Emmanuelis Macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sakė, kad norėtų stiprinti  bendradarbiavimą su Kazachstanu.  Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai prezidentas su dviejų dienų vizitu lankosi šalyje, siekdamas padidinti Prancūzijos įtaką Vidurio Azijoje. Rusija, Kinija, Turkija ir Europa varžosi dėl įtakos išteklių turtingame regione.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį vykusio pokalbio metu pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau pristatyti humanitarinę pagalbą į Gazos Ruožą, pranešė JK vyriausybė. Dauningo gatvės atstovas sakė, kad jie kalbėjosi telefonu po to, kai Izraelis pradėjo sausumos operaciją prieš palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“, ir išreiškė susirūpinimą dėl eskalacijos pavojaus Artimųjų Rytų regione.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė planuoja negrįžtamai konstitucijoje įtvirtinti moterų teises į abortus. Internete paskelbtame pranešime E. Macronas teigė, kad projektas ateinančią savaitę bus pateiktas Valstybės tarybai, Prancūzijos aukščiausiajam administraciniam teismui, kad iki metų pabaigos teisė į abortus būtų įtvirtinta konstitucijoje. „2024 metais moterų teisė rinktis abortą taps negrįžtama“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė nenorintis, kad šį mėnesį įvykęs Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susilpnintų Europos Sąjungą. „Prašau (...), kad tokioje padėtyje, kokioje esame Rusijos atžvilgiu, nesinaudotume šiais dvišaliais ryšiais deryboms (...), kurios susilpnintų mūsų vienybę“, – sakė jis po ES lyderių susitikimo Briuselyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino sudaryti humanitarines paliaubas islamistų grupuotės „Hamas“ ir Izraelio konflikte, kad būtų užtikrinta civilių Gazos Ruože apsauga. Pabrėždamas Izraelio teisę kovoti su terorizmu, E. Macronas atkreipė dėmesį į „visišką blokadą, beatodairišką bombardavimą ir ypač plataus masto antžeminės operacijos perspektyvą“ kaip riziką civiliams gyventojams.

Prancūzija siekia kuo greičiau evakuoti savo piliečius iš Gazos Ruožo, kurį aktyviai bombarduoja Izraelis, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Norime kuo greičiau juos evakuoti. Tai organizuojame kartu su palestiniečių valdžia ir Egiptu. Tai, koordinuojant su mumis, nori padaryti ir kelios kitos Europos šalys“, – kalbėjo E. Macronas per spaudos konferenciją po dvi dienas trukusio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį Kaire pareiškė, kad masinis Izraelio sausumos pajėgų įsiveržimas į Gazos Ruožą būtų klaida, ir perspėjo, kad tai pakenktų civiliams ir neužtikrintų ilgalaikio Izraelio saugumo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, atremdamas kritiką dėl savo vyriausybės atsako į Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karą, trečiadienį pareiškė, kad Paryžius šio konflikto atžvilgiu netaiko dvigubų standartų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vėliau trečiadienį Kaire surengs derybas su Egipto kolega Abdel Fattahu al Sisi, pranešė E. Macrono biuras. Tai naujausias trumpas sustojimas krizės meto vizitų serijoje. Egiptas yra vienas iš pagrindinių tarpininkų siekiant išlaisvinti daugiau kaip 200 įkaitų, kuriuos islamistų grupuotė „Hamas“ laiko Gazos Ruože.

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas kolegai iš Prancūzijos Emmanueliui Macronui antradienį sakė, kad tarptautinė bendruomenė turi sustabdyti Izraelio agresiją, vykstant karui su islamistų grupuote „Hamas“ Gazos Ruože. „Raginame jus, prezidente E. Macrone, sustabdyti šią agresiją“, – teigė M. Abbasas po to, kai abu lyderiai surengė derybas Ramaloje, esančioje okupuotame Vakarų Krante.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pasiūlė išplėsti su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS) kovojančią tarptautinę koaliciją, kad ji taip pat kovotų su palestiniečių islamistų „Hamas“. Pasiūlymas pateiktas po „Hamas“ spalio 7-osios atakų prieš Izraelį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį su solidarumo vizitu lankydamasis Izraelyje pareiškė, kad Gazos Ruože laikomų įkaitų paleidimas turi būti pirminis tikslas Izraelio ir „Hamas“ kare. E. Macronas tapo dar vienu Vakarų lyderiu, atvykusiu išreikšti paramos Izraeliui, kuris po spalio 7 dienos kruvinų „Hamas“ išpuolių pradėjo Gazos Ruožo bombardavimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį lankydamasis Izraelyje paragins atnaujinti taikos procesą, kad būtų sukurta Palestinos valstybė, ir sustabdyti okupuoto Vakarų Kranto kolonizaciją, pirmadienį pranešė jo biuras. „Vienintelis būdas būti naudingam – pirma, parodyti solidarumą Izraeliui; antra, labai aiškiai išdėstyti įsipareigojimus prieš teroristines grupuotes; ir trečia, atverti politinę perspektyvą“, – prieš kelionę sakė E. Macrono biuras.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį atvyks į Tel Avivą derybų su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, sekmadienį pranešė jo biuras. Jo vizitas įvyks praėjus daugiau nei dviem savaitėms po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo ir nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių. Tarp jų buvo 30 Prancūzijos piliečių. Izraelis teigia, kad per susirėmimus žuvo apie 1,5 tūkst.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį patikino savo kolegą iš Ukrainos Volodymyrą Zelenskį, kad Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karas neatitrauks Paryžiaus ir Europos dėmesio nuo įsipareigojimų Kyjivui. „Krizių daugėjimas jokiu būdu nesusilpnins Prancūzijos ir Europos paramos Ukrainai, kuri išliks tiek, kiek reikės“, – sakė Prancūzijos prezidentas, kalbėdamas telefonu su V. Zelenskiu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį lankydamasis Albanijoje pareiškė, kad islamistų terorizmo grįžimas kelia grėsmę visoms Europos tautoms. „Deja, vakar Briuselyje pamatėme: visos Europos valstybės yra pažeidžiamos. Iš tikrųjų grįžta islamistų terorizmas ir mes visi esame pažeidžiami“, – sakė E. Macronas, turėdamas omenyje išpuolį, kai Belgijos sostinėje Briuselyje buvo nužudyti du švedų futbolo sirgaliai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad vyksta intensyvios derybos siekiant išlaisvinti „Hamas“ laikomus įkaitus, Prancūzijos ir Izraelio pilietybę turinčio įkaito motinai paprašius pasaulio lyderių įsikišti.  „Noriu būti labai atsargus, kad nekelčiau pavojaus šiuo metu vykstančioms intensyvioms deryboms, – žurnalistams Albanijos sostinėje Tiranoje sakė E. Macronas. – Tačiau jos vyksta ir mes stebime šias derybas valanda po valandos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino vyriausybę griežčiau reaguoti į teroristinės ideologijos šalininkus, praėjus kelioms dienoms po to, kai peiliu mirtinai subadytas mokytojas. Prezidentas tai pavadino islamistų teroro aktu. E. Macronas nori, kad jo ministrai „įkūnytų negailestingą valstybę visiems, kurie puoselėja neapykantą ir terorizmo ideologiją“, žurnalistams sakė vienas aukšto rango padėjėjas.

Prancūzija po čečėnų kilmės vyro išpuolio, kai buvo peiliu mirtinai subadytas mokytojas ir sunkiai sužeisti dar trys suaugusieji, dislokuos 7 000 karių, šeštadienį pranešė Eliziejaus rūmai. Penktadienio išpuolį mokykloje šalies šiaurės rytuose esančiame Arase, kur gyvena didelės žydų ir musulmonų bendruomenės, prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino islamistų teroro aktu. Kariai bus dislokuoti iki pirmadienio vakaro.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino Izraelį griežtai, bet teisingai reaguoti į „Hamas“ išpuolį ir pasmerkė šios palestiniečių kovotojų grupuotės „aklą žudikišką neapykantą ir absoliutų žiaurumą“. Kreipimesi į tautą E. Macronas teigė, kad Izraelis turi teisę gintis „tikslingais veiksmais likviduodamas teroristines grupuotes, įskaitant „Hamas“, tačiau saugodamas civilius gyventojus“, ir pridūrė, kad „vienintelis atsakas į terorizmą yra (...) stiprus, bet teisingas“....

