ekonomika

Du Vokietijos publicistai – Matthias Thieme ir Pittas von Bebenburgas parašė knygą „Vokietija be užsieniečių“, kurioje pamėgino įvertinti hipotetinio visų emigrantų išsiuntimo iš Vokietijos padarinius, rašo „The Local“. Autorių nuomone, likusi be turkų, arabų, afrikiečių ir persikėlėlių iš Rytų Europos, Vokietija patektų į varganą padėtį.

Per interviu agentūrai „Reuters“ Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas pareiškė, kad Europos šalių kantrybė Graikijos atžvilgiu senka, rašo ERR. „Labai sunku paaiškinti žmonėms, kodėl vyriausybė negali rasti papildomų lėšų mokytojų algoms didinti, tuo tarpu pinigų padėti Graikijai visada yra“, – aiškino A. Ansipas. Finansinės paramos reikia ne tik Graikijai, bet ir Ispanijai. Europos Sąjunga skirs šaliai 100 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketą.

Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo klausimas priėjo akligatvį. Europos Parlamentas (EP) sumažino elektrinės uždarymui skiriamas lėšas, o EP biudžeto kontrolės komisijos pranešėjas dėl IAE uždarymo Marianas Jeanas Marinescu komisijai pateikė nepatrauklią ataskaitą apie tai, kas buvo padaryta šiuo klausimu iki dabar. Iki šiol ES Lietuvai yra skyrusi 1,2 mlrd. eurų, kad būtų pradėti IAE uždarymo darbai.

Gimusiems iki komercinio interneto paslaugų pradžios pasaulis be jo tikrai neįsivaizduojamas. Kodėl internetas civilizacijos raidai toks svarbus, atskleis keli svarbiausi vaizdžiai pateikti faktai.

Toks įspūdis, kad kai kuriems oponentams gerokai sugadinau nuotaiką, neseniai paskelbęs informaciją apie tikrąją renovacijos situaciją Lietuvoje. Atvirai šnekant, sunku tuos piliečius ir oponentais traktuoti, kadangi jie kategoriškai nenori tikros informacijos nei girdėti, nei žinoti, kad nesugriūtų ilgai jų galvose statytasis kortų namelis. O kaip paskui save gerbsi be „namelio“ galvoje? Belieka vienintelis saviraiškos kelias – pykti ir tuo pykčiu viešai visus gąsdinti.

„Biudžeto ištekliai bus kaip niekad įtempti. Taupymas bus priešpastatomas ekonomikos augimui, ir akivaizdu, kad kiekviena šalis turės atlikti namų darbus, bandydama subalansuoti savo viešuosius finansus“, – kalbėdama apie tai, ką žada Lietuvai 2014–2020 metų Europos Sąjungos biudžetas, sakė finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas. „Kas tau priklauso, tu turi susimokėti ir aptarnauti skolą, kitaip būtų valstybės bankrotas“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad situacija nėra dėkinga.

Euro-2012 parodė, kaip glaudžiai sportas susijęs su politika, kitaip sakant, su finansais, su euru. Žinoma, perkeltine prasme. Graikai Europos futbolo čempionate nugalėjo didžiąją Rusiją ir kiek netikėtai iškopė į ketvirtfinalį, o dauguma Graikijos rinkėjų sekmadienį balsavo už tas politines jėgas, kurios nori Elados šalį palikti euro zonoje.

Filmai apie verslą dažniausiai atspindi tuo metu vyravusias ekonomikos nuotaikas. Tarkim, „American Madness“ (1932 m.) atkuria bankų griūtį Didžiosios depresijos laikotarpiu. „Executive Suite“, „Woman's World“ ir „Patterns“ (šeštojo dešimtmečio filmai) vaizduoja to periodo biurų politiką. Septintojo dešimtmečio pradžioje sukurtas „Little Shop of Horrors“ pasakoja apie žmones valgantį augalą, kuris sugeba išsaugoti gėlių parduotuvę. Čia galima atrasti sąsają su kapitalizmu. „McCabe and Mrs.

