elektros kainos

Šimtai tūkstančių Lietuvos elektros vartotojų gerokai už ją permoka, tačiau galvos jiems neskauda, kol Vyriausybė kompensuoja 28 centus viršijančią kainą. Tačiau jau po kelių mėnesių elektra šiems žmonėms gali pabrangti net dvigubai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Alytiškės Aušros Petkevičienės namuose dedasi keisti dalykai. Nors galingų elektrinių aparatų neturi, elektros skaitiklis kas mėnesį prisuka kosmines sąskaitas. „Prisukam apie 1100-1200 kilovatų.

Vilnietis Giedrius Gegevičius pateko į nepavydėtiną situaciją. Vyras dar lapkričio mėnesį pasirašė sutartį su elektros tiekėju ir sutiko mokėti 32 centų už kilovatvalandę elektros kainą net 7 metus. Matydamas rinkoje atpigusią elektrą Giedrius nusprendė pasikeisti planą į pigesnį ir iš elektros tiekėjo gavo ultimatumą – susimokėti 570 eurų baudą. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Nors elektra ir smarkiai atpigo, daugiau kaip pusė milijono lietuvių neskuba keisti sutarčių į pigesnes ir tebemoka didesnius negu 28 centai už kilovatvalandę tarifus. Premjerė Ingrida Šimonytė kalba, kad nuo liepos elektros kainų greičiausiai nebekompensuos, tad daugybei lietuvių gresia mokėti už elektrą brangiau.

Gyventojams smogusi elektros kainų banga nuslopo, o specialistai ragina keisti sudarytas brangias sutartis su elektros tiekėjais į pigesnes. Tačiau dabar žmonės atsidūrė kai kurių tiekėjų pinklėse ir tapo įkaitais, mat jiems už išėjimą pradėta grasinti baudomis. Advokatas įspėja nepasiduoti manipuliacijoms ir nebijoti imtis veiksmų patiems.

Nuo praėjusio metų piko, elektra atpigo beveik trigubai, tačiau didžioji dalis lietuvių ir toliau už elektrą permoka. O tiems, kurie nori nutraukti brangias kelerių metų sutartis, tiekėjai grasina baudomis.

Kovo mėnesio vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2021 metų rugpjūčio – ji siekė 89 eurus už megavatvalandę (MWh) ir buvo 23 proc.

Visiems gerai žinomas įprotis taupant elektrą yra šviesos išjungimas išeinant iš kambario ar namų. Tačiau retai kas susimąsto, kad sąskaita už elektrą gerokai sumažėtų sistemingai prižiūrint įvairius namuose esančius prietaisus. Pasirodo, nemažai elektros energijos išeikvoja į elektros tinklą įjungti, bet nenaudojami prietaisai.

Energetikai skaičiuoja, kad tokių žemų elektros kainų kaip kovo mėnesį nebuvo beveik dvejus metus. O rekordiškai nukritus elektros kainoms, nepriklausomi elektros tiekėjai vilioja skubiai keisti sutartis ir mokėti mažiau. Tiesa, apie pusė lietuvių galimybėmis pasikeiti sutartis net nesidomi. Tad energetikai ragina pasinaudoti palankia proga ir perspėja, kad tokios žemos kainos ilgai nebus, vasarą elektra esą vėl gali brangti.

Antrą mėnesį mažinamos elektros kainos Lietuvos gyventojus skatina vis aktyviau „migruoti“ tarp nepriklausomų elektros tiekėjų. Dažniausiai jų akys krypsta į energetikos sprendimų bendrovę „Elektrum Lietuva“ – per pastarąjį mėnesį nuo vasario 13 d. įmonės naujų klientų skaičius paaugo 6,3 proc., kai kiti tiekėjai šiuo periodu fiksavo klientų praradimus. Svarbiausios tokio pasirinkimo priežastys – mažiausios rinkoje siūlomos kainos už elektrą ir palankios sutarties sąlygos.

Elektros kainai nukritus žemyn, daugiau nei pusė šalies gyventojų permoka už elektrą. Kai kurie elektros tiekėjai stebi, kad elektros kaina biržoje nukrito net iki 21 cento už kilovatvalandę. O gyventojai dėl to jokių veiksmų nesiėmė. Juolab penktadalis gyventojų apskritai nežino, kiek moka už elektrą. Institucijos sako, kad tarifai keičiasi taip greitai, kad gyventojai jau pavargo stebėti kainas.

