ekonomika

Euro zonos šalys turi būti pasirengusios padėti Ispanijai, kurios skolinimosi kaina toliau auga, pareiškė Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas.

Londono olimpinių žaidynių organizatoriai sugriežino taisykles, reglamentuojančias oficialiųjų prekinių ženklų naudojimą. 250 uniformuotų „prekinių ženklų policijos“ pareigūnų vaikštinėja gatvėmis, kur netrukus šurmuliuos olimpinės žaidynės, tam, kad užtikrintų, jog smulkusis verslas neleistinai nesipelnytų iš didžiausio pasaulyje sporto įvykio ir jo simbolių.

Pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nurielis Rubinis (Nourieli Roubini) mano, kad tvirto ir savarankiško Jungtinių Valstijų ekonomikos atsigavimo laukti neverta, o augimas ateityje tikriausiai nesieks nusistovėjusių rodiklių, informuoja CNBC. Anot N. Rubinio, dėl Amerikos ekonomikos persišaldymo viso likusio pasaulio ekonomika užsikrės plaučių uždegimu.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai atmetė spaudoje pasirodžiusias spekuliacijas, esą fondas gali atsisakyti toliau remti Graikiją. Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ savaitgalį pranešė, kad Graikijai papildomai reikės iki 50 mlrd. eurų be jau sutartų 130 mlrd. eurų ir kad TVF gali atsisakyti suteikti tolesnę finansinę paramą. „TVF remia Graikiją sprendžiant šalies ekonomines problemas.

Paaštrėjusios euro zonos bėdos šią savaitę vėl gali grėsti nuostoliais rizikingoms turto klasėms. Svarbių politinių įvykių nenusimato, tad daugiau dėmesio sulauks euro zonos ekonominiai rodikliai. Vertinant pramonę – daugiau pesimistų Antradienį bus skelbiami Vokietijos bei visos euro zonos liepos mėnesio gamybos pasitikėjimo indeksai (PMI). Prognozuojama, jog Vokietijoje indeksas nežymiai pakils nuo 45 iki 45,1 lygio, o euro zonoje - nuo 45,1 iki 45,2 lygio.

Greitojo maisto restoranų tinklo „McDonald's“ pelnas per antrąjį ketvirtį buvo mažesnis nei tikėtasi, o pardavimų augimas sulėtėjo. Prastesnius rezultatus lėmė lėtėjantis pasaulio ekonomikos augimas ir stipresnio JAV dolerio kurso įtaka. Kompanijos akcijų vertė po pranešimo smuko 2,1 proc., iki 89,65 JAV dolerio už akciją.

Dėl silpnos ekonomikos ir finansų krizės skurdas Jungtinėse Valstijose artimiausiu metu padidės iki aukščiausio lygio nuo praėjusio šimtmečio vidurio, praneša naujienų agentūra AP, apklaususi daugiau nei dešimtį įvairių pažiūrų ekonomistų. Specialistai prognozuoja, kad oficialus skurdas JAV artimiausiu metu pakils nuo 15,5 proc., užfiksuoto 2010 metais, iki mažiausiai 15,7 procento. Tai būtų didžiausias rodiklis nuo XX a. septintajame dešimtmetyje pradėtos kampanijos prieš skurdą laikų.

