Emmanuelis Macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Paryžius laukia Burkina Faso paaiškinimų po to, kai šios Afrikos šalies karinis režimas pareiškė norintis, kad Prancūzijos kariai per mėnesį pasitrauktų. E. Macronas paragino būti „labai apdairiems“, teigdamas, kad dėl šių pastabų kilo „didelė sumaištis“, ir sakė, kad karinės chuntos lyderis Ibrahimas Traore turi užimti viešą poziciją. „Laukiame paaiškinimų iš pono I. Traore“, – sakė jis žurnalistams.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sekmadienį viešėdamas Prancūzijoje ir minėdamas pokario draugystės tarp abiejų šalių 60-metį, pareiškė, kad jų bendradarbiavimas yra labai svarbus Europos ateičiai. „Ateitis, kaip ir praeitis, remiasi abiejų mūsų šalių bendradarbiavimu, kuris yra vieningos Europos varomoji jėga“, – sakė jis kalboje Sorbonos universitete, kurioje dalyvavo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Rusijos invazijai į Ukrainą pernai sukrėtus Europą ir visą pasaulį, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskelbė apie planus per kitus septynerius metus trečdaliu padidinti Prancūzijos gynybos biudžetą. Jis pareiškė prašysiąs parlamento patvirtinti naują 400 mlrd. eurų viršysiantį 2024–2030 metų biudžetą, kuris bus gerokai didesnis už 2019–2025 metų gynybos biudžetą, sudarantį 295 mlrd. eurų.

Prancūzijos vyriausybė nusprendė tęsti prieštaringai vertinamą pensijų reformą, kuri, atrodo, suskaldys šalį ir paskatins visuomenės neramumus. Detales apie privalomųjų pensijų taisyklių pakeitimus šalies ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pristatė sausio 10-ąją Šių priemonių likimas parodys, ar Emmanuelis Macronas sugebės tęsti reformas Prancūzijoje antrosios prezidento kadencijos metu, rašo „The Economist“. Svarbiausias pakeitimas – iki 2030 m. pavėlinti pensinį amžių nuo 62 i...

Prancūzijos vyriausybė antradienį paskelbė planus padidinti pensinį amžių iki 64 metų ir modernizuoti pensijų sistemą, o šie sprendimai greičiausiai sulauks didelės priešpriešos iš profsąjungų pusės ir net gali paskatinti naują protestų bangą. Net kai kurie artimiausi šalies prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai nesijaučia ramūs dėl siūlomų pakeitimų, kurie, kaip manoma, būtų priimti itin nepatogiu metu – netrukus po COVID-19 pandemijos ir esant didelei infliacijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ukrainiečių lyderiui Volodymyrui Zelenskiui trečiadienį pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainai Prancūzijoje pagamintų lengvųjų tankų, siekdama padėti atremti Rusijos invaziją, pranešė Prancūzijos prezidentūra. „Prezidentas norėjo padidinti ... pagalbą“ Ukrainai „ir sutiko pristatyti lengvųjų tankų AMX-10 RC“, pareiškė Prancūzijos prezidento patarėjas po dviejų lyderių pokalbio telefonu.

Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje, yra esminis ir beveik neatsakomas klausimas. Kai kuriems atrodo, kad karas Ukrainai klostosi gerai, o Rusijos pajėgumai yra smarkiai apgadinti. Visgi pergalės ir pralaimėjimai mūšio lauke anksčiau ar vėliau ves prie taikos derybų. Tiesa, kokios ir kada jos bus – neaišku. Vakarai turi vienokį matymą ir supratimą, Ukraina ir jos artimiausi draugai – kitokį. Kol kas vyrauja sutarimas, kad nevalia Ukrainos spausti derėtis.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad JAV lyderis Joe Bidenas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šiemet negaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametinių sveikinimų. Šį savaitgalį pasauliui besiruošiant sutikti Naujuosius metus, V. Putinas išsiuntė sveikinimus Maskvai palankių šalių, įskaitant Turkiją, Siriją, Venesuelą ir Kiniją, vadovams.

