elektra

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pirmadienį įpareigojus Vyriausybę derėtis su Latvija ir Estija dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) ir sinchronizuotis su Vakarų Europa 2025-ųjų pradžioje, vienus energetikos ekspertus tokia pozicija kiek nuvylė, kiti sako, kad tai gali būti apgalvotas ir logiškas sprendimas.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 91,7 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji sumažėjo 2 proc. iki 80,8 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 40 proc. ir siekė 23,5 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainoms Baltijos šalyse įtakos turėjo kuro brangimas, 10 proc.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa situaciją ir kitus klausimus.  Posėdyje bus aptariama Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, sprendžiama dėl ilgalaikės paramos Ukrainai bei su divizijos kūrimu susijusius krašto apsaugos sistemos struktūros ir plėtros klausimus.

Metinių fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino visi trys nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“, „Ignitis“ ir „Enefit“, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Liepos 11–18 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, planų su 12 mėnesių fiksuota elektros kaina tarifus „Ignitis“ sumažino 6 proc., „Elektrum Lietuva“ – 4 proc., „Enefit“ – 2 procentais. Tuo metu 24 mėnesių tarifus 4 proc. mažino tik „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“, „o „Enefit“ kainų nekeitė.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau įdiegė daugiau nei 500 tūkst. išmaniųjų skaitiklių – beveik pusę suplanuotų įdiegti iki 2026 metų, pranešė ESO. ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento vadovė Aurelija Židickytė-Orvydė teigė, kad šiemet planuojama įrengti dar 210 tūkst. skaitiklių. „Išmaniųjų skaitiklių diegimo darbai visoje Lietuvoje vyksta sklandžiai ir pagal numatytą grafiką.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį pusmetį prie perdavimo tinklo prijungė septynis vėjo parkus, kurių bendra leistina galia siekia 347 megavatus (MW). Iš viso šiuo metu tinkle veikia 968 MW galios vėjo parkų, o iki metų pabaigos šis skaičius turėtų augti iki 1180 MW, pranešė „Litgrid“. „Šiuo metu esame prijungę 968 MW galios vėjo parkų projektų, iš kurių 450 MW yra bandomojoje eksploatacijoje, o 518 MW – pastovioje gamyboje.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmąjį šių metų pusmetį prie tinklo prijungė virš 17 tūkst. saulės energiją gaminančių vartotojų, kai pernai iš viso jų buvo beveik 19 tūkst., pranešė ESO. Bendras tokių vartotojų skaičius jau viršijo 50 tūkstančių.  ESO Tinklų vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis sako, kad iki liepos pabaigos bus prijungta daugiau vartotojų nei per visus 2022 metus.

Valstybės gynimo taryba (VGT) artimiausiu metu rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa klausimus. Tai BNS patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. Pasak Vyriausybės atstovų, tai bus darbinis posėdis.

Nors praėjusios savaitės pradžioje vėjo generacija buvo itin maža ir dėl to reikšmingai mažėjo eksportas į Lenkiją. Tačiau savaitgalį sugrįžęs vėjas atnešė neigiamas kainas į Skandinaviją ir Baltijos šalis. Vidutinė elektros biržos „Nord Pool“ sistemos kaina sekmadienio dieną pirmą kartą istorijoje buvo neigiama, rašoma „Litgrid“ pranešime.

Lietuvai siekiant nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos BRELL atsijungti jau kitąmet, tačiau Estijai žadant savo elektros tinklų pertvarką užbaigti tik 2025-ųjų pradžioje, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienai Lietuvai 2024-aisiais atsijungti nuo BRELL nepavyks.  „Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, bet taip, kaip kryptis rodo, vis tiek mes nuo estų priklausomi.

Sekmadienio pavakare Kaune Lygybės gatvėje kilęs gaisras vos nesibaigė tragedija. Tankiai gyvenamoje gatvelėje užsiliepsnojo vieno namo sandėliukai. Iš plytų ir medienos suręstuose statiniuose ugnis akimirksniu įsišėlo. Atvykus ugniagesiams pastatai jau pleškėjo atvira liepsna, gyvenamieji namai nuo gaisro vos keli metrai, tad kilo grėsmė, kad ugnis nepersimestų į juos.  Gelbėti turto ir malšinti liepsnų suskubo ir namo savininkas.