Didmeninių elektros kainų šokui kiek nurimus, tiekėjai, kitaip nei praėjusių metų pabaigoje, taip pat ėmė mažinti nustatytus tarifus vartotojams. Tuo metu dalis gyventojų, prieš kelis mėnesius atsisakiusių jų pirštų planų, dalijasi patirtimi, kiek dėl to pavyksta sutaupyti pinigų.

Pamatę, kad biržoje elektra pigesnė nei ją parduoda tiekėjai, žmonės pagrįstai ėmė piktintis verslininkais ir tiesiai šviesiai klausia, kodėl į gyvybiškai svarbią elektros rinką įleisti privatininkai, kuriems svarbu gauti maksimalų pelną. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad valdžia pridarė klaidų skubėdama atlaisvinti rinką ir dabar už kompensacijas tiekėjams atseikės šimtus milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Sausį elektra biržoje kainavo vos daugiau nei 10 centų, tad gruodį ilgalaikes sutartis pasirašę žmonės tiekėjams permoka dvigubai. Kodėl tiekėjai žmonėms elektrą pardavinėja brangiau nei biržoje, aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Lietuvoje milijonai gyventojų pastaruoju metu girdi ir stebi žinias, kad labai atpigo elektra ir jos kaina – vos per 20 centų. Dėl to visiems reikia labai džiaugtis ir reikalauti, kad tiekėjai atpigintų elektrą.

Energiją savo būste taupo 80,3 proc. Lietuvos gyventojų, o 19,7 proc. jos netaupo, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atlikta apklausa. Labiausiai linkę taupyti vyriausi ir jauniausi – 65-75 metų bei 18-24 metų žmonės. Tuo metu mažiausiai taupymu rūpinasi tie namų ūkiai, kurių skaitiklių parodymai nuskaitomi automatiškai – tik 39,7 proc. jų sako taupantys.

Sausio mėnesį elektra biržoje kainavo vos daugiau nei 10 centų. Nepriklausomų tiekėjų gąsdinimai, kad dujos ir elektra tik brangs, tad būtinai kainas reikia fiksuoti ilgesniam laikotarpiui, neišsipildė. Atvirkščiai – dabar žmonės tiekėjams permoka dvigubai ar net daugiau, kai lyginame su biržos kainomis.

Visi nepriklausomi elektros tiekėjai sausio pabaigoje sumažino fiksuotų planų kainas, palyginti su mėnesio pradžios kainomis, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos duomenimis, „Ignitis“ kainas vidutiniškai sumažino 12 centų už kilovatvalandę (27 proc.), „Enefit“ – 7 centais (20 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 9 centais (24 proc.). Sausio 31 dieną „Elektrum Lietuvos“ vienos laiko zonos kaina (36 mėnesių plano) siekė 27,85 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 29,76 cento.

Elektros kainų krizė jau yra praeityje ir jos į neseniai pasiektas aukštumas sugrįžti bent jau kol kas neturėtų, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Elektros kainos biržoje krito į prieš metus buvusį lygį – vidutiniškai 10 ct. už kilovatvalandę. Daugelio vartotojų sutartys – nuostolingos ir žmonėms, ir valstybei.

2023 m. prasidėjo seniai nematytomis elektros kainomis. Ar gali elektros kaina kristi dar labiau? „Dėmesio centre“ – svečias energetikos ministras Dainius Kreivys.

Pusė Lietuvos gyventojų pernai sumažino elektros vartojimą ir atsakingiau stebi savo įpročius. Vis dėlto maždaug kas ketvirtas žmogus neketina imtis jokių veiksmų, kad sumažintų mokesčius už elektrą, rodo „Luminor“ banko užsakymu agentūros „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Norėdami sumažinti elektros sąskaitas net pusė gyventojų (51 proc.) teigė kasdien namuose naudojantys mažiau elektros ir atsakingiau stebintys jos vartojimo įpročius.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektros kainų kompensavimo tvarka antrąjį pusmetį priklausys nuo to, kaip keisis šios kainos. Anot ministro, joms išaugus valstybės kompensacijos gali būti labiau tikslinės, tačiau jei kainos nedidės, subsidijų gali ir neprireikti. „Pirmiausia, atidžiai sekame kainų dinamiką ir biržose ir nuo jų daugiausiai priklausys, kokias tikslinga bus kompensacijų mechanizmus naudoti ateityje“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Per pastarąją savaitę fiksuotų planų kainas sumažino visi nepriklausomi elektros tiekėjai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos duomenimis, „Ignitis“ per savaitę kainas vidutiniškai sumažino 3 centais už kilovatvalandę (8 proc.), „Enefit“ – 1 centu (3 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 5 centais (15 proc.). Sausio 24 dienos duomenimis, vienos laiko zonos „Elektrum Lietuvos“ kaina (36 mėnesių plano) siekė 27,8 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 33,1 cento.

Sausį visi nepriklausomi elektros tiekėjai sumažino fiksuotų planų kainas, palyginti su gruodžio pabaigos kainomis, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos duomenimis, „Ignitis“ kainas vidutiniškai sumažino 11 centų už kilovatvalandę (24 proc.), „Enefit“ – 6 centais (15 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 3 centais (7,5 proc.

Dujų ir elektros kainos 2022-uosius užbaigė kosminėse aukštumose, tačiau tikrąsias jų pasekmes pajusime nuo sausio, kai šildymas ir elektra brangsta trečdaliu. Jau dabar dalis žmonių skundžiasi, kad jiems išgyventi nepadeda net valstybės kompensacijos, tačiau energetikos ekspertai sako, kad kainos gali augti dar labiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Nors prasidėjus Naujiems metams visuomet tikimės gerų žinių, panašu, kad energetikos fronte jų nebus labai daug.

Ką tik pasibaigę metai buvo pilni chaoso ir baimės – Rusijos Ukrainoje pradėtas karas nemažai ką pakeitė. Daugelis spėja, kad panašiai sunkūs metai gali būti ir šie. O štai lietuviai labiausiai baiminasi dėl vis dar kylančių kainų ir nustojusių augti atlyginimų. Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klausia – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį? Dujų ir elektros kainos pernai buvo kosminėse aukštumose, o to pasekmes pajausime šį sausį, kai šildymas ir elektra pabrangs trečdaliu.

Šiemet rekordiškai pakilusios elektros bei dujų kainos šokiravo ir piktino daugelį lietuvių. Gyventojai tikisi, kad ateinančiais metais tokių aukštumų kainos nebepasieks ir tuo labiau jų neperžengs. Ekspertai ramina, kad greičiausiai taip ir bus, bet gali būti svyravimų.

Pastaruoju metu nepriklausomi elektros tiekėjai imasi pokyčių, bet nebūtinai patogių vartotojams. Neretas piktinasi, kad tiekėjų pasiūlymuose galima išvysti tik aukštas elektros kainas, nepaisant to, kad biržoje jos pastaruoju metu krito. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėję „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna ir energetikos ekspertas, profesorius Vidmantas Jankauskas paaiškino, kodėl taip yra ir ko galima tikėtis artimiausiu metu.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino visuomenines elektros ir dujų kainas 2023 metų pirmajam pusmečiui, pranešė „Ignitis“. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas nuo sausio su valstybės kompensacija sieks 28 centus už kilovatvalandę (su PVM) – 17 proc. daugiau nei šiuo metu. Be kompensacijos tarifas siekia 56,5 cento. Dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis svarbu kiekvieną mėnesį iki paskutinės to mėnesio dienos, o keičiantis valstybės reguliuojamiems elektros kainos ir dalinio kainos kompensavimo dydžiui, deklaruoti rodmenis laiku yra ypatingai svarbu, primena „Ignitis“. „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Nerilė Mažeikienė atkreipia dėmesį, kad kaip numato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, vartotojas ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat ...