Šveicarijos bankas „Julius Baer“ pradėjo derybas dėl „Merril Lynch“ verslo įsigijimo iš „Bank of America“, pranešama Šveicarijos banko tinklapyje. Pranešime patikslinama, kad derybos tik pradėtos, todėl galimo sandorio detalės neskelbiamos. Apie „Bank of America“ ir „Julius Baer“ derybas birželio 18 d. pranešė CNBC televizija. Jos duomenimis, sandorio vertė gali siekti 1,5-2 mlrd. dolerių.

Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai pasiūlė sukurti Europos Sąjungoje bendrą pasaulinio masto reitingų agentūrą. Tokią parlamentarų iniciatyvą paskatino tai, kad pastaruosius kelerius metus egzistuojančios reitingų agentūros „ne kartą klaidingai prognozavo kompanijų bankrotus ir ekonominio kataklizmo pasaulyje padarinius“, sakoma antradienį paskelbtoje Prancūzijos Senato ataskaitoje.

Praėjusią savaitę Vilniuje susirinko skandalingai žlugusio „Snoro“ banko kreditoriai. „Balsas.lt savaitė“ pateikia interviu su žurnalistu Mantu Dubausku, parašiusiu knygą „Kaip pradanginti milijardą“, kurioje narpliojami didžiausio lietuviškos bankininkystės skandalo užkulisiai.

Finansų rinkos po sekmadienį vykusių rinkimų Graikijoje lengviau atsikvepia. Graikijos parlamento rinkimuose partija „Naujoji demokratija“, remianti finansines pagalbos sutartis iš tarptautinių institucijų, surinko 29,5 proc. ir, užsitikrinusi 50 papildomų mandatų, tapo didžiausia partija šalies parlamente. Paaiškėjus rinkimų rezultatams, EUR/USD kursas iškart šoktelėjo aukštyn, nors rinkos dalyviai ir toliau akylai stebi, kaip bus formuojama Graikijos vyriausybė.

Pirmadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Meksikoje pasaulio lyderiai paragino Europą imtis visų būtinų priemonių euro zonos skolų krizei įveikti, informuoja BBC. Jie išsakė rimtą susirūpinimą dėl „vienos didžiausių rizikų pasaulio ekonomikai“, pažymėjo vienas aukštas pareigūnas.

Vyriausybės turėtų būti atviresnės kalbėdamos apie savo skolų dydį – tada jauni balsuotojai suprastų, kad politikams būtina jas apmokėti kuo greičiau, BBC sako istorikas Niallas Fergusonas. Pasak istoriko, Vakarų demokratijos kritikai yra teisūs sakydami, kad kažkas yra blogai su mūsų politinėmis institucijomis. Pats akivaizdžiausias negalios simptomas – milžiniškos skolos, kurias Vakarai užsiaugino pastaraisiais dešimtmečiais.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Euro zonos gelbėjimo fondų skolinimo pajėgumas gali būti padidintas 100 mlrd. eurų, pirmadienį praneša Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Laikraščio straipsnyje teigiama, kad pagal pasiūlymus, svarstomus Europos Sąjungos (ES) sostinėse ir institucijose, 100 mlrd. eurų Ispanijos bankams bus išmokėti iš laikinojo gelbėjimo fondo - Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) - todėl pastovusis gelbėjimo fondas - nuo liepos įsigaliosiantis Europos stabilumo mechanizmas (ESM) - liks nepaliestas.

Pirmadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą pasaulio lyderiai, kuriems palengvėjo Graikijos parlamento rinkimus laimėjus finansinę paramą remiančioms partijoms, darys spaudimą Europai ragindami išgelbėti euro zoną ir įveikti finansų krizę. Lyderiai iš didžiausių pramoninių ir ekonomiškai stiprių šalių, kurios sudaro daugiau nei 80 proc. pasaulio gamybos, Meksikos Los Kaboso kurorte pirmadienį pradėjo dvi dienas truksiantį susitikimą.