Kas lemia skirtingą pasaulio šalių raidą? Raymondo Fismano ir Edwardo Miguelio knyga „Ekonomikos gangsteriai“ supažindina skaitytojus su korumpuotų vyriausybių ir nešvaraus verslo atstovais – logiškais ekonomikos dėsniais besivadovaujančiais, tačiau sąžinės ir įstatymų mažai varžomais asmenimis. „Ekonomikos gangsteriai“ – unikalus pavyzdys, rodantis, kaip pasitelkus ekonomines žinias galima bandyti spręsti daugelį besivystančias (ir ne tik) pasaulio šalis kamuojančių klausimų.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos pramonės (be naftos produktų) produkcija jau viršijo prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, išliekantis spartus Rusijos, Skandinavijos bei kitų kaimyninių šalių augimas leido Lietuvos gamintojams toliau didinti gamybos apimtis. Birželio mėnesį apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) metinis augimas buvo sparčiausias šiemet ir siekė 14,6 proc., o per pirmąjį pusmetį gamyba augo 8,9 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Bosnijos ir Hercegovinos valdžia susitarė dėl naujos apie 500 mln. dolerių paskolos skyrimo šaliai, pranešė TVF atstovas Costas Christou, informuoja „RIA Novosti“. Tikimasi, kad susitarimą dėl dvejų metų trukmės paskolos TVF valdytojų taryba patvirtins rugsėjį. TVF delegacija, vadovaujama C. Christou, Bosnijoje ir Hercegovinoje lankėsi liepos 11-20 dienomis. TVF atstovai su šalies valdžia apsvarstė ekonominę programą, kurią galėtų paremti TVF.

Per šių metų II ketvirtį darbuotojų padaugėjo 25,2 tūkst. (2 proc.), kai pernai per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičiaus augimas sudarė net 43,8 tūkst. (3,6 proc.). Mažiau nei pernai darbuotojų skaičiumi augo statybos, maitinimo, pramonės, transporto įmonės. Darbuotojų skaičiaus didėjimu labiausiai išsiskyrė smulkiausios įmonės (5,5 proc.), visai nedaug – didžiosios (0,3 proc.), o įmonės, kurių metinė apyvarta 1-5 mln. lt – netgi susitraukė.

Šių metų liepos 9 d. „Interfax“ tinklapyje pasirodė dėmesio vertas straipsnis apie Kinijos ekonomiką. Jo pradžioje prisimenama Nobelio premijos laureato N. Rubinio „idealios audros“ hipotezė, kad didžioji ekonominė depresija apims pasaulį, kai krizėje atsidurs Amerika, Europa ir Kinija. Pažymėtina, kad JAV ir ES jau seniai bando įveikti recesiją, o štai Kinija visą laiką atrodė kaip nenugalimas bastionas. Tačiau aiškėja, kad ir Pekinui ateina sunkūs laikai.

Augant susirūpinimui, kad problemos Ispanijoje gilėja, euro kursas Japonijos jenos atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio per 11 metų, informuoja BBC. Ankstyvojoje prekyboje Azijoje euro kursas jenos atžvilgiu nusmuko iki 94,71 jenos, žemiausio lygio nuo 2000 m. lapkričio. Penktadienį Ispanijos Valensijos regionas paprašė centrinės valdžios suteikti finansinę paramą iš naujojo gelbėjimo fondo, netrukus po to Madrido skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo.

Užduotis, kurios laukia naujojo graikų premjero Antonio Samaro, Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pavadino herakliškomis. Anot Vokietijos ministro, graikų vyriausybė privalo paaiškinti tautiečiams, ko jų šaliai reikia iš tikrųjų. Per interviu prancūzų dienraščiui „Le Figaro“ W. Schaeuble buvo paklaustas, ar jis tiki Graikijos premjero A. Samaro sugebėjimais padaryti tai, kas būtina, kad šalies nesukrėstų dar daugiau ekonominių ir finansinių neramumų rugsėjį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį ratifikavo Rusijos stojimo į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) sutartį, praneša naujienų agentūra AFP. Šią žinią išplatino Kremliaus spaudos tarnyba.

Klaipėdos savivaldybė ketina socialines pašalpas gaunančius žmones priversti dirbti visuomenei naudingus darbus – esą nemokama darbo jėga būtų reikalinga nemažai daliai įstaigų. Tačiau kai kurios iš jų šią idėją vertina itin skeptiškai, praneša „Panorama“. Valdininkai siūlo, kad ilgiau nei pusmetį socialines pašalpas gaunantys žmonės per mėnesį turėtų dirbti iki 40 valandų visuomenei naudingo darbo.

