energetika

Antradienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Europos investicijų banko prezidentą Wernerį Hoyerį, su kuriuo aptarė valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ prašymą skirti ilgalaikę paskolą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektui finansuoti. „Tai strateginės svarbos projektas Lietuvai, kurio įgyvendinimą stipriai remia Vyriausybė. Terminalas prisidės prie šalies energetinio saugumo užtikrinimo ir dujų rinkos diversifikavimo.

Netrukus prasidėsiantis pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuvai atneš ne tik iššūkius, bet ir daug naudos, jei šalis mokės ja pasinaudoti. Tokios nuomonės laikosi portalo balsas.lt kalbintas europarlamentaras Juozas Imbrasas. Jis kalbėjo apie energetinio saugumo prioritetą ir transporto srities iššūkius.

Japoniją nusiaubus didžiausiam žemės drebėjimui per šalies istoriją, netrukus buvo pranešta apie 11 atominės elektrinės reaktorių sustabdymą. Be niokojančio cunamio, milžiniškų drebėjimo nuostolių ir įtemptos situacijos pačiose elektrinėse, Japonijai teko atlaikyti ir dar vieną šoką: elektros energijos stygių, nes Japonija yra viena labiausiai nuo atominės energetikos priklausomų šalių ir šios rūšies energija patenkina apie 30 proc. šalies poreikių. Tačiau Japonija toli gražu nėra vienintelė.

Konsoliduotas „Lesto“ grupės grynasis pelnas I ketv. sudarė 14,41 mln. Lt, kai 2012 m. I ketv. grupė patyrė 6,45 mln. Lt nuostolį. Grupės apskaitomos pajamos šiemet per ketvirtį sudarė 647,35 mln. Lt, tai yra 3,45 proc. daugiau nei 2012 m. I ketv. (625,78 mln. Lt), tačiau pajamų pokytį lėmė išaugęs valstybei sumokamas VIAP mokestis ir pabrangusios kitos sektoriaus teikiamos paslaugos, lėmusios elektros energijos kainų didėjimą vartotojams.

 Seimas ketvirtadienį priėmė JAV energetikos milžinei "Chevron" naudingas pataisas dėl skalūnų dujų gavybos ir žvalgybos Lietuvoje. Pataisos, nustatančios tvarką, kaip Lietuvoje galės būti ieškomos ir išgaunamos skalūnų dujos, atveria Vyriausybei kelią pasirašyti sutartį su "Chevron". Už Žemės gelmių įstatymo pataisas balsavo 74 Seimo nariai, prieš - 12, o susilaikė 23 parlamentarai. Dauguma už balsavusių - konservatoriai, darbiečiai-leiboristai, liberalsąjūdiečiai bei socialdemokratai.

Nors didžiausios aistros Lietuvoje verda dėl naujos atominės elektrinės ir dujų terminalo statybos, tačiau energetikos specialistai ragina nepamiršti energijos taupymo, efektyviai naudojant turimus išteklius.

 Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad nėra taip paprasta Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos valstybių energetikos donore. Pasirodę svarstymai mažinti Karaliaučiuje statomos Baltijos AE galias rodo, kad „žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje“, rašo Rusijos dienraščio „Komersant“ apžvalgininkas Vladimiras Dzaguta.

Artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai kalbama ne tik apie išsikeltus prioritetus, bet ir apie jų siekimo galimybes, tam įtakos turinčius faktorius. Balsas.lt domėjosi, kaip Lietuvai gali sektis energetinio saugumo srityje ir kaip užtikrinsime tinkamą susisiekimą pirmininkaudami ES Tarybai.

 Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad derybose dėl nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektų tolesnio finansavimo yra progresas. "Yra tam tikras progresas ir su rangovais, taip pat yra tam tikras lygis diskusijose su lėšų administratoriumi, kad per birželio mėnesį būtų priimti sprendimai", - ketvirtadienį Seime sakė energetikos ministras. "Darbas vyksta labai intensyviai.

 ES lyderiai sprendžia energetinį galvosūkį. Sąjungai žūtbūt reikia atgauti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, tačiau koją kiša brangi energija. ES vadovams teks rinktis tarp pigesnių energetinių šaltinių ir klimato kaitos tikslų, rašo „Deutsche Welle“. ES energetikos komisaro Guntherio Oettingerio teigimu, atsinaujinantys energetikos šaltiniai vanduo, saulė ir vėjas turi būti remiami Europos valstybėse. Anot jo, būtina mažinti šiltnamio dujų emisijas.

