Emmanuelis Macronas

Protestuotojai antradienį nutraukė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai jis valstybinio vizito Nyderlanduose metu Hagoje sakė kalbą apie Europos suverenitetą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. „Kur yra Prancūzijos demokratija?“ – šaukė demonstrantai teatre E. Macronui tik pradėjus sakyti kalbą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pradėjo dviejų dienų valstybinį vizitą Nyderlanduose ir ketina pasakyti kalbą apie savo Europos ateities viziją. Hagos teatre antradienio popietę planuojama kalba nuskambės po to, kai E. Macronas po neseniai įvykusio vizito į Kiniją savo komentarais apie Taivaną sukėlė ažiotažą.

Šią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pasakė vieną svarbią žinią: neleiskite Europai įsitraukti į Amerikos žaidimą. Pekinas trokšta, kad ES nepatektų į JAV įtakos zoną, tuo metu, kai Baltieji rūmai vykdo ryžtingesnę politiką Kinijos atžvilgiu. Tiesa, tokios idėjos nepatinka daliai Europos politikų, taip pat ir lietuviams.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė ragina „taip stipriai“ neakcentuoti Europos strateginės autonomijos nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Taip ji kalbėjo po Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono komentarų žiniasklaidai, jog blogiausia būtų manyti, kad Europa Taivano klausimu turėtų „būti pasekėjai ir prisitaikyti prie amerikiečių tempo bei Kinijos perdėtos reakcijos“. Jis taip pat pabrėžė, kad Europa „neturėtų būti įtraukta į pasaulio netvarką ir krizes, kurios mums nepriklauso“. Anot Prancūzi...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paskelbtame interviu teigė, kad Europa neturi imti pavyzdžio iš JAV ar Kinijos Taivano atžvilgiu, nurodydamas, kad blokas rizikuoja įsivelti įsivelti į ne savo krizes.  Šie jo komentarai gali sukelti Vašingtono nepasitenkinimą ir išryškinti Europos Sąjungos nesutarimus dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu, kadangi JAV vis labiau įsitraukia į konfrontaciją su savo artimiausia varžove, o Pekinas vis glaudžiai bendrauja su Rusija.

Kinijoje viešintys Europos lyderiai atvirai ragina Xi Jinpingą paprotinti Putiną, mainais užmerkdami akį į nesutarimus ir siūlydami ekonominę draugystę. Kinijos lyderis pažadėjo paskambinti Zelenskiui ir paragino vengti branduolinio karo, bet neįvardijo Rusijos, kuri tokiu karu nuolat grasina. O kol Europos lyderiai ieško rakto į taiką Ukrainoje – pastaroji ruošia 40 tūkstančių karių pralaužti Rusijos gynybą ir pasiekti Krymą. Ir mėto užuominas apie galimas derybas su Maskva.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog jo kolega iš Kinijos, Xi Jinpingas, „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas, trečiadienį atvykęs trijų dienų valstybinio vizito, leido suprasti, kad siekia atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį per derybas su savo Prancūzijos kolega Emmanueliu Macronu pareiškė, kad yra pasirengęs paskambinti Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, kai tam ateis laikas, sakė vienas susitikime dalyvavęs Prancūzijos diplomatas.