Po ilgo stumdymosi Seimas vis dėlto nusprendė, jog referendumas dėl būsimos Visagino atominės elektrinės (VAE) įvyks. Lietuvos viešajame gyvenime jau seniai niekam dėl nieko ne gėda. Valdančiajai koalicijai, matyt, irgi ne gėda, kad prie referendumo prieita, kaip dabar prieita. Gėdos nebuvimas reiškia ir kitą dalyką – galima nusispjauti ant veiksmo logikos. Iš tiesų ranka numota į demokratiją, nors demokratinė procedūra pabrėžtinai išlaikyta. Demokratija racionali.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistas išliejo kartėlį ant „sugedusios“ įstaigos vadovybės ir sakė, kad jam yra gėda, jog jis čia dirbo, informuoja BBC. Peteris Doyle'as kritiką išsakė TVF vykdomajai valdybai skirtame laiške, kuriame jis pagrindė savo sprendimą atsistatydinti po 20 metų. Jis rašo apie „nekompetentingumą“, „trūkumus“ ir smarkiai kritikuoja TVF vadovo paskyrimus per pastaruosius dešimt metų.

Lietuvos bankas, nuo šių metų pradžios nagrinėjantis vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus, antrąjį ketvirtį gavo beveik penktadaliu daugiau vartotojų kreipimųsi dėl būsto kredito sutarčių negu pirmąjį ketvirtį. Tokios pretenzijos sudarė maždaug trečdalį visų ginčų su bankais, kuriuos spręsti vartotojai prašė Lietuvos banko.

Ketvirtadienio vakarą Ispanijos sostinėje per riaušes, kilusias protesto akcijos metu, sužeisti 26 žmonės, tarp jų – vienas policininkas. Šeši manifestantai sulaikyti. Susirėmimai su policija prie Deputatų Kongreso (parlamento žemųjų rūmų) prasidėjo, kai grupė demonstrantų pamėgino prasiveržti pro užtvaras aplink pastatą. Pareigūnai jiems davė atkirtį, ir protestuotojai pasitraukė iš incidento vietos.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį pareiškė, kad nenumano, kada baigsis vyriausybės taupymo programa, nes ekonomiką slegia didžiulis biudžeto deficitas ir prastėjančios ekonominės sąlygos. D. Cameronas interviu „The Daily Telegraph“ pažymėjo, kad šalies išlaidų apkarpymo programa, kuri iš pradžių buvo suplanuota penkeriems metams, gali tęstis iki 2020-ųjų. „Tai sunkus laikotarpis visoms valstybėms, ne tik Europoje, aš manau, kad su juo susidurs ir JAV.

Antrąjį 2012 metų ketvirtį nekilnojamojo turto vystytojai Vilniuje pardavė arba rezervavo net 44 % daugiau naujos statybos butų nei pirmąjį šių metų ketvirtį ir 32 % daugiau nei 2011 metų tą patį laikotarpį.

Kiekvieną mėnesį taupo 45,3 proc. Lietuvos gyventojų. Reguliariam taupymui žmonės dažniausiai gali skirti nedideles sumas – 32,4 proc. teigia kas mėnesį atidedantys iki 300 litų. Tokias tendencijas atskleidžia „Danske“ banko užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. „Dažnas mėnesio pajamas ir išlaidas stengiasi balansuoti taip, kad reguliariai taupymui galėtų atidėti bent nedideles sumas. Pirmiausia siekiama sukaupti rezervą finansiniam stabilumui, vėliau planuojant didesnius pirkinius.

Kaip reaguojate, kai kompanijoje kas nors pasigiria, jog praturtėjo nelegaliomis pajamomis, prisipirko kontrabandinių cigarečių ir dyzelinio kuro „iš garažo“? Jei paplekšnojate tokiam apsukruoliui per petį, vadinasi priklausote tam penktadaliui Lietuvos gyventojų, kurie visiškai pateisina šešėlinę ekonomiką. Šių metų balandį atliktas trijų Baltijos šalių gyventojų tyrimas atskleidė, kad kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą Lietuvoje toleruoja kone penktadalis apklaustųjų.