 Naftos bendrovių atstovai po susitikimo su Latvijos prezidentu Andriu Berziniu optimistiškai vertino Latvijos perspektyvas išgauti naftą teritoriniuose šalies vandenyse, rašo „The Baltic Times“. Kuveito bendrovės „Kuwait Energy Company“ atstovas Mohammedas Al-Howqal nedetalizavo kiek ir ar iš viso galima aptikti naftos Latvijos teritoriniuose vandenyse, tačiau teigiamai vertino tokias galimybes.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius netiki, kad latviai ir estai nesupranta, ko iš jų yra norima derantis dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Jų delsimas esą iš dalies ir gaišina mūsų Vyriausybės tolesnį darbą. Stebisi polinkiu šaipytis Opozicinių partijų vadovai Andrius Kubilius ir Eligijus Masiulis pirmadienį interviu portalui LRT.lt pabrėžė, kad dabartinės Vyriausybės delsimą apsispręsti dėl energetinių projektų laiko viena didžiausių klaidų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės 22 d. dalyvaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. ES valstybių ir vyriausybių vadovai kalbės apie vieną didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria ES – energetinį saugumą ir aukštas energetikos išteklių kainas. Norint geriau apginti Europos vartotojų interesus, būtina stiprinti ES energijos vidaus rinką ir labiau koordinuoti išorės energetikos politiką.

Nuo 2013 m. pradžios Rusija ėmė aktyviai plėtoti antrosios dujotiekio „Jamalas–Europa“ linijos tiesimo per Baltarusijos ir Lenkijos teritoriją idėją. Funkcionuoti ji turėtų pradėti tik dešimtmečio pabaigoje, bet iniciatyva jau sukėlė politinių pasekmių: Lenkijoje dėl „Gazprom“ aktyvumo balandžio viduryje buvo atleistas finansų ministras M. Budzanovskis. Šis atsistatydinimas yra simbolinis: kol kas naujo dujotiekio projekte politikos daugiau nei ekonomikos.

Dalis pramonininkų mano, kad su dabartine energetikos strategija Lietuva liks konkurenciniame užribyje, o elektrą perkant pigiai, savos gaminti neverta. Specialistai atkerta – visa tai nereiškia, kad greitai už elektrą nemokėsime kelis kartus brangiau. Praėjusią savaitę vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdis tema „Elektros energetikos plėtros scenarijai ir pramonės konkurencingumas“. Konfederacijos prezidentas Robertas Dargis interviu portalui LRT.

“Energetinis saugumas apima ne tik tą galimybę energetikos sistemos tiekti energiją vartotojams, kai yra normalios sąlygos, (…) kad jeigu turėsime importą, jam nutrūkus, kad būtų Lietuvoje pakankami generatoriai, užtikrinantys poreikį. To tikrai neužtenka.

Centrinės Europos energijos partnerių (CEEP) nariai penktadienį pasirašė Vilniaus memorandumą, kuris numato efektyviai panaudoti energetinius išteklius ir didinti energetinę nepriklausomybę. "Garsiai nuskambėjo klausimas, ar turi būti toliau klimato politika, ar visgi energetikos politika, kuri padeda įgyvendinti klimato politiką. Tai yra, be abejo labai, svarbūs klausimai, apie kuriuos kalbėsime ir mūsų pirmininkavimo metu.

Ūkio ministerija šią savaitę pakvietė Lietuvos regionų įmones plėsti šalyje biokuro katilų panaudojimą ir aktyviau statyti bei modernizuoti katilines. Tam ministerija, paskirsčiusi nepanaudotas Europos Sąjungos (ES) lėšas, skirs 40 mln. Lt. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys ne tik palankiai vertina Vyriausybės dėmesį atsinaujinančiai energetikai, bet ir pastebi šio sprendimo trūkumus.

Kovo viduryje pranešta, kad pirmą kartą pavyko išgauti gamtines dujas iš giliuose vandenyse esančių metano hidratų atsargų. Šiek tiek anksčiau per bandymus tai jau buvo pavykę padaryti iš telkinių sausumoje. Kodėl tai svarbu? Susidaro palankios prielaidos kardinaliems pasaulio energetikos žemėlapio pokyčiams, nes metano hidratai – didžiausias neišnaudotas energetinis išteklius Žemėje.

