elektros kaina

Nors trečią rugpjūčio savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje nežymiai augo, ji beveik nesiskyrė nuo kainos, užfiksuotos Suomijoje. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje buvo vos 12 ct/MWh brangesnė už elektrą Suomijoje. Praėjusią savaitę, palyginti su laikotarpiu, trukusiu nuo rugpjūčio 8 iki 14 d., vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje ūgtelėjo 3 proc. iki 32,38 EUR/MWh.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugos kainos gyventojams viršutinės ribos mažės, pirmadienį nusprendė Kainų komisija. Elektros iš vidutinės įtampos tinklų kainos viršutinė riba nuo liepos sieks 7,499 cento už kilovatvalandę - 15,4 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų pusmetį, o žemos įtampos - 9,53 cento, arba 3,3 proc. mažiau. Praėjusią savaitę komisija skaičiavo, kad vidutinės įtampos tinklų kainos riba turėtų mažėti 5,3 proc., o žemos - 4,4 proc.

Nuo vasario bandomuoju režimu veikianti Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ buvo atsijungusi ir trumpiau ar ilgiau neveikė jau šešis kartus. Pateikiami atsakymai, kodėl jungtis genda bei kaip tai gali paveikti vartotojus. Kodėl jungtis taip dažnai atsijungia? Bandomasis jungties darbo režimas nuo normalaus režimo tuo ir skiriasi - galimi dažnesni atsijungimai. Remiantis kitų šalių praktika, bandomasis režimas yra vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius trūkumus.

Praėjusią savaitę, sumenkus vietinės gamybos apimtims ir dėl gedimo neveikiant „NordBalt“ jungčiai, elektros energijos kaina Lietuvoje ūgtelėjo daugiau nei ketvirtadaliu ir buvo didžiausia Baltijos šalyse. Praėjusią savaitę, palyginti su savaite, trukusia nuo kovo 14 iki 20 dienos, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje padidėjo 28 proc. ir pasiekė 36,46 EUR/MWh. Kainos augimą lėmė anksčiau šį mėnesį įvykęs „NordBalt“ jungties gedimas – dėl jo praėjusią savaitę 41 proc.

Elektros jungčiai „NordBalt“ šią savaitę dėl gedimo neveikiant, tai didina elektros kainas rinkoje, tačiau jas prognozuoti Lietuvos zonoje sudėtinga, sako elektros prekybininkai. „Sunku pasakyti, kaip kaina keisis, nes ji priklauso nuo daug faktorių, ir jie nuolat keičiasi. Yra valandų, kai elektra kainuoja virš 60 eurų, o yra, kai ji pakankamai pigi ir siekia 20 eurų. Bet kainos ūgtelėjimas yra akivaizdus, ir „NordBalt“ gedimas padidina kainą Lietuvoje.

Antrąjį metų mėnesį, palyginti su pirmuoju, elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 41 proc. ir pasiekė žemiausią fiksuotą ribą nuo 2013 metų. Tokiam kainų pokyčiui įtakos turėjo ir pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis. „Vasario mėnesį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje bei Latvijoje, nukrito iki 29,65 EUR/MWh. Tai – žemiausia riba nuo įstojimo į „Nord Pool“ biržą 2013 metais.

Optimistiškai nusiteikus energetikos ministerija skelbia, Lietuvos tikslas – tapti regiono energetikos centru. Mintis didi ir graži, tačiau kiek tai realu? Nors dabartiniai rodikliai rodo gerėjančią situaciją vartotojams, yra nuomonių, kad nuo regiono energetikos centro statuso mes kaip tik, tolstame, o ateityje tai gali ir atsiliepti kainoms mokamoms už elektrą.

Nuo tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ darbo pradžios, Baltijos šalyse elektros kaina rinkoje akivaizdžiai smuko. Vasario 18 - kovo 10 d. „Nord Pool“ biržos Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose kaina mažėjo iki 15 proc., o Estijos prekybos zonoje – 3 proc. Anksčiau, 2015 m. gruodį, panašų poveikį rinkai turėjo ir elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“ – pradėjusi veikti ji kainas mažino iki 16 procentų.

Nuo metų pradžios tik simboliškai gyventojams sumažėjusi elektros energijos kaina gali būti perskaičiuota liepos mėnesį, pilnai įvertinus naujų elektros jungčių su Lenkija ir Švedija poveikį, pirmadienį paskelbtame interviu sakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė.