Prancūzijos gynybos ministras trečiadienį atvyko į Kyjivą aptarti tolesnės karinės paramos Ukrainai, tvirtindamas, kad Prancūzijos vyriausybės parama nesiliauja. Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu atvyko į Ukrainos sostinę po apsilankymo Lenkijoje, kur antradienį paskelbė apie susitarimą parduoti šiai šaliai du Prancūzijoje pagamintus karinius palydovus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasmerkė šaudymą Paryžiuje, per kurį žuvo trys žmonės, o dar trys buvo sužeisti, kaip „bjaurų išpuolį“ prieš kurdus. „Prancūzijos kurdai tapo bjauraus išpuolio Paryžiaus širdyje taikiniu“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“. „Galvoju apie žmones, kurie kovoja už savo gyvybes, jų šeimas ir artimuosius. Ačiū saugumo pajėgoms už jų drąsą ir narsą“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Libaną „atsikratyti“ politikų, ištisus mėnesius blokuojančių plataus masto reformas, gyvybiškai svarbias šalies ekonomikai gelbėti.  „Libano problema ta, kad turime spręsti žmonių problemas ir atsikratyti tų, kas negali to padaryti“, – sakė E. Macronas, turėdamas omenyje šalyje įsitvirtinusią politinę klasę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO kaip saugumo užtikrinimo garantija kol kas yra mažai tikėtina.  Kaip ketvirtadienį skelbia leidinys „Le Figaro“, E. Macronas interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų, priimant sprendimą nutraukti karą. Tačiau prancūzų lyderis pridūrė, kad Rusijai taip pat reikalingos garantijos. „Su šia Rusija tai sunku įsivaizduoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį transliuotame interviu sakė, kad Prancūzija pristatė Ukrainai daugiau oro gynybos raketų sistemų ir kitų ginklų, o kitų metų pradžioje nusiųs jų daugiau. „Pastarosiomis dienomis Prancūzija nusiuntė Ukrainai daugiau ginklų, raketų paleidimo įrenginių, „Crotale“ (oro gynybos raketų baterijų), daugiau įrangos“, – Prancūzijos televizijoms TF1 ir LCI sakė E. Macronas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, rizikuodamas sulaukti kritikos savo šalyje, antradienį pasveikino Katarą ir savo „draugą“ Egipto prezidentą Abdel Fattahą al Sisi su atitinkamai pasaulio futbolo čempionato ir COP27 konferencijos organizavimu. „Pasibaigus pasaulio futbolo čempionatui, kuris yra pirmasis arabų pasaulyje ir kuris vyko Katare, sveikinu juos“, – sakė jis per Artimųjų Rytų viršūnių susitikimą Sveimės kurorte, esančiame ant Negyvosios jūros kranto Jordanijoje.

Gruodžio 18-ąją Katare baigėsi Pasaulio taurės turnyras, kurio finale kovėsi Argentinos ir čempionų titulą ginančios Prancūzijos rinktinės.  Po baudinių serijos Lionelis Messi Argentinos rinktinę atvedė į pasaulio čempionų sostą. Stebėti istorines rungtynes atvyko A lygio žvaigždynas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaikyti šalies rinktinės atvyko su žmona Brigitte.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė raginsiąs Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nutraukti civilių gyventojų bombardavimą Ukrainoje ir baigti rengti didžiausio Europoje branduolinio reaktoriaus saugos planą. „Šiandien neatidėliotinas klausimas – toliau raginti sudaryti paliaubas dėl bombardavimų ir dronų atakų“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje po ketvirtadienį Briuselyje įvykusio viršūnių susitikimo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį teisino savo sprendimą apsilankyti Katare ir palaikyti prancūzų rinktinę pasaulio futbolo čempionate, nors pasigirdo įtarimų, kad ši Persijos įlankos regiono monarchija yra susijusi su korupcija Europos Parlamente. E. Macronas Katare apsilankė trečiadienį vakare, stebėti pusfinalio rungtynių, o naktį nuskrido į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos viršūnių susitikime.

Prancūzijos prokurorai trečiadienį pranešė, kad prezidento Emmanuelio Macrono partijos „Atgimimas“ (Renaissance), anksčiau besivadinusios „Respublika, pirmyn“ (La Republique en Marche, LREM), būstinėje buvo atlikta krata atliekant tyrimą dėl vyriausybės naudojimosi konsultacinių įmonių paslaugomis nuo 2017 metų.