 Lietuva kol kas nesvarsto elektros importo iš statomos Kaliningrado atominės elektrinės galimybės, nes šalis negavo atsakymų iš Rusijos ir yra nusiteikusi pati užsitikrinti elektros gamybos pajėgumus, teigia energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. „Specifiškai apie elektros importą iš Rusijos susitikime su komisaru Giuntheriu Oettingeriu (Giunteriu Otingeriu) nekalbėjome.

Baltijos valstybių kontekste, žaliosios energetikos padėtis geriausia Estijoje, kur elektros energijos ir šilumos dalis išgaunama atsinaujinančios energijos šaltinių per pastaruosius penkerius metus ženkliai padidėjo ir šiuo metu sudaro 1/3 viso generuojamų dujų ir šilumos kiekio.

 Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtame konsultacijų posėdyje, kuriame buvo aptarti elektros energetikos plėtros scenarijai, ekonomistas Raimondas Kuodis išreiškė nuomonę, kad Visagino elektrinės verslo planas – sufabrikuotas. Lietuvos energetikos instituto eksperto Vido Lekavičiaus pristatytame pranešime apie galimus energetikos plėtros scenarijus minėtą 60 metų atominės energetikos verslo planą R. Kuodis vadina juokingu.

„Atominis ginklas buvo naudojamas ne branduoliniam karui, o kaip atgrasymo priemonė, kaip galimybė. Ir ji dominavo didžiųjų valstybių gynybos strategijose. Taip ir mums dabar jungtys su Skandinavija yra galimybė nusipirkti elektros kitur ir nebūti priklausomiems nuo monopolininko“, – naujienų tinklalapiui LRT.lt sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Pasaulio kontekste Baltijos valstybių energetikos rinkos atrodo gerai, tačiau Lietuvai ir Latvijai reikėtų toliau stiprinti savo energetinį saugumą, o Estijai – skirti pakankamai dėmesio energetinių išteklių ekologiškumui. Nuoseklus darbas šiose srityse Baltijos valstybes priartintų prie Švedijos, kuri energetiniu požiūriu yra pati saugiausia ir ekologiškiausia šalis pasaulyje.

2011 metais valdžiai numačius idealias sąlygas plėtoti mažųjų, iki 30 kW, saulės jėgainių verslą, pasinaudoti suteiktomis lengvatomis suskubo daugybė įvairiausio plauko investuotojų. Tačiau paraiškoms į Energetikos ministeriją ėmus plaukti šūsnimis, o šiai išsigandus, jog už tokį ažiotažą teks nemažai sumokėti visiems elektros vartotojams, suskubta stabdyti įsibėgėjantį procesą. Visa tai supykdė valdžios sprendimų įkaitais tapusius verslininkus.

Penktadienį, gegužės 3 dieną, įvyks pirmasis „Gazprom“ atstovų ir premjero Algirdo Butkevičiaus sudarytos derybų grupės susitikimas, skelbiama Energetikos ministerijos išplatintame pranešime spaudai. Susitikimo metu tikimasi aptarti gamtinių dujų tiekimo Lietuvai sąlygas. Šios savaitės pradžioje premjeras teigė, kad susitikime bus aptarta derybų darbotvarkė.

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto (IMCO) atstovais. Susitikimo metu buvo aptarta ES bendrosios rinkos situacija. Taip pat kalbėta apie jos stiprinimo priemones, kurių imsis Lietuva pirmininkavimo ES Tarybai metu. „Bendroji Europos Sąjungos rinka, turinti 500 milijonų vartotojų, suteikia milžiniškas galimybes kiekvienai šaliai.

Jei būtų įmanoma nelyg vieno literatūrinio kūrinio herojui dabar užmerkti akis, o prabusti vieną gražų 2023 metų rytą, pamatytumėte visiškai kitokį energetikos pasaulį, teigia JAV dienraštis „The New York Times“. Iki to laiko jau turėtų būti smarkiai paplitę elektromobiliai. Saulės energija jau gali būti pakankamai pigi, kad milijonai šeimų ir įmonių naudotų nuosavus saulės kolektorius.

 Vėjo jėgainių, esančių jūroje, potencialas yra labai didelis, bet didelis ir trūkumas – šis energijos šaltinis yra nepastovus ir nenuspėjamas. Tačiau naujasis Masačiusetso technologijos instituto pasiūlytas metodas galėtų išspręsti ar bent sušvelninti šią problemą, todėl atvirame vandenyje esančių vėjo jėgainių elektros energija galės būti akumuliuojama ir po to naudojama pagal poreikį.

