elektra

Sausį visi nepriklausomi elektros tiekėjai sumažino fiksuotų planų kainas, palyginti su gruodžio pabaigos kainomis, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos duomenimis, „Ignitis“ kainas vidutiniškai sumažino 11 centų už kilovatvalandę (24 proc.), „Enefit“ – 6 centais (15 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 3 centais (7,5 proc.

Vyriausybė numatė skirti 220 tūkst. eurų (be PVM) karo nuniokotai Ukrainos Mykolajivo srities energetikos infrastruktūrai atnaujinti pagal europinius standartus. Lietuva finansiškai prisidės projektuojant naujus tinklus. Tam Vyriausybė trečiadienį pritarė pasitarime. Lėšos skiriamos iš šių metų vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo biudžeto. Anksčiau jos buvo numatytos Mykolajivo srities tilto per Trubižo upę atstatymui.

Opoziciniams socialdemokratams siūlant įstatymu įpareigoti elektros tiekėjus leisti gyventojams už elektrą sumokėti dalimis, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius sako, jog tiekėjai dėl to galėtų įsipareigoti bendru susitarimu.  „Mes galime galbūt ne įstatymu visą šitą priimti. Teko kalbėti ir su ESO („Elektros skirstymo operatorius“ – BNS), ir su VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS) vadovu.

Elektros kainų šuoliai ne juokais išgąsdino tiek verslo atstovus, tiek kiekvieną gyventoją. Pasirinkus nepriklausomą tiekėją, žmonės turėjo nuspręsti – arba pasirinkti fiksuotos kainos planus, arba mokėti už elektrą pagal kainas biržoje. Tuo metu dalis gyventojų griebėsi eksperimentų ir nusprendė rizikuoti, kad pamatytų, kuriuo gi atveju gyventojai galėtų sutaupyti.

Valstybei pernai apribojus komercinių saulės parkų plėtrą, o verslui toliau siūlant atsisakyti dviejų gigavatų (GW) ribos, energetikos rinkos reguliuotojas dabar siūlo parkus vystyti investuotojų norima instaliuota galia – leidimus vystytojams jis suteiktų pagal vadinamąjį pro rata, arba proporcingumo principą taikant ne instaliuotai galiai, kaip siūlyta anksčiau, o elektros gamybai.

Gaminančių vartotojų skaičius pernai padidėjo 2,3 karto iki 32,9 tūkst., o nutolusių gaminančių vartotojų – du kartus iki 9,5 tūkst., pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Bendras visų gaminančių vartotojų skaičius 2022 metų pabaigoje siekė 42,4 tūkst., o bendra suminė jų galia siekia 451,5 megavato (MW), iš jų gaminančių – 382 MW, nutolusių – 69,5 MW.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas su frakcijos kolegomis Seimui teikia projektą, kuriuo siūlo įpareigoti elektros tiekėjus sudaryti galimybę vartotojams įsiskolinimą už elektrą sumokėti dalimis, rašoma partijos pranešime spaudai. „Žmonės skundžiasi, kad elektros tinklo operatoriai kategoriškai atsisako derėtis dėl įsiskolinimų padengimo per ilgesnį terminą, išskaidant įsiskolinimą dalimis.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 22 proc. iki 83 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 81 eurą už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, elektros kainos visame regione mažėjo dėl šiltų orų, lėtai augančio suvartojimo ir itin didelės atsinaujinančių i...

Pirmąjį šių metų ketvirtį valstybė verslui išmokės iki 174 mln. eurų kompensacijų už suvartotą elektrą – apie 60 mln. eurų mažiau nei numatyta valstybės biudžete.

Elektros kainos biržoje toliau ritasi žemyn. Į tai jau priversti reaguoti ir elektros pardavėjai – po truputį mažina tarifus. Tačiau gyventojai persirašinėti elektros sutarčių nedrįsta. Štai ir kai kurie ekonomistai dar pataria luktelėti ir stebėti, kuria linkme judės kainos, mat jos gali dar labiau nukristi. O energetikos reguliuotojas primena, kad nepatikusį elektros tiekėją galima pasikeisti kas dvi savaites.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kurianti išmanųjį elektros tinklą, diegia naujos kartos apskaitos prietaisus. Bendrovei įdiegus pirmąjį šeštadalį išmaniųjų skaitiklių, ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento direktorė Aurelija Židickytė-Orvydė pasakoja apie skaitiklio renkamų elektros vartojimo rodmenų kelią į ESO savitarnos ir tiekėjų sąskaitybos sistemas.

Elektros kainos biržoje „Nord Pool“ rodo, kad Baltijos šalyse nepakanka pigios gamybos pajėgumų, pareiškė Latvijos valstybinės energetikos grupės „Latvenergo“ valdybos pirmininkas Martinis Čakstė. Interviu agentūrai LETA jis pabrėžė, birža „Nord Pool“ puikiai veikia, jei nėra karo sąlygų.

Saulės energetikos verslininkai valdančiuosius vis atkakliau spaudžia skubiai naikinti ribojimus plėstis komerciniams saulės parkams. Verslininkus ginti stoja jau ne tik opozicija, bet ir kai kurie valdantieji. Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui liejasi kritikos lavina, tačiau šis į raginimus diskutuoti nereaguoja ir šiandien atostogauja.

Elektra biržoje per mėnesį jau atpigo daugiau kaip trigubai, tačiau nepriklausomais vadinami elektros tiekėjai tarifų gyventojams mažinti neskuba. Rinkos ekspertai jau pripažįsta, kad ir elektros rinkoje Lietuvoje konkurencijos sukurti nepavyko. Visgi vartotojų gynėjai ragina gyventojus nemiegoti, o reikalauti mažesnių elektros kainų, grasinti pereiti pas konkurentus. Matydami tokią situaciją, kai kurie tiekėjai jau pradeda naują kovą dėl klientų ir viliones, žadėdami mažesnes kainas.

Ispanijos vyriausybė pirmadienį pareiškė prašysianti Europos Sąjungos (ES) pratęsti elektros kainų „lubų“ galiojimą iki 2024 metų pabaigos, kol laukiama bloko energijos rinkos taisyklių pertvarkos. Kainų „lubos“, dar vadinamos Pirėnų pusiasalio išimtimi, buvo įvestos pagal susitarimą su ES, pagal kurį Ispanijai ir Portugalijai buvo leista atsieti elektros kainą nuo dujų kainos, o tai abiejų šalių vyriausybėms suteikė galimybę gerokai sumažinti kainas vartotojams.

Praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, labiausiai pabrango kuras, gamtinės dujos, elektra ir maisto produktai.  Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kietojo kuro kainos pakilo 2,4 karto, gamtinių dujų – 73,7 proc., elektros – 71,9 proc., skystojo kuro – 50,4 proc., šilumos – 34,2 proc., dyzelinių degalų – 24,6 proc., suskystintų dujų maistui gaminti – 13,9 proc., benzino – 4,7 proc. Tik suskystintų automobilinių dujų kainos sumažėjo 5,3 procento.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę augo 37 proc. iki 106 eurų už megavatvalandę (MWh).  Latvijoje ir Estijoje ji siekė 105 eurus. Kaip pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“, pasibaigus šventiniam laikotarpiu ir savaitės pabaigoje atšalus orams, sparčiai išaugo ir elektros vartojimas, kilstelėjęs didmenines elektros rinkos kainas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės derybos su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis gali trukti ilgai. Pasak Vyriausybės vadovės, abiejų šalių susitarimas turi būti pasirašytas, nes taip numato Europos Sąjungos reglamentas. „Kai kalbama apie susitarimą su Švedija, nekalbama, apie ką jis yra. O susitarimas yra apie pinigus.

Elektros sąskaitų dydis stebina gyventojus. Žmonės piktinasi, kad jos vis didėja. Tačiau dar labiau Alytaus rajono gyventojas nustebo gavęs sąskaitą už pastatą, kuriame apskritai atjungta elektra, nėra net skaitiklio. Sąskaitos už mėnesį siekė po 140 eurų, jų neapmokėjus su vyrus susisiekė ir skolų išieškojimo įmonė.  „Energijos skirstymo operatorius“ tikina, kad skaičiavo galios mokestį, kurį būtina mokėti, net ir atjungus elektrą.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 27 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 11 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 30–sausio 5 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 81 eurą, arba 27 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 111 eurų.

Gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 264,3 euro už megavatvalandę (MWh) – 17 proc. daugiau nei lapkritį, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, paskutinio praėjusių metų mėnesio pradžioje šąlant orams gyventojai ir verslas vartojo daugiau elektros, o rinkos kainos kilo, tačiau šventinis laikotarpis bei šiltesnės dienos sumažino ir vartojimą, ir kainas.

Elektros kaina didmeninėje rinkoje gruodžio mėnesį, palygini su lapkričiu, padidėjo 16,6 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 264,3 euro už megavatvalandę (MWh). Tam įtakos turėjo elektros vartojimas, tarpsisteminių jungčių panaudojimas, vietos gamyba. Latvijoje gruodžio elektros kaina siekė 263,9 euro, Estijoje – 263,5 euro, Švedijos SE4 kainų zonoje – 248,1 euro.

Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų trečiadienį nutarė skirti Finansų ministerijai iki 556,8 mln. eurų elektros ir gamtinių dujų kompensacijoms. Iki 174 mln. eurų skirta kompensacijoms už elektrą įmonėms – joms subsidija mokama nuo sausio iki kovo pabaigos, o dar iki 382,8 mln. eurų – kompensacijoms už elektrą ir dujas buitiniams vartotojams nuo sausio iki birželio pabaigos.

Lapkričio mėnesį įvyko skaudi nelaimė, kai gelbėdamas paauglį, žuvo elektros nukrėstas greitosios pagalbos medikas. Po sunkios kovos už gyvybę Vilniuje ligoninėje mirė 36-erių greitosios pagalbos darbuotojas. Vyras užlipęs ant traukinio vagono bandė gelbėti paauglį, bet ir pats patyrė elektros iškrovą, užsidegė jo drabužiai ir be sąmonės nukrito nuo traukinio. Jauno vyro gyvybės nepavyko išgelbėti, jis mirė ligoninėje.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vykdomi planiniai elektros tinklo priežiūros ir remonto darbai, kurių metų klientams laikinai atjungiamas elektros tiekimas, atliekami reguliariai visus metus tam, kad būtų užtikrinamas kokybiškas ir patikimas elektros skirstomojo tinklo veikimas ir energijos tiekimas visiems šalies gyventojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pernai smarkiai pabrangus dujoms ir elektrai ir kai kurioms Europos šalims rudenį ėmus taupyti ar mažinti elektros vartojimą, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad Lietuvoje elektros nepritrūks. Pasak jo, šalis elektra apsirūpina tiek per jungtis su kitomis šalimis, tiek pasigamindama pati.

2022-ieji metai Lietuvos energetikoje pažymėti nutrauktu rusiškų dujų bei elektros importu, aukštomis jų kainomis bei chaotišku elektros rinkos liberalizavimu, teigia BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo institucijoms nepavyko tinkamai suvaldyti – netrūko nesusipratimų ir chaoso, buvo prastas vartotojų informavimas. Be to, procesą aptemdė ir vieno iš nepriklausomų tiekėjų – „Perlas Energijos“ – pasitraukimas iš rinkos.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad didėjant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tokių atvejų, kai valandinė kaina biržoje bus neigiama, gali pasitaikyti ir dažniau.  „Plečiantis atsinaujinančios energijos išteklių gamintojams tokių atvejų galime matyti dažniau.

Nuo sausio 1-osios išaugus visuomeninei elektros kainai, trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo buitinių vartotojų sąskaitos už elektrą per mėnesį išaugs vidutiniškai keturiais eurais, tuo metu pabrangus ir dujoms, gyventojams teks mokėti 1,5–20 eurų daugiau, priklausomai nuo to, kam ir kiek jie naudoja dujų, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę mažėjo 64 proc. iki 64,6 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina gruodžio 26–sausio 1 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, praėjusią savaitę Lietuvoje 12 proc.

Šeštadienį baigia galioti trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorių atsiskaitymų už tarpsisteminį disbalansą sutartis su Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“. Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, sutarties pabaiga Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatorių veiklai bei sistemos balansavimui poveikio neturės, nes šia „Inter RAO Lietuvos“ teikta paslauga nebesinaudojama nuo birželio mėnesio.

Sausio 1 dieną baigiasi pusmetis nuo antro elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigos, tačiau garantinis elektros tiekimas beveik 50 tūkst. nepriklausomo tiekėjo iki šiol nepasirinkusių vartotojų  nebus nutrauktas, BNS sako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas.  Elektros energetikos įstatymas numato, jog per 6 mėnesius nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems vartotojams ESO gali nutraukti garantinį tiekimą, apie tai juos įspėjusi bent prieš tris savaites.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos. BNS pristato svarbiausius jų bei kitus pokyčius.   Štai kokie pokyčiai laukia: Brangsta elektra ir dujos Visuomeninė elektros kaina nuo sausio didėja du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas didėja 17 proc. iki 28 centų (su PVM), dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 54 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 23  proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 23–29 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 111 eurų, arba 54 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 244 euro.

Austrai įspėja visą Europą – tikėtina, kad rusai bandys sutrikdyti elektros tiekimą. Austrijos gynybos ministrė sakė, kad klausimas vienas – kaip greitai tai nutiks? Energetikos ministras Dainius Kreivys ramino gyventojus – esą lietuviams nerimauti nėra ko. Pasak Kreivio, esame pasiruošę, sustiprinome apsaugą ir nuo kibernetinių, ir nuo fizinių grėsmių. Vis tik buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pirštu baksnoja į mūsų priklausomybę nuo elektros importo, o tai nėra labai gerai.

Vyriausybė ketvirtadienį posėdyje spręs dėl lengvatinių elektros ir dujų kainų tarifų religinėms bendruomenėms. Energetikos ministerija siūlo nepritarti tokiems Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pakeitimams, kuriuos inicijavo Seimo narių grupė. Parlamentarai siūlo nustatyti, kad Lietuvoje religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektrą savo narių, religinių objektų reikmėms, būtų taikomi tokie pat elektros ir dujų tarifai, kaip buitiniams vartotojams.

Gyvenimas kai kuriuose Europos miestuose netrukus gali atrodyti kitaip, nei iki šiol. Europa gali patirti tai, ko nepatyrė nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Namų ir gyvenimo komfortą gali sutrikdyti laipsniški elektros energijos tiekimo nutraukimai siekiant taupyti energiją. Laikinai mažinamos mobiliojo telefono ir interneto paslaugos. Mokyklos uždarytos dėl apšvietimo ir šilumos trūkumo.

„Ignitis“ padaliniuose – klientų antplūdis. Baigiantis metams energetikai kviečia žmones deklaruoti šių metų dujų ir elektros suvartojimą, mat pavėlavus bent valandą, teks mokėti naujais didesniais tarifais. Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos vėl brangs nuo 20 iki 40 proc. Negana to, gyventojai peikia ir naujuosius išmanius elektros skaitiklius, kuriuos ESO masiškai pradeda statyti. Žmonės piktinasi, esą jie prisuka daugiau elektros nei senieji skaitikliai.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse krito 51 proc. – Lietuvoje ir Latvijoje iki 178,71 Eur/MWh, Estijoje – iki 178,68 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, taip pat krito 51 proc. iki 154,51 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainos „Nord Pool“ regione sumažėjo dėl 10 proc. mažesnio vartojimo. Be to, 8 proc.

Pastaruoju metu nepriklausomi elektros tiekėjai imasi pokyčių, bet nebūtinai patogių vartotojams. Neretas piktinasi, kad tiekėjų pasiūlymuose galima išvysti tik aukštas elektros kainas, nepaisant to, kad biržoje jos pastaruoju metu krito. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėję „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna ir energetikos ekspertas, profesorius Vidmantas Jankauskas paaiškino, kodėl taip yra ir ko galima tikėtis artimiausiu metu.

Šiemet bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ėmėsi keisti senus elektros skaitiklius į išmaniuosius. Dalis gyventojų pastebėjo, kad nauji skaitikliai prisuka daugiau elektros, todėl išaugo ir sąskaitos. Taigi skaitiklių dar nepasikeitę žmonės suskubo jų atsisakyti. Tačiau yra besipiktinančių, kad ESO darbuotojams jų nuomonė nerūpi, esą jie skaitiklius keičia be gyventojų sutikimo.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 39 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 22  proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 16–22 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 243,5 euro, arba 39 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 398 euro.  LEA teigimu, elektros kainos mažėjo pirmą kartą po iki šiol šešias savaites trukusio augimo.

Latvija per 11 šių metų mėnesių pagamino 4,157 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 15 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 4,2 proc. iki 2,497 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 19,4 proc. iki 72,1 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros pagamino 49 proc. mažiau – 824,2 tūkst. MWh.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino visuomenines elektros ir dujų kainas 2023 metų pirmajam pusmečiui, pranešė „Ignitis“. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas nuo sausio su valstybės kompensacija sieks 28 centus už kilovatvalandę (su PVM) – 17 proc. daugiau nei šiuo metu. Be kompensacijos tarifas siekia 56,5 cento. Dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“ išbandys eksperimentinę bateriją prijungiant ją prie saulės, vėjo ar vandenilio jėgainių tinklo, pranešė „Litgrid“. „Vykstant atsinaujinančios energijos išteklių plėtrai svarbu suprasti, kad tokių šaltinių generuojama elektros galia yra nepastovi.

Iš nepriklausomų tiekėjų elektrą šiuo metu perka beveik 1,2 mln. Lietuvos buitinių vartotojų. Vyriausybei dar pusmečiui pratęsus elektros kainos kompensavimą ekspertai perspėja gyventojus, kuriems ateina laikas iš naujo rinktis tiekėją: kompensacija vieną dieną gali būti nutraukta, todėl lyginti tiekėjų pasiūlymus reikėtų be jos – ir toliau svarbiausias išlieka pačios tiekiamos elektros kainos dydis, rašoma pranešime spaudai.

Lietuva kol kas nesikreipė į Europos Komisiją (EK) pagalbos derantis su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, sako teigė EK narys Virginijus Sinkevičius.  „Kol kas Lietuva nėra kreipusis į Europos Komisiją pagalbos. Nei Lietuva, nei jokia kita šalis narė nėra išreiškusi noro, kad reikėtų Komisijos pagalbos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas komisaras.

Valstybė verslui už elektrą nuo spalio jau kompensavo trečdalį ketvirtajam metų ketvirčiui skirtos sumos – 69 mln. eurų.  Valstybė dabar padengia pusę įmonių mokamos elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę. Iš viso tam šį ketvirtį skirta 212 mln. eurų. Pramonininkai neatmeta, kad kitąmet kompensacijų poreikis augs.  „Kol kas kompensacijos pareikalavo 69 mln.

87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kylančios energijos kainos turėjo įtakos jų perkamajai galiai. Europos Sąjungoje (ES) su tuo sutinka 75 proc. piliečių, rodo Eurobarometro apklausos duomenys. Jos duomenimis, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES – 56 proc.) mano, kad kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, tačiau su tuo nesutinka 26 proc. lietuvių ir 38 proc. ES piliečių.  35–79 proc.