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį gyrė įkalintos Irano aktyvistės Narges Mohammadi  drąsą po to, kai buvo paskelbta, kad jai skiriama šių metų Nobelio taikos premija. E. Macronas gyrė „tvirtą pasirinkimą kovotojos už laisvę, kuri kaskart susidūrė su realybe, tikrove, šio režimo žiaurumu, įskaitant kelerius metus kalėjime ir baisias bausmes“. E. Macronas taip pat pasveikino N. Mohammadi šeimą, kurios dalis, pasak jo, gyvena Prancūzijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai dar ne metas įvesti sankcijas Azerbaidžanui.  Praėjusį mėnesį per vienos dienos puolimą Baku perėmė separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolę.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį Romoje surengė derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, tarp abiejų šalių tvyrant įtampai dėl migracijos. Prancūzijos vadovas atvyko į Italijos sostinę dalyvauti buvusio prezidento Giorgio Napolitano, kuris penktadienį mirė būdamas 98 metų, valstybinėse laidotuvėse. Po ceremonijos E. Macronas ir G. Meloni surengė ilgą ir draugišką susitikimą, sakoma Italijos premjerės biuro pranešime.

Prancūzijos ir Vokietijos prezidentai antradienį dalyvavo buvusio Italijos prezidento Giorgio Napolitano laidotuvėse, nepaisant tarp šių dviejų šalių ir Romos tvyrančios įtampos dėl migracijos klausimų.  Emmanuelis Macronas ir Frankas-Walteris Steinmeieris kartu su Italijos ir kitų Europos šalių aukščiausio rango pareigūnais pagerbė buvusio prezidento, kuris mirė penktadienį būdamas 98 metų, atminimą.

Prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paskelbė, kad Nigerį paliks Prancūzijos ambasadorius, o per ateinančius mėnesius iš šalies bus išvestas ir prancūzų karinis kontingentas. E. Macronas apie tai pranešė praėjus dviem mėnesiams po perversmo Vakarų Afrikos šalyje, per kurį buvo nuverstas Paryžiui palankus prezidentas. „Prancūzija nusprendė atšaukti savo ambasadorių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Paryžius atidžiai stebi Armėnijos teritorinį vientisumą po to, kai Azerbaidžano kariuomenė trumpa karine intervencija pasiekė, kad armėnų separatistai Kalnų Karabache kapituliuotų. „Prancūzija šiuo metu yra labai budri dėl Armėnijos teritorinio vientisumo. Nes tai yra ant kortos“, – sakė E. Macronas interviu per televiziją.

Britų karalius Karolis III (74 m.), sekdamas savo motinos karalienės Elžbietos II (1926-2022) pavyzdžiu, ketvirtadienį, antrąją vizito, kuriuo siekiama stiprinti šalių ryšius, dieną, kreipsis į įstatymų leidėjus Prancūzijos parlamento aukštuosiuose rūmuose. Per valstybinį pokylį vėlų trečiadienį Karolis III paragino Prancūziją ir Jungtinę Karalystę atgaivinti savo santykius, o jam antrino ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį atvyko į Bangladešą, siekdamas įtvirtinti Paryžiaus strategiją pietinėje Azijos dalyje ir atsverti, jo teigimu, naująjį imperializmą regione, kuriame vis labiau plečiasi Kinijos įtaka.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo Naujajame Delyje rezultatai klimato srityje yra nepakankami. „Mes visi turime (...) labai greitai ir daug greičiau nei šiandien atsisakyti anglies“, – sakė jis žurnalistams pasibaigus viršūnių susitikimui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį išreiškė tvirtą poziciją, kad karo nusikaltimus vykdančios Rusijos vėliava negali plevėsuoti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Paklaustas apie galimą Rusijos sportininkų dalyvavimą Paryžiuje su neutraliu statusu, E. Macronas pridūrė: „Tikiuosi, kad tai yra olimpinio pasaulio sąžinės sprendimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį kalbėjosi su kolega iš Prancūzijos Emmanueliu Macronu ir aptarė Kyjivo pasiūlyto jūrų koridoriaus, skirto saugiai laivų navigacijai po to, kai Maskva pasitraukė iš svarbaus susitarimo dėl grūdų, veikimą.

