęs pats derėtis su kompanija. „Pirmiausia, nei Vyriausybės atstovai, nei premjeras jokiose derybose nedalyvauja, ir, galiu pasakyti, kad gali dalyvauti tik pati komisija. Tai grynas melas. Nei aplinkos ministras, nei premjeras negali kištis, kai yra atrenkamas nugalėtojas, tai čia yra visiška netiesa.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka mano, kad iš energetinių išteklių žvalgybos konkurso pasitraukus amerikiečių kompanijai „Chevron“ Lietuva neapibrėžtam laikui palaidojo galimybę su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ kalbėti kaip lygus su lygiu. „Tai yra įvartis, kurį Lietuva, visuomenė ir vyriausybė kartu sudėjus įsimušė sau į vartus žaidime su „Gazprom“ ir su Rusija.

Šią savaitę Kauno technologijos universitetas (KTU) ir viena didžiausių Lietuvoje atsinaujinančios energetikos įmonių grupė „GECO investicijos“ pasirašė beveik 9000 litų vertės paramos sutartį ir sutarė toliau bendradarbiauti rengiant šilumos energetikos specialistus. Taip siekiama pagerinti šios srities studijų kokybę ir paskatinti gabius jaunuolius rinktis perspektyvią šilumos energetiko specialybę bei likti studijuoti Lietuvoje, turinčioje gilias technologinių mokslų tradicijas.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius tikisi jau kitą savaitę gauti Rusijos dujų koncerno "Gazprom" atsakymus į Lietuvos pateiktus pasiūlymus, o susitarti su juo dėl naujų dujų kainų - iki spalio vidurio. "Aš tikiuosi, kad ta informacija, kuri šiuo metu yra išsiųsta iš Lietuvos "Gazprom", tikimės, kad per šią savaitę jie turėtų apsvarstyti, nes maždaug mes tiek pat laiko sugaišome, svarstydami jų pasiūlymus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir elektros įrenginių projektavimo ir statybos įmonė A. Žilinskio ir Ko pasirašė sutartį dėl Alytaus transformatorių pastotės 330 kilovoltų (kV) skirstyklos rekonstrukcijos ir išplėtimo darbų. Sutarties vertė – 43,5 mln. litų. Tarptautinis viešasis pirkimas dėl Alytaus skirstyklos rekonstrukcijos darbų buvo pradėtas š. m. kovo mėn., konkurse dalyvavo 3 įmonės.

Nesutarimai tarp Lietuvos ir Rusijos energetikos srityje tęsis ir toliau, o šiuose santykiuose vienas iš prieštaringiausių klausimų bus Karaliaučiaus krašto aprūpinimas dujomis, teigia JAV strateginių tyrimų centras " Stratfor". Šią savaitę paskelbtame komentare JAV tarptautinė žvalgybos organizacija teigia, kad kyla daug klausimų, kiek realūs Rusijos planai Karaliaučiuje įrengti suskystintų gamtinių dujų terminalą, taip bandant išvengti tranzito per Lietuvą.

30 kilometrų – daug tai ar mažai? Toks atstumas skiria Vilniaus centrą nuo mūsų rytų kaimynės Baltarusijos sienos. Viena vertus, šis atstumas visai mažas, kita vertus – toks geografinis artumas nieko nereiškia, jei už sienos procesai energetikoje, ekonomikoje ir apskritai visame šalies gyvenime labai skiriasi nuo tų, kurie vyksta Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Ir vis dėlto savo kaimynus pažinti reikia.

Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Güntheris Oettingeris po neformalaus Europos Sąjungos (ES) ministrų susitikimo teigė, kad Sąjungos narės sutaria dėl daugelio tikslų ir strategijų energetikos srityje. „Visos aptartos temos parodė, kad plačiai sutariame, kad ir toliau reikia kelti energetinė politiką į Europinį lygmenį. Beveik nebuvo prieštaraujančių. Pagrindinė Europos Komisijos išvada: turime neapsiriboti 2030 metais. Pavyko aptarti visus su tuo susijusius klausimus.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ nekomentuoja ketvirtadienį išsakytų prezidentės Dalios Grybauskaitės vertinimų, kad jis Lietuvai pateikė neįgyvendinamų reikalavimų sąrašą. „Nekomentuojame. Jokių komentarų apie tai nebus“, – BNS perdavė „Gazprom“ atstovas spaudai Sergejus Kuprijanovas. „Esame nusiteikę konstruktyviai, ką daugiau būtų galima pasakyti? Lietuvos prezidentės žodžių tikrai nekomentuosime“, – BNS sakė kitas „Gazprom“ atstovas.

Vyriausybės ekspertų išvados apie Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymus Lietuvai turėtų būti pateiktos pirmadienį, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, Lietuvos pozicija pirmadienį dar kartą bus pristatyta šalies prezidentei. „Galiu pasakyti, kad šiuo metu Lietuvos ekspertų grupė baigė paruošti išvadas į pateiktus „Gazprom“ ekspertų pasiūlymus. Tikimės, kad jau pirmadienį tie pasiūlymai bus pateikti.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius antradienį prezidentei Daliai Grybauskaitei pristatė Rusijos dujų koncerno "Gazprom" pasiūlymus Lietuvos Vyriausybei. Po susitikimo J.Neverovičius jo turinio žurnalistams nekomentavo. "Aš nieko nekomentuosiu. Kai bus laikas komentarams, tada ir pakomentuosiu. Turėjome labai gerą, turiningą pokalbį, bet turinio tikrai negaliu komentuoti", - sakė energetikos ministras. Susitikimas nebuvo skelbtas prezidentės darbotvarkėje.

 Premjeras Algirdas Butkevičius nori, kad atsakymai į Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymus būtų parengti kuo greičiau. Anot jo, konkrečių terminų nėra, bet atsakymai jau rengiami. „Terminų nėra, bet aišku mes norim kuo greičiau, nes artėja ruduo. Ir turiu pasakyti, kad mes norime vieno dalyko, kad kaina būtų dujų taikoma kitokia, mes pagrinde to siekiam, o kaip vyks, tai laikas parodys“, - antradienį interviu LRT radijui sakė A.Butkevičius.

Japonija nutarė sustabdyti paskutinio šalyje veikiančio atominio reaktoriaus veiklą ir nepraneša, kada ketina atnaujinti elektrinės darbą, rašo BBC. Analitikų teigimu, Japonija bent iki gruodžio mėnesio liks be atominės energijos. Toks atominės energetikos sustabdymas yra ilgiausias šalies istorijoje nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio. Atominių elektrinių sustabdymą didele dalimi lėmė neigiamas Japonijos visuomenės požiūris, susiformavęs po avarijos Fukušimos elektrinėje.

Energetikos klausimai Lietuvai ir apskritai Baltijos regionui visada buvo ir liks aktualūs. Apie energetinę viziją per šią savaitę Europos Parlamente (EP) vykusią plenarinę sesiją balsas.lt kalbėjosi su europarlamentare Radvile Morkūnaite-Mikulėniene. „Energetika yra viena kertinių temų, kurios aktualios Lietuvai ir visam Baltijos regionui. Po to, kai 2004 m. įstojome į Europos Sąjungą (ES) energetikos klausimams atsirado daugiau vietos.