Dukart per vieną mėnesį šį pavasarį karingai nusiteikę Jemeno vietos gyventojai nutraukė dujotiekį, vedantį į 4,5 mlrd. JAV dolerių vertės Prancūzijos kompanijai „Total“ priklausantį telkinį Jemene. Kelias savaites kompanija derėjosi su karingai nusiteikusiomis vietos gentimis, kad galėtų suremontuoti dujotiekį ir iš naujo pradėti 6,7 mln.

Išankstiniais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) išlaidos pirmąjį šių metų pusmetį pajamas viršijo 1,182 mlrd. litų. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą surinkta 5,555 mlrd. litų – 329,4 mln. litų daugiau nei tuo pat metu pernai. Išlaidos per šį laikotarpį siekė 6,737 mlrd. litų ir buvo 245 mln. litų didesnės nei praėjusių metų sausį-birželį. Didžiausią „Sodros“ biudžeto išlaidų dalį sudarė išlaidos pensijoms.

Rusijos aukštieji parlamento rūmai trečiadienį balsavo už stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Dabar dar reikia prezidento Vladimiro Putino parašo, kad sutartis įsigaliotų. Rusija galiausiai taps 156-ąja PPO nare praėjus 30 dienų po to, kai organizacijai bus pranešta, kad prezidentas pasirašė sutartį, pagal kurią Maskva sumažins importo tarifus ir užsienio investicijoms atvers svarbiausius ekonomikos sektorius. Federacijos Taryboje iš 166 narių 144 balsavo už įstojimą į PPO.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourieli Roubini ir toliau atkakliai laikosi savo niūrios pasaulio ekonomikos prognozės ir kitąmet numato didžiulę audrą.

Finansų krizei laikant savo gniaužtuose Ispaniją, diržus tenka veržtis ir karaliui Juanas Carlosas, praneša agentūra AFP. Karališkieji rūmai antradienį Madride paskelbė, kad valstybės išmokos monarchui sumažės 7,1 proc. Tai reiškia, kad Juanas Carlosas per metus gaus 20 910 eurų mažiau nei iki šiol. Sosto įpėdiniui princui Felipei teks verstis su 10 455 eurų mažesnėmis pajamomis.

Italijos ministras pirmininkas Mario Montis teigia, kad Sicilijos regionas greitai nebepajėgs vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, o jis siekia regiono gubernatoriaus atsistatydinimo, informuoja BBC. M. Montio pareiškime pažymima, kad smarkiai nerimaujama, jog dėl gilėjančios finansų krizės sala bankrutuos. Autonominio regiono statusą turinčios Sicilijos skolos siekia maždaug 5 mlrd. eurų, o palūkanų mokėjimai kasmet sudaro 500-600 mln. eurų. Italijos viešoji skola sudaro maždaug 120 proc.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė inicijuojanti naują valstybei svarbios srities – šalies ekonomikos – mokslinių tyrimų programą. Bendram darbui sutelkti šalies mokslininkai brėš Lietuvos ekonominio konkurencingumo gaires. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino institucinę 2012-2014 m. programą „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“, sakoma ŠMM pranešime.

Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja naują valstybei svarbios srities – šalies ekonomikos – mokslinių tyrimų programą. Bendram darbui sutelkti šalies mokslininkai brėš Lietuvos ekonominio konkurencingumo gaires. Ministras Gintaras Steponavičius patvirtino institucinę 2012-2014 m. programą „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“. „Ši ekonomikos tyrimų iniciatyva – tai nauja mokslinių tyrimų finansavimo priemonė greta nacionalinių mokslo programų.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija paskelbė Pasaulinį inovacijų indeksą, pagal kurį Lietuva iš 141 reitinguojamos šalies užima 38 vietą bei atsilieka nuo Estijos (19 vieta) ir Latvijos (30 vieta). Kaip ir pernai, taip ir šiais metais pirmosios trys indekso pozicijos nesikeičia ir iš jų nesitraukia Šveicarija, Švedija ir Singapūras.