Estijos pareigūnas pareiškė, jog Baltijos valstybių energetikos sistemas įmanoma sinchronizuoti su Vakarų Europos tinklais 2025 metų pradžioje. Pasak Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo Timo Tataro, nors Baltijos šalys yra nustačiusios 2025-ųjų pabaigą kaip terminą atsijungti nuo Rusijos kontroliuojama energetikos žiedo BRELL ir sinchronizuoti tinklus su kontinentine Europa, dabar Europos Komisijos, Latvijos ir Estijos ekspertai mano, kad šią datą galima paankstint...

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą į šalies įstatymus visiškai perkelti Europos Sąjungos (ES) elektros energijos vidaus rinkos taisykles, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Toks pat raginimas išsiųstas ir Kroatijai, Italijai, Latvijai bei Slovakijai.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino du nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“, tuo metu „Enefit“ kainų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Agentūra skelbia, kad 12 mėnesių vienos laiko zonos fiksuotos elektros kainos tarifus „Elektrum Lietuva“ sumažino 4 proc., „Ignitis“ – 0,5 proc., o „Enefit“ kainų nekeitė. Tuo metu 24 mėnesių tarifus „Ignitis“ sumažino 4 proc., „Elektrum Lietuva“ – 3 proc., o „Enefit“ kainų nekeitė.

Pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso komitetas antradienį uždarame posėdyje spręs dėl aukciono laimėtojo.  Kaip anksčiau teigė konkursą organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), potencialus jo laimėtojas bus žinomas liepos 11 dieną, tačiau viešai jis kol kas nebus skelbiamas.

Toliau augant vėjo energijos gamybai vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 23 proc. iki 72 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Liepos 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje taip pat mažėjo 23 proc. ir siekė 70 eurų.

Patrigubinus kvietimo atsinaujinantiems energijos ištekliams finansavimo sumą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pramonės įmonėms jau paskirstė 19,94 mln. eurų. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atsižvelgus į rekordinį pramonės įmonių susidomėjimą saulės elektrinėms įsirengti vietoj planuotų 10 mln. eurų finansavimas padidintas iki 31,87 mln. eurų. „Visiems 266 reikalavimus atitikusiems projektams lėšos bus paskirstytos per tris etapus.

Siekdama nuo 2024 metų sumažinti elektros ir gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ siūlo diversifikuoti dujų bei visuomeninio elektros tiekimo portfelius.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino du nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“, tuo metu „Ignitis“ kainas didino, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Agentūra skelbia, kad 12 mėnesių vienos laiko zonos fiksuotos elektros kainos tarifus „Ignitis“ didino 0,4–3,4 proc., „Elektrum Lietuva“ – 0,5 proc., o „Enefit“ juos mažino 15–16 proc.  Tuo metu 24 mėnesių tarifus „Ignitis“ didino 3–5 proc., „Elektrum Lietuva“ mažino 0,2 proc.

Elektros tiekėja „Ignitis“ skelbia nuo liepos vienašališkai fiksuotus tarifus iki 28 centų už kilovatvalandę (kWh) sumažinusi penktadaliui savo klientų, tuo metu per pusmetį elektros sutartis į pigesnes pasikeitė 470 tūkst. bendrovės klientų.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, „Ignitis“ šiuo metu turi 920,4 tūkst. buitinių vartotojų.

Pakilus vėjui ir šviečiant saulei pirmadienį tarp 14 ir 15 val. Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros nei suvartota, rodo „Litgrid“ duomenys. Pasak bendrovės, elektros gamyba šalyje tuo metu siekė 1354 megavatų (MW), suvartojimas be vartojimo kaupimo įrenginiuose – 1346 MW, o didžiąją dalį elektros gamino vėjo ir saulės jėgainės.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 13,3 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 1 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje birželio 26–liepos 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 92,5 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 106,7 euro. LEA teigimu, elektros kainų mažėjimui šalyje įtakos turėjo du kartus padidėjusi jos gamyba vėjo elektrinėse Latvijoje elektros kaina taip pat krito 13,3 proc.

Dvigubai išaugus vėjo energijos gamybai vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 13 proc. iki 93 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Birželio 26–liepos 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 3 proc. ir siekė 91 eurus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įjungė baigtą rekonstruoti 61 kilometro ilgio 330 kV elektros liniją tarp Lietuvos elektrinės bei Alytaus transformatorių pastotės.

Vyriausybės sprendimu iki liepos 1 d. galiojusios kompensacijos už elektrą buitiniams vartotojams panaikintos. Tai padaryta įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros rinkos kainas ir energetikos rinkos reguliuotojo prognozes antrajam šių metų pusmečiui.

Valstybei nutarus nuo liepos panaikinti kompensacijas už elektrą buitiniams vartotojams, nepriklausomi elektros tiekėjai teigia paskutinėmis savaitėmis pastebintys didesnį elektros tiekimo planus norinčių pasikeisti klientų srautą.

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Eksperto teigimu, jei sutartis gyventojai pasikeis iki liepos, aukštų kainų išvengti pavyks. Tačiau, susizgribus gavus sąskaitą rugpjūčio mėn., už elektrą permokėti teks 2 mėnesius.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad konkurencija tarp nepriklausomų elektros tiekėjų taps aktyvesnė, o vartotojai per keletą metų geriau supras elektros rinkos tendencijas.  „Manau, kad ateityje (nepriklausomų elektros tiekėjų – BNS) konkurencija aktyvės.

Rusijos pajėgoms okupavus Charkivo sritį, vieno kaimo gyventojai nusprendė kovoti su priešiška sistema ir „deginti“ elektrą 24 valandas per parą. Tačiau deokupavus teritorijas jie sulaukė sąskaitų iš „Ukrenerho“. Kazače Lopan kaimas okupacijoje išbuvo 200 dienų. Kuomet okupacinės pajėgos pasijungė savo elektros tinklus prie vietinės linijos – jiems juk reikėjo elektros – vietos gyventojai pradėjo jungti visus įrenginius namie, kiek tik turėjo: televizorius, krosneles, apšvietimą.

Gyventojai, kurie nori nuo liepos už elektrą mokėti mažiau, turėtų suskubti per artimiausias tris dienas pasikeisti turimą elektros planą į pigesnį, primena „Ignitis“. Šių metų liepos 1 d. baigia galioti valstybės kompensacija už elektrą, o iki birželio 29 d. dar yra galimybė pasikeisti turimą planą į pigesnį, patogiausia tai padaryti internetu.

Latvija per penkis šių metų mėnesių pagamino 3,791 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 51,8 proc. daugiau nei pernai sausį-gegužę, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės gamybą padidino 54,8 proc. iki 2,779 mln. MWh, o didžiosios šiluminės elektrinės – 74,9 proc. iki 645,2 tūkst. MWh. Biokurą deginančias jėgainės elektros gamybą sumažino 11,4 proc. iki 142,4 tūkst. MWh, biodujas deginančios – 7,1 proc.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 106,7 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje kaina krito 16 proc. iki 87,65 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 6 proc. iki 58,91 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas teigė, kad „Nord Pool“ biržos kainos mažėjimą daugiausia lėmė 21 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ perka Kinijoje pagamintą įrangą, skirtą elektros tinklų sinchronizavimui su Europa, skelbia LRT radijas. Tai LRT radijui patvirtino „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Jis sakė, kad visiškai atsisakyti kiniškos produkcijos sudėtinga. „Taip, šita įranga yra nupirkta. Kas yra svarbu, kad ji buvo įtraukta mūsų rangovo iš Vokietijos „Siemens“ prašymu“, – radijui teigė R. Masiulis. Kiniška įranga skirta prijungti arba atsijungti nuo perdavimo tinklo.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia patvirtinusi 35 prašymus perdavimo tinkle rezervuoti 2,9 gigavato (GW) galios saulės ir vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių.  Patvirtinus prašymus saulės elektrinėms rezervuota galia siekia 0,95 GW, vėjo – 1,2 GW, kaupimo įrenginiams – 0,75 GW. Pasak „Litgrid“, iš 2,9 GW bendrai rezervuotos galios, beveik 1,1 GW sudaro hibridinės elektrinės.

Atlikusi patikrinimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketina įpareigoti įsipareigojimų klientams nesugebėjusią įvykdyti ir veiklą sustabdžiusią elektros tiekėją „Perlas Energija“ į valstybės biudžetą grąžinti beveik 3,5 mln. eurų (be PVM).  Dėl to energetikos rinkos reguliuotojas spręs birželio 29 dieną.  „Tikrinimo komisija siūlo įpareigoti bendrovę grąžinti į valstybės biudžetą 3,48 mln.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį galutiniu svarstymu priėmė Elektros rinkos įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinamas draudimas prekiauti elektros energija su Rusija ir Baltarusija. Pataisos taip pat apima draudimą tiekti elektros energiją prekybai naudojant Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemas. Pataisos parengtos atsižvelgiant į tarptautines sankcijas, užkertančias kelią tolesniam finansiniam bendradarbiavimui su kai kuriomis Rusijoje registruotomis bendrovėmis.

Atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management“ 10 metų fiksuota kaina tieks elektrą „Żabka“ parduotuvėms Lenkijoje.  „Modus Asset Management“ ir Lenkijos mažmeninės prekybos tinklas „Żabka Polska“ pasirašė tai numatančią sutartį – tai pirmas toks didelis Lietuvos bendrovės PPA sandoris šioje šalyje, pranešė Lietuvos įmonė.

Energetikos tema kalbame daug, tačiau retai orientuojamės į patį vartotoją. Šiuo metu elektros tinkluose vyksta dideli pokyčiai, kurie palies kiekvieną vartotoją. Ką tai reiškia vartotojui ir su kokiomis naujovėmis jis susidurs? Vartotojai turi jau dabar pradėti modernizuoti savo vidaus elektros tinklus, kad jų vartojimas taptų lankstus. Esame elektros tinklo transformacijos liudininkai – iš centralizuoto tinklo pereinama į decentralizuotą.

Artėjant kompensacijų gyventojams už elektrą pabaigai, elektra biržoje brangsta. Energetikai aiškina, kad jos kaina kyla dėl karštų orų ir jungčių su užsienio šalimis remontų. Visgi kai kurie ekonomistai mėgina raminti, esą šis pabrangimas turėtų būti laikinas, tačiau žmonės palikti nežinioje, ką pasirinkti – fiksuoti kainas ar rizikuoti ir mokėti tiek, kiek ji kainuoja biržoje. Lietuvoje kylant didmeninei elektros kainai, gyventojai nebežino, kokias elektros sutartis rinktis.

Peržiūrint kovą Europos Komisijos (EK) pasiūlytą naują Bendrijos elektros rinkos modelį įtrauktos Baltijos šalims reikalingos laikinos lankstumo priemonės, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis sakė po pirmadienį Liuksemburge vykusio Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžio, kuriame dalyvavo už energetiką atsakingi Bendrijos šalių ministrai.

Dalyje Vilniaus Naujamiesčio antradienio rytą dingo elektra, buvo sustojęs troleibusų eismas. Šiame sostinės rajone elektra dingo apie 8 valandą. „Tai buvo Savanoriai, T. Ševčenkos, Naugarduko, Žemaitės (gatvių – BNS) dalis. Ta miesto dalis“, – BNS antradienį sakė ESO viešųjų ryšių projektų vadovė Rasa Juodkienė. Anot jos, elektros energijos tiekimas yra atstatytas tūkstančiui vartotojų, skiriami resursai tą padaryti ir likusiems.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 32 proc. iki 111 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Birželio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 24 proc. ir siekė 105 eurus.

Elektros energijos gamyba Baltijos valstybėse pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 17 proc., tuo tarpu jos vartojimas sumažėjo 5 proc., pranešė Latvijos energetikos rinkos reguliuotoja – Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija, apimčių nenurodydama. Skelbiama, jog Latvijoje gamyba ūgtelėjo 70 proc., Lietuvoje – 5 proc., tuo tarpu Estijoje – sumenko 17 procento. Vartojimas kito kitaip: Latvijoje ir Lietuvoje sumažėjo atitinkamai 4 proc. ir 8 proc.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 9 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 27 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje birželio 9–15 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 91,5 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 84,2 euro. Latvijoje ir Estijoje kainos taip pat augo 9 proc. ir buvo tokios pat kaip Lietuvoje.

Lietuva elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą galės įgyvendinti maždaug pusantrų metų anksčiau nei buvo planuota – 2024-ųjų pirmoje pusėje.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisas: už balsavo 128 Seimo nariai, o prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Rengiantis greitesniam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais, sistemos stabilumas pagal visus nagrinėtus scenarijus būtų užtikrintas jau 2024 metais, rodo Lenkijos energetikos instituto Gdansko filialo atlikta sistemos stabilumo studija.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę padidino vienas nepriklausomas elektros tiekėjas – „Ignitis“, tuo metu kiti tiekėjai kainų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu ir toliau svyruoja nuo 22 iki 30 centų, 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.

Seime antradienį vyks paskutinis balsavimas dėl pataisų, leidžiančių Lietuvai sinchronizuotis su Europa maždaug pusantrų metų anksčiau – 2024-ųjų pirmoje pusėje. Teisines sąlygas greičiau įgyvendinti projektą nustatys Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisos.