ekonomika

Beveik vienas iš keturių Vokietijos gyventojų teigia, kad blogiausia euro zonos krizės dalis dar laukia, tačiau dauguma jų tiki, kad bendra valiuta išliks, informuoja AFP. 78 proc. televizijos kanalo ARD apklaustų vokiečių sutiko su teiginiu, kad „blogiausia euro zonos ir suverenių valstybių krizės dalis dar laukia“. 56 proc.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasipiktino ekonomikos Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano tinklaraščio įrašu, kuriame jis pašiepia naują Estijos kaip „geriausio taupymo šalininkų pavyzdžio“ statusą, skelbia „Foreign Policy“. Prezidentas savo pyktį išreiškė „Twitter“ paskyroje. „Rašykime apie tai, apie ką nieko nežinome ir būkime pasipūtę, nepakenčiami ir globėjiški:  vis dėlto, jie visi yra rytų europiečiai.

„Lietuvoje įsigali prasta praktika daryti konspektinius pranešimus, kurie trunka 25–28 minutes. Aš manau, kad tai daroma sąmoningai, kad būtų išvengta svarbiausių valstybės gyvenimo klausimų“, – po prezidentės metinio pranešimo portalui Balsas.lt sakė ekonomikos profesorius, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys. Pritrūko konkretumo „Nebuvo laiko rimčiau aptarti žmogaus teisių pozicijos, antidemokratinės tendencijos, ekonominės, energetinės situacijos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad dirbtų dėl sustiprintos politinės sąjungos Europoje su tai daryti norinčiomis valstybėmis, net jeigu tai reikštų dviejų greičių Europos požiūrį, informuoja AFP. „Mums reikia galingesnės Europos, biudžetinės sąjungos, o pirmiausia mums reikia politinės sąjungos. Mes neturime ir toliau stovėti vietoje, jei viena ar kita valstybė kol kas nenori prisidėti“, – vienam Vokietijos televizijos kanalui sakė A. Merkel.

Ekonominės krizės laikotarpiu labiausiai vartojimo smukimą pajuto prekybos centrai. Tuo metu išparduotuvės, siūlančios senesnio sezono firminius drabužius už kur kas mažesnę kainą, fiksavo rekordines pardavimų apimtis, teigiama „Inreal Valdymas“ parengtoje NT apžvalgoje. Beveik tuščia rinka pradėjo žaibiškai pildytis, o sparčiausia išparduotuvių plėtra Lietuvoje vyko 2009-2010 metais, kada šalyje siautė sunkmetis, mažėjo žmonių perkamoji galia bei vartojimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitys savo metinį pranešimą. Seime perskaityti metinį pranešimą prezidentui yra konstitucinė pareiga. Pranešime paprastai apžvelgiama politinė, ekonominė, socialinė, kultūrinė šalies padėtis, Lietuvos vidaus ir užsienio politika. Valstybės vadovas teikia siūlymus, kaip spręsti įvairias problemas.

Birželio 4 d. energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad iki rugpjūčio 1 d. planuojama parengti įstatymo pakeitimus ir lydinčiuosius aktus, leidžiančius atskirti šilumos tiekimą, perdavimą ir skirstymą.

Nors Graikijos ekonomika blogėja, ji net neatsiduria tarp 50 nelaimingiausių pasaulio šalių, pagal nelaimingumo indeksą (angl. misery index). Į šį rodiklį, kurį sukūrė Arthuras Orkumas, įeina šalies nedarbo bei infliacijos lygis. „Business Insider“, remdamasis „CIA World Factbook“ duomenimis, apskaičiavo pasaulio šalių nelaimingumo indeksus ir pateikė 20 pačių nelaimingiausių valstybių sąrašą. 20. Iranas Nelaimingumo indeksas: 37,8 proc.

Vilniuje planuojama nutiesti daugiau nei 50 km naujų dviračių takų. Toks sprendimas bus priimtas sostinės tarybai trečiadienį pritarus dviračių takų specialiojo plano parengimui. Šiuo metu yra įgyvendintas pirmasis „EuroVelo 11“ dviračių trasos etapas, kuris driekiasi Neries krantine 8,20 km. Antrojo etapo dviračių trasos ilgis bus apie 18,32 km.

Šių metų gegužės mėnuo kapitalo rinkoms buvo prasčiausias nuo 2011 m. rugsėjo, kai investuotojai pardavinėjo ne tik akcijas, bet ir kitas rizikingas investicijas (žaliavas, eurą ir kitų mažų ekonomikų valiutas), susilaikė nuo investavimo į nekilnojamąjį turtą. Rizikos vengimo tendencijas lemia įtampa finansų rinkose dėl lėtėjančio pasaulio ūkio augimo, neramumų Ispanijos finansų sektoriuje ir galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Siūloma leisti alaus gamintojams iki 2015 metų sausio 1 d. pilstyti alų į didesnes negu vieno litro talpas. Tokią Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Julius Veselka. Dabartinis teisinis reguliavimas nustato, kad nuo 2013 sausio 1 dienos bus draudžiama pilstyti alų į didesnes nei litro talpas, tai reiškia, kad būtų atsisakyta vadinamųjų "bambalių". Seimo nario J. Veselkos nuomone, tokios nuostatos pažeidžia aludarių interesus.

Ant bankroto slenksčio stovinti Graikija pasauliui parodė, kaip skirtingai pastaraisiais dešimtmečiais vystėsi Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos: vienos kūrė naujas darbo vietas ir investavo į augimą, kai kitos bendrai ES rinkai statė barjerus ir toleravo korupciją. Šiandien be Graikijos, problematiškiausių ekonomikų sąraše atsidūrė ir Ispanija, kurios ankstesnė valdžia nuo gyventojų slėpė tikruosius skolos rodiklius.

Verslas Lietuvoje neturi gero vardo, yra apkrautas dideliais mokesčiais ir nesaugomas nuo ateinančio užsienio kapitalo, kuriam sudaromos lengvesnės verslo kūrimo sąlygos.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis apkaltino žiniasklaidą savo nepavykusio pokšto apie eurą viešinimu, rašoma „The Times“. Penktadienį, birželio 1 dieną, savo „Facebook“ puslapyje jis išreiškė „beprotišką idėją“, kad Italijos bankas turėtų pradėti spausdinti arba eurą, arba nacionalinę valiutą. Pasak jo, jeigu Europos centrinis bankas nepradės leisti pinigus, Italijos vyriausybei teks imtis drąsos eurui pasakyti „viso gero“, praneša lenta.ru.

Naftos rinką drebina kainų nuosmukis. Pirmą kartą per pastaruosius aštuonis mėnesius „Brent“ naftos kaina nukrito žemiau nei 100 JAV dolerių už barelį praneša AFP. Pirmadienį „Brent“ naftos barelis kainavo 99,6 JAV dolerių. Vien tik gegužės mėnesį šios rūšies nafta atpigo 14,9 proc. Paskutinį kartą „Brent“ nafta iki šio lygio buvo atpigusi 2011 gruodžio 19 dieną. Naftos kainas spaudžia prastesni nei tikėtasi JAV ir Kinijos ekonominiai rodikliai bei nerimas dėl skolų krizės Ispanijoje.

Kipro centrinio banko vadovas teigia, kad, esant būtinybei, šalis prašys Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, informuoja BBC. Tokie banko vadovo Panicos Demetriades komentarai dienraščiui „The Financial Times“ sutapo su prezidento Dimitris Christofias penktadienį išsakytomis pastabomis. Kipras anksčiau kategoriškai neigė gandus apie galimą gelbėjimą, tačiau šalies bankų sistema neapsaugota nuo Graikijos problemų.

