elektros kainos

Lietuviams už elektrą mokant vis didesnes sumas, o verslams kainoms kylant net į absurdišką lygį, 130 milijonų eurų papildomų pajamų įkrito į tinklus valdančios valstybinės įmonės „Litgrid“ kišenę. Iš elektros krizės papildomai pelnosi ir Švedijos bei Lenkijos elektros tinklų bendrovės. Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus.

Gyventojams kyla nemažai klausimų dėl nepriklausomų elektros tiekėjų ir jų atsiųstų sąskaitų. Štai vilnietė apmokėjo sąskaitą, tačiau jos mokėjimas dingo ir ji turi vėl mokėti. Elektros tiekėjai aiškina, kad įsivėlė klaida ir tikina, kad situaciją išspręs, moteriai du kartus apmokėti sąskaitos nereikės. Anot jų, taip gali nutikti, jei už elektrą buvo mokėta dvi dienas iš eilės, nes elektros tiekėjas per tokį trumpą laiką gali nespėti atnaujinti duomenų sistemoje ir tinkamai jų deklaruoti.

Elektros kainų kilimas daugiau ar mažiau palies visus. Jei iki šildymo sezono pradžios valdantieji neras sprendimo, kaip suvaldyti energetikos krizę šalyje, anot ekspertų, gali kilti ir masinio nepasitenkinimo banga – žmonės gali išeiti protestuoti į gatves.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad aukštų elektros kainų kompensavimas gyventojams turi būti valdžios šių ir kitų metų prioritetas. Jis taip pat pabrėžia, kad vien tik baigus elektros rinkos liberalizavimą ar jį sustabdžius kainos nesumažės. „Formuojasi klaidinga nuomonė, kad liberalizavimas yra aukštos kainos, liberalizavimo pabaiga arba sustabdymas – mažos kainos.

Didėjant gamtinių dujų kainai ir dėl to nevaldomai kylant trąšų savikainai, nuo praėjusio rudens ne visu pajėgumu dirbanti didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų vartotoja, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nuo rugsėjo 1 dienos laikinai stabdo veiklą. Įmonė planuoja atleisti 5 proc. darbuotojų. „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sakė, kad šiuo metu sudaromi darbuotojų grafikai, dalis darbuotojų eis į prastovas ir jos bus apmokamos pagal darbo kodekso reikalavimus.

Karas Ukrainoje perėjo į naują etapą – Rusija dabar stengiasi jį vilkinti ir paversti tęstiniu, galimai kelerius metus ar net ilgiau truksiančiu procesu. Tai vargins ne tik pačią Ukrainą, bet ir Vakarus, kurių vienybei, bent jau artimiausią pusmetį, iškils tikrų išbandymų metas. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidės „Sukasi pasaulis“ vedėjai Eglė Samoškaitė, Jūratė Važgauskaitė ir Andrius Jakimčuk aptaria pirmojo karo Ukrainoje pusmečio rezultatus ir kokias galime daryti pirmines išvadas.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Gyventojai skundžiasi išaugusiomis elektros kainomis. Anot jų, prieš pasirašant sutartis tiekėjai žadėjo mažas kainas, tačiau dabar jos siekia kone 200 eurų. Nepadeda net valstybės skiriama kompensacija. Tuo metu specialistai aiškina, kad už elektrą brangiau moka tie gyventojai, kurie pasirašydami nefiksavo kainų. Portalui tv3.lt vilnietė Aurelija pasakojo, kad pasirašė sutartį su „Igničiu“. Tačiau gavusi pirmą sąskaitą moteris buvo šokiruota.

Premjerė Šimonytė žmonių kompensacijoms už iki neregėto dydžio išaugusias žmonių sąskaitas už elektrą ir dujas žada iki milijardo eurų. Tiesa, ar to užteks ir kiek žmonių nebegalės išsimokėti ir su kompensacijomis, dar nežinia. Premjerė sako, kad ir kad dar 3–4 metams bus atidėtas nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas mažiausiai elektros suvartojantiems lietuviams, o ministro Kreivio atsakomybės dėl chaoso elektros rinkoje neįžvelgia.

Praėjusį ketvirtadienį nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas energija“ paskelbė, kad stabdo savo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais.