Nigerio naujieji kariniai vadovai penktadienį apkaltino Prancūziją toliau kišantis į šalies vidaus reikalus po to, kai prezidentas Emmanuelis Macronas dar kartą pareiškė paramą nušalintam lyderiui Mohamedui Bazoumui. Pirmadienį išsakyti E. Macrono komentarai yra „dar vienas akivaizdus kišimasis į Nigerio vidaus reikalus“, teigė režimo atstovas spaudai pulkininkas Amadou Abdramane pareiškime, kuris buvo perskaitytas per nacionalinę televiziją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai gali prireikti skirtingais pagreičiais grįsto sprendimų priėmimo metodo, jei blokas nori ateityje pasiekti pažangos įgyvendinant pagrindines savo politikos kryptis. Paryžiuje susirinkusiems Prancūzijos ambasadoriams E. Macronas sakė, kad ES turėtų pritarti didesnei integracijai palankiai nusiteikusių narių atžvilgiu, o kitos, anot jo, galėtų daryti pažangą lėčiau.

Prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Prancūzijos ambasadorius lieka dirbti Nigeryje, nors valdančioji chunta jo paprašė išvykti, ir griežtai pasisakė prieš perversmininkus, tvirtindamas, kad jo šalis nėra Nigerio priešas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pranešė savo vyriausybei, kad svarsto galimybę surengti referendumus siekiant priimti tam tikrus teisės aktus ir išeiti iš politinės aklavietės, naujienų agentūrai AFP teigė keli šaltiniai.

Johanesburge šį mėnesį vyksiančiame BRICS aukščiausiojo lygio susitikime bus siekiama stiprinti penkių šalių bloko, save laikančio atsvara Vakarų ekonominiam dominavimui, prekybos ryšius su Afrika, pirmadienį pranešė šeimininkė Pietų Afrikos Respublika (PAR). Afrika yra tapusi nauju diplomatinių varžytuvių lauku, kuriame Vakarai, Rusija ir Kinija kovoja dėl įtakos didėjant konkurencijai dėl naudingųjų iškasenų ir tarptautiniams nesutarimams, kuriuos paskatino karas Ukrainoje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pranešė, kad po karinio perversmo prieš Nigerio prezidentą Mohamedą Bazoumą sustabdė paramą vystymuisi ir biudžeto paramą šiai Vakarų Afrikos valstybei.  Prancūzijos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime pakartojo raginimą atkurti konstitucinę tvarką Nigeryje ir paleisti demokratiškai išrinktą prezidentą. Šioje šalyje, kurioje gyvena apie 26 mln. gyventojų, demografinis augimas yra vienas didžiausių pasaulyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį perversmą Nigeryje, kur buvo nušalintas išrinktas prezidentas, pavadino pavojingu visam Sachelio regionui.  Po perversmo Nigeryje Vakarų valstybės stengiasi išlaikyti šį svarbų sąjungininką sukilimų apimtame regione. „Perversmas yra visiškai neteisėtas ir labai pavojingas Nigerio gyventojams, Nigeriui ir visam regionui“, – sakė E. Macronas.  Jis taip pat paragino paleisti Nigerio prezidentą Mohamedą Bazoumą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad nepaisant daugybės organizacinių iššūkių jo šalis tikrai bus pasiruošusi surengti 2024-ųjų olimpines žaidynes. Likus metams iki jų pradžios kilo susirūpinimas dėl Prancūzijos pasirengimo įvairiais klausimais – nuo viešbučių iki saugumo.