Ukrainos pajėgos sudavė smūgį strateginiam tiltui Melitopolyje, kuriuo rusai gabendavo karinę techniką, ginklus ir karius. Taip pat atakavo karinius objektus ir Rusijos teritorijoje. O Ukrainos prezidentas nepailsta – prašo ir daugiau ginklų, ir 800 milijonų eurų skubios paramos sunaikintai infrastruktūrai atnaujinti. Per okupantų užgrobto Melitopolio su Konstantinivka tiltą rusai iš Donecko pusės gabeno karinę įrangą, amuniciją, karius.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė antradienį pranešė, kad Paryžiuje į pagalbos Ukrainai konferenciją susirinkusios šalys pažadėjo karo nuniokotai šaliai suteikti pagalbos už maždaug milijardą eurų. Catherine Colonna (Katrin Kolona) teigė, kad tai „nauji įsipareigojimai, atsiradę dėl šios konferencijos organizavimo. Tai pagalba arba dovanos natūra. Tai nėra paskolos.

Lietuva prisidėjo prie regioninio demaršo Prancūzijai, reaguojant į jos vadovo pareiškimus dėl saugumo garantijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai. Tai antradienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mano žiniomis, taip, prisidėjo. (...) Tikslas buvo išsakyti susirūpinimą ir vertinimą nuolatiniams pasiūlymams derėtis su Maskva, suteikti kokias nors saugumo garantijas“, – žurnalistams Seime sakė diplomatijos vadovas.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai pirmadienį surengs virtualų pasitarimą prieš Paryžiuje planuojamą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos atstatymo, pranešė Vokietijos kanclerio biuras. Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV lyderių vaizdo konferencija įvyks po pietų, nurodė G-7 pirmininkaujanti Vokietija. Vokiečių kancleris Olafas Scholzas 17 val. 30 min. (18 val. 30 min. Lietuvos laiku) surengs spaudos konferenciją.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį su vizitu lankosi Prancūzijoje, kur dalyvaus paramos Ukrainai konferencijoje. Kaip šeštadienį pranešė pirmininkės atstovė spaudai, Paryžiuje vyksiančią paramos Ukrainai konferenciją sušaukė ir jai pirmininkaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. Teigiama, jog konferencijoje numatomas nuotolinis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sveikinimas.

Dauguma pareigūnų šios temos neliečia. Pajutę spaudimą, politikai kartoja atmintinai išmoktus, trumpus ir robotiškus atsakymus. Apie ką būna šie klausimai? Ogi apie potencialią Ukrainos narystę NATO, rašo „Politico“. Tai toks opus klausimas, kad daugelis NATO sąjungininkių vengia apie tai net kalbėti.

Prancūzijos prezidento komentarai apie saugumo garantijų suteikimą Rusijai buvo „ištraukti iš konteksto“, penktadienį pareiškė jo padėjėjas po to, kai šios mintys sukėlė naują įtampą su Kyjivu prieš Paryžiuje vykstančią rekonstrukcijos konferenciją.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį su vizitu išvyksta į Prancūziją, kur dalyvaus paramos Ukrainai konferencijoje. Kaip šeštadienį pranešė pirmininkės atstovė spaudai, Paryžiuje vyksiančią paramos Ukrainai konferenciją sušaukė ir jai pirmininkaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. Teigiama, jog konferencijoje numatomas nuotolinis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sveikinimas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė, kad tarptautinio spaudimo Rusijai dėka sumažėjo branduolinių ginklų panaudojimo rizika Maskvos kare Ukrainoje. „Kol kas pasikeitė vienas dalykas: Rusija nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus. Reaguodama į tarptautinės bendruomenės nubrėžtą raudoną liniją“, – sakė O. Scholzas Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ duotame interviu.

Rusijoje po dronų atakos liepsnoja strateginių bombonešių bazės, o Kremlius į tai atsako toliau raketos apšaudydamas Ukrainos miestus ir žmonėms gyvybiškai svarbią infrastruktūrą. Ukrainai pagalbos ranką ištiesti norinti Europos Sąjunga susiduria su problema, kad pagalbos paketą Kyjivui stabdo Vengrija. Pasaulio įvykius ir aktualijas naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, susiduriantis su dideliu spaudimu iš kraštutinių dešiniųjų oponentų, ketina antrą kartą pabandyti padidinti nelegalių imigrantų išsiuntimo iš šalies mastą. Šalies lyderio centristų vyriausybė antradienį pristatė naujo imigracijos įstatymo projekto, kuris 2023 metų pradžioje bus oficialiai svarstomas parlamente, metmenis.