Nenustebkite, jei artėjant rudeniui vakarais ir rytais akyse bus tamsiau. Ne tik dienos trumpėja – pritems ir Vilniaus gatvių žibintai. Taupydama elektrą sostinės valdžia mažins apšvietimo srautą, žibintus įjungs keliomis minutėmis vėliau, o išjungs – anksčiau. Dalis miestiečių baiminasi, kad gatvėse taps nesaugu. Savivaldybė aiškina, kad žmonės esą apšvietimo skirtumo nė nepajus.

Absurdiškos elektros kainos varo verslą į neviltį ir verčia griebtis kraštutinių priemonių. Vienos gamyklos jau dabar dirba tik tomis valandomis, kai elektros kaina biržoje yra pati žemiausia, kitos priverstos netgi trumpinti darbo valandas. Lietuvos pramonininkai ir ekonomistai pateIkia liūdnas prognozes: esą kai kurios bendrovės, nesulaukusios valstybės pagalbos, bus priverstos atleisti dalį darbuotojų, o kitos – išvis užsidarys.

Elektros birža „Nord Pool“ ketvirtadienį paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoje siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“). Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.

Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos, kurios gąsdina gyventojus. Šį kainų šuolį lėmė kelios priežastys, teigė Renatas Pocius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ VERT pirmininkas tiksliai įvardijo, kokios tai priežastys ir kodėl jos turėjo įtakos.  Pone Pociau, apie aukštas kainas kalbame jau kurį laiką, bet vakar turėjome rekordą – tarp 18 ir 19 val. „Nord Pool“ biržoje, iš kurios įsigyjame elektrą, kaina siekė 4 eurus už kilovatvalandę.

Rugpjūčio 18 d. bendrovė „Perlas Energija“ paskelbė, kad stabdo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais. Bendrovės akcininkai negaus jokio „Perlas Energija“ turto ir uždarbio įmonę uždarius.

Brangstant elektrai gyventojai ieško išeičių, viena jų – saulės elektrinė. Individualių būstų savininkai jas įsirengia dažniausiai ant namų stogų, o butų – nutolusiose saulės elektrinių parkuose. Saulės elektrinių specialistai skaičiuoja, kad šis elektros gamybos būdas padeda sutaupyti, tačiau visiškai atsijungti nuo bendro elektros tinklo esą finansiškai neapsimoka.

Elektros kaina Lietuvai jau pasiekė absurdo lygį. Už vieną kilovatvalandę didmeninėje rinkoje šiomis dienomis kai kam tenka suploti net 4 eurus. Kad įsivaizduotume, kiek tai yra, pasvarstykime teoriškai. Jei 4 eurus už kilovatvalandę mokėtų statistinė lietuvių šeima, teoriškai jai per mėnesį elektra kainuotų apie 600–700 eurų. Lietuva gali pasigaminti pigesnės elektros, išnaudoti 9-ąjį Elektrėnų jėgaIinės bloką, tačiau jo elektros tarptautinė birža dėl galiojančių algoritmų neperka.

Dėl milžiniškų elektros kainų – išjungti fontanai, mažiau komforto Seimo salėje ir planai gamintis saulės energiją. Elektros kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, būdų sutaupyti ieško ne tik eiliniai tautiečiai ar įmonės, bet ir Prezidentūra, Seimas bei Vyriausybė. Šios įstaigos vien elektrai kasmet išleidžia šimtus tūkstančių eurų – tiek mokėdavo dar esant padorioms kainoms biržoje, šiemet sumos būtų dar didesnės.

Elektros kainos vakar pasiekė naują rekordą. Ko Lietuva gali imtis ir kaip padėti žmonėms TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. Ar mes galime kažką padaryti, ar kainos aukštos ir mes neturime kito pasirinkimo tik mokėti? Mes galima padidinti elektros generaciją Lietuvoje. Tai yra būtina, nes mes neturime kitų resursų gaminti. Mes didžiąją dalį importuojame, bet Lietuvoje mes galime padidinti saulės, vėjo jėgainių skaičių.

Elektros kainoms pakilus į neregėtas aukštumas, ne vienas gyventojų svarsto, kaip namuose taupyti elektrą ir kiek eurų galima sutaupyti. O elektros suvartojimą sumažinti galima: išeinant iš namų galima išjungti buitinę techniką iš elektros lizdų, renkantis įrangą skaityti techninius pasus, tinkamai prižiūrėti visus elektros prietaisus, be reikalo jų nenaudoti. Kupiškio rajone gyvenanti Gražutė rodo paskutinę savo sąskaitą už elektrą: „Mokėjau 29 [eurus], dabar 38 atėjo sąskaita.