Toli toli nuo šurmuliuojančio pasaulio, vidury Ramiojo vandenyno, egzistuoja tokia nedidukė salelė Yap. Nenuostabu, kad toje ilgą laiką civilizacijos nepaliestoje žemėje ekonominiai santykiai tarp žmonių evoliucionavo pagal labai savotišką scenarijų. Pirmas dalykas, pasitinkantis salos lankytojus – apvalių akmenų su skyle per vidurį tvoros. Atrodo kaip kažkoks magiškas artefaktas, tačiau iš tiesų tai ir yra tie legendiniai pinigai, cirkuliavę tarp vietinių.

Remiantis preliminariais referendumo rezultatais, Airijos gyventojai pritarė Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės paktui, skelbia BBC. Referendumo balsų skaičiavimas dar vyksta. Airija yra vienintelė euro zonos narė, kurioje buvo privaloma surengti referendumą dėl Fiskalinės drausmės pakto. Preliminarūs neoficialūs rezultatai rodo, kad beveik 60 proc. rinkėjų pritarė sutarčiai. Oficialūs referendumo rezultatai bus paskelbti penktadienio vakarą.

Bankoke vykusiame Pasaulio ekonomikos forume verslo ir politikos atstovai prabilo apie sveikatos apsaugos reikšmę pavieniams gyventojams bei visai ekonomikai, rašo BBC. Pietryčių Azijos regionas džiugina sparčiai augančia ekonomika, tačiau sveikatos apsaugos srityje šios pasaulio dalies valstybės vengia prisiimti didesnius įsipareigojimus. Tiesą sakant, daugelyje Azijos šalių investicijos į sveikatos apsaugą yra itin menkos.

Vos prieš dešimtmetį Brazilijos specialistai palikdavo savo šalį ieškodami darbo svetur. Dabar kitų šalių piliečiai plūsta į Braziliją, nes ji turi, ką jiems pasiūlyti. Šalies Teisingumo ministerijos duomenimis, 2011 metais Brazilijoje legaliai dirbančių imigrantų skaičius šoktelėjo net 57 proc. ir siekė 1,51 mln. Kaip rašo „cnn.money.com“, dauguma atvykėlių buvo jauni darbininkai iš Jungtinių Valstijų, Portugalijos ir Ispanijos.

Ekonomistas Paulas Krugmanas tvirtina, kad euro zona turi atsisveikinti su Graikija. Toks žingsnis būtų naudingas abiems pusėms. „Žinoma, pirmieji metai po Graikijos pasitraukimo iš monetarinės sąjungos būtų siaubingi, tačiau nematau kitų alternatyvų“, - sako P. Krugmanas. Anot jo, Graikijos pasitraukimas išprovokuotų paniką kitų šalių bankinėje sistemoje, tačiau ją galėtų sutramdyti Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris gali užtikrinti finansų sistemos dalyvių likvidumą.

Palaipsniui didėjantis išduotų paskolų kiekis, palyginti mažas namų ūkių įsiskolinimų skaičius ir verslo sukauptas kapitalas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių netrukus galime laukti verslo sektoriaus atsigavimo. Tokią nuomonę „Swedbank“ spaudos konferencijoje išsakė „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas Mintautas Miškinis. „Ateityje namų ūkių skolos lygis turėtų augti, o verslininkai gali tikėtis atsigavimo, – aiškino M. Miškinis.

Europos Komisija antradienį paskelbė gana kritišką ataskaitą, kurioje sakoma, jog beraščiai mokyklų absolventai ir šeimos, kuriose nė vienas suaugęs žmogus nedirba, daro ilgalaikę žalą Jungtinės Karalystės ekonomikai. Kaip rašo šalies spauda, Komisija mano, kad žemas švietimo lygis ir įsigalėjusi socialinių pašalpų kultūra yra didžiausia grėsmė Britanijos ekonomam atsigavimui.

Europos Sąjunga (ES) Lietuvai rekomenduoja apsvarstyti galimybę padidinti mažiausiai ekonomikos augimui kenkiančius mokesčius, pavyzdžiui, būsto ir aplinkos, įskaitant ir automobilių mokesčius, kartu gerinant mokestinių prievolių vykdymą, teigia už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta.