 Praėjusią savaitę Europos Komisijos pirmininkas dar kartą pareiškė, kad remia Lietuvos siekį įgyvendinti ES III energetikos paketą – t. y. atskirti nuo „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ valdomų „Lietuvos dujų“ magistralinius dujotiekius.

Derybos dėl dujų tiekimo Lietuvai sąlygų su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ nebus lengvos, teigia premjeras. Tačiau, pasak Algirdo Butkevičiaus, yra teigiamų ženklų, nes „Gazprom“ nori pradėti derybas kuo greičiau.

Geopolitika.lt Prieš kurį laiką naujasis Kinijos lyderis Xi Jinpingas apsilankė Maskvoje su pirmuoju (!) savo užsienio vizitu. Pažymėtina, kad dar neišvykęs iš Rusijos jis pareiškė, jog kelionė (pasiekti susitarimai) pranoko visus jo lūkesčius. Vertindami Maskvos ir Pekino santykius, ekspertai (tiek Rusijoje, tiek pasaulyje) iš esmės yra pasidaliję į dvi grupes. Vieni teigia, kad laikui bėgant šalių strateginė partnerystė tik stiprėja ir palengva jos virsta vis artimesnėmis sąjungininkėmis.

 Mokslininkai mato, kaip būtų galima sumažinti Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos kainą. Siūloma brangiau įvertinti VAE aikštelę, siekti, kad projekto partneriai latviai ir estai investuotų į infrastruktūrą, kad ankstesnės Vyriausybės pasirinkta strateginė investuotoja į naujos elektrinės projektą Japonijos korporacija „Hitachi“ įrangą tiektų pigiau.

Diskusijoje, kuri ketvirtadienį Seime surengta, kai Vyriausybės sudaryta darbo grupė pristatė Lietuvos energetikos plėtros kryptis bei galimus apsirūpinimo elektros energija modelius – vadinamąjį branduolinį ir nebranduolinį scenarijus – netrūko ir dalykiškų klausimų, ir gana kandžių replikų. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius paklausęs, ar premjeras asmeniškai pritaria darbo grupės išvadoms, išgirdo lakonišką Algirdo Butkevičiaus atsakymą; ,,Taip, pritariu.

Ketvirtadienį Seime Vyriausybės sudaryta darbo grupė pristatė ne atnaujintą Energetikos strategiją, bet pasiūlymus dėl energetikos strategijos krypčių. Opozicija pasigedo strategijos Posėdžio pradžioje tvirtinant darbotvarkę kilo diskusija, ar nereikėtų šio klausimo išbraukti iš darbotvarkės. ,,Mes neturime šiandien strategijos pasiūlymų. Mes turime energetikos strategijos krypčių pasiūlymus”, - sakė liberalas Eligijus Masiulis.

Pigiausias elektros energetikos plėtros scenarijus Lietuvoje būtų neriboti rinkos ar elektros importo, brangiausias - statyti atominę jėgainę, o skirtumas tarp jų per 60 metų siektų 9 mlrd. litų, sako premjero patarėjas. Pasak Tomo Garasimavičiaus, lyginant vien investicijas į du prioritetinius scenarijus – su Visagino atomine elektrine ir be jos – skirtumas siektų 3 mlrd. litų.

 Ankstesnės Vyriausybės pasirinkta strateginė investuotoja į naujos atominės elektrinės Visagine (VAE) projektą - Japonijos korporacija "Hitachi" stebi Lietuvoje vykstančius debatus dėl energetikos strategijos Lietuvoje ir laukia jų rezultatų. "Hitachi" stebi vykstančius debatus dėl energetikos strategijos Lietuvoje ir laukia šių diskusijų rezultatų.

 Per pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuvai teks daug darbo derinti teisės aktus, susijusius su 2014-2020 metų ES biudžetu, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Jis sakė tikįs, kad su Europos Parlamentu dėl biudžeto skaičių pavyks sutarti dar per Airijos pirmininkavimą, kuris baigsis birželio pabaigoje. Lietuva pusmečiui prie ES vairo stos liepos 1 dieną.

 Po žinių, kad Latvijos bendrovei BMGS, kuri laimėjo konkursą statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo krantinę, inicijuojamas bankrotas, ši išplatino pranešime, kuriame teigiama, kad bendrovėje bankroto požymių, numatytų Latvijos įstatymuose, nėra.