Vokietija yra pasiruošusi suteikti Graikijai daugiau laiko pasiekti tikslus, įvardytus Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagal gelbėjimo sutartį, sekmadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle, informuoja AFP. „Didelių pokyčių susitarimuose būti negali, tačiau manau, kad galime dar kartą aptarti terminų, skirtų pasiekti tikslus, atidėjimą“, – interviu šalies televizijai sakė G. Westerwelle.

Vengrija gali save finansuoti ir be Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos, tačiau sandoris su TVF padėtų sumažinti šalies skolinimosi kainą ir nuramintų nervingas rinkas, Austrijos laikraščiui „Die Presse“ sakė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Vengrija jau keletą mėnesių derasi su TVF dėl paskolų. Derybos dėl jų anksčiau nutrūko įsiliepsnojus ginčams dėl prieštaringai vertinto centrinio banko įstatymo. Galiausiai Vengrijos vyriausybė sutiko įstatymą pakoreguoti.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų didžiulė katastrofa, teigia buvęs Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou, informuoja BBC. Anot jo, Graikija nėra pagrindinė bloko problema, ji tėra precedentas tarp įsišaknijusių esminių euro zonos problemų. Graikijos sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, kurie, anot analitikų, gali nulemti šalies ateitį euro zonoje.

Birželio 30–ąją iš posto pasitrauksiantis Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas perspėjo, kad Europa gali susidurti su „Lehman Brothers“ situacija ir kad euro žlugimas gali sukelti pasaulinę krizę, informuoja AFP. „Europa gali įstengti išsikapanoti, tačiau grėsmė auga. Jeigu reikalai nebus tvarkomi teisingai, galime sulaukti “Lehman Brothers„ situacijos“, – interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Observer“ sakė R. Zoelickas.

Tuo metu, kai ekonominė situacija, ypač gyventojų užimtumas, yra pagrindinis amerikiečių rinkėjų rūpestis, naujos recesijos, atkeliaujančios iš Europos, rizika taip pat grasina ir dabartiniam JAV prezidentui, rašo „Le Monde“. Dviejų ekonominių zonų tarpusavio ryšiai yra akivaizdūs: į Europos Sąjungą keliauja 22 proc. JAV eksporto. Europa įsikišo į JAV prezidento rinkimų kampanijas tuo metu, kai Barackas Obama ir jo oponentas respublikonas Mittas Romney, pasak apklausų, eina koją kojon.

Italijos vyriausybė penktadienį paskelbė apie naujas 80 mlrd. eurų vertas priemones, skirtas paskatinti ekonomikos augimą ir sumažinti skolų naštą, praneša AP. Ministro pirmininko Marijaus Mončio (Mario Monti) ministrų kabinetas penktadienį patvirtino naujas ekonomikos augimo priemones, tarp kurių numatytas vyriausybės nuosavybės pardavimas, specialių infrastruktūros projektams skirtų obligacijų išleidimas ir ministrų kabineto bei Finansų ministerijos darbuotojų skaičiaus mažinimas.

Vidutinis atlyginimas „į rankas“ praėjusiais metais siekė 1594 litus, o „popieriuje“ gaunamas mėnesinis darbo užmokestis padidėjo 58 litais. Nors vidutinis atlyginimas ir pakilo, jis nesiekia 2008 metais buvusios ribos, o realusis darbo užmokestis, atsižvelgiant į vartotojų kainų augimą, sumažėjo. Pernai daugiausiai uždirbo finansų ir draudimo srities atstovai. Atskaičius mokesčius, vidutinis atlyginimas per metus padėjo 2,7 procento.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad euro zonos krizė bus kitą savaitę vykstančio Didžiojo dvidešimtuko sutikimo dėmesio centre, tačiau perspėjo lyderius, reikalaujančius ją vadovauti kovai su krize, kad jai reikia pagalbos, informuoja AFP. „Visi tie, kurie žiūrės į Vokietiją tomis dienomis Los Kabose, kurie tikisi būgnų tratėjimo ir atsakymo... Visiems jiems sakau, kad Vokietija yra stipri, Vokietija yra Europos ekonomikos augimo ir stabilumo inkaras.

