elektros kaina

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo vienodai: po 7 proc. ir abiejose šalyse pasiekė 341,71 euro už megavatvalandę (Eur/MWh). Estijoje elektra brango 13 proc. iki 252,05 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė spartus kuro brangimas. Gamtinių dujų kaina, palyginti su praėjusia savaite, pakilo 24 proc.

Elektros kainų mažėjimo tendencijų biržoje artimiausiu metu nesimato, teigia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ekspertai. Pasak jų, tokias prognozes leidžia daryti aukšta gamtinių dujų kaina. LEA patarėja Agnė Bagočiutė sako, kad nepaisant vis didėjančios atsinaujinančių energetinių išteklių plėtros, elektros  kainą lemia brangiausias resursas, šiuo atveju – dujos.

Elektros kaina didmeninėje rinkoje birželio mėnesį, palyginti su geguže, padidėjo 35 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day–ahead) buvo 223,16 euro už megavatvalandę (MWh). Tam įtakos darė apribotas gamtinių dujų srautas per dujotiekį „Nord Stream 1“, dėl planinių remontų apriboti tarpsisteminiai pralaidumai ir dėl karštų orų išaugusi elektros paklausa.

Padidėjusi vėjo elektrinių gamyba regione ir sumažėjusi vietinė gamyba elektros kainas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažino 9 proc. – liepos 4–10 dienomis vidutinė jos kaina šalyje siekė 272,6 euro už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę vėjo gamyba regione augo 4 proc. ir sugeneravo 657 MWh daugiau elektros, o Lietuvoje gamyba sumažėjo 31 proc., ją pakeitė „Nordbalt“ jungtis, kuri buvo išnaudojama 100 proc.

Didelės apimties išmaniųjų elektros skaitiklių diegimą tikimasi pradėti liepos pabaigoje, ketvirtadienį pranešė „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO). Už naujus skaitiklius teks susimokėti patiems gyventojams – suma už juos bus įtraukiama į galutinę elektros kainą.  Darbai turėtų būti pradėti įvertinus į Lietuvą jau atgabentų pirmųjų skaitiklių ir jų sistemų darbą realiomis sąlygomis, juos prisijungiant prie skirstomojo tinklo.

Ketvirtadienį, palyginti su antradieniu, augo visų nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Perlas energijos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina, palyginti su antradieniu, didėjo 3,45 euro iki 48,6 euro, „Elektrum Lietuvos“ – 3,01 euro iki 48,18 euro, „Igničio“ – 2,25 euro iki 47,55 euro, „Enefit“ – 2,25 euro iki 46,91 euro.

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Palyginamoji informacija neturi būti suprasta kaip tiekėjų siūlomų planų reklama, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 9 proc. iki 201,7 euro už megavatvalandę (MWh).  Latvijoje kaina kilo 10 proc. iki 201,7 euro, o Estijoje – 17 proc. iki 175,5 euro, pirmadienį pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė sumažėjęs elektros gamybos lygis iš atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo ir hidroenergijos. Taip pat 18 proc. krito energijos srautas iš Suomijos ir 10 proc.

Kylant elektros energijos kainoms, Lietuvos gyventojai vis aktyviau ieško alternatyvų. Viena jų – tai saulės generuojama energija, kurią, energetikos įmonių teigimu, pasitelkia jau ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių gyventojai. Pašnekovės atskleidžia, kad naudojant saulės energiją galima sutaupyti net 80 proc. elektros išlaidų.

Pirmadienį ministrų kabinetas nusprendė, kiek pinigų skirti rekordiškai išaugusių elektros ir dujų kainų kompensavimui buitiniams vartotojams. Pinigai bus skirti iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, už energijos išteklių kompensacijas susimokės patys mokesčių mokėtojai. Seimas 2022 m. gegužės pradžioje įstatymų pataisas, kurios Vyriausybei numatė galimybę kompensuoti buitiniams vartotojams dalį elektros ir dujų kainų.

Energetikos rinkos reguliuotojui dėl galimo piktnaudžiavimo padėtimi rinkoje ketinant aiškintis bendrovės „Ignitis“ siūlomą elektros kainodarą, bendrovė šią savaitę gerokai sumažino nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams siūlomas kainas. Penktadienį bendrovė paaiškino tokį savo žingsnį. „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius tikino, kad kainų sumažinimas nėra susijęs su tyrimu dėl galimo piktnaudžiavimo, kurį pradėjo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Iki birželio 18 dienos didžioji dalis Lietuvos gyventojų turės sudaryti nepriklausomo elektros tiekimo sutartį. Iki šiol daugelis pasirinko valstybei priklausančią bendrovę „Ignitis“, kuri už tą pačią elektrą reikalaus mokėti gerokai daugiau. Šiuo metu pasirinkę „Ignitis“ visuomeninio tiekimo „Standartinio plano“ vieną laiko zoną už elektrą moka po 0,167 Eur/kWh.