Pastaruoju metu nepriklausomi elektros tiekėjai imasi pokyčių, bet nebūtinai patogių vartotojams. Vieni atsisako trumpalaikių fiksuotos kainos planų, kiti imasi ir keisti sutartis. Tad ko dar sulauks elektros vartotojai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vytenis Koryzna ir Vidmantas Jankauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Turbūt retai kas pagalvoja, kad vogti galima daug ką, net ir elektros energiją. O kai elektros ir gamtinių dujų kainos – rekordiškai aukštos, tokios vagystės įvyksta daug dažniau. Gyventojai įtaria, kad elektra gali būti vagiama ir daugiabučiuose. Šiais metais, palyginti su praėjusiais, elektros energijos ir gamtinių dujų grobstymo žala – 1,7 mln. eurų didesnė. O tarp vagišių pasitaiko ir ūkininkų, ir kriptovaliutų kasėjų.

Stebėdami elektros kainas biržoje, žmonės dažnai lieka sutrikę ir nepatenkinti, mat kai kurie už elektrą turi mokėti dvigubai daugiau. Negana to, tiekėjai randa būdų, kaip mulkinti žmones įvairiausiomis akcijomis ar abejotinomis pridėtinėmis vertėmis, už kurias reikia atitinkamai susimokėti. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Aktorė Larisa Kalpokaitė moka po 24 centus už elektros kilovatvalandę.

Rusijos pradėtas karas paskatino investicijas į atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) Lietuvoje, dėl kurių šalis jau 2030 m. pagamins daugiau elektros energijos nei pati sunaudoja. Ir nors trumpuoju laikotarpiu elektros kainos išliks didele problema tiek Lietuvai, tiek visai Europai, ilguoju laikotarpiu tai sumažins kainas, pagerins užsienio prekybą, prisidės prie ekologijos ir pašalins iš rinkos Rusiją.

Lietuvoje priėmus elektros tiekimo reformą – liberalizaciją, ne vienas, gavęs sąskaitą už elektrą, nustebo. Žmonės piktinasi, kad nepriklausomi tiekėjai manipuliuoja kainomis – siūlo nenaudingas ilgalaikes sutartis, o valstybė negali nieko padaryti. Išleidusi monopoliją iš savo rankų, privatininkams nurodinėti nebegali.

Lietuvoje priėmus elektros tiekimo reformą – liberalizaciją, ne vienas, gavęs sąskaitą už elektrą, nustebo. Žmonės piktinasi, kad nepriklausomi tiekėjai manipuliuoja kainomis – siūlo nenaudingas ilgalaikes sutartis, o valstybė negali nieko padaryti – išleidusi monopoliją iš savo rankų, privatininkams nurodinėti nebegali.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse augo, praneša „Elektrum Lietuva“. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango po 12 proc. ir kainavo atitinkamai 180,78 Eur/MWh ir 179,97 Eur/MWh. Tuo tarpu Estijoje elektros kaina mažėjo 7 proc. iki 148,80 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 37 proc. iki 32,96 Eur/MWh.

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui pareiškus, kad nepriklausomi elektros tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje, pastarieji teigia, jog atsižvelgiant į kainų svyravimo rizikas, vartotojams siūloma fiksuota kaina negali iš karto mažėti krentant kainai biržoje.  Tiekėja „Enefit“ ketvirtadienį paskelbė, jog iki lapkričio 27 dienos septynerių metų trukmės sutartį sudariusiems naujiems vartotojams siūlomas iki 29 centų už kilovatvalandę (kWh) sumažintas tarifas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad nepriklausomi elektros tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje. Jis teigė tikįs, kad per kelis mėnesius kainos vis dėlto atslūgs.

Garantinio elektros tiekimo paslaugos kaina lapkritį, palyginti su spaliu, mažėja 27,7 cento ir kainuos 36 centus už kilovatvalandę (su PVM), pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pritaikius valstybės nuo liepos mokamą 9 centų kompensaciją, garantinis tiekimas lapkritį vartotojams, pasirinkusiems vienos laiko zonos standartinį tarifą, kainuos 27 centus už kilovatvalandę. ESO duomenimis, garantinio elektros tiekimo paslauga lapkritį bus tiekiama maždaug 63 tūkst. buitinių vartotojų.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse toliau pastebimai mažėjo. Lietuvoje ir Latvijoje kaina krito po 25 proc. ir abiejose šalyse siekė 141,04 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina mažėjo 19 proc. iki 139,24 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 15 proc. iki 72,31 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusios kuro – gamtinių dujų ir anglies – kainos bei 16 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 25 proc. iki 141 euro už megavatvalandę (MWh). Spalio 24–30 dienomis elektros kainos mažėjimą „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje lėmė tarptautinėse rinkose pingančios dujos, pranešė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. „Spalio pabaigoje dujos Olandijos TTF virtualiose prekybos aikštelėse kainavo apie 30 eurų už  MWh, palyginti su 200 eurų rugsėjį.