Pirmasis šiemet paskelbtas svaresnis valstybių konkurencingumo reitingas gali nuvilti tik užkietėjusius skeptikus – Lietuvos spurtas yra galingiausias tarp ES valstybių ir antrasis tarp 59 tiriamų labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, rašo „Verslo žinios“. Lozanoje įsikūręs Tarptautinis vadybos plėtros institutas (TVPI), nuo 1989 m. stebintis, analizuojantis ir rikiuojantis valstybes pagal jų konkurencingumą, šiemet Lietuvą užkėlė 9 laipteliais aukščiau.

Airijoje ketvirtadienį vyksta referendumas dėl Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės pakto. Balsavimo teisę šalyje turi daugiau kaip trys milijonai rinkėjų. Paskutinės apklausos rodo, kad gyventojai pritars susitarimui. Airija yra vienintelė šalis, kurioje, remiantis konstitucija, dėl fiskalinės drausmės pakto balsuos žmonės. Referendumo rezultatų tikimasi penktadienio popietę. Tačiau net jei airiai atmestų paktą, jo nesužlugdytų.

Neretai šalys, kurios gyvena iš energetinių išteklių gausos ir žada investuoti į mokslą, sulaukia ciniškų vertinimų, esą tai tik pinigais pertekusio verslo viešųjų ryšių akcija, kuria siekiama pagerinti pašlijusį įvaizdį, rašo BBC. Vis dėlto Persijos įlankoje įsikūręs Kataras į švietimą žiūri labai rimtai. Tiesą sakant, ši valstybė sparčiais žingsniais plečia investicijas į išsilavinimą ir visais frontais kovoja už mokslo skatinimą.

Daugiau nei pusė – 55 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Kas antras – 49 proc. – šalies pilietis nieko gero nesitiki ir per ateinančius dvylika mėnesių. Tik 9 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių balandžio pabaigoje teigė, kad ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo. Trečdalis – 34 proc. – atsakė, kad ji nepasikeitė. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Nė viena iš aštuonių norą prisijungti prie euro zonos pareiškusių valstybių reikiamų standartų šiuo metu neatitinka, pažymima naujausioje trečiadienį paskelbtoje Europos centrinio banko (ECB) ataskaitoje.

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Apie tai, kokia yra ir kokia turėtų būti Lietuvos energetikos tradicija jis kalbėjo „Ekonomika.

Jei ne Europos parama – ūkininkų laukai skęstų vandenyje, nes valstybė viena nepajėgi prižiūrėti melioracijos įrenginių. Pasvalio rajono ūkininkai, vieni pirmųjų šalyje pasinaudoję šia parama, dėl derliaus gali būti ramūs. Žemės ūkio ministerija siekia pratęsti melioracijos projektų rėmimą. Melioruoti Pasvalio rajono ūkininko laukai – lygūs tarsi stiklas. Daugiau nei tūkstantyje hektarų už europines lėšas renovuotos drenažo sistemos, todėl laukuose ilgai bus sausa.

Japonijos mažmeniniai pardavimai ir namų ūkių išlaidos balandį išaugo, o tai gali būti ženklas apie vidaus paklausos atsigavimą trečioje pagal dydį pasaulio ekonomikoje, informuoja BBC. Mažmeniniai pardavimai balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 5,8 proc., o namų ūkių išlaidos - 2,6 proc. Japonijos valdžia jau kuris laikas stengiasi paskatinti vidaus vartojimą, kuris atsvertų sulėtėjusį eksporto augimą.

Europos statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje surenkami mokesčiai sudaro mažiausią BVP dalį Europos Sąjungoje – tik 27,1 procento. ES vidurkis yra ženkliai didesnis ir 2010 metais siekė 38,6 procento. Analizuojant šiuos duomenis dažnai daroma klaidinga ir labai žalinga išvada – Lietuvoje mokesčių tarifai yra maži. Lietuvoje neapmokestinamas arba neproporcingai mažai apmokestinamas yra tik turtas. Turto mokesčio pajamos Lietuvoje sudaro tik 0,5 proc.

Šeštadienį paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad Graikijos konservatoriai atgavo rinkėjų palaikymą ir jiems pavyktų suformuoti taupymo priemonėms pritariančią vyriausybę. Gegužės 6 dieną vykusiuose parlamento rinkimuose partijos, kurios pritaria taupymui, ir tam besipriešinančios sulaukė vienodo rinkėjų palaikymo, todėl birželio 17 dieną vyks pakartotiniai rinkimai.

Ekonomikos sulėtėjimas didžiausiame Europos ūkyje – Vokietijoje, skaudžiai atsilieptų Lietuvos verslui ir biudžetui, Lietuvos centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė interviu „Bloomberg“. Tokią priklausomybę lemia Lietuvos eksporto orientacija į Vakarų kaimynę. Per pastarąjį mėnesį Vokietijos verslo pasitikėjimo indeksas sumažėjo nuo 109,9 iki 106,9 punkto. Šiuo metu Lietuvos eksporto dalis į Vokietiją sudaro 8,5 proc. bendro kiekio.

Nepaisant visų Europos politikų pastangų ir tarptautinių finansinių organizacijų bandymų įveikti finansų krizę, euro zona ir toliau krečiama problemų, rašoma BBC. Kyla susirūpinimas, kad ši krizė gali pradėti vis labiau daryti įtaką valstybėms, nesančioms euro zonoje. Žymūs ekonomikos ir verslo ekspertai iš viso pasaulio valstybių, nepriklausančių euro zonai, pasidalijo savo mintimis apie susidariusią situaciją.

Latvija, trejus metus dejavusi dėl finansų krizės naštos, pirmą sykį atleido diržus – sumažino pridėtinės vertės ir pajamų mokesčius. Latvijos gyventojai 2008-uosius prisimins kaip žlugusio banko „Parex“, nuosmukio metus. Krizė privertė skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo ir vykdyti jo sąlygas. Nors girdisi vis daugiau balsų, kad dėl griežto taupymo Latvija atsigauna ne taip greitai kaip norėtųsi, dabar jos ekonomika auga greičiausiai Europos Sąjungoje, galima kiek atleisti diržus.

Atėjus karštajam metų sezonui tautiečiai svarsto, ką pasirinkti – Lietuvos ar užsienio kurortą. Pasipila kalbos, kad poilsis Egipte ar Turkijoje pigesnis nei „ant lietuviško smėlio“. Tačiau verslininkai prikiša, kad pamirštama, kodėl pas mus laikosi tokios kainos. O tai esą priklauso ir nuo tautiečių kultūringumo – po sezono neretai tenka remontuoti būstus, pirkti naujus baldus, todėl nuomos kainų kėlimas – neišvengiamas.

Euro zonos krizės metu dažnai kartojama, kad jos negalima pataisyti greitai. Tačiau jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume išvysti, kaip Veikia ilgalaikės krizės sprendimo priemonės. BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders tikina, kad euro zonos pirmieji gijimo požiūriai jau išties matyti. Sprendžiant euro problemas, viena iš ilgalaikių ekonominių priemonių yra atstatyti krizės paveiktų ekonomikų konkurencingumą. Tai reiškia, kad Vokietija turi prarasti truputį savo konkurecingumo.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde paragino graikus mokėti mokesčius ir pareiškė, kad labiau jaudinasi dėl sunkios vaikų padėties į pietus nuo Sacharos esančiame Afrikos regione nei dėl krizės prislėgtos Europos valstybės gyventojų, informuoja BBC. Interviu dienraščiui „The Guardian“ C. Lagarde pažymėjo, kad Graikijai atėjo skolų grąžinimo metas. „Kalbant apie Graikiją, aš taip pat galvoju apie visus tuos žmones, kurie nuolat vengia mokėti mokesčius.

Vokietijos centrinio banko vadovas tikina, kad nėra jokio greito Europos problemų sprendimo būdo, o krizę galima išspręsti tik reformomis, informuoja AP. Interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ banko „Bundesbank“ vadovas Jensas Veidmanas (Jens Weidmann) pridūrė, kad nerealu manyti, jog krizę būtų galima išspręsti euro zonos valstybėms leidus kartu skolintis pinigus.

Gali praeiti daug laiko, kol paaiškės, kas formuos naująją Graikijos vyriausybę, ir kokia bus šalies pozicija Europos Sąjungos (ES) ir tarptautiniams skolininkams prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu. Tačiau jau dabar aišku, kad neapibrėžtumas dėl Graikijos politinės padėties kelia sumaištį finansų rinkose, o netikrumo jausmas išliks ir po rinkimų. Papildomos sumaišties priešrinkiminiu laikotarpiu įneša patys graikai.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ūgtelėjo      3,2 proc., privataus sektoriaus darbuotojams atseikėta 2,9 proc., o valstybinio – 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Šiuo rodikliu nėra pagrindo skųstis, kadangi praėjusių metų viduryje darbo užmokesčio augimo tempai apskritai stabtelėjo ir jiems šiek tiek gyvybės įpūtė tik metų pabaigoje išmokėtos šventinės premijos.

Pasaulio ekonomikai susidūrus su ilgalaikėmis problemomis vis daugiau šalių pradeda keisti prekybos politiką ir pasiduoda protekcionizmui, rašo BBC. Praėjusią savaitę Kinijos tarptautinės prekybos tarybos prezidentas Wanas Jifei sakė, kad augantis protekcionizmas turi neigiamų pasekmių. „Prekybos protekcionizmas yra trumparegis ir siauraprotis, jis iš esmės negali išspręsti pasaulinio nedarbo ir ekonominio augimo problemų, – sakė Wanas Jifei.

Patikslintais duomenimis, Didžiosios Britanijos ekonomika per pirmus tris šių metų mėnesius susitraukė daugiau nei iš pradžių manyta - 0,3 proc., informuoja BBC. Praėjusį mėnesį Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad ekonomika susitraukė 0,2 proc. Susitraukimas buvo didesnis, nes statybų sumažėjo labiau nei manyta. Per tris paskutinius praėjusių metų mėnesius ekonomika taip pat susitraukė 0,3 proc., o tai reiškia, kad Didžioji Britanijoje skendi recesijoje.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį stengėsi įtikinti euro zonos valstybių vadovus įvesti euroobligacijas, kurioms priešinasi Vokietija, informuoja AFP. Priešindamasis Vokietijos primygtinai peršamai minčiai, kad biudžeto drausmė yra svarbiausias vaistas nuo skolų krizės, F. Hollande'as tyliai, bet užtikrintai skatino imtis į augimą orientuotos politikos, kuri atsvertų taupymą.

Pastaruoju metu daug kas įspėja, kad Kinijos unikalus kapitalizmo ir komunizmo mišinys ilgai nesitęs. Iš tiesų, Kinija turi daug ekonominių problemų, tačiau „Foreign Policy“ teigia, kad Kinijos didžiausia problema yra ne jos ekonominis pajėgumas, bet ekonominė nelygybė. Nuo 2008 metų susilpnėjusi pasaulinė paklausa ir smarkiai brangstanti vidaus darbo jėga pristabdė Kinijos eksporto mašiną. Tuo tarpu nekilnojamojo turto burbulas pradėjo pamažu leistis.

Euro zonai susiduriant su vis didesnėmis problemomis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nespekuliuoti datomis, kada Lietuva galėtų įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą, ir pabrėžia, kad negalima supriešinti taupymo ir ekonomikos skatinimo politikos. Tokią poziciją Lietuvos vadovė išsakė Briuselyje prieš prasidedant neformaliam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. „Aš manyčiau, kad vėl spekuliuoti dėl datų nereikėtų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) didinimui. Jei tam pritars Seimas, Lietuvos kvota šioje tarptautinėje organizacijoje padidės nuo 183,9 mln. iki 441,6 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (SST), arba apie 1,029 mlrd. litų. Valstybių kvotas TVF peržiūri kas dvejus trejus metus, atsižvelgusi į kintančias šalių pozicijas pasaulio ekonomikoje.