Iki birželio 18 d. tūkstančiai Lietuvos gyventojų privalo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. To nepadarę turės mokėti ketvirtadaliu daugiau. Vis dėlto net ir labai norėdami pasirinkti atsakingai, vartotojai to padaryti negali, nes būsimos energijos kainos iki šiol nėra žinomos.

Nepriklausomai nuo to, ar gyvena prašmatnioje sodyboje, ar bendrabučio kambaryje, uždirba milijoną ar 200 eurų pensijos, Lietuvos gyventojai kol kas už elektrą ir dujas mokės mažiau. Tai numatančias įstatymų pataisas ketvirtadienį priėmė Seimas. Už jas balsavo 105 parlamentarų, 2 bus prieš, o 10 susilaikė. Dėl priimto įstatymo gyventojai netrukus gaus mažesnes sąskaitas, nei gautų jo nepriėmus.

Šiemet pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją turės visi jos vartotojai Lietuvoje. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Nepasirinkus tiekėjo, už elektrą teks mokėti 25 proc. antkainį. Be to, jos tiekimas iš viso galės būti nutrauktas. Kad ir kokį tiekėją pasirinks gyventojai, veikiausiai už elektrą jie bus priversti mokėti daugiau, nei moka dabar.

Sumažėjus vėjo jėgainių pagamintos energijos daliai, augant dujų kainai bei vartojimui, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina išaugo 34 proc. ir siekė 101,5 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje ir Estijoje praėjusią savaitę buvo beveik tokia pat, kaip ir Lietuvoje, ir siekė 101,4 euro už MWh, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos sumažėjimas bei aug...

Pastaruoju metu vis populiaresnės tampa saulės elektrinės. Teigiama, kad jos ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet ir padeda vartotojams gerokai sumažinti už suvartotą elektrą gaunamas sąskaitas. Be to,  norintiems įsirengti saulės elektrines gyventojams skiriama nemenka parama. Ekspertai kalba, kad mitai apie saulės šviesos trūkumą elektrinėms Lietuvoje yra seniai paneigti ir vartotojai neturėtų bijoti jas įsirengti savo reikmėms.

Gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.

Lietuvoje smarkiai augant energijos, prekių ir paslaugų kainoms, infliacijai šalyje pasiekus 10,7 proc. ir Lietuvos bankui artimiausiu laiku neprognozuojant infliacijos šalyje mažėjimo, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija siūlo taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą tiekiamai elektros energijai buitiniams vartotojams. Tai palengvintų finansinę naštą patiriantiems šalies gyventojams, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią savaitę elektros kainoms Baltijos šalyse toliau didėjant, elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ atstovas sako, jog jos kilo lygiagrečiai su kainomis Šiaurės šalyse. „Įtakos joms taip pat turėjo ir 7 proc. mažesni elektros srautai iš Suomijos, 10 proc. mažesni srautai iš Rusijos ir 1 proc. – iš Švedijos SE4 prekybos zonos“, – pranešime sakė įmonės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. Lietuvoje elektra per savaitę brango 29 proc.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje itin sparčiai brango daugelis prekių ir paslaugų. Prognozuojama, kad kai kurios iš jų šiemet gali brangti dar greičiau. Taigi, net jeigu kai kurie atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos pakils, gyventojams teks susiveržti diržus. Naujausiais duomenimis, 2021 m. gruodžio metinė infliacija Lietuvoje pasiekė daugiau kaip dešimtmetį nematytą dviženklį skaičių – 10,7 proc. Tiek per metus pabrango vidutinio lietuvio vidutinis prekių ir paslaugų krepšelis.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, padidėjo apie 50 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, elektra brango, nes vėjo generuojamą elektros energiją keitė šiluminių elektrinių generacija – ši tendencija ypač ryški buvo Lietuvoje, kur šiluminių elektrinių energijos kiekis išaugo daugiau nei du kartus.

Keičiantis elektros kainai, ypač jai didėjant, maždaug vienas iš penkių elektros vartotojų gudrauja. Iš anksto nurodo didesnį energijos suvartojimą, kad už vėlesnius mėnesius galėtų deklaruoti mažesnį kiekį už mažesnę kainą. Tačiau tokios gudrybės netrukus turėtų baigtis. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) informuoja kaskart didėjant elektros energijos tarifams pastebinti besikeičiančius klientų duomenų perdeklaravimo įpročius.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo apie 1 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Lapkričio 15-21 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 130,47 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje elektra brango 20 proc. iki 116,61 euro, o Latvijoje pigo 2 proc. iki 125,35 euro už MWh.