Pagal darbo santykių reguliavimo lankstumą Lietuva pasaulyje yra 127 vietoje iš 187 valstybių, Europos Sąjungoje (ES) – šešta nuo galo, skelbiama antradienį pristatyto Lietuvos laisvosios rinkos instituto „Lietuvos ekonomikos tyrimas 2012/2013 (1)“ ataskaitoje.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas vis dar yra pavojuje, o euro zonos ekonomikos išlieka „rizikingoje“ situacijoje, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pavėluotas ar nepakankamas Europos lyderių atsakas į krizę dar labiau pakenktų atsigavimui, teigia jis. TVF savo pasaulio ūkio augimo prognozes 2013 metams sumažino nuo 4,1 proc. iki 3,9 proc. Fondo prognozės pasaulio ūkio našumui šiais metais, matuojamą bendruoju vidaus produktu, išlieka beveik nepakitusios – 3,5 proc., praneša BBC.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) sukritikavo „perdėtai griežtą“ Vokietijos taupymo politiką euro krizės metu, praneša agentūra AFP.

Ketvirtus kadencijos metus pradėjusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė daugiausia energijos kreipia toliau žabodama ekonomiką žalojančias monopolijas ir korupciją, tačiau kitas ūkiui svarbias sritis tarsi palieka savieigai. Seimo narių ir ekonomistų pastebėjimu, D. Grybauskaitė trečiaisiais vadovavimo šaliai metais palaikė Vyriausybės ekonominę politiką ir nei aktyviai kritikavo politikus, nei jų pačių buvo kritikuojama. Lygiai taip pat politikų nesutelkė, nors tokių galimybių esą turėjo.

Italijos vyriausybė per ateinančius penkerius metus planuoja įgyvendinti ambicingą programą ir kasmet parduoti valstybės aktyvų už 15-20 mlrd. eurų, kad sumažintų didžiulę valstybės skolą, pirmadienį sakė Italijos finansų ministras Vittorio Grilli, informuoja „RIA Novosti“. „Dėl šios priemonės ir maždaug 1 proc. metinio ekonomikos augimo Italijos valstybės skola per ateinančius penkerius metus turėtų sumažėti 20 proc.“, – interviu laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė V. Grilli.

Lietuvai, vos prieš du dešimtmečius ištrūkus iš ilgalaikio įkalinimo buvusioje Sovietų Sąjungoje, gyvybiškai svarbu siekti euro klubo, net jei jis šiuo metu patiria tam tikrų sunkumų, teigia „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus generalinis direktorius Gintaras Maželis. „Turėdami Lietuvoje eurą, visiškai eliminuotume bet kokias spekuliacijas apie galimą lito devalvavimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pristatė naująją valdžią teigdamas, kad ji turi suvaldyti neaiškią situaciją pasaulio ekonomikoje ir realizuoti Rusijos vystymo programą. Po spartaus metinio ekonomikos augimo 2012 m. pirmąjį ketvirtį, Rusijos ekonomika sulėtėjo nuo 3,9 proc. kovo mėnesį iki 3,7 proc. balandį, tačiau vėliau situacija stabilizavosi ir bendras sausio – gegužės augimas siekia 4,5 proc.

Ispanijos valdžiai imantis griežtų taupymo priemonių, įpykę ispanai savo pasitenkinimą vis dažniau išreiškia protestais, informuoja AFP. Praėjus vos 48 valandoms po penktadienio protesto, sekmadienį tūkstančiai žmonių ir vėl išėjo į centrines Madrido gatves. Sekmadienio nakties protestas buvo spontaniškas, raginimai jį surengti sklandė socialiniuose tinkluose.