  Praėjusią savaitę bandomuoju režimu pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ trečiadienį po pietų buvo atsijungusi daugiau nei keturias valandas. Tai lėmė gedimas Švedijos pusėje, pranešė Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“.   „12.30 val. atsijungė elektros jungties „NordBalt“ keitiklis Nybru pastotėje. Preliminari atsijungimo priežastis - dėl gedimo Švedijos elektros tinkle suveikė keitiklio automatinės apsaugos. Nuo 17 val.

Praėjusią savaitę bandomuoju režimu pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ iki rekordinių žemumų numušė elektros kainas Lietuvoje. Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 27,7 euro už megavatvalandę (MWh) - 14 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir 33 proc.

Nuo šiandien elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ pradeda funkcionuoti visu pajėgumu, o per ją atitekėjusi elektra pirmą kartą bus pateikta prekybai biržoje. Pagal išankstinę sandorių informaciją matyti, kad per pirmą dieną iš pietinio Švedijos regiono į Lietuvą bus perduota apie 11 000 MWh elektros energijos. Tuo metu iš Lietuvos į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį bus perduota apie 7 000 MWh elektros energijos.

Praėjusią savaitę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo užfiksuotas nežymus elektros energijos kainų augimas. Antrąją vasario savaitę, palyginti su pirmąja, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo 1 proc. ir pasiekė 32,10 EUR/MWh. Per savaitę elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje sumenko 20 proc. iki 53 GWh. Tačiau šį sumažėjimą kompensavo iki 117 GWh išaugusios gamybos apimtys Latvijoje.

Elektros kaina daugeliui gyventojų nuo sausio mažės 1,5 proc. arba apie 0,2 cento. Elektrines virykles turintiems vartotojams kaina mažės 1 proc. Tai kiek mažiau nei skelbta anksčiau. „Lesto“ paskaičiuotas galutines kainas vartotojams Kainų komisija žada patvirtinti ir paskelbti trečiadienį. Kainos buvo pakoreguotos, atsižvelgus į Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas. „Nuo kitų metų elektros energijos kaina gyventojams vidutiniškai mažės apie 0,2 cento už kilovatvalandę.

Elektros kaina gyventojams nuo sausio turėtų mažėti apie 4 proc. - kainų komisija penktadienį ketina patvirtinti mažesnius bendrovės „Lesto“ įkainius. Verslui elektros persiuntimo paslauga Tačiau komisija nurodo, kad tarifai dar kartą gali būti perskaičiuoti gruodį. „Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimus, todėl gruodžio mėnesį galimi komisijos sprendimai dėl gamtinių dujų perdavimo kainos koregavimo“, - BNS sakė komisijos atstovė Loreta Kimutytė.

Kitąmet, kai pradės veikti Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos jungtys, elektros energija Lietuvoje gali atpigti 10–13 proc., rašo „Verslo žinios“. Šiemet elektra Švedijoje yra vidutiniškai perpus pigesnė nei Lietuvoje. Elektros energetikos sektoriuje – įtemptas laikas: rudenį didieji šalies energijos vartotojai ir tiekėjai derasi dėl 2016 metų elektros tiekimo sutarčių.

 Elektros kaina vartotojams nuo sausio mažėja beveik 0,9 euro cento (beveik 3 lietuviškais centais). Namų ūkis per mėnesį sutaupys vidutiniškai apie 1,2 euro (4,1 lito). „Lesto“ atstovas Martynas Burba BNS teigė, kad gyventojai už elektrą, sunaudotą 2014 metais, turi atsiskaityti iki gruodžio 31-osios galiojusiais tarifais, o už elektrą, suvartotą po sausio 1-osios - naujais.

Barometro naujienas parengė Karolis Bagdonas, „Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovas Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo net 11 proc., o Estijoje – 5 proc., lyginant su ankstesne savaite. Elektros atpigimą lėmė mažesnis jos suvartojimas ir atšilęs oras. Pigo visose Baltijos šalyse Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina siekė 49,52 EUR/MWh ir svyravo nuo 29,05 EUR/MWh iki 70,98 EUR/MWh. Kainos kritimui įtakos turėjo 4 proc.

Elektros kaina gyventojams nuo sausio neturėtų didėti, o verslui ji galbūt sumažės, jei bus racionaliau paskirstytos elektros gamybos kvotos, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Investavom į naują bloką Elektrėnuose, už kurį sumokėjome 1,3 mlrd. litų, kurio elektros energijos gamybos savikaina yra mažesnė, nei kitose termofikacinėse elektrinėse, bet kvota kažkodėl nebuvo didinama labiau Elektrėnams, mažinant ten, kur savikaina yra aukštesnė.