Penkios Ukrainos ambasados skirtingose šalyse gavo kraupų siuntinį – kruvinus maišelius su gyvūnų akimis. Tai nutiko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmąkart nuo karo Ukrainoje pradžios pareiškė, kad yra linkęs derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tiesa, tik tada jei šis ims ieškoti būdų, kaip užbaigti karą. O svarbiausia to sąlyga – pagaliau palikti Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po ketvirtadienio derybų Baltuosiuose rūmuose pažadėjo drauge padėti Ukrainai ir spausti Rusijos lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą. Po ilgo pokalbio Ovaliajame kabinete jie taip pat užsiminė, kad užgniaužė JAV ir Europos Sąjungos prekybos ginčą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį kartu pažadėjo koordinuoti veiksmus sprendžiant Kinijos „iššūkį“ ir paragino užtikrinti stabilumą Taivano sąsiauryje.

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį, valstybinio vizito JAV pradžioje, paragino Prancūziją ir Jungtines Valstijas būti „ginklo broliais“. Prancūzų lyderį Baltuosiuose rūmuose pasveikino prezidentas Joe Bidenas ir karinė garbės sargyba.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį perspėjo, kad subsidijos, mokamos JAV bendrovėms pagal didžiulį žaliosios energijos planą, gali „suskaldyti Vakarus“. Dėl prekybos kilusi įtampa temdo svarbų Prancūzijos lyderio valstybinį vizitą į JAV.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad metus prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą siekė surengti europines derybas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, bet galiausiai suprato neturinti galimybių jį paveikti iki savo kadencijos pabaigos, rašo „The Guardian“. Anot A. Merkel, 2021-aisiais, paskutinę jos kadencijos vasarą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planavo surengti nepriklausomo formato pokalbį EVT su V. Putinu.

Kai Lenkijos prezidentas telefonu kalbėjosi apie raketos sprogimą Lenkijos Pševoduvo kaime su žmogumi, kurį laikė savo Prancūzijos kolega, iš tikrųjų jis kalbėjosi su vienu rusų pokštininku. Prezidento Andrzejaus Dudos biuras antradienį patvirtino praėjusią savaitę įvykusį pokalbį po to, kai internete pasklido dviejų rusų pokštininkų paskelbtas garso įrašas. Ši pora jau yra apgavusi nemažai aukšto rango asmenų ir, kaip manoma, turi ryšių su Rusijos saugumo tarnybomis.

Tą naktį, kai Lenkijoje netoli sienos su Ukraina nukrito raketa, Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai paskambino du rusų apgavikai, praneša prezidento biuras. Rusai apsimetė Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, skambutis truko septynias su puse minutės. Rusų apgavikai, Vovanas ir Lexusas, internete paviešino skambučio įrašą. Jame, kaip rašo „The Guardian“, girdėti, kaip A. Duda angliškai kalbasi su skambinusiuoju.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Azijos šalis prisijungti prie „didėjančio konsensuso“ prieš karą Ukrainoje, sakydamas, kad šis karas yra ir „jūsų problema“. E. Macronas Ramiojo vandenyno regiono šalių aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose verslo lyderiams sakė, kad Prancūzija stengiasi „pasiekti vis didesnį sutarimą, kad pasakytų, jog šis karas yra ir jūsų problema, nes jis sukels daug destabilizacijos“....

Ramiojo vandenyno regiono valstybių lyderiai ketvirtadienį atskrenda į Bankoką, kur vyks viršūnių susitikimas, skirtas aptarti atsigavimo nuo pandemijos strategiją ir pasaulinės ekonomikos suirutės, išprovokuotos karo Ukrainoje, valdymą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas kartu su kitais Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo narių vadovais, kurių bus 21, dalyvaus aukšto lygio derybose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino Kiniją, su kurios lyderiu buvo susitikęs diena anksčiau, vaidinti „didesnį tarpininkavimo vaidmenį“, kad būtų išvengta Rusijos karo Ukrainoje eskalavimo. „Kinija ateinančiais mėnesiais gali vaidinti didesnį tarpininkavimo vaidmenį, drauge su mumis“, – sakė E. Macronas. Jis pridūrė, kad per antradienio derybas su kinų prezidentu Xi Jinpingu aptarė galimybę kitų metų pradžioje apsilankyti Kinijoje.

Emmanuelis Macronas dėl pranešimų apie Lenkijoje nukritusias raketas siekia surengti G-20 derybas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dėl pranešimų apie Lenkijoje nukritusias Rusijos raketas paragino surengti derybas Indonezijoje vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, naujienų agentūrai AFP vėlai antradienį pranešė Eliziejaus rūmai. Dedamos pastangos „išnagrinėti galimybę rytoj ryte surengti diskusiją vadovų lygmeniu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskambins savo kolegai Vladimirui Putinui po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Balyje, kur Rusijos lyderis, kaip tikimasi, patirs didelį spaudimą, pirmadienį pranešė vienas pareigūnas. E. Macronas „paskambins jam po G-20 susitikimo“, sakė aukšto rango Paryžiaus pareigūnas, kurio tapatybė nebuvo atskleista. Jis apgailestavo dėl V. Putino „izoliacijos“, išprovokuotos jo invazijos į Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino JAV, Kiniją ir kitas ne Europos turtingąsias šalis sumokėti savo dalį, kuri padėtų besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.  Šis E. Macrono raginimas pasigirdo Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais COP27 kuluaruose.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį per pirmąjį pokalbį nuo tada, kai R. Sunakas pradėjo eiti pareigas, susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo siekiant užkirsti kelią migrantams perplaukti Lamanšo sąsiaurį, pranešė Dauningo gatvė.

Popiežius Pranciškus pirmadienį Vatikane susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir aptarė karą Ukrainoje. 85 metų Pranciškus dėl skaudančio kelio ramsčiavosi lazdele, tačiau atrodė linksmas, kai bendravo su E. Macronu ir pozavo nuotraukoms su Prancūzijos vadovu ir jo žmona Brigitte. Jie aptarė „konfliktą Ukrainoje, ypatingą dėmesį skirdami humanitarinei padėčiai“, sakoma Vatikano pareiškime. Taip pat „atsižvelgta buvo į Kaukazo regioną, Vidurio Rytus ir Afriką“, teigiama jame.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskambino Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Turkijos gynybos ministrams. Šoigu jiem melagingai pareiškė, kad Ukraina rengiasi provokacijai ir neva savo teritorijoje ketina panaudoti branduolinį ginklą. Karo analitikai sako: Šoigu tokiu šantažu lyderius siekia paveikti, kad šie nebetiektų ginklų Ukrainai. Tačiau jis sulaukė priešingo rezultato. Šalys pareiškė, kad Rusija meluoja ir Ukrainą rems tiek, kiek reikės.

Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį, pirmąją savo oficialią darbo dieną, žengė pirmuosius žingsnius tarptautinėje arenoje, susitikusi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paragino Vokietiją pademonstruoti europinį „solidarumą“ sparčiai didėjančių energijos kainų fone, perspėdamas, kad Berlyno milijardinės vertės planas, skirtas padėti savo šalies vartotojams, gali lemti ES rinkos „iškraipymų“.  „Negalime laikytis nacionalinių politikų, nes tai sukuria iškraipymų Europos žemyne“, – teigė Prancūzijos vadovas prancūzų dienraščiui „Les Echos“ duotame interviu, kuris turėtų pasirodyti pirmadienį.

Tūkstančiai protestuotojų, tarp kurių buvo ir šių metų Nobelio literatūros premijos laureatė, sekmadienį išėjo į Paryžiaus gatves, demonstruodami pyktį dėl kylančių kainų ir didindami spaudimą prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei. Eitynes už darbo užmokesčio didinimą ir kitus reikalavimus organizavo kairiojo sparno E. Macrono oponentai prieš prasidedant savaitei, kuri žada būti nemaloni jo centristinei vyriausybei.