Aiškėja, kiek gi nuo Naujųjų metų mokėsime už elektrą ir dujas. Energetikos reguliavimo taryba svarsto buitiniams vartotojams elektrą branginti dešimtadaliu apie 10 proc., o gamtinės dujos pabrangs skaudžiau – apie 30 proc. Tai reiškia, kad ketvirtadienį Seimo priimtas kainų mažinimo planas elektros kainoms nebus pritaikytas. Tačiau dujos be jo brangtų dvigubai. „Aš kaip tremtinė, pripratusi prie šalčio, taigoj užaugus, galima ir sumažinti šilumą.

Ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymų projektus, kuriais siekiama sustabdyti itin spartų dujų ir elektros kainų augimą. Vis dėlto kai kurie politikai įspėja, kad kainų skirtumą vartotojams vis tiek reikės padengti, o pasiskolinus pinigų dabar, kartu su palūkanomis už juos, ateityje reikės sumokėti daugiau. Už pagrindinio įstatymo pataisų projektą balsavo 75 Seimo narių, 2 buvo prieš, o 47 susilaikė.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse toliau mažėjo: Lietuvoje ji krito 15 proc. ir siekė 96,26 Eur/MWh, Latvijoje ir Estijoje kaina buvo 17 proc. mažesnė – 94,14 Eur/MWh.  „Elektros kainos Baltijos šalyse atkartojo kainų tendencijas Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) mažėjo 7 proc., palyginti su ankstesne savaite, srautas iš Suomijos buvo 4 proc. mažesnis, iš Rusijos – tik 2 proc.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino mažesnes elektros skirstymo kainų viršutines ribas 2022-iems metams. Tai lems ir galutinį tarifą vartotojams.  Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kainos riba vidutinės įtampos tinkluose mažėja 23,56 proc. iki 0,892 cento už kilovatvalandę (šiemet – 1,167 cento), o žemos įtampos tinkluose – 9,77 proc.

Vyriausybė pritarė planui, kaip suvaldyti dujų kainų augimą, išdėstant jį per penkerius metus. Taip pat nuspręsta atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Šiems sprendimams trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, tačiau dar reikės ir Seimo pritarimo. Planas atpiginti dujas „Kalbant apie Gamtinių dujų įstatymą, VERT (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – aut. past.

Pastaruoju metu energijos ištekliai pabrango visame pasaulyje ir ypač Europoje. Dėl to už dujas ar elektrą turėtume mokėti gerokai daugiau. Vyriausybė sako radusi būdą, kaip išvengti dabartinio kainų šoko – leisti mokėti vėliau. Tačiau kas galų gale mokės tikrąją kainą? Ekonomistai nesutaria, kaip vertinti Vyriausybės pasirinktą sprendimą. Viena vertus, ateityje daugiau gali tekti mokėti tiems, kurie net nenaudojo brangesnių dujų ar elektros.

Ir šiemet, ir kitąmet elektra brangs, kai kuriems – smarkiai. Tai patvirtina ir šiandien paskelbta skaičiuoklė, palaidojusi viltį, kad nepriklausomi tiekėjai pasiūlys mažesnes kainas. Daugiau kaip pusė milijono vartotojų pasirinkti elektros tiekėjus laiko turi jau mažiau nei tris mėnesius. O skaičiuoklė atskleidžia, kad už tą patį kilovatvalandžių skaičių, lyginant su dabar, kaina didėtų nuo keleto iki net keliolikos eurų per mėnesį.

Liberalizuojant elektros tiekimo buitiniams vartotojams rinką, nepriklausomiems tiekėjams perduoti beveik 700 tūkst. gyventojų kontaktai ir elektros suvartojimo duomenys. Tiek vartotojų, suvartojančių daugiau kaip 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus,  patenka į antrąjį liberalizavimo etapą.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 13 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Rugpjūčio 29 – rugsėjo 5 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 107,97 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje elektros kaina augo po 12 proc. ir buvo 107,31 euro už MWh. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė padidėjusios kainos Šiaurės šalyse.

