elektra

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 12,9 mln. eurų grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu metu nuostolis siekė 2 mln. eurų.  Pelną daugiausiai lėmė didesnės elektros perdavimo pajamos, sumažėjusi elektros kaina ir technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos, penktadienį pranešė „Litgrid“.  Bendrovė per  tris šių metų mėnesius gavo 86,8 mln. eurų pajamų, arba 28 proc. daugiau nei prieš metus.

Antradienio vakarą Maria Antonietta Cutillo gulėjo vonioje ir naudojosi kraunamu telefonu savo tėvų namuose Montefalcione, pietų Italijoje, kai ją mirtinai nutrenkė elektra. Dabar ekspertai įspėja saugotis visus. 16-metė paauglė mirė nukrėsta elektros vonioje, kai kabėjosi telefonu su drauge, rašo mirror.co.uk. Vietos žiniasklaida praneša, kad jos tėvų namuose nebuvo, kai paauglę tragiškai nukrėtė elektra.

Balandžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2021 metų gegužės – ji siekė 67 eurus už megavatvalandę (MWh) ir buvo 24 proc. mažesnė nei kovą, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų mažėjimą lėmė mažesnis elektros vartojimas, dėl pavasarinių potvynių išaugusi Latvijos hidroelektrinių gamyba ir vietos atsinaujinančių išteklių elektrinės.

Didžiausiai nepriklausomai elektros tiekėjai „Ignitis“ pažadėjus nuo liepos vienašališkai sumažinti fiksuotus tarifus iki 28 centų už kilovatvalandę (kWh), bendrovė „Enefit“ daliai klientų tai pasiūlys artimiausiu metu, o „Elektrum Lietuva“ teigia, kad jos klientai jau dabar moka mažesnę kainą.  Seimas praėjusią savaitę leido nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant kainas vartotojams.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ atsigabeno tris vadinamuosius galios transformatorius, skirtus prie tinklo prijungti tris sinchroninius kompensatorius – sinchronizavus tinklus su Europa jie užtikrins savarankišką dažnio valdymą. Trys 200 megavoltamperų (MVA) galios transformatoriai į Klaipėdos uostą atvyko jūra iš Kroatijos. Vieno jų svoris yra beveik 140 tonų, vertė rinkoje – apie 2,25 mln. eurų, o bendra jų vertė siekia 6,75 mln.

Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė PSE iš naujo skelbs būsimos elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybų konkursą.  Apie tai Lenkijos bendrovė paskelbė praėjusius savaitei po, kai Lietuvos operatorė „Litgrid“ pranešė iš naujo skelbsianti „Harmony Link“ jūrinio kabelio rangovo konkursą. „Litgrid“ nusprendė atšaukti „Harmony Link“ projekto kabelio rangovo atrankos procedūrą.

Mažėjant hidroelektrinių gamybai bei netikėtai atsijungus dviem Švedijoje esančios atominės elektrinės reaktoriams, didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 19 proc.

Estija kovą pagamino 566 gigavatvalandės (GWh) elektros energijos – 0,9 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per metus (palyginti su pernai kovu) gamyba sunyko 35,3 procento. Elektros importas per mėnesį sumenko 7,1 proc., per metus – 19,7 proc. iki 591 GWh, o eksportas – atitinkamai 19,7 proc. ir 53,5 proc. iki 297 GWh. Šiemet kovą šalies įmonėms parduota elektra sudarė 72 proc., namų ūkiams – 28 proc. viso galutinio suvartojimo.

Daliai lietuvių elektros kaina praktiškai nerūpi, nes jie vartoja savo pagamintą energiją, kurią generuoja saulės elektrinės. Jas gali pasistatyti ne tik daug pinigų turintys ir privačiuose namuose gyvenantys žmonės, kaip klysta daugelis. Gavę paramą, kai kurie jas stato net ir ant daugiabučių stogų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kai kone visa Lietuva kraupo nuo išaugusių elektros kainų, netoli Vilniaus gyvenantis Šarūnas Šutėnas ją pleškino nesukdamas galvos.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praneša konstatavusi, kad UAB „Egto energija“ neatitinka Elektros energetikos įstatyme nurodyto reikalavimo bei įpareigojo​ bendrovę iki 2023 m. birželio 9 d. ištaisyti nustatytus trūkumus ir pateikti VERT tai įrodančius dokumentus.

Seimas ketvirtadienį pritarė, kad elektros tiekėjams būtų leista vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant elektros kainas vartotojams. Be to, elektros tiekėjai būtų įpareigoti klientams siūlyti 12 bei 24 mėnesių fiksuotas sutartis. Už Elektros energetikos įstatymo pakeitimą balsavo 122 Seimo nariai, prieš buvo vienas.

Seimui ketvirtadienį ketinant balsuoti dėl pataisų, kurios nuo birželio leistų nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ir sumažinti kainas vartotojams, rinkos dalyviai įžvelgia institucijų bandymą grįžti prie rinkos reguliavimo.    Pasak jų, priėmus pataisas fiksuotos kainos planai nebetektų prasmės.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar nuo birželio 1-osios leisti nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant elektros kainas vartotojams.  Apie tokį ketinimą tiekėjai turės informuoti vartotojus, o kartu su sąskaita jie privalės pateikti informaciją apie tą dieną jo siūlomą mažiausią kainą.   Be to, Seimas spręs, ar įpareigoti tiekėjus pasiūlyti žmonėms 12 bei 24 mėnesių trukmės sutartis.

Europos Komisijai (EK) nurodžius Švedijai pasirašyti sutartį su Lietuva dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, Lietuva nepraranda vilties ją pasirašyti. Tačiau energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad dėl smukusių kainų Lietuva net ir pasirašius sutartį negaus pinigų iš Švedijos.

Sunku patikėti, bet dabar galiojantis įstatymas nepriklausomiems tiekėjams neleidžia sumažinti elektros kainos, jeigu klientai to neprašo. Tačiau netrukus situacija pasikeis. Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus, elektros kainą tiekėjai galės mažinti neatsiklausę vartotojų.

Prezidentūra labai gerai vertina šeštadienį atliktą Lietuvos elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymą, jis priartina šalies elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, sako prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog šeštadienį atliktas Lietuvos elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymas taps papildomu argumentu Latvijai ir Estijai siekiant pagreitintos Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais. „Litgrid“ atstovas sako, kad Lietuva bandymo metu veikė „salos“ režimu.

Gerbiami elektros vartotojai, jei jus kamuoja didelės elektros sąskaitos, didžiuliai tarifai ir norite savo išlaidas sumažinti čia ir dabar, tai tą daryti reikėtų pradėti nuo savęs – taupyti energiją savo namuose. Patarimai, kaip tai padaryti – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektros inžinerijos katedros vedėja Sonata Tolvaišienė ragina atkreipti dėmesį į virtuvėje naudojamus elektros įrenginius.

Šimtai tūkstančių Lietuvos elektros vartotojų gerokai už ją permoka, tačiau galvos jiems neskauda, kol Vyriausybė kompensuoja 28 centus viršijančią kainą. Tačiau jau po kelių mėnesių elektra šiems žmonėms gali pabrangti net dvigubai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Alytiškės Aušros Petkevičienės namuose dedasi keisti dalykai. Nors galingų elektrinių aparatų neturi, elektros skaitiklis kas mėnesį prisuka kosmines sąskaitas. „Prisukam apie 1100-1200 kilovatų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė baigusi šeštadienį atliktą šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. „Bandymui pasibaigus, šiuo metu Lietuvos elektros sistema sklandžiai veikia IPS/UPS sistemoje, kartu su kitomis Baltijos šalimis“, – teigiama šeštadienio vakarą išplatintame „Litgrid“ pranešime. Daugiau detalių apie bandymą operatorė nepateikė.   Bandymo, kuris tęsėsi nuo 11 iki 21 val.

Vilnietis Giedrius Gegevičius pateko į nepavydėtiną situaciją. Vyras dar lapkričio mėnesį pasirašė sutartį su elektros tiekėju ir sutiko mokėti 32 centų už kilovatvalandę elektros kainą net 7 metus. Matydamas rinkoje atpigusią elektrą Giedrius nusprendė pasikeisti planą į pigesnį ir iš elektros tiekėjo gavo ultimatumą – susimokėti 570 eurų baudą. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šeštadienį atlieka šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. „Litgrid“ atstovas Matas Noreika BNS patvirtino, kad bandymas, kaip ir suplanuota, pradėtas 11 val. bei vyksta sklandžiai.  „Galiu patvirtinti, kad Lietuva dirba izoliuotu režimu jau daugiau kaip valandą. Viskas vyksta pagal planą, sklandžiai, veikia visos elektrinės“, – BNS teigė M. Noreika. Bandymo, kuris turėtų tęstis iki 21 val.

Nors elektra ir smarkiai atpigo, daugiau kaip pusė milijono lietuvių neskuba keisti sutarčių į pigesnes ir tebemoka didesnius negu 28 centai už kilovatvalandę tarifus. Premjerė Ingrida Šimonytė kalba, kad nuo liepos elektros kainų greičiausiai nebekompensuos, tad daugybei lietuvių gresia mokėti už elektrą brangiau.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 56 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 3 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje balandžio 14–20 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 67 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 43 eurus. Pasak LEA, kainų augimą galėjo lemti šiek tiek atvėsę orai ir didėjęs energijos poreikis. Latvijoje ir Estijoje elektra per savaitę brango 55,6 proc.

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė pataisoms, kurios leistų nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant elektros kainas vartotojams, taip pat įpareigotų juos siūlyti 12 bei 24 mėnesių sutartis.  Tokį sprendimą bendru sutarimu neeiliniame posėdyje penktadienį komitetas priėmė apsvarstęs jo narių parengtas Elektros energetikos įstatymo pataisas bei Prezidentūros pasiūlymus.

Energetikos ministerija siūlo keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, gaminančioms ir vartojančioms elektrą, – jų į tinklą patiekta perteklinė energija būtų apskaitoma eurais, o ne kilovatvalandėmis. Ministerija ketvirtadienį pranešė parengusi tai numatančių Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisų paketą.

110 megavatų (MW) galios penktąjį Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) agregatą statys Austrijos ir Vokietijos įmonių „Voith Hydro“ konsorciumas. Planuojamos bendros investicijos į  projektą sieks apie 150 mln. eurų.  „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis gamyba“ sutartį su juo pasirašys artimiausiu metu, antradienį pranešė įmonė.

Jeigu šią savaitę Lietuvoje vyksiantis elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas bus sėkmingas, šalis kitąmet gali pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija. Abu žingsnius už energetiką atsakingi Lietuvos politikai ir pareigūnai planuoja mėgindami įtikinti Latviją ir Estiją sparčiau sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa, tačiau šalis iki šiol lauke lieka viena.

Dėl šiltesnių orų sumažėjus vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 51 proc.

 Vyriausybės sprendimai, ar pratęsti kompensacijas gyventojams už elektrą, bus priimti gegužę, kai bus aiškesnė kainų dinamika, sako energetikos ministras Dainius Lreivys. „Gegužės mėnesį, kai matysime aiškesnę kainų dinamiką, visi sprendimai bus priimti. Jeigu reikės kažkokių sprendimų pagelbėti žmonėms, jie bus priimti“, – pirmadienį LRT radijui sakė D. Kreivys Jeigu dabartinė situacija nesikeis, kompensacijų neprireiks, teigė ministras.

Gyventojas skundžiasi, kad „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) esą savivaliauja ir neįspėjęs pjauna jo medžius. Apmokėti dėl to susidariusių nuostolių ESO nežada, o jeigu kažkas nepatinka, siūlo pačiam gyventojui tiesti elektros liniją po žeme. Bendrovė tikina, kad rūpinasi elektros tiekimo užtikrinimu. Todėl ir nori pašalinti medžius, kurie gali, audros metu, nutraukti laidus ir sutrikdyti elektros tiekimą. Bendrovė teigė, kad nereikalauja elektros linijos tiesti po žeme.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys mano, kad dabartinė kompensacijų gyventojams už elektrą tvarka antrąjį šių metų pusmetį neturėtų būti tęsiama.  „Pagal tai, kokia šiuo metu – sausį, vasarį, kovą, balandį – yra rinka, ką matome, tokia kompensavimo tvarka, mano asmenine nuomone, neturėtų būti tęsiama.

Lietuvą užplūdo šilti orai, o sinoptikai skelbia, kad šiluma nesitrauks ir esą jau palankios sąlygos baigti šildymo sezoną. Tačiau savivaldybės į tokias žinias reaguoja skirtingai. Štai Vilnius skelbia, kad šildymo sezoną jau baigia, nors net nespėjo išnagrinėti kompensacijų prašymų už lapkričio mėnesį. O kitų didmiesčių vadovai išjungti šildymo dar nesiryžta ir baiminasi galimų šalčių.

Gaminančių elektros vartotojų skaičius Lietuvoje viršijo 50 tūkst., o bendra saulės elektrinių įrengtoji galia siekia daugiau nei 550 megavatų (MW), pranešė Energetikos ministerija.  Pasak ministerijos, daugiau nei 46 tūkst., arba 93,6 proc. šių vartotojų yra gyventojai, beveik 4 tūkst., arba 7,7 proc. – įmonės ar įstaigos.  Apie 45 proc. gaminančių vartotojų gyvena Vilniaus ir Kauno miestuose bei rajonuose. 2021-ųjų pabaigoje gaminančių vartotojų buvo 18,8 tūkst.

Visuomeninė elektros kaina nuo liepos greičiausiai bus mažesnė nei 28 centai, todėl nebeliks valstybės kompensacijos, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Labai tikėtina, kad reguliuojama kaina, kuri bus patvirtinta nuo liepos 1 dienos tikrai nebus didesnė negu šiuo metu nustatyta kaina, iki kurios mes kompensuojame. Vadinasi, kompensuoti nebus ko“, – antradienį „Info TV“ teigė ministrė pirmininkė. „Bent jau jeigu tos tendencijos, kurias matome šiuo metu, išsilaikys“, – pridūrė ji.

Sumažėjos vėjo gamybai bei pabrangus elektrai Vokietijoje, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje padidėjo 15 proc. ir siekė 87,01 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė bendrovė „Elektrum Lietuva“. Latvijoje ir Estijoje elektra brango 19 proc. ir siekė 86,52 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 23 proc. iki 100 eurų už MWh.

Europos Sąjungos (ES) bendro gamtinių dujų pirkimo platformoje ketina dalyvauti dvi Lietuvos įmonės – „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ bei Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“, BNS pranešė Energetikos ministerija. „(Bendruose dujų pirkimuose – BNS) dalyvautų įmonės – išreiškusios susidomėjimą ir pasirengimą dalyvauti yra „Ignitis“ ir „Achema“, bendras poreikio kiekis būtų apie 3–4 teravatvalandės dujų per metus“, – BNS teigė ministerijos atstovė Vita Ramanauskaitė.

Verslas nebegaus valstybės kompensacijų už išaugusias elektros kainas, tad turės mokėti visą kainą pagal sutartis su elektros tiekėjais. Kai kuriems verslininkams tai reiškia gerokai didesnes sąskaitas už elektrą. Verslininkai skundžiasi ir vienu elektros tiekėju, kuris esą piktnaudžiauja savo padėtimi – kainų piko metu įkalbinėjo fiksuoti kainas, o dabar nebesutinka tarifų mažinti, dėl ko verslas patiria dešimt tūkstantinius nuostolius.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 32,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pabrango 7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje kovo 31 – balandžio 6 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 89 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 67 eurus. Pasak LEA, kainų augimą lėmė toliau mažėjusi gamyba Lietuvoje: per savaitę ji mažėjo 11 proc., iki 88,8 gigavatvalandžių (GWh) arba 38 proc.

Valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“, užtikrinanti visuomeninį elektros tiekimą, į valstybės biudžetą grąžins apie 21,4 mln. eurų (su PVM), pernai antrąjį pusmetį nepanaudotų šią paslaugą gaunančių vartotojų kompensacijoms už elektrą.  „Vadovaudamiesi nustatyta tvarka, artimiausiu metu planuojame grąžinti apie 21,4 mln.

Panevėžietė pasakoja netikėtai sulaukusi 18 tūkst. eurų sąskaitos už elektrą. Tuo metu energijos skirstymo operatorius (ESO) sako, kad įsivėlė klaida, kuri jau ištaisyta. Be to, ekspertai sako, kad išmanieji skaitikliai padėtų išvengti tokių žmogiškųjų klaidų. Panevėžio gyventoja Rima (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tikino, kad didesnė nei 18 tūkst. eurų sąskaita kaip reikiant nustebino.

Seimo Ekonomikos komitete dirbantys parlamentarai siūlo leisti nepriklausomiems tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ir sumažinti elektros kainą vartotojams.   Elektros energetikos įstatymo pataisos iniciatoriai sako, kad ji būtų naudinga ir nepriklausomiems tiekėjams, nes jiems reikėtų mažiau resursų raginant vartotojus pasikeisti elektros tiekimo sutartis.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad kol kas sudėtinga prognozuoti, kokia nuo liepos galėtų būti visuomeninė elektros kaina. Renato Pociaus teigimu, dabar rinkoje yra didelis neapibrėžtumas, kainos svyruoja.  „Prognozuoti, kokios tos visuomeninio elektros tiekimo kainos galėtų būti nuo liepos 1 dienos, pakankamai sudėtinga dabar“, – trečiadienį Seimo „valstiečiams“ sakė VERT vadovas.  „Matome didžiulį neapibrėžtumą rinkoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad per artimiausius dešimtmečius Lietuva iš didžiulės elektros vartotojos taps jos eksportuotoja. Pasak jo, ateityje Baltijos šalys kartu su Šiaurės šalimis, Prancūzija ir Ispanija turės elektros energijos perteklių.  „Šiaurės šalys, tarp jų ir Baltijos šalys, bus šalys, kurios turės elektros energijos perteklių, taip pat ir Ispanija. Prancūzija taip pat turės perteklių dėl branduolinės energetikos.

Nepriklausomai elektros tiekimo bendrovei „Birštono elektra“ nuo gegužės nutraukiant veiklą, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad įmonė įsivertino galimas rizikas neįgyvendinti nepriklausomiems tiekėjams sugriežtintų reikalavimų. „Bet kokiu atveju, kiekviena įmonė, kuri tiekia elektros energiją gyventojams, privalo įsivertinti savo veiklos rizikas. Mūsų manymu, ši įmonė („Birštono elektra“ – BNS) tas rizikas ir įsivertino.

Mažėjant didmeninei elektros kainai, tačiau vartotojams pasyviai peržiūrint sutartis su tiekėjais, energetikos rinkos reguliuotojas siūlys įpareigoti nepriklausomus tiekėjus išsamiau informuoti klientus apie sutarčių keitimo naudą.  Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, tokį siūlymą Energetikos ministerijai ketinama pateikti artimiausiu metu.

Išaugus vartojimui, sumažėjus gamybai bei srautui iš Švedijos, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje padidėjo 34 proc. ir siekė 75,59 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė bendrovė „Elektrum Lietuva“. Latvijoje elektra brango 29 proc. iki 72,45 euro, Estijoje – 32 proc. iki 72,43 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 26 proc. iki 81,21 euro už MWh.

Nepriklausomai elektros tiekimo bendrovei „Birštono elektra“ klientams pranešus apie nutraukiamą veiklą, Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys sako, jog svarbiausia šioje situacijoje, kad jos klientus perims kitas tiekėjas ir jie nepajus nepatogumų.  „Reikia suprasti pačius pagrindus, kad ši reforma buvo liberalizavimo reforma ir atsirado daug nepriklausomų tiekėjų ir ne visi konkurencinę kovą išlaiko.

Kai kurie gyventojai gavo pranešimus, kad yra skolingi už elektrą po 50 eurų, nors skolai jau treji metai. Žmonės mokėti nenori. O elektros tiekėjas su daugiabučio administratoriumi nesutaria, kas kaltas, kad sąskaitos laiku nepasiekė gyventojų. Vilnietė, Šiaurės miestelio gyventoja Gabrielė (tikrieji vardas ir pavardė žinomi) viename socialiniame tinkle pasidalijo elektros tiekėjo „Ignitis“ elektroniniu laišku.