Prancūzijos demonstrantai ketvirtadienį pradėjo dar vieną protestų ir streikų dieną, kad pasmerktų prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą po to, kai naujausios vyriausybės ir profesinių sąjungų derybos atsidūrė aklavietėje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino kuo greičiau surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas. Pekino Didžiojoje liaudies salėje vykusiose derybose prezidentai taip pat dar kartą patvirtino, kad nepritaria branduolinių ginklų naudojimui konflikto metu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Pekine susitiko su Kinijos kolega Xi Jinpingu, Prancūzijos vadovui siekiant atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Zelenskis Varšuvoje. Valstybinio vizito metu jis gavo ne tik aukščiausią Lenkijos apdovanojimą, bet ir pažadą perimti visus lenkų turimus MiG-29 naikintuvus. O Europos lyderiai Kinijoje bando patraukti Xi Jinpingą savo pusėn. Neberemti Putino Kinijos lyderį bando įtikinti Prancūzijos prezidentas ir Europos Komisijos pirmininkė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sakė, kad šią savaitę susitikęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu nori palenkti Kiniją dalintis bendra atsakomybe už taiką Ukrainoje. Prancūzijos pareigūnai anksčiau teigė, kad E. Macronas ketvirtadienį vyksiančiose derybose ketina paraginti kolegą pasinaudoti Pekino įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, tačiau nesitikėjo, kad Kinijos pozicija labai pasikeis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį, pradėdamas trijų dienų vizitą Pekine pareiškė, kad Europa neturi ekonomiškai atsiskirti nuo Kinijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atvyko į Pekiną vizito, kurio metu jis tikisi atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą ir užmegzti glaudesnius ryšius su svarbia prekybos partnere. Per derybas su Xi Jinpingu E. Macronas sieks tvirtai laikytis pozicijos Ukrainos klausimu ir siūlys „kitą kelią“, o ne tiesioginį konfrontacinį toną, kuris dažnai girdimas iš Vašingtono, prieš tris dienas truksiančią kelionę žurnalistams sakė jo biuro pareigūnas.

Liepsnose skendinčios Paryžiaus gatvės, deganti Bordo rotušė – tai didžiausios antrosios Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kadencijos krizė. Prancūzus supykdė sprendimas ilginti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų. Situacija aptarta naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“. Jungtinės Karalystės karalius Karolis III turėjo apsilankyti Prancūzijoje, tačiau vizitą teko atšaukti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Kinijos lyderį Xi Jinpingą kitą savaitę įspės, jog bet koks Pekino sprendimas karine prasme paremti Rusiją Maskvos kare prieš Ukrainą būtų katastrofiškas, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra. „Jei Kinija priimtų šį katastrofišką sprendimą [paremti Maskvą karine prasme], tai padarytų didelį strateginį poveikį šiam konfliktui“, – pareiškė žurnalistams E. Macrono patarėjas, prašęs nenurodyti jo vardo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen lydės jį būsimo vizito į Kiniją metu. E. Macronas kito mėnesio pradžioje vyks į Kiniją derybų su prezidentu Xi Jinpingu, Vakarų lyderiams raginant Pekiną daryti spaudimą Rusijai dėl karo Ukrainoje. Po ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje E. Macronas sakė, kad paprašė U. von der Leyen lydėti jį per dalį kelionės, kad galėtų Kinijai pristatyti vieningą poziciją.

Pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose prastūmęs prezidentas Emmanuelis Macronas nutraukė tylą ir pareiškė, kad savo pozicijos jis nekeis. Esą jei ši reforma neįvyks, po mažiau nei dešimtmečio šalies biudžeto deficitas sieks 5 milijardus eurų. Vis tik prancūzų tai netenkina – šalies vadovą palaiko vos trečdalis gyventojų, o reformai besipriešinantys žmonės ir vėl išėjo į gatves, reikalaudami ne tik atšaukti reformą, bet ir Macroną atsistatydinti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nori, kad jo pensijų reforma „užbaigtų savo demokratinę kelionę“, sakoma jo biuro pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP sekmadienį. Prieštaringai vertinamas teisės aktas, dėl kurio kelis mėnesius vyko protestai parlamente ir gatvėse, pirmadienį bus priimtas parlamente, jei nebus priimtas vienas iš dviejų nepasitikėjimo vyriausybe pareiškimų.

Prancūzijos opozicijos įstatymų leidėjai penktadienį inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybe po to, kai ji dekretu įvedė ginčijamą pensijų reformą, sakė nepriklausomos parlamentinės grupės lyderis. „Balsavimas dėl šio pasiūlymo leis mums išbristi iš gilios politinės krizės“, – teigė vadinamosios LIOT frakcijos vadovas Bertrand'as Pancheras. Pasiūlymą pasirašė ir plačios kairiosios koalicijos NUPES nariai.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei ketvirtadienį parlamente be balsavimo prastūmus prieštaringai vertinamą pensijų reformą, žemuosiuose rūmuose kilo triukšmas, o Paryžiuje ir kituose šalies miestuose – pikti protestai. Sprendimas pasinaudoti specialia konstitucine vyriausybės teise priimti įstatymą be balsavimo prilygo pripažinimui, kad vyriausybė neturėjo daugumos paramos savo planui pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne ketvirtadienį pareiškė parlamentui, kad vyriausybė įtvirtins prieštaringai vertinamą prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose rūmuose. „Negalime lažintis dėl savo pensijų ateities“, – sakė E. Borne parlamentui, aktyvavusi Prancūzijos konstitucijos 49 straipsnio 3 dalį. Ji sulaukė kairiosios opozicijos atstovų, kurie protestuodami garsiai sugiedojo Prancūzijos nacionalinį himną „Marselietę“, šūksnių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sulaukė parlamento aukštųjų rūmų – Senato – pritarimo savo prieštaringai vertinamai pensijų reformai. Senatas, kuriame dominuoja konservatoriai, pritarė reformai 193 balsais prieš 114, tačiau manoma, kad žemuosiuose rūmuose balsų persvara bus daug mažesnė, ir tai bus svarbus išbandymas E. Macronui. Balsavimas žemuosiuose rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – turi įvykti vėliau ketvirtadienį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir darbo vakarienės metu pabrėžė Europos vienybės dėl karo Ukrainoje poreikį, pranešė prezidento kanceliarija. Priešingai nei dauguma Europos lyderių, V. Orbanas atvirai kritikavo Europos poziciją dėl karo Ukrainoje, kaltindamas ją paskelbus „netiesioginį karą“ su Rusija, ir ragino nutraukti ugnį.

Prancūzijos Senatas šeštadienį vėlai vakare nubalsavo už itin nepopuliarią šalies pensijų sistemos reformą, praėjus kelioms valandoms po to, kai demonstrantai išėjo į gatves pasipriešinti kertiniam prezidento Emmanuelio Macrono kadencijos siekiui. Senatoriai priėmė reformą 195 balsais prieš 112, taigi paketas dar labiau priartėjo prie tapimo įstatymu. Dabar komitetas parengs galutinį projektą, kuris bus pateiktas Senatui ir Nacionalinei Asamblėjai galutiniam balsavimui.

Prieš porą metų išleistoje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (45) biografijoje atskleista jo tėvų rekacija, kai jie sužinojo, kad jų šešiolikmetis sūnus turėjo romaną su ištekėjusia mokytoja. Daug dėmesio skirta faktui, kad centristas E.Macronas yra vedęs 24 metais vyresnę Brigitte Trogneux (69) – moterį, su kuria susipažino būdamas 15-metis moksleivis, kai ji dirbo jo mokytoja privačioje mokykloje „La Providence“ Amjeno mieste, šiaurės Prancūzijoje, rašo independent.co.uk.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskelbė apie planus ženkliai sumažinti šalies karių skaičių Afrikoje, kur tam tikrose buvusiose kolonijose tvyro itin stiprios antiprancūziškos nuotaikos.  Kalbėdamas Paryžiuje prieš trečiadienį prasidėsiančią kelionę po keturias Centrinės Afrikos šalis, jis teigė, jog Prancūzija siekia kovoti su didėjančia Kinijos ir Rusijos įtaka regione.

Kai praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į Vakarų Europą, siekdamas užsitikrinti palaikymą Ukrainos kare su Rusija, jis nusprendė trumpam sustoti Paryžiuje. Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui tai tapo svarbia galimybe, rašo „Politico“. E. Macrono požiūris į karą Ukrainoje sąjungininkams dažnai yra nesuprantamas.

Jau septynis mėnesius Bachmutas yra vienas karščiausių fronto taškų, nors rusai šioje vietovėje patiria didžiulių nuostolių. Kodėl užimti šį miestą okupantams yra garbės reikalas, aiškinasi kanalas 24tv.ua.

Karo Ukrainoje pradžioje vykę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skambučiai Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui buvo tapę net juokelių objektu, o visai neseniai apie Paryžiaus meilę Maskvai, kaip apie ypatingą reiškinį, parašė net „The Economist” leidinys. Filosofas Gintautas Mažeikis sako, kad Prancūzijos diplomatija jau nuo seno yra „švelni lapė“, todėl negalima tikėti jų kalbomis iki pabaigos.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuomone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas be reikalo gaišta laiką bandymams užmegzti dialogą su Vladimiru Putinu. Italų laikraščio „Corriere della Sera“ korespondentas V. Zelenskio paklausė, ar jis sutinka su E. Macrono pozicija, kad Rusiją „reikia nugalėti, bet ne sutriuškinti“ ir kad reikia palikti dialogo su Rusijos lyderiu galimybę. „Tai būtų nenaudingas dialogas; iš tikrųjų Macronas be reikalo gaišta laiką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paskelbtame interviu teigė norintis, kad Rusija būtų nugalėta kare su Ukraina, bet ne „sutriuškinta“. Jis kalbėjo grįžęs iš Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje paragino sąjungininkus aktyviau remti Ukrainą ir sakė, kad Prancūzija yra pasirengusi užsitęsusiam konfliktui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad dar neatėjo laikas dialogui su Rusija, šiai intensyvinant Ukrainos puolimą. „Dabar ne laikas dialogui, nes matome Rusiją, kuri pasirinko karą, kuri pasirinko intensyvinti karą ir kuri pasirinko eiti iki karo nusikaltimų ir atakų prieš civilinę infrastruktūrą“, – sakė E. Macronas Miuncheno saugumo konferencijoje.

Artėjant Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pirmosioms metinėms bei didėjant įtampai tarp Kinijos ir JAV dėl abipusių kaltinimų šnipinėjimu pasaulio lyderiai šią savaitę susitiks Miuncheno saugumo konferencijoje. Tris dienas truksiančiame kasmetiniame susitikime be daugelio kitų svarbių figūrų dalyvaus JAV viceprezidentė Kamala Harris, Kinijos aukšto rango diplomatas Wang Yi, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni penktadienį dar kartą sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių, kur, anot jos, trūko kitų Europos vadovų. „Jei būčiau buvusi pakviesta į Eliziejaus rūmus susitikti su V. Zelenskiu, būčiau patarusi nerengti šio susitikimo“, – po Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė G. Meloni.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį perspėjo, kad net jei Ukrainos sąjungininkai Europoje nuspręstų atsiųsti Kyjivui naikintuvų, jie negalėtų to padaryti „artimiausiomis savaitėmis“. „Nieko neatmetu... bet tai neatitinka šiandienos reikalavimų“, – sakė E. Macronas po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių prieš Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje. Viršūnių susitikimo kuluaruose G. Meloni buvo paklausta, ar anksčiau šią savaitę įvykusi Prancūzijos ir Vokietijos ministrų kelionė į Vašingtoną aptarti JAV „žaliųjų“ subsidijų buvo netinkama.

Į Paryžių po vizito Londone atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateko į netikėtą kuriozą, kurį užfiksavo vaizdo kameros.   Paryžiuje V. Zelenskis susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Vadovams nuvykus į spaudos konferenciją, nutiko kurioziška situacija: V. Zelenskis ir O. Scholzas supainiojo savo tribūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs prašyti Europos Sąjungos vadovų padėti atremti atsinaujinusį Rusijos puolimą, ketvirtadienį Briuselyje buvo sutiktas kaip didvyris. Likus dviem savaitėms iki pirmųjų žiauriausio nuo 1940 metų konflikto Europoje metinių, V. Zelenskis leidosi į vos antrąją užsienio kelionę nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į jo šalį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas labai pakeitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu po to, kai ankstyvuoju Maskvos karo etapu siekė bendrauti ir su Rusija, trečiadienį paskelbtame interviu sakė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. Interviu dienraštis „Le Figaro“ išspausdino kaip tik tuo metu, kai V. Zelenskis turėjo atvykti į Paryžių savo pirmojo vizito Prancūzijoje nuo invazijos pradžios beveik prieš metus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio rytą kartu iš Paryžiaus išskris į Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą Briuselyje, pranešė Eliziejaus rūmai. Abu vadovai iš Vilakublė, netoli Paryžiaus, išvyks apie 8 val. 30 min. vietos (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Tikimasi, kad į Briuselį jie atvyks 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį lankydamasis Paryžiuje paragino Prancūziją ir Vokietiją „kuo greičiau“ pristatyti kovinius lėktuvus ir sunkiąją ginkluotę, sakydamas, kad kovojant su Rusijos invazija svarbiausia yra laikas.

Paryžiuje trečiadienį vakare laukiama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, pranešė Prancūzijos prezidentūra. Kiek anksčiau prancūzų televizija BFM TV skelbė, kad po vizito Jungtinėje Karalystėje V. Zelenskis atvyks į Paryžių. Paryžiuje V. Zelenskis susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, informavo Eliziejaus rūmai, bet daugiau detalių nepateikė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį po derybų su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pasmerkė Irano branduolinės programos „neapgalvotą skubinimą“. B. Netanyahu Paryžiuje lankėsi siekdamas Europos griežtesnės pozicijos Teherano atžvilgiu.

Jungtinių Valstijų prezidentas griežtai ir lakoniškai pasakė, kad į Ukrainą naikintuvų F-16 nesiųs. Tačiau Prancūzijos lyderis siunčia kiek kitokią žinią – esą tokios galimybės sąjungininkės neatmeta. Taigi Ukrainos gynybos ministras šiandien išskubėjo į Paryžių, kur tikėtina pateiks oficialų Kyjivo prašymą naikintuvams gauti. Tuo metu Gitanas Nausėda ragina nedelsti: sako, kad naikintuvų tiekimas – tai raudonoji linija, kurią būtina peržengti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė neatmetantis galimybės, kad Ukrainai galėtų būti perduota naikintuvų, bet įspėjo apie konflikto eskalacijos riziką. „Iš principo niekas neatmetama“, – pareiškė jis po susitikimo su Nyderlandų ministru pirmininkui Marku Rutte, paklaustas apie galimybę prieš Rusijos invaziją kovojančiam Kyjivui atsiųsti naikintuvų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną dėl būtinybės neleisti Rusijai Paryžiaus olimpiada pasinaudoti agresijos propagandai. Sekmadienio vakaro vaizdo kreipimesi V. Zelenskis priminė, kad anksčiau tą pačią dieną rusai kelis kartus apšaudė Chersoną, kur žuvo ir buvo sužeista žmonių. „Tokiomis sąlygomis, kai rusai nuolat... smogia mūsų miestams, mūsų kaimams.

Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija toliau svarsto galimybę siųsti savo sunkiuosius tankus „Leclerc“ į Ukrainą. Prancūzų tankai yra panašūs į Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“, kuriuos Berlynas trečiadienį sutiko siųsti į Kyjivą, tačiau jų yra daug mažiau ir jų priežiūra bei logistika būtų sudėtingesnė. „Kalbant apie „Leclerc“ tankus, tęsiame analizę su Ginkluotųjų pajėgų ministerija, – trečiadienį parlamentui sakė E. Borne.