Lietuva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos kritikuojama dėl aukšto nedarbo lygio, ypač nerimą kelia jaunimo nedarbas, ir įspėjama, kad gali būti priklausoma nuo euro zonos krizės. TVF išvadose Lietuva įvertinama už tai, kad sumažino biudžeto deficitą, tačiau perspėjama, kad ūkio augimui riziką kelia išorės veiksniai, o ypač euro zonos krizė. Tai paveiktų Lietuvos skolinimosi kainą.

Naftos kainos šiais metais gali sumažėti beveik du kartus - iki 50 dolerių tuo atveju, jeigu euro zonos skolų krizė dar labiau įsismarkautų, teigia vieno didžiausių Šveicarijos bankų „Credit Suisse“ ekspertai.

DNB banko partneris, profesorius Rimantas Rudzkis teigė nemanantis, kad artimiausiais metais stebėsime reikšmingus teigiamus pokyčius tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos ekonomikose. „Niekaip netikiu, kad bus reikšmingas pagerėjimas 2013 metais. Prisijungiu prie tų ekonomistų, kurie mano, kad Europos Sąjunga dar kelerius metus sėdės duobėje“, – pripažino R. Rudzkis, dalyvaudamas DNB surengtame „Lietuvos ekonomikos perspektyvų“ leidinio pristatyme.

Pinganti nafta yra, ko gero, geriausia naujiena šį pavasarį, sako DNB vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius, ketvirtadienį pristatydamas banko parengtą Lietuvos ekonomikos perspektyvų naujausią leidinį. Antra gera naujiena, anot jo, ta, kad šiemet pasaulinėse rinkose pastebimas grūdų pigimas. Jų kainos žaliavų rinkose turėti būti 10 proc. mažesnės. „Tikimasi labai didelio kviečių derliaus. Ar jis bus rekordinis, dar sunku pasakyti“, – sakė banko analitikas.

Šią vasarą sukanka 20 metų nuo tos dienos, kada Rusijos valdžia priėmė valstybinių įmonių privatizavimo programą panaudodama vadinamuosius vaučerius – tuos pačius, kurių kiekvienam savininkui vienas iš reformatorių – Anatolijus Čiubaisas – pažadėjo po du automobilius „Volga“. Rusijos piliečiai iki šiol negali atleisti „liberalams“ ir „demokratams“ nei privatizavimo, nei kainų liberalizavimo, kadangi tai nuskurdino milijonus žmonių.

Savaitgalį pasaulį apskriejo žinia apie 100 mlrd. eurų paskolų paketą, skirtą Ispanijos bankų gelbėjimui, rašo „The Wall Street Journal“. Pirmadienio rytą finansų rinkas apėmė trumpalaikė ekstazė, pasaulio biržose akcijų indeksai džiugiai stiebėsi į viršų, deja, antradienį emocijos drastiškai pasikeitė. Rinka išklausė ekspertų vertinimus ir nutarė, kad parama Ispanijai buvo sumodeliuota netinkamai. Netrukus Ispanijos skolinimosi kaina pakilo iki naujų aukštumų.

Šalies finansų sistema yra stabili, atspari sukrėtimams ir pajėgi veikti labai nepalankiomis aplinkybėmis, skelbia trečiadienį spaudos konferencijoje pristatyta Lietuvos banko Finansinio stabilumo apžvalga. Joje nurodoma, kad didžiausios rizikos šalies finansų sistemai sietinos su užsitęsusia euro zonos valstybių skolų krize, pasaulio prekybos apimties reikšmingu susitraukimu ir galimu energetinių išteklių kainų šuoliu.