Mažesnė elektros gamyba, vykdomi elektros perdavimo linijų remontai ir dėl to sumažėję tarpsisteminiai pralaidumai riboja pigesnės elektros pasiūlą biržoje. Šią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje siekia 22,6 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Vidutinė praėjusių metų liepos mėn. pabaigos elektros kaina biržoje buvo 16,7 ct/kWh. Pagrindinė didmeninės rinkos elektros kainos augimo Lietuvoje priežastis – sumažėjusi elektros gamyba Latvijoje ir Kaliningrado regione.

Naujoji valdžia apkarpė elektros energijos gamybos kvotą Lietuvos elektrinei, todėl sąskaitos už elektrą šiemet išaugs šiek tiek mažiau. Kam nuo to geriau? Duoklė elektrinei Naujajai Vyriausybei paskutinėmis 2012 metų dienomis operatyviai sumažinus remiamos elektros energijos gamybos kvotą Lietuvos elektrinei, šiek tiek sumažėjo ir VIAP (viešuosius interesus atitinkanti paslauga – red. past.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, patikrinusi, ar LESTO numatyti elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams neviršija nustatytos viršutinės kainų ribos, nediskriminuoja atskirų vartotojų grupių, nusprendė jas šiek tiek sumažinti. Visi LESTO numatyti tarifai sumažinti nuo 1,2 iki 2 ct/kWh. Anksčiau buvo numatyta, kad standartinis vienos laiko zonos tarifas didės nuo 46 ct/kWh iki 51,9 ct/kWh. Po pakeitimų tarifas sumažėjo iki 50,1 ct/kWh.

Buvęs premjeras, Seimo narys Andrius Kubilius, apgailestauja, kad naujoji vyriausybė vienu iš pirmųjų sprendimų praėjusį penktadienį priėmė nutarimą, pagal kurį naikinamas ankstesnės vyriausybės sprendimas dėl remtinos elektros energijos gamybos apimčių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo.

Iki pirmadienio kelios dešimtys tūkstančių smulkių ir vidutinių įmonių, įstaigų ir organizacijų turi pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, jei nuo sausio nori pirkti pigesnę elektrą. Tačiau nemaža dalis jų net nežino, kad nuo 2013-ųjų smulkieji juridiniai asmenys gali rinktis elektros tiekėją rinkoje iš daugybės nepriklausomų elektros tiekėjų, siūlančių rinkos kainą.

Nuo ki­tų me­tų brangs­ta elekt­ra. Var­to­to­jai mo­kės už elekt­ros jung­tis, du­jų ter­mi­na­lą.

Beveik pusę gyventojams reikalingos elektros valstybė kitąmet ketina pirkti iš importuotojų. Be jokių konkursų ir už didesnę kainą nei šiemet. 160 milijonų litų. Tokios vertės kąsnis kitąmet bus siūlomas elektros importuotojams,rašo "Lietuvos rytas". Esą tik taip įmanoma užtikrinti stabilų energijos tiekimą, geras kainas. Be to, taip neva kuriama laisvoji rinka.

Nuo sau­sio 1-osios dau­gu­mai var­to­to­jų elekt­ra brangs­ta 6 cen­tais už ki­lo­vat­va­lan­dę. Eks­per­tai at­vi­rai kal­ba, jog prie­žas­čių elekt­rai brang­ti ne­bu­vo.

Gvatemalos pietvakariuose per demonstrantų susirėmimus su policija mažiausiai septyni žmonės žuvo ir daugiau kaip 30 buvo sužeista. Tai penktadienį pranešė CNN. Vietos gyventojus protestuoti paskatino elektros brangimas ir švietimo reforma, dėl kurios „mokytojo laipsnis“ įgyjamas ne po trejų, o po penkerių mokymosi metų. Demonstrantai iš 48 Gvatemalos miestų ir apygardų surengė piketą ir užtvėrė magistralės ruožą Totonikapano departamente.

Save rinkimuose į Seimą išsikėlęs Žaliosios politikos instituto direktorius Linas Balsys ir Seimo narys, kandidatas į Seimą nuo Darbo partijos Kęstutis Daukšys portalo Balsas.lt vaizdo konferencijoje sukirto lažybų dėl energetinių projektų ir būsimų elektros kainų. Atominė energetika yra brangi ir nesaugi technologija, mano L. Balsys. Jis siūlo Lietuvai verčiau pasistatyti 14 kogeneracinių jėgainių, kurios gamintų ir šilumą, ir elektrą.

Visus tris vasaros mėnesius elektros energijos kaina augo, tačiau vidutinė jos kaina buvo mažiausia nuo laisvosios elektros rinkos atidarymo 2010 metais. Nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ duomenimis, Lietuvoje rugpjūtį elektros kaina dar ūgtelėjo 18,1 proc. iki 18,68 ct/kWh. Brangimas užfiksuotas ir Estijoje bei Suomijoje, tačiau šiose šalyse vidutinė elektros kaina vis tiek buvo iki 30 proc. mažesnė nei Lietuvoje. Estijos laisvojoje elektros rinkoje kainos augo 12,5 proc.

Visagino atominės elektrinės projektą laiminantys Lietuvos politikai įsitikinę, kad jis garantuos šaliai energetinę nepriklausomybę. O kai kurie ekspertai, tarp jų ir užsienio, teigia, kad projektas mūsų šaliai gali tapti rimtu galvos skausmu, jei ne pragaištimi. Lietuvos Vyriausybė dar prieš metus tvirtino, kad Visagino atominė elektrinė bus pastatyta iki 2016 metų. Jau dabar atvirai kalbama, kad statybos gali užtrukti dešimtmetį.

Energija, išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių, galėtų atpigti, jeigu Lietuvoje būtų mažiau biurokratijos. Ją atpigintų ir gausus specifinių jėgainių skaičius, mano Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. „Aukštas supirkimo tarifas – dar ne viskas.

Parlamento nariai nebuvo supažindinti su ES specialistų nuomone apie Lietuvos planus pasistatyti atominę elektrinę, nors iš minėtų dokumentų matyti, kad Europa labiau remia rusų planuojamą statyti Kaliningrado AE nei mūsų.

Šiandieninė diskusija dėl atominės energetikos tampa vis labiau panaši į įvairių lobistinių interesų susidūrimą, kai atskiros suinteresuotos grupės tampo antklodę į savo pusę ir sąmoningai akcentuoja tik sau palankių alternatyvų pliusus. Akivaizdūs žaliosios energetikos minusai – brangi ir, iš esmės, negalinti užtikrinti bazinės elektros energijos gamybos. Tiesa, tai galėtų padaryti kogeneracinės biokuro jėgainės.

Ketvirtadienį DNB „Lietuvos ekonomikos perspektyvų“ pristatyme ilgametis šio banko analitikas, šiuo metu bendradarbiaujantis su banku tik kaip partneris, profesorius Rimantas Rudzkis neslėpė, kad planuojamą įgyvendinti Visagino atominės elektrinės (AE) projektą vertina  šiurkščiai. Tai, anot jo, ne kas kita kaip avantiūra ir Lietuva neturi tiek finansinių resursų jai apmokėti.

Vilniaus savivaldybė pasirašė sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju. Šis sprendimas miestui kasmet leis sutaupyti iki 3,3 milijonų litų. Sostinės savivaldybė nuo šiol elektros energiją pirks centralizuotai už fiksuotą kainą, kas leis ženkliai sumažinti miesto biudžeto išlaidas. „Sostinė nuolatos turi ieškoti būdų, kaip efektyviai mažinti išlaidas.

„Baltpool“ elektros biržoje elektros energija pigo trečią mėnesį iš eilės, praneša nepriklausomas elektros pardavėjas „Enefit“. Lietuvoje gegužę fiksuotas 1,4 proc. vidutinės elektros kainos mažėjimas iki 13,78 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Tai žemiausia vidutinė kaina šalyje nuo praėjusių metų gruodžio, kuomet buvo užfiksuota mažiausia vidutinė kaina per 2 metus. „Kaip ir praėjusiais mėnesiais, gegužę kainas labiausiai mažino šilti orai ir aukšta hidroenergijos pasiūla.

„Gamybos sąnaudos šioje elektrinėje daugiau kaip dešimt centų nesieks. Čia kalbama bendrai, turint omenyje ir kapitalo sąnaudas, nes atsiras paskolos, prognozė yra apie 25 centus“, – tvirtina Visagino AE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.

Nuo 2015 metų gyventojams bus suteikta galimybė patiems rinktis, iš ko pirkti elektrą. Kuo daugiau alternatyvų, tuo labiau bus galima sutaupyti, tačiau žmonėms svarbu žinoti, kas yra laisvoji elektros rinka ir kaip ji veikia. Tarifų skirtumai Laisvoji rinka Lietuvoje jau žengė pirmuosius žingsnius – nuo 2010 m. galimybę joje pirkti elektrą turėjo tik didesnieji vartotojai, nuo 2012 m. pradžios nepriklausomą elektros energijos tiekėją gali pasirinkti jau ir smulkios bei vidutinės įmonės.