Iki rekordinių aukštumų išaugus elektros kainoms, Lietuvoje svarstoma, ar šalyje galėtų veikti mažos galios branduoliniai reaktoriai. Energetikos viceministrė Inga Žilienė pranešė apie svarstymus pasitikrinti, ar Lietuva galėtų turėti mažos galios branduolinius reaktorius ir tai numatyti naujojoje energetikos strategijoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys prašo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ištirti, ar biržos kainos apskaičiavimo seka, arba algoritmas, nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis. Ministras antradienį kreipėsi į VERT, prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos  gamintojų pasiūlymai, kurių kaina yra kur kas mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, pranešė Energetikos ministerija.

Aukštoms elektros kainoms keliant siaubą Lietuvos gyventojams planuojama atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad su aukštomis kainomis liberalizacija niekaip nesusijusi – kalčiausias yra gamtinių dujų trūkumas. Tačiau, anot eksperto, vartotojai už brangiai perkamas dujas pilnos kainos nemokės dėl uždėtų lubų. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Jau kurį laiką kunkuliuoja aistros dėl elektros kainų.

Aukštų elektros ir šildymo kainų posiutpolkė, regis, nė neketina sustoti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas siūlo Vyriausybei sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir imtis radikalios priemonės – užšaldyti energetikos kainas. Tiesa, anot eksperto, tai gali paveikti valstybės finansus.

Dėl chaoso šalies rinkoje įaudrinti žmonės būriais traukia prie „Ignitis“ padalinių. Žmonės piktinasi gavę didžiules sąskaitas, „Perlas energijos“ apgavystės sukeltu chaosu ir vyriausybės abejingumu piliečiams. Energetikos agentūros duomenimis, rinkoje dominuojanti valstybinė bendrovė „Ignitis“ toliau kelia elektros kainas, o jos jau ėmė viršyti garantinio tiekimo kainas.

Praėjusią savaitę 180 tūkstančių vartotojų turinti „Perlas energija“ paskelbė apie fiksuotų kainų planų naikinimą. Šis įvykis atkreipė dėmesį ir į kitas elektros tiekėjų rinkos naujokes. Anot energetikos eksperto prof. Vidmanto Jankausko, jiems taikyti reikalavimai buvo per maži, atsižvelgiant į dabartinę „nenormalią“ situaciją, todėl ministerija bus priversta juos peržiūrėti.

Bendrovei „Perlas energija“ nusprendus nutraukti sutartis dėl fiksuotos elektros kainos su 180 tūkst. vartotojų, premjerė Ingrida Šimonytė leido suprasti, kad dėl to kaltę turėtų prisiimti ir gyventojai. Esą sudarydami sutartis jie turėjo patys įvertinti visas aplinkybes. Tačiau gyventojai taip pat moka mokesčius ir išlaiko valdžią, kuri turi priimti tinkamus teisės aktus ir tinkamai juos įgyvendinti.

Praėjusią savaitę 180 tūkst. vartotojų turinti „Perlas Energija“ paskelbė apie fiksuotų kainų planų naikinimą. Tuo tarpu kiti nepriklausomi tiekėjai siūlo bendrovės klientams pasirašyti su jais sutartis.

Elektra, regis, tampa prabangos reikalu. O labiausiai – tiems, kurie vėluoja pasirinkti elektros tiekėją. Beveik 90 tūkstančių vartotojų kitą mėnesį mokės keliolika ar net keliasdešimt eurų daugiau, nes elektra biržoje viršijo visus rekordus – kaina Lietuvai didėjo daugiau kaip trečdaliu. Prastos žinios ir atsisveikinimas su pinigais laukia ir kintančius tarifus pasirinkusių žmonių.

Elektros kainos Lietuvoje kopia į dar neregėtas aukštumas. Aiškėja, kad mes už elektrą mokame 100 kartų brangiau nei toje pačioje biržoje esantys turtingi švedai. Kad šiemet elektra galėtų atpigti, ekspertai jokių prošvaisčių nemato. Žmonės nerimauja, kad dėl išbrangusios elektros nepajėgs susimokėti sąskaitų ir bus priversti gyventi skolon. O, pasak ekspertų, skandinavų energetikos kompanijos kraunasi milijardinius pelnus.

