Emmanuelis Macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas paragino greitai užbaigti institucinį politinį vakuumą Libane, penktadienį pranešė Eliziejus. Tai įvyko po to, kai E. Macronas priėmė Saudo Arabijos faktinį vadovą į derybas Paryžiuje, kur tikėtasi, kad jis sieks M. bin Salmano paramos ieškant Libano vadovybės krizės sprendimo.

Milijardierius Elonas Muskas penktadienį Paryžiuje susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu antrą kartą per daugiau nei mėnesį. Susitikimas įvyks Prancūzijai siekiant pelnyti kompanijos „Tesla“ vadovo palankumą ir pritraukti investicijų. Šią savaitę apsilankęs didžiausioje Prancūzijos technologijų parodoje „VivaTech“, E. Macronas patvirtino, kad susitiks su verslininku, kad pabrėžtų Prancūzijos ir Europos patrauklumą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį mirusį Italijos buvusį ministrą pirmininką Silvio Berlusconi pavadino „svarbia šiuolaikinės Italijos figūra“. „(Taip pasitraukia) svarbi šiuolaikinės Italijos figūra, daugelį metų užėmusi centrinę politinės scenos dalį“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime, kuriame E. Macronas pareiškė „nuoširdžią užuojautą jo artimiesiems ir Italijos žmonėms“....

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas truks kelias savaites ar net mėnesius. „Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo prieš kelias dienas“, – sakė E. Macronas, Eliziejaus rūmuose kalbėdamas kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. „Jis bus dislokuotas per kelias savaites ar net mėnesius“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Irano prezidentą Ebrahimą Raisi šeštadienį paragino „nedelsiant nutraukti“ Teherano paramą Rusijos invazijai Ukrainoje, kuri, be kita ko, apima atakos dronų tiekimą Maskvai, pranešė Eliziejaus rūmai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė išgirdęs teigiamų naujienų apie vaikų, sunkiai sužeistų per išpuolį Ansi šalies pietryčiuose, būklę. Prezidentas kalbėjo su žmona Brigitte apsilankęs Grenoblio ligoninėje, kur gydomi trys sužeisti vaikai – du prancūzai ir britas. „Viskas... juda teisinga kryptimi“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį ligoninėje aplankė keturis ikimokyklinio amžiaus vaikus, sunkiai sužeistus per Prancūziją sukrėtusį pabėgėlio iš Sirijos išpuolį peiliu. Dviejų mažamečių būklė tebėra kritinė. Paprastai ramiame Ansi miestelyje šalies pietryčiuose ketvirtadienio rytą peiliu ginkluotas vyras žaidimų aikštelėje ir viešajame parke užpuolė vaikus. Vienas iš nukentėjusiųjų yra britas, kitas – iš Nyderlandų.

Praėjus dienai po to, kai Ansi miesto Prancūzijos Alpėse parke vyras peiliu sužalojo keturis vaikus ir du suaugusiuosius, dviejų vaikų būklė tebėra kritinė, penktadienį pranešė vyriausybė. „Kaip suprantu, vis dar yra du vaikai, kurių būklė kritinė“, – duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė vyriausybės atstovas Olivier Veranas. Prancūzijos prezidentas prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį aplankys per išpuolį nukentėjusius žmones, pranešė prezidentūra.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pasmerkė „absoliutaus bailumo išpuolį“ po to, kai Prancūzijos Alpėse esančiame Ansi miestelyje vyras peiliu sužeidė keturis ikimokyklinio amžiaus vaikus ir suaugusįjį. „Šį rytą Ansi parke įvykdytas absoliutaus bailumo išpuolis. Vaikai ir suaugęs žmogus kovoja dėl savo gyvybių. Tauta sukrėsta.

Prancūzijos teismas pirmadienį kalėjimo bausme nuteisė du vyrus, apkaltinus dėl praėjusį mėnesį įvykdyto išpuolio prieš Prancūzijos pirmosios ponios Brigitte Macron sūnėną. Vyras buvo sumuštas prie savo vadovaujamos šokolado parduotuvės Prancūzijos šiaurėje. Vienas kaltinamasis už išpuolį prieš Jeaną Baptiste'ą Trogneux šiaurinio Amjeno miesto teisme buvo nuteistas kalėti metus, o kitas – 15 mėnesių. Trečiasis kaltinamasis buvo išteisintas.

Demokratinis pasaulis laukia Ukrainos puolimo ir tikisi tolesnio jos sąjungininkų solidarumo. Tačiau ir Europos Sąjungoje, ir NATO vis ima veikti valstybės ir politinės jėgos, kurios kaip šaukštas deguto gadina medaus statinę. Vengrija atsisako skirti Ukrainai 500 milijonų eurų ginkluotei, skandalingai elgiasi ir Švedijos narystę NATO blokuojanti Turkija. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo diplomatas Albinas Januška.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paragino Kosovą leisti surengti naujus rinkimus keturiose šiaurinėse savivaldybėse, atsinaujinus įtampai su regiono serbų gyventojais. Reaguodama į tai, Kosovo prezidente Vjosa Osmani pareiškė, kad Europos vadovams pasakė, jog pagal Kosovo įstatymus tai būtų įmanoma, jei pakankamai vietos rinkėjų pasirašytų peticiją, kad būtų inicijuotas pakartotinis ginčijamų rinkimų balsavimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Europos gynybos struktūra yra būtina siekiant ilgalaikio bloko patikimumo. „Gynybinė Europa, Europos ramstis NATO sudėtyje yra būtini dalykai. Tai vienintelis kelias siekiant patikimumo... ilgalaikėje perspektyvoje“, –  teigė E. Macronas žurnalistams Bratislavoje. „Nuo mūsų, europiečių, priklauso, ar ateityje patys galėsime apsiginti“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, pernai įsiveržęs į Ukrainą, privertė NATO pabusti. „2019 metų gruodį apie NATO buvau pasisakęs griežtai“, – teigė E. Macronas žurnalistams Bratislavoje. Prancūzijos lyderis priminė, kad tuomet Vakarų gynybos aljansą pavadino mirusiu. „Galiu pasakyti, kad šiandien Vladimiras Putinas jį pažadino skaudžiausiu elektros šoku“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino valstybes, besiderančias dėl pasaulinės sutarties dėl kovos su plastiko keliama tarša, sustabdyti netvarią gamybos praktiką.  „Jei nieko nedarysime, iki 2060 metų plastiko atliekų kiekis patrigubės“, – sakė jis 175 šalių atstovams, susirinkusiems į Jungtinių Tautų kultūros agentūros UNESCO pagrindinę būstinę Paryžiuje.

Kaip skelbia „Politico“ Borisas Johnsonas anksčiau privačiai Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną išvadino „Putino padlaižiu“ ir „š******i“. Dabar buvęs britų premjeras vėl nepraleido progos patraukti per dantį E. Macrono. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Maskvos bėdos po vieną nevaikšto – Juodojoje jūroje dronai atakavo modernų rusų karinį laivą, patys rusai dalijasi vaizdais, kaip kyla dūmų stulpas nuo Krymo tilto. Visa tai po to, kai Belgorode Maskva patyrė tikrą fiasko. Vaduoti srities nuo partizanų pasiuntė anksčiau Charkivo srityje apsikvailinusį generolą. Šis apsikvailino ir Belgorode, neparodė nei ukrainiečių diversantų, nei kaip juos veja lauk.

Prancūzija yra įsipareigojusi Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumui, sako šios šalies prezidentas Emmanuelis Macronas, trečiadienį Paryžiuje susitikęs su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda. „Prancūzija yra labai solidari su Lietuva šiame rytiniame flange, ir aš norėčiau dar kartą patvirtinti, kad Prancūzija yra tvirtai įsipareigojusi saugumui ir stabilumui Lietuvoje ir visame Baltijos regione“, – Eliziejaus rūmuose sutikęs Lietuvos prezidentą sakė Prancūzijos vadovas.

Lietuvoje – Vyriausybės krizė. „Čekiukų skandalas“ drebina ne tik ministrų kabineto, bet ir Seimo pamatus, nes konservatoriai siūlo problemą spręsti pirmalaikiais parlamento rinkimais. Ar tai tikrai geriausias kelias? Pasaulio ir Lietuvos įvykius bei politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas. Laidoje aptarto įvykiai Bachmute.

Tęsdamas vizitus į NATO šalių sostines prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vyks į Prancūziją, kur susitiks su šios valstybės vadovu Emmanueliu Macronu. Vienas pagrindinių vizito tikslų – aptarti liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę.

Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas sekmadienį su trumpu vizitu atvyko į Mongoliją. Tai yra pirmasis E. Macrono vizitas į šią šalį. Pasak naujienų agentūros AFP fotografo, kuris keliauja kartu su Prancūzijos delegacija, E. Macronas po Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo Japonijos mieste Hirošimoje, nusileido Mongolijos sostinėje apie 18 val. 30 min. vietos (13 val. 30 min. Lietuvos) laiku.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tapo pagrindiniu G-7 susitikimo svečiu.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimas Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime gali pakeisti situaciją, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį, kai abu lyderiai susitiko Hirošimoje. Netikėta V. Zelenskio kelionė susitikti tiek su G-7 sąjungininkais, tiek su kviestinėmis besivystančiomis šalimis, pavyzdžiui, Brazilija ir Indija, yra „unikali galimybė (...) išreikšti savo situaciją, perduoti savo žinią ir pasidalyti savo nuomone“, sakė E. Macronas.

Dar viena masinė rusų raketų ataka Ukrainoje. Šįkart ji išskirtinė savo intensyvumu – okupantai paleido didžiausią raketų skaičių per trumpiausią laiką. Visgi Ukrainos valdžia skelbia, kad numušė visas 18 raketų, įskaitant šešias viršgarsines „Kinžal“, kurias Putinas vadino nesunaikinamomis. Ir tai Ukrainai istorinis įvykis. Galingi smūgiai naktį ima drebinti Kyjivą. Juos lydi šviesų pliūpsniai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį išpuolį prieš savo žmonos Brigitte sūnėną pavadino nepriimtinu ir žodžiais nenusakomu. „Jis buvo užpultas, nes yra mūsų sūnėnas“, – sakė E. Macronas apie 30-metį Jeaną Baptiste'ą Trogneux (Žaną Batistą Trogno), kurį antivyriausybiniai protestuotojai vėlų pirmadienį sumušė prie jo vadovaujamos šokolado parduotuvės Prancūzijos šiaurėje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį sakė, kad jo šalis sudaro sąlygas apmokyti Ukrainos naikintuvų pilotus, nors ir atmetė galimybę siųsti Kyjivui karo lėktuvų. E. Macronas kalbėjo kitą dieną po ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Paryžiuje – antro nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pernai vasarį. „Atvėrėme duris pilotų apmokymui... su keliomis kitomis taip pat pasirengusiomis Europos šalimis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį susitiks su milijardieriumi verslininku Elonu Musku, praėjus šešiems mėnesiams po pastarojo jų susitikimo Jungtinėse Valstijose, kad aptartų bendrus projektus, pranešė prezidentūra. Prezidentas ir verslininkas kalbės apie „Prancūzijos ir jos pramonės patrauklumą“, pažymėjo prezidentūra, o valstybės vadovas tikisi naujų investicijų.

Prezidentui Emmanueliui Macronui Paryžiuje susitikus su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Prancūzija pirmadienį pažadėjo Ukrainai dar dešimtis lengvųjų tankų ir šarvuočių, Kyjivui rengiantis kontrpuolimui. Sekmadienio vakarą V. Zelenskis vakarieniavo su E. Macronu Eliziejaus rūmuose, kur aptarė karinės pagalbos didinimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį nusileido Prancūzijoje, kur susitiks derybų su savo kolega Emmanueliu Macronu, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pasveikino jį išlipant iš lėktuvo Vilakublė oro bazėje į pietvakarius nuo Paryžiaus prieš planuojamą vakarienę su Prancūzijos prezidentu.

Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad Kinijai tenka svarbus vaidmuo stengiantis užtikrinti taiką ir stabilumą pasaulyje, Pekinui siekiant tarpininkauti sprendžiant Rusijos invazijos į Ukrainą klausimą. Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas šią savaitę lankosi Vokietijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje, o trečiadienį Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kolege Catherine Colonna.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas liepos mėnesį su pirmuoju valstybiniu vizitu lankysis Vokietijoje, kurioje tvyro nuolatinė įtampa – nuo energetikos politikos iki ryšių su Kinija, pirmadienį pranešė Berlynas. Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio kvietimu E. Macronas lankysis šalyje liepos 2–4 dienomis, kad pagerbtų glaudžią abiejų šalių draugystę Eliziejaus sutarties 60-mečio proga.

Kelios šalys pirmadienį Jungtinėse Tautose išreiškė susirūpinimą dėl policijos smurto, įskaitant smurtą prieš protestuotojus, Prancūzijoje, kai šalyje prasidėjo dar viena masinių demonstracijų diena. Per visuotinę periodinę peržiūrą, kurią kas ketverius metus turi atlikti visos 193 JT šalys, taip pat buvo kalbama apie išpuolius prieš migrantus, rasinį profiliavimą ir religinę netoleranciją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį sukritikavo Kinijos ambasadorių Paryžiuje dėl pareiškimo, esą buvusios Sovietų Sąjungos šalys tarptautinėje teisėje neturi faktinio statuso, ir pabrėžė, kad jų sienos yra neliečiamos. „Manau, kad diplomatui nedera vartoti tokią kalbą“, – žurnalistams sakė E. Macronas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pademonstravo pastangas mažinti įtampą po prancūzų prezidento pastabų dėl Taivano, taip pat dėl Europos saugumo ryšių su Vašingtonu. Po telefoninio pokalbio Baltieji rūmai ir Eliziejaus rūmai paskelbė atskirus pranešimus. Juose teigiama, kad abiejų šalių prezidentai aptarė balandžio pradžioje įvykusį valstybinį E. Macrono vizitą į Kiniją, kur jis kelias valandas bendravo su prezidentu Xi Jinpingu.

Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną trečiadienį Rytų Prancūzijoje garsiai nušvilpė minios, kai jis pirmą kartą po nepopuliarios pensijų reformos pasirašymo išvyko į vieną regioną, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Selestos miestelio Elzaso regione gyventojai skandavo šūkius „Macronai, atsistatydink!“, o keli susirinkusieji jį asmeniškai iškeikė, įskaitant vieną vyrą, kuris apkaltino jį dėl, jo žodžiais tariant, korumpuotos vyriausybės.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planuoja kreiptis į Kiniją su planu, kuris, jo manymu, turėtų nulemti Rusijos ir Ukrainos derybas. „Bloomberg“ šaltinių teigimu, E. Macronas nurodė savo užsienio politikos patarėjui E. Bonne’ai dirbti kartu su buvusiu Kinijos užsienio reikalų ministru Wangu Yi kuriant struktūrą, kuri galėtų būti panaudota būsimų derybų pagrindui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį griežtai gynė savo nepopuliarią pensijų reformą, tačiau teigė suprantantis prancūzų pyktį, kurį jie jaučia po tris mėnesius trunkančių protestų. Jo kalba visoje Prancūzijoje buvo sutikta su dar daugiau protestų, kartais smurtinių. Kreipdamasis į tautą pirmą kartą po to, kai pasirašė reformos įstatymą, E. Macronas apgailestavo, kad nepavyko pasiekti sutarimo dėl šio pakeitimo.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių diplomatijos vadovai pirmadienį Japonijoje pradėjo derybas ir stengsis pasiųsti vieningą susirūpinimo dėl Kinijos žinią po prieštaringai vertinamų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarų. Užsienio reikalų ministrai nori pamiršti triukšmą, kilusį dėl Pekine apsilankiusio E. Macrono pareiškimo, kad Europa turėtų vengti „ne savo krizių“, ir apie Kiniją kalbėjo dar prieš pirmadienio rytą prasidedant oficialioms deryboms.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas Kinijoje ir pareiškimas, kad Europa neturėtų vadovautis JAV politika Taivano atžvilgiu, sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje. Nors dalis ekspertų ir įžvelgia tiesos Prancūzijos lyderio žodžiuose, politologas Marius Laurinavičius teigia, kad E. Macronas yra tik kalbėtojas, o užsienio politikoje – vienas nesėkmingiausių Europos Sąjungos vadovų.

Emmanuelis Macronas apsilankė Kinijoje, glėbesčiavosi su Pekino autoritaru Xi Jinpingu ir į Europą grįžo su ne vienu Prancūzijai naudingu verslo sandoriu. „Naujųjų laikų Napoleonas“ taip pat kalba apie strateginę Europos autonomiją nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos būtinybę dalyvauti tiesiant taikos tiltus.

