ekonomika

 Dauguma apklaustų Lietuvos įmonių vadovų įsitikinę, kad euro įvedimas Lietuvos ekonomikai reikš ne tik išaugusį investuotojų susidomėjimą ir eksporto galimybes, tačiau ir didėjančias sąnaudas darbuotojų atlyginimams bei žaliavoms.

 Ketvirtadienį Pietų Korėja tapo paskutiniaja valstybe, kuri šią savaitę nutarė palūkanų karpymu papildyti pigių pinigų aruodą, rašo CNBC. Pietų Korėjos centrinis bankas 0,25 procentiniais punktais iki 2,75 proc. sumažino bazinę palūkanų normą. Kiek anksčiau, antradienį tokio pat žingsnio ėmėsi Australijos centrinis bankas. Praėjusią savaitę palūkanų normų mažinimą inicijavo Europos centrinis bankas ir Indijos centrinis bankas.

Balandį Kinijos prekybos apimtys augo sparčiau nei buvo progozuotą ir suteikė vilčių tikėtis spartesnio šalies ekonomikos augimo, rašo BBC. Eksporto rodikliai palyginti su praėjusių metų balandžio mėnesiu išaugo 14,7 proc. Tuo tarpu kovą šis augimas siekė tik 10 proc. Tuo tarpu importo apimtys išaugo 16,8 proc. Kovą šis augimas buvo kuklesnis ir siekė 14,1 proc. Kinijos prekybos deficitą šį mėnesį pakeitė perteklius, tačiau kai kurie ekonomistai abejoja duomenų tikslumu.

11,5 trilijonų dolerių vis dar nuslėpta ofšoruose. Bankų paslaptys ir mokestinių oazių neskaidrumas jau daugiau nei pusę amžiaus padeda pasaulinio masto nusikaltėliams slėpti pavogtus milijardus. Pastarųjų dešimtmečių istorija rodo, kad pats ofšorų sistemos egzistavimas sudaro sąlygas stambioms vagystėms, nuskurdinančiomis ištisas valstybes.

Investuotojų lūkesčiai, atlyginimų dinamika ir žemos bankų palūkanų normos kilstelėjo Vokietijos vertybinių