 Derybos su ankstesnės Vyriausybės pasirinkta strategine investuotoja į naujos atominės elektrinės Visagine (VAE) projektą - Japonijos korporacija "Hitachi" - galėtų būti tęsiamos, įkūrus bendrą projekto įmonę kartu su regioniniais partneriais, teigia energetikos ministras. Jaroslavo Neverovičiaus nuomone, projektas yra regioninis, todėl visas parengiamųjų darbų išlaidas reikėtų dalintis visiems partneriams.

Seimo parlamentinės opozicijos lyderis Andrius Kubilius baiminasi, kad valdžiai, ketinančiai apsispręsti dėl naujos atominės elektrinės likimo, įtaką gali daryti energetikos sektoriuje veikiančios interesų grupės.

Lietuva liks branduolinės energetikos šalimi, tačiau reikia ieškoti, kaip atpiginti elektros energijos, kurią gamintų Visagino atominė elektrinė (VAE), kainą, pasibaigus Strateginio komiteto posėdžiui žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius. ,,Mes pasisakome, kad Lietuva turi būti branduolinės energetikos šalis.

Nacionalinė energetikos strategija – vis dar ruošiama, ją užbaigus paaiškės ir Visagino atominės elektrinės likimas, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Energetikos strategiją rengusios darbo grupės išvadose siūlomas subalansuotas aprūpinimo elektra scenarijus, o Visagino AE statybos galimos įgyvendinus papildomas sąlygas. „Strategija yra ruošiama. Dėl energetinės nepriklausomybės yra paruoštos ekspertų išvados, kurios bus pristatytos strateginiam komitetui.

Neoficialiais duomenimis, Nacionalinę energetikos strategiją svarstanti darbo grupė šviesios ateities Visagino atominės elektrinės projektui neprognozuoja, rašo „Verslo žinios“. „Versli žinių“ šaltiniai teigia, kad gali būti, kad darbo grupė pateiks tik energetikos vystymo strategijos alternatyvas „su VAE“ ir „be VAE“. Kitų šaltinių teigimu, dokumente tik abstrakčiai kalbama apie branduolinę energetiką, o ne apie VAE projektą.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šalies namas rekordininkas, kurio gyventojai už kovo mėnesio šildymą mokėjo mažiausiai, yra Tauragės daugiabutis Dainavos g. 5. Ne tik sostinės, bet ir kitų Tauragės miesto daugiabučių gyventojai šiam namui tegali pavydėti. Daugumos namo butų šildymas už kovą neatsiėjo nė 50 litų, o kai kurie standartinių dviejų kambarių butų gyventojai mokėjo vos 27 litus.

Vilniuje iš Jungtinių Valstijų atvykę inžinerijos, geologijos ir energetikos ekspertai dalijosi gerąja skalūninės naftos ir dujų gavybos bei žvalgybos patirtimi. „Labai džiaugiuosi, turėdamas galimybę dalyvauti šiuose susitikimuose. Mūsų tikslas – supažindinti politikus, studentus ir visą visuomenę su pasaulinio lygio ekspertu išvadomis dėl skalūnų dujų“, – teigė instituto „Goldwyn Global Strategies, LLC“ prezidentas, praeityje dirbęs Baltuosiuose Rūmuose.

Į Lietuvą atvykę žymūs JAV mokslininkai dar kartą pabandė įtikinti, kad skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba yra saugi ir naudinga. Mokslininkai dalyvavo techniniame seminare kartu su Seimo ir Vyriausybės nariais. Pasak jų, kiekviena energetinė technologija turi savo rizikos faktorių, tačiau jų nevertėtų taip sureikšminti. Seminarus organizuoja „Chevron“ Į Lietuvą atvykę žymūs amerikiečių mokslininkai siekė informuoti apie skalūnų dujas ir jų gavimo procesą.

Prieš porą dienų Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė susitiko su ponu Jaroslavu Neverovičiumi, LR energetikos ministerijos vadovu, ir aptarė padėtį biokuro rinkoje. Prezidentė atkreipė ministro dėmesį į tai, kad minėtoje rinkoje išsikerojusi netvarka, ir liepė viską greitai sutvarkyti. Jaunas perspektyvus ir pareigingas ministras pažadėjo, kad per porą mėnesių viską sutvarkys.

Per 2012 metus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčio fondas didėjo 5 proc. ir iš viso per mėnesį siekė apie 955 tūkst. neatskaičius  mokesčių, rodo Valstybės turto fondo (VTF) duomenys, rašo „Verslo žinios“. Didžiausią VVĮ atlyginimą Lietuvoje gauna bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovai, jų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 20 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Energetikos įmonių vadovų atlyginimai išlieka aukščiausi – per 10 tūkst.