Prancūzijos aukščiausiasis konstitucinis teismas penktadienį pritarė pagrindiniams prezidento Emmanuelo Macrono pensijų reformos elementams, atvėręs jam kelią įgyvendinti nepopuliarius pokyčius, dėl kurių šalyje jau ne vieną mėnesį vyksta protestai ir streikai. Devynių narių Konstitucinė Taryba pritarė pagrindinėms reformos nuostatoms, įskaitant pensinio amžiaus padidinimą nuo 62 iki 64 metų, ir nusprendė, kad reformos teisės aktas neprieštarauja įstatymams.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį išreiškė palaikymą Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui dėl jo prieštaringai vertinamo perspėjimo, kad Europa gali tapti Jungtinių Valstijų vasale. Savaitgalį duodamas interviu E. Macronas sukėlė nerimą abiejose Atlanto pusėse sakydamas, kad Europa neturėtų būti Vašingtono ar Pekino sekėja arba įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.

Prancūzijos aukščiausiasis konstitucinis teismas penktadienį spręs, ar po kelis mėnesius trukusių protestų pritarti šalies prezidento Emmanuelio Macrono itin nepopuliariai pensijų pertvarkai. Dėl savo pensijų reformos, kurios pagrindinė priemonė yra padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų, 45-erių centristų lyderis susiduria su didele vidaus krize.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį Kinijoje pareiškė, kad Europa yra vieninga dėl savo politikos Pekino atžvilgiu, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarams sukėlus kai kurių Vakarų sąjungininkių nepasitenkinimą. „Turime ne tik bendrą požiūrį dėl Europos pozicijos, bet jei dalijamės bendra vidaus rinka, negalime turėti skirtingų pozicijų dėl didžiausios ES prekybos partnerės“, – žurnalistams Tiandzine sakė A. Baerbock.

Šimtai tūkstančių žmonių ketvirtadienį vėl išeis į gatves visoje Prancūzijoje protestuoti prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą – paskutinę demonstracijų dieną prieš lemiamą teismo sprendimą dėl šio teisės akto. Policija tikisi, kad visoje šalyje protestuose dalyvaus apie 400–600 tūkst. žmonių, tai yra mažiau nei pusė beveik 1,3 mln. žmonių, kurie kovo mėnesį dalyvavo pačiame demonstracijų prieš siekį padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų įkarštyje.

Prancūzijos prezidento pasisakymai dėl Europos saugumo ir Jungtinių Valstijų sukėlė reakcijų bangą. Kiek reali Emmanuelio Macrono puoselėjama Europos strateginės autonomijos idėja ir kokios galime sulaukti Jungtinių Valstijų reakcijos, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį nurodė, kad buvimas Jungtinių Valstijų sąjungininku nereiškia, kad Paryžius yra Vašingtono „vasalas“ Taivano klausimu.  „Būti sąjungininku anaiptol nereiškia būti vasalu... nereiškia, kad neturime teisės spręsti patys“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje Amsterdame, baigdamas valstybinį vizitą Nyderlanduose.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono netikėtas pasiūlymas Europai nesivadovauti JAV politika Taivano atžvilgiu šią savaitę Kinijoje sulaukė pagyrų. Prancūzijos prezidentas sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje ir privertė Vakarų sąjungininkus pasipiktinti, kai po praėjusią savaitę įvykusios kelionės į Kiniją, kur jis susitiko su prezidentu Xi Jinpingu, paragino laikytis strateginės autonomijos kalbant apie Taivaną.

Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui vėl sukursčius diskusijas apie Europos „strateginės autonomijos“ koncepciją, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog transatlantinis ryšys yra esminis Europos saugumo elementas. „Transatlantinis ryšys yra esminis Europos saugumo elementas. Kartu su sąjungininkais turime ginti mūsų bendras vertybes, demokratiją ir laisvę. Turėtume siekti toliau stiprinti NATO visose srityse. Mūsų vienybė nekelia abejonių“, – trečiadienį tviteryje teigė šalies vadovas.

Internete pasirodė nutekinti dokumentai, kuriuose atskleista įslaptinta informacija apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat informacija, kaip Jungtinės Valstijos vertina Ukrainos kontrpuolimo galimybes ir kaip seka savo partnerius. Kiek šioje informacijoje yra tiesos ir kiek ji gali pakenkti Ukrainai, Jungtinėms Valstijoms ir mums? Apie tai tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ diskutuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.