Recesija Pietų Europoje vis gilėja, ypač Ispanijoje ir Italijoje, be to, ji persimetė į Kiprą. Prognozuojama, kad ekonominė veikla 2012 m. šiose trijose šalyse sumažės atitinkamai 2, 1,8 ir 1,3 proc. Pastebėti ir pirmieji ženklai, jog lėtėja Indijos ekonomikos augimas, Argentinoje prastėja verslo klimatas, o tai kelia susirūpinimą dėl besivystančių rinkų. Vis dėlto gyvybinga Indonezijos vidaus rinka sugebės atlaikyti išorėje vykstančius sukrėtimus.

Vengrija rengiasi antradienį prasidėsiančioms sudėtingoms deryboms su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Sąjunga (ES) dėl 15 mlrd. eurų kredito linijos, informuoja AFP. TVF ir ES atstovų delegacijos į Budapeštą atvyks antradienį ir pradės iki liepos 25 d. truksiančias derybas. Ankstesnis bandymas susitarti gruodį baigėsi nesėkmingai, nes ES ir TVF ekspertai pasitraukė iš derybų dėl naujų šalies vyriausybės reformų, dėl kurių, anot jų, sumažėtų centrinio banko nepriklausomybė.

Europos investicinio banko (EIB) vadovas teigia nesitikįs, kad euro zona savo skolų krizę įveiks anksčiau nei per dvejus ateinančius metus. „Spaudimas valstybėms narėms ir visai Europos Sąjungai (ES) išspręsti savo problemas tęsis dar ilgai. Tai nesitęs vos vienus ar dvejus metus“, - Vokietijos žurnalui „Focus“ sekmadienį sakė Werneris Hoyeris. Tačiau jis pažymėjo, kad tiki, jog politinė struktūra krizei spręsti per ateinančius dvejus ar trejus metus gali patobulėti.

Kinijos ministras pirmininkas Wenas Jiabao perspėjo, kad jo šalies ūkio atsigavimas nėra stabilus ir kad antros pagal dydį pasaulio ekonomikos ateityje laukia ekonominiai sunkumai, informuoja AFP. „Kinijos ūkio augimas kol kas nėra stabilus ir ekonominiai sunkumai ateityje gali tęsis. Tačiau ekonomikos augimo rodiklis vis dar atitinka vyriausybės planą, o stabilizacijos politika veikia“, – sekmadienį sakė W. Jiabao.

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.

Kinijos greito augimo dienos gali būti suskaičiuotos. Dešimtmečius vadinamoji Drakono ekonomika augo tokiais tempais, kurie padėjo milijonams gyventojų persikelti iš kaimų į megamiestus. Tačiau dėl augančios skolų krizės Europoje ir vis dar trapaus JAV atsigavimo Kinijos eksporto modelis gali daugiau taip gerai nebeveikti. Kinijos vyriausybė ir daugelis ekonomistų dabar spėja, kad šiemet ekonomikos augimas bus mažesnis nei 8 proc., o kai kas prognozuoja net didelį ekonomikos kritimą.

Kinijos ekonomikos augimas per antrąjį šių metų ketvirtį buvo lėčiausias per pastaruosius trejus metus, nes investicijos sulėtėjo, o paklausa pagrindinėse rinkose – Jungtinėse Valstijose ir Europoje smuko, praneša BBC. Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 7,6 proc. Per ankstesnį ketvirtį BVP augimas siekė 8,1 proc. Kovą Kinija sumažino šių metų BVP prieaugio prognozę iki 7,5 proc.

Praėjus penkiems metams po finansinės krizės pradžios, pasaulis atsidūrė dar blogesnėje padėtyje. Nors atrodo, kad taupymas turėjo lemti skolų lygio sumažėjimą, iš tiesų jis padidėjo, teigia „Financial Times“. Per pastaruosius penkerius metus nuo 2007 m. vasaros vienuolikos labiausiai stebimų pasaulio ekonomikų skolų lygis išaugo vidutiniškai nuo 381 proc. BVP iki 417 procentų.