Už sausio mėnesį suvartotą elektros energiją nuo vasario 1 d. gyventojams reikia atsiskaityti naujomis kainomis, patvirtintomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Gyventojams nuo 2012 metų elektros energijos kaina vidutiniškai didės apie 1,4 ct/kWh (su PVM), arba apie 3 procentus. Vienos laiko zonos „Standartiniu“ tarifo planu, kuriuo šiuo metu atsiskaito 71 proc.

Nuo šiandien Lietuvos įmonės galės sudaryti elektros energijos tiekimo sutartis internetu. Tokią galimybę pirmąkart Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse siūlo energijos gamintoja ir tiekėja bendrovė „Latvenergo“. Bendrovės internetiniame tinklapyje verslo klientai galės pasirinkti tinkamiausią elektros energijos tarifą atsižvelgdami į savo įmonės specifiką ir reikmes. Internetiniame tinklapyje www.latvenergo.

Visagino atominės elektrinės kaina tilps į 3–5 mlrd. eurų, Vilniuje prasidėjusios metinės Lietuvos energetikos konferencijos metu dar kartą patvirtino AE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. „Esame minėję ne kartą, visos mūsų atliktos planavimo studijos įvertinant kainą, kiek galėtų kainuoti vienokia ar kitokia technologija, buvo sakoma, kad ji turėtų būti 3–5 mlrd. eurų. Galiu patvirtinti, kad mes neišeiname iš šitos ribos, telpame į 5 mlrd.

„Naujos AE elektros kaina paaiškės iki metų pabaigos“, – praneša energetikos ministrą Arvydą Sekmoką cituojanti žiniasklaida. Man patinka. Įdomu, ar paaiškinant tą paaiškėsiančią kainą, bus atsižvelgta į štai šitą: Būsimosios branduolinės jėgainės elektros kaina – „šakėmis ant vandens”? Apie tą patį: Proto įžeidinėjimas ir kamštis.

Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus pažadus, kad būsimosios Visagino atominės elektrinės (VAE) elektra bus pigi, komentuoja prognozės autorius, bendrovės „Litgrid“ vadovas Virgilijus Poderys. -          Premjeras A. Kubilius remiasi Jūsų prognoze ir teigia, kad 2020 metais elektra regione vidutiniškai kainuos apie 18 centų už kilovatvalandę ir sako, kad būsimosios VAE kaina bus dar mažesnė. Opozicija atvirai šaiposi.

„Mūsų Vilniaus universiteto fizikos fakulteto tobuliausias kūrinys yra dabartinė premjero Andriaus Kubiliaus energetikų komanda. Jie „pablūdo“ arba yra genijai, kurie gaus Nobelio premiją ir priiminės arabų šeichus mokytis už milijardinius honorarus“, - šaipėsi opozicinės Darbo partijos (DP) atstovas Kęstutis Daukšys, išgirdęs premjero prognozę, kad būsimosios branduolinės jėgainės elektra kainuos mažiau, nei 18,3 cnt/kWh.

Tv3 žiniose paskelbtame reportaže Energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas  prasitarė, kad gali brangti elektros energija. Jos kaina gali šoktelėti 5 centais už kilovatvalandę (kWh). Taip pat pasigirdo svarstymų, kad gali būti panaikintos lengvatos gyventojams, turintiems elektrines virykles. Energetikos ministerija, išgirdusi tokius svarstymus, iškart išplatino pranešimą, neigdama tokią informaciją. „Ministerija šia tema jokių oficialių pareiškimų nėra skelbusi.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas kritiškai vertina Energetikos ministerijos vadovų pareiškimus, kad nuo 2012 metų elektra vartotojams gali brangti iki 5 centų už kilovatvalandę, o ministerijos argumentas, kad elektros kaina turėtų išaugti dėl brangstančių dujų – neįtikinamas.

Trūkstant elektros energijos Latvijoje ir Lietuvoje, pastaruoju metu elektros energijos kaina Estijoje smarkiai padidėjo, rašo verslo dienraštis „Aripaev“. Tai, be kita ko, kenkia bendrovėms, perkančioms elektros energiją fiksuotomis kainomis, kadangi derybos dėl kitų metų grindžiamos ankstesnių metų vidutine kaina.

Rugpjūčio 1 dieną veiklą pradėjo naujoji bendrovė „Lietuvos energija“, sukurta sujungus „Lietuvos energiją“ ir Lietuvos elektrinę. Kruonio hidroakumuliacinė bei Kauno hidroelektrinės tapo „Lietuvos energijos“ struktūriniais padaliniais. Naujoji „Lietuvos energija“ perėmė sujungtų įmonių turtą, teises ir pareigas. Joje dirba 501 darbuotojas. Reorganizacijos metu patirti ir tam tikri nuostoliai.