Turbūt neretai sutinkate žmonių, kurie klausia, kodėl kasdien yra kalbama apie pasaulinę krizę ir artėjančią pasaulio pabaigą, rašo „Business Insider“. Kartais būna sudėtinga paaiškinti ekonominių reiškinių priežastis, ne visi žmonės supranta ekonominius terminus ir vienų ar kitų įvykių reikšmę. Užtat dauguma moka skaičiuoti pinigus ir puikiai suvokia, ką reiškia atlyginimo sumažėjimas arba augančios kainos.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde antradienį perspėjo, kad grėsmės finansų stabilumui su kaupu sugrįžo į pasaulio ekonomiką ir pakurstė didelę nežinomybę dėl jos perspektyvų. K. Lagard ragina Europos politikus imtis ryžtingų žingsnių, padėsiančių įveikti krizę, įskaitant lanksčią monetarinę politiką, tiesioginį regiono gelbėjimo fondų lėšų įliejimą į silpnus bankus ir, kur tai įmanoma, augimui palankią politiką. „Įtampa auga, sugrįžo ir grėsmės finansų stabilumui.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį dar kartą pabrėžė, kad struktūrinės reformos yra geriausias būdas įveikti užsitęsusią euro zonos skolų krizę ir pridūrė, kad Europai būtų pražūtinga staiga pasukti kitu keliu, informuoja AFP. „Būtų pražūtinga, jeigu tam tikros šalys, kurios pradėjo judėti teisinga kryptimi, staiga pasuktų kitu keliu ir mestų reformas pusiaukelėje“, – savo partijos nariams sakė A. Merkel.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso teigia, kad Europos bankus turėtų prižiūrėti tarpvalstybinė institucija su gelbėjimo fondu, finansuojamu iš mokesčių finansinėms institucijoms, informuoja AFP. J. M. Barroso interviu „The Financial Times“ pažymėjo, kad šį ambicingą planą galima įgyvendinti iki kitų metų ir dėl jo nereikės keisti galiojančių sutarčių. „Europos valstybės narės dabar daug aiškiau supranta būtinybę eiti į priekį integracijos, ypač euro zonoje, atžvilgiu.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubini mano, kad Europos valstybių vyriausybės turėtų sumažinti mokesčius ir padidinti atlyginimus ir taip skatinti augimą, o ne tęsti taupymo politiką.

JAV prezidentas Barackas Obama yra tvirtai pasiryžęs iškovoti pergalę šalies prezidento rinkimuose, kurie vyks šių metų lapkritį, tokiu būdu pratęsdamas savo valdymo laikotarpį dar ketveriems metams. Tiesa, įvertinus jo dabartinius pasiekimus, galima ir susimąstyti, prie ko gali privesti antroji jo kadencija. Telegraf.lv siūlo pažvelgti į 10 B. Obama'os antirekordus. 1. Ekonomikos variklis Ginčytis dėl to, kas iš tiesų yra JAV ekonomikos variklis, galima ilgai.

Jeigu lėšos, skirtos paremti Ispanijos bankų sektorių, bus skiriamos iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Estijos dalis gali siekti maždaug 200 mln. eurų. Euro zonos finansų ministrai prieš dvi dienas nusprendė, kad yra pasiruošę skirti Ispanijos bankų sektoriui 100 mlrd. eurų finansinę paramą. Kol kas neaišku, ar lėšos bus skirtos iš EFSF, ar paskirstytos iš EFSF ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM). Estijos dalis EFSF sudaro 0,26 proc., o ESM - 0,18 proc.

Praėjusiais metais Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios įmonės sukūrė net ketvirtadalį Klaipėdos apskrities ir 2,8 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Bendra Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta 2011 m. buvo 2,98 milijardo litų. Šių įmonių eksportas pernai sudarė 37,5 proc. Klaipėdos apskrities eksporto bei daugiau kaip 5 proc. viso Lietuvos eksporto. Klaipėdos LEZ duomenimis, laisvosios ekonominės zonos įmonės 2011 metais investavo daugiau nei 90 mln.