Lietuva priklauso „NordPool“ elektros biržai, tačiau kainos tarp skirtingų Šiaurės Europos, Baltijos šalių ir Lenkijos zonų labai skiriasi. To priežastis – riboti elektros linijų pralaidumui tarp skirtingų zonų. Pastaruoju metu Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose kainos yra paprastai aukščiausios visame regione, rašo Energetinių tyrimų institutas. Panašiai kaip vandentiekio vamzdžiais praleidžia ribotą kiekį vandens, taip ir elektros laidais gali tekėti tik ribotas kiekis elektros.

Gyventojai, norintys gauti finansavimą už saulės elektrinėms įsirengti, liepą pateikė daugiau nei 17 tūkst. paraiškų už 47,5 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Tuo metu kvietimui buvo skirta 29,9 mln. eurų, todėl dėl papildomo lėšų poreikio spręs Energetikos ministerija.    Paraiškos bus vertinamos pagal saulės elektrinės įrengimo būdą ir jos galią.

Nuo šiandien gyventojams vėl brangsta elektra ir dujos. O kas praleido terminą pasirinkti nepriklausomą tiekėją – už elektrą mokės ir dar daugiau nei kalbėta anksčiau. Energijos išteklių kaina auga dėl tebesitęsiančio ES ir Rusijos konflikto dėl Ukrainos. Vyriausybė mėgina raminti, kad dalį tarifų kompensuos, tam skiria milijardą, antraip už elektrą tektų mokėti iki 4 kartų brangiau, o už dujas iki 6 kartų.

Tūkstančiai gyventojų pasirašė nepriklausomo elektros tiekimo sutartis ir nuo liepos 1 d. ją pirks kitomis kainomis. Baigiantis birželiui, gali kilti klausimų, kam pervesti pinigus už šį mėnesį. „Jeigu sutartis įsigalioja ir tiekimą tiekėjas pradeda nuo liepos 1 d., nuo to laikotarpio reikia atsiskaityti su nauju tiekėju, iki to laiko – su buvusiu.

Likus vos kelioms dienoms iki paskutinės dienos, kada gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tūkstančiai žmonių suskumba ir puola skambinti, plūsti į elektros tiekėjų konsultacijų centrus norėdami išsiaiškinti, ką jiems dabar daryti. Kai kurie gyventojai abejoja, ar išvis reikia pasirašinėti naujas elektros tiekimo sutartis.

Gyventojams, kurie patenka į II-tąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, liko vos savaitė pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją ir sudaryti su juo sutartį. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, kol kas nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinko apie 290 tūkst. buitinių vartotojų, jiems tai padaryti reikia iki birželio 18 dienos imtinai. Nepasirinkusiems tiekėjo laiku, bus skaičiuojama 25 proc. didesnė kaina.

Jau nuo liepos elektros ir dujų kainos turėtų kilti net du kartus. Siekiant suvaldyti tokį kainų šoką, valdžia nusprendė gyventojams kompensuoti dalį išlaidų ir tam skiria daugiau nei pusę mlrd. eurų. Kai kurie ekspertai sako, kad tą padaryti reikėjo anksčiau, mat žmonės, nežinodami kompensacijų dydžių, nesirinko elektros tiekėjų, o dabar net 300 tūkstančių nepasirinkusiųjų užgrius tiekėjus, dėl to gali kilti daug nesklandumų.

Laikrodis tiksi, o kai kurie šalies gyventojai neriasi iš kailio. Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada privaloma pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, Lietuvoje vis dar yra apie 350 tūkstančių neapsisprendusių vartotojų. Tačiau energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas ramina ir sako, kad pasirinkti labai paprasta, nes kol kas rinkoje nėra realios konkurencijos.

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tūkstančiai žmonių suskumba ir puola skambinti, plūsti į elektros tiekėjų konsultacijų centrus norėdami išsiaiškinti, ką jiems dabar daryti. Kai kurie gyventojai abejoja, ar išvis reikia pasirašinėti naujas elektros tiekimo sutartis. Tiesa, valdžia skatina žmones nedvejoti, mat valstybė nuo liepos 1 dienos žada gyventojams padengti iki 9 centų už kilovatvalandę.

Praėjusį savaitgalį sustabdžius Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ prekybą elektra „Nord Pool“ biržoje, o kartu ir rusiškos elektros importą į Baltijs šalis, ekspertai sako, kad Lietuvai elektros užteks – šalis turi pakankamai galimybių ja apsirūpinti iš kitų šaltinių.  Vis dėlto neatmetama, jog rinkoje sumažėjus elektros pasiūlai, trumpuoju laikotarpiu elektra gali pabrangti apie 10 procentų.