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį, reaguodamas į neseniai kilusias riaušes, kurias sukėlė policininko nušauto paauglio mirtis, pareiškė, kad Prancūzijai reikia grąžinti autoritetą visais lygmenimis. Praėjusį mėnesį per eismo patikrinimą sustabdyto 17 metų Nahelio M. nužudymas sukėlė protestus, riaušes ir plėšikavimą, o daugelis kaltino vyriausybę, kad ji leido policijoje įsigalėti institucinio rasizmo kultūrai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paprašė savo vyriausybės pasimokyti iš neseniai kilusių riaušių, kurias išprovokavo paauglio mirtis, arba rizikuoti, kad visuomenė Prancūzijoje susiskaldys. Praėjusį mėnesį policijos pareigūnas, sustabdęs vieną automobilį, nušovė 17-metį Nahelį M. (Naelį M.). Šis incidentas sukėlė protestus, riaušes ir plėšikavimą, o daugelis kaltino vyriausybę, kad ji leido policijoje įsigalėti institucinio rasizmo kultūrai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį įsitraukė į ginčą dėl to, kad Europos Komisija pasamdė amerikiečių konkurencijos ekspertę patarti jai didžiųjų technologijų reguliavimo klausimais. E. Macronas sakė, kad vertina Jeilio universiteto dėstytojos Fionos Scott Morton akademinius pasiekimus, tačiau suabejojo, ar tikrai nė vienas Europos Sąjungos pilietis nebūtų galėjęs užimti tokių strateginių pareigų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį perspėjo, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas padarė didelę klaidą, pasitraukdamas iš susitarimo, kuriuo siekiama apsaugoti ukrainietiškų grūdų eksportą Juodąja jūra. Po Europos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo E. Macronas sakė, kad šalys, priklausomos nuo ukrainietiškų ir rusiškų grūdų, pamatys, kad Rusija negalima pasitikėti.

Ukrainos karo fronte verda arši kova – šalies gynėjai priešinasi rusų okupantams ir praneša, kad ukrainiečių kariai juda prie rytinio Bachmuto miesto. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 16:08 | Ukrainos pajėgos artėja prie Bachmuto miesto Kyjivas sekmadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgos artėja prie rytinio Bachmuto miesto, kurį, kaip teigia Maskva, užėmė gegužę per ilgiausią ir kruviniausią šio karo mūšį. „Pamažu judame į priekį Bachmuto srityje.

Indijos premjeras Narendra Modi penktadienį buvo pagerbtas per Prancūzijos nacionalinę šventę ir drauge su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu paskelbė virtinę susitarimų dėl bendradarbiavimo stiprinimo srityse, kuriose abi šalys sutaria. Tačiau Indijos ir Prancūzijos pozicijos dėl Ukrainos ir toliau skiriasi: Naujasis Delis, raginantis siekti taikos Ukrainoje, didina rusiškos naftos, kuriai taikomos sankcijos, importą, o Paryžius didina ginkluotės tiekimą Ukrainos kontrpuolimui.

Prancūzijos prokurorai ketvirtadienį pareiškė pradėję tyrimą po to, kai Eliziejaus rūmams adresuotame laiške buvo rastas nupjautas piršto galiukas. Anot žurnalo „Valeurs Actuelles“, savaitės pradžioje apie šį radinį Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pranešė rūmuose dirbantis personalas. Tyrimui artimas šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, naujienų agentūrai AFP sakė, kad piršto galiukas galimai priklauso psichikos problemų turinčiam asmeniui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį nepritarė NATO siekiui atidaryti ryšių biurą Japonijoje.  Aljansas vis labiau baiminasi didėjančios Pekino įtaką, todėl siekia stiprinti bendradarbiavimą su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono demokratinėmis šalimis. Antrus metus iš eilės NATO aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos lyderiai.

Prancūzija siunčia Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų SCALP, kurios padės su Rusijos invazija kovojančioms ukrainiečių pajėgoms, antradienį pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas. Atvykęs į Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainos kovai su Maskvos invazija, E. Macronas sakė, kad Paryžius atsiųs SCALP raketų. Prezidentas teigė, kad sprendimas priimtas „atsižvelgiant į padėtį ir Ukrainos vykdomą kontrpuolimą“ prieš Rusijos pajėgas.

Vilnius pasiruošęs – šią savaitę sostinė priims pasaulio galingiausiuosius, kurie atvyksta į NATO viršūnių susitikimą. Ypatinga užduotis tenka ir lyderius bei jų delegacijas priimantiems viešbučiams. Darbuotojai gavo griežtą instruktažą, kaip elgtis prie aukščiausio rango pareigūnų, viešbučiai įrengė papildomas apsaugos sistemas.