Lietuvoje pirmadienį prasideda ir tris dienas truks ekonomikos srityje dirbančių Lietuvos diplomatų ir komercijos atašė metinis suvažiavimas, kuriame dalyvaus beveik 60 užsienyje dirbančių šalies atstovų. Kartu su penktuoju Lietuvos garbės konsulų suvažiavimu derinamą renginį pirmadienį atidarys užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Pirmoji suvažiavimo diena Taujėnuose, Ukmergės rajone, bus skirta Lietuvos ekonomikos plėtros klausimams aptarti.

Kuriant reklamas internete, svarbiausia galvoti apie vartotoją, o tai kūrėjai dažnai pamiršta, sako Joshua Partrige'as, vieno didžiausių pasaulio portalų „Yahoo“ mažmeninės prekybos vadovas Europos regione. Praėjusią savaitę jis pirmą kartą lankėsi Lietuvoje – progreso konferencijoje LOGIN. Būtent interneto reklama ateityje augs, mesdama iššūkius reklamai per tradicinius kanalus.

Šių metų birželio 11 – 15 dienomis Lietuvoje dirbs kas pusę metų atvykstanti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento misija, vadovaujama šio departamento atstovės Julie Kozack. TVF ekspertai išanalizuos bendrą Lietuvos makroekonominę būklę, įvertins ūkio raidos tendencijas, padėtį finansų sektoriuje, biudžeto bei socialinės politikos priemonių įgyvendinimą.

Japonija turi atnaujinti dviejų branduolinių reaktorių veiklą tam, kad būtų apsaugota šalies ekonomika ir žmonių pragyvenimo šaltiniai, per televiziją sakė ministras pirmininkas Yoshihiko Noda, skelbia BBC. Jau buvo imtasi priemonių, kurios užtikrintų dviejų reaktorių Vakarų Japonijoje esančioje Ohi atominėje elektrinėje saugumą, sakė premjeras. Po avarijos Fukušimos elektrinėje praėjusių metų kovą Japonijos valdžia nusprendė laikinai atsisakyti atominės energetikos.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ pirminiais duomenimis, ES einamosios sąskaitos deficitas pirmąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 8,8 mlrd. eurų, palyginti su 31,3 mlrd. eurų deficitu pirmąjį 2011 m. ketvirtį. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį ES užsienio prekybos prekėmis deficitas sudarė 28,6 mlrd. eurų, palyginti su 47,3 mlrd. eurų deficitu pirmąjį 2011 m. ketvirtį. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį ES užsienio prekybos paslaugomis perteklius sudarė 25,2 mlrd. eurų, palyginti su 20,4 mlrd.

Gegužę vartotojų kainos padidėjo 0,1 proc., o metinė infliacija sumažėjo iki 2,5 proc. „Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet infliacija ir toliau mažės, o visą vasarą netgi bus fiksuojama defliacija - kainų mažėjimas. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, labiausiai gegužę pabrango avalynė, drabužiai, tabako gaminiai ir komunalinės paslaugos, o dauguma maisto produktų ir transportas atpigo.

Lenkijai durys dalyvauti Visagino atominės elektrinės (AE) projekte lieka atviros, sako Premjeras Andrius Kubilius. „Mes esame aiškiai pasakę, kad durys Lenkijos įmonei dalyvauti Visagino projekte lieka atviros.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašyta šio fondo steigimo sutartis, o veiklą jis pradėjo 1947 m. kovo 1 dieną.

Armandas d‘Angouras iš Oksfordo universiteto BBC pateikė kelis senovės graikų patarimus, kuriuos krizės sprendimui pritaikyti galėtų moderni Graikija. 1. Skola, atskirtis ir maištas – Atėnų naujienos VI amžiuje pr. Kr. Ankstyvajame VI a. pr. Kr. atėniečiai buvo prispausti skolų naštos, socialinės atskirties ir nelygybės, o vargšai ūkininkai buvo pasiryžę parduoti save į vergiją, kad galėtų išmaitinti šeimas.