Elektros energijos deficitas Baltijos valstybėse pirmąjį šių metų pusmetį siekė 6,48  teravatvalandės (TWh) ir sudarė 43 proc. vartojimo, rodo Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ duomenys. Deficitas buvo padengtas importu iš kaimyninių valstybių. Palyginti su tuo pačiu pradėjusių metų laikotarpiu, gamyba padidėjo beveik dešimtadaliu iki 8,31 TWh, vartojimas – 5 proc. iki 14,79 TWh. Elektros gamyba Šiaurės Europos valstybėse augo 4 proc. iki 216,64 TWh, vartojimas – 7 proc.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo 13 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Balandžio 19-25 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 44,2 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kainos mažėjo po 11 proc. iki 43,66 euro už MWh.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 14 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Kovo 15-21 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra brango iki 52,3 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kainos nepakito ir siekė 43,9 euro už MWh.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina vasarį, palyginti su sausiu, augo 11 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 59,31 euro už MWh, Latvijoje ir Estijoje kaina augo po 10 proc. iki siekė 59,15 euro už MWh. Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 21,08 iki 249,98 euro už MWh.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 7 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Sausio 25-31 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje vidutinė elektros kaina buvo 55,7 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina buvo Estijoje ir Latvijoje. Savaitės kaina šiose šalyse buvo 80 proc. aukštesnė nei tuo pačiu metu pernai, o palyginti su 2019 metais – 14 proc. žemesnė.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 36 proc., pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Jos teigimu, Vakarų ir Šiaurės Europoje atšalus orams išaugusi elektros paklausa ir maža vėjo generacija praėjusią savaitę visoje Europoje pakėlė kainas į dviejų metų aukštumas.

Elektros rinkos liberalizacija vartotojams suteikė ne tik galimybę patiems pasirinkti norimą tiekėją, bet kartu atnešė ir keletą naujovių. Viena jų – klientų kodų pokytis, kurio privalo nepamiršti visi pirmojo etapo dalyviai. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atkreipia dėmesį, kad palikus visuomeninį tiekimą kodai yra pakeičiami visiems elektros energijos vartotojams.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė nuo sausio 1 d. įsigaliojančias elektros energijos kainas gyventojams, kurie per metus suvartoja mažiau nei 5000 kWh elektros energijos.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę liko stabili net ir perpus kritus vietinei vėjo generacijai, o elektros trūkumą dengė pigus importas iš Švedijos, skelbia elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Gruodžio 14–20 dienomis vidutinė elektros kaina Lietuvoje augo 1 proc. iki 53,1 euro už megavatvalandę (MWh). Palyginti pernai, elektros kaina buvo 26 proc. didesnė. Baltijos šalyse mažiausia – 51,3 euro – kaina buvo Latvijoje, o Estijoje buvo aukščiausia ir siekė 54,1 euro.

Nors pareigą sudaryti sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju iki gruodžio 10 dienos turi tik į pirmąjį energetikos reformos etapą patenkantys gyventojai, visgi sujudimas jaučiamas tarp visų buitinių elektros vartotojų. Lapkričio 12 dienos duomenimis, sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais jau pasirašė per 71 tūkst. vartotojų. Iš jų daugiau nei 29 tūkst. – pirmojo reformos etapo dalyviai. Nors į pirmąjį etapą yra įtraukta apie 98 tūkst.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, padidėjo 28 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Spalio 9-15 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 46,74 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra brango Latvijoje ir Estijoje, kur kainos šoktelėjo iki 46,71 euro už MWh. Tuo metu „Nord Pool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę pakilo 42,8 proc. iki 6,61 euro už MWh.

Trečiadienį buvo patvirtinti nauji tarifai už suvartojamą elektros energiją, kurie įsigalios nuo 2021 m. pradžios. Skelbiama, kad jie didės nedaug, bet priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio, per metus tai gali atsieiti nuo kelių iki keliolikos eurų. Norintiems sutaupyti ir deklaruoti daugiau suvartotos elektros dar šiemet, tarnybos turi žinių.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį patvirtino naujas visuomeninės tiekėjos bendrovės „Ignitis“ elektros kainas buitiniams vartotojams, per metus suvartojantiems mažiau nei 5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros. Jos įsigalios nuo sausio 1-osios. Kaina vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų, didės 4,5 proc. (0,492 cento) iki 11,393 cento už kilovatvalandę (be PVM), pranešė VERT.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę padidėjo 1 proc. iki 38,26 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Bendrovės teigimu, tokia pati situacija buvo ir kaimyninėje Latvijoje, tuo metu Estijoje didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę kilo iki 37,84 euro už MWh. „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę nukrito 37,8 proc. iki 10,88 euro už MWh.

Praėjusią savaitę atšalus orams ir išaugus vartojimui, elektra „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose elektra brango daugiau nei dešimtadaliu.  Spalio 12–18 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje pakilo 11 proc. ir siekė 38,7 EUR / MWh. Kaina buvo 5 proc. mažesnė už paskutinių 10 savaičių vidurkį, kuris siekė 40,4 EUR / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinės kainos taip pat augo 11 proc.

Lietuva atsisako elektros tiekimo monopolio, todėl iki 2023 m, visi gyventojai turės pasirinkti, iš ko pirkti elektrą. Dar šiais metais pirmieji tai padaryti turės daugiausiai elektros suvartojantys gyventojai. Iki šiol gyventojai Lietuvoje elektros energiją, kurios kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), pirko iš visuomeninio tiekėjo.