Iki birželio 18 d. tūkstančiai Lietuvos gyventojų privalo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. To nepadarę turės mokėti ketvirtadaliu daugiau. Vis dėlto net ir labai norėdami pasirinkti atsakingai, vartotojai to padaryti negali, nes būsimos energijos kainos iki šiol nėra žinomos.

Visi Lietuvos vartotojai šiemet privalės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Vis augant energijos kainoms, daugeliui kyla klausimas, kaip neapsigauti ir pasirinkti taip, kad netektų permokėti. Tiesa, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas primena, kad netenkinant sąlygoms, žmogus gali bet kada sutartį nutraukti.

Jau šiais metais nemažai elektros vartotojų sulauks svečių. Dabartiniai jų elektros skaitikliai bus pakeisti naujais. Atskirai mokėti už juos nereikės, tačiau jų kaina bus įtraukta į galutinę elektros kainą. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas informavo portalą tv3.lt, kad nauji elektros matavimo prietaisais bus pradėti keisti jau netrukus. „Šiuo metu atliekami su skaitiklių diegimu bei programos įgyvendinimu susiję darbai.

Karas Ukrainoje sukrėtė visą Europą, o mes jį pajutome kasdien degalinių švieslentėse stebėdami augančias kuro kainas. Laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbintas pavėžėjas Artūras sakė dirbantis kone iš idėjos, nes jei už kelionę klientas sumoka 10 eurų, tai atmetus kuro išlaidas į kišenę lieka vos keturi. O kur dar mokesčiai ir automobilio amortizacija. Anot pavėžėjo Artūro, lygiai prieš metus pilnas bakas degalų jam atsieidavo apie 45 eurus, o šiandien moka beveik dvigubai – net 83 eurus.

Lietuvius šokiruoja ne tik šildymo sąskaitos. Gyventojai nesupranta, kaip per vieną mėnesį elektros sąskaita gali pašokti net ne dvigubai, o trigubai. Žmonės piktinasi, kad valstybė kainų augimo nekompensuoja, nors yra iš ko. Štai „Ignitis“ grupė uždirba milijonus eurų pelno. Tai gal čia ir yra rezervas mažinti kainas? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Kylančios elektros kainos į neviltį varo tiek paprastus gyventojus, tiek šalies verslus. Štai Klaipėdos zoologijos sodas sulaukė net trimis tūkstančiais eurų didesnės sąskaitos nei buvo iki šiol, o elektra varomų autobusų administratoriai jau prakalbo, kad šių išlaikymo kaštai beveik prilygsta dyzeliniams. Maža to, elektros kainų kilimą jaučia visa Europa ir Europos Komisija jau svarsto, kaip šį augimą pažaboti.

Vartotojai iki kitų metų pradžios turės pakeisti elektros energijos tiekėją į jiems tinkantį nepriklausomą tiekėją. Klientai kviečiami ilgai nedelsti, nes pasirinkus tiekėją metų pabaigoje gali tekti sumokėti daugiau nei jį pasirinkus metų pradžioje. Ekspertai teigia, kad kalbėti apie tai, kokius kainų kitimus sukels šis nutarimas, dar yra per anksti – nepriklausomų tiekėjų kainos priklauso nuo pokyčių biržoje.

Lauke toliau spaudžiant šaltukui ne vienam norisi leisti laiką šiltuose namuose, tačiau elektros kainoms didėjant, šiluma jau tampa prabanga. Kainoms pakilus daugiau nei 30 procentų, ne vienas žymus Lietuvos žmogus išreiškė savo nuomonę. Atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano atskleidžia, kad investavęs į elektromobilį tikėjosi ne tik padėti ekologiškai, bet ir padėti sau finansiškai.

Šiais metais tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje buvo fiksuotas ryškus energijos produktų kainų didėjimas. Gamtinių dujų ir elektros kainos gruodį mušė rekordus, brango ir žaliavinė nafta ir iš jos gaminami degalai. Prognozuojama, kad kitais metais energijos produktai gali pabrangti dar labiau, tačiau metų pabaigoje kainos turėtų sumažėti. Ekspertai teigia, kad per pandemiją padidėjusios kainos artimiausiu metu kris nežymiai, labiausiai brangs elektra ir gamtinės dujos.