Karas Ukrainoje tęsiasi toliau ir Kremliaus režimas nelinkęs sustoti, tačiau, panašu, kad Lietuvos gyventojus ir verslą į neviltį varę elektros kainos ima mažėti. „Nord Pool“ biržoje parduodamos elektros energijos kaina spalio 29 d. Lietuvoje kainuos mažiausiai per pusę metų – 68,58 euro už MWh arba 0,069 euro už kWh. Kad būtų su kuo palyginti, šiam pusmečiui nustatyta visuomeninio tiekimo elektros kaina yra per tris 3 kartus mažesnė ir siekia 0,24 euro už kWh.

Kitais metais Vyriausybė dosniai atsuks pagalbos kranelius, iš kurių net vienas milijardas bus išleistas elektros ir šildymo kainų kompensacijoms. Tačiau, nors parama rekordinė, ja patenkinti ne visi, nes vieni jos gaus labai daug, o kiti – vos kelis eurus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilniaus rajono gyventoja Ana savo trobelę kūrena malkomis, kurioms išleido net tūkstantį eurų – net tris savo pensijas. „Dar neužteks, teks vėliau pirkti briketus.

Prasidedant šildymo sezonui, į Lietuvą ateina maksimalių išbandymų metas. Tiesa, žadama, kad jis bus lengvesnis – valdžia skolinasi milijardus, kuriais kompensuos dujų ir elektros kainas. Ir vis dėlto, ar tai, kad šalis užliejama milijardais, iš tiesų yra geras sprendimas? Kas iš to išloš daugiausiai? Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ į šią temą kviečia pasigilinti daugiau.

Pačiame Vilniaus centre prieš 10 metų duris atvėrusi Kristinos Ivanovos grožio studija gali pasigirti itin ištikimais klientais ir solidžiu vardu grožio paslaugų sferoje. Tačiau šis laikas sunkus tiek gyventojams, tiek verslininkams – Kristina pripažįsta, kad dabartinė situacija verčia imtis priemonių, kad grožio saloną toliau išlaikytų sėkmingai veikiantį.

Pirmadienį Seimas galutinai pritarė Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 m. sausio mėn.

Daugelis aprangos ir tekstilės įmonių dėl išaugusių energetikos kainų priverstos ieškoti gelbėjimosi variantų, užuot dėl užsakymų gausos įgyvendinusios plėtros planus, sako Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidiumo narys Ramūnas Damalakas.    „Visa lengvoji pramonė patyrė milžiniškus apyvartinių lėšų netekimus.

Prieš porą metų vizažistės, atlikėjos Oksanos Pikul atidarytas grožio salonas sulaukė daug susidomėjimo, kuris neblėsta ir šiandien. Moteris neslepia, kad ji, kaip ir visi kiti Lietuvoje, šiuo metu susiduria su sunkumais dėl kylančių kainų ir gautų sąskaitų už elektrą, kurios padidėjo bent 3 kartus. Po 16 metų darbo vizažo srityje išpildžiusi savo didžiausią svajonę, Oksana Pikul neslepia, kad už euforijos ir prabangos slypi sunkus darbas ir didelės investicijos.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams numačius išimtį, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis, Lietuvai teiksiantį jų dydį lems elektros kainos Švedijoje, sako ekspertai.

Elektros kainos verčia susimąstyti ne tik smulkiuosius verslininkus, bet didžiąsias įmones, ar tikrai verta tęsti veiklą. Ne viena įmonė jau skelbia apie veiklos stabdymą ir praneša galvojančios apie užsidarymą ar jau užveriančios duris. Už rugpjūčio mėnesį 11 tūkstančių eurų – su tokiomis sumomis už elektrą susidūrė dainininkas ir verslininkas Žilvinas Žvagulis, turintis savo šakočių kepyklą. Visai neseniai gavęs naująją sąskaitą už rugsėjo mėnesį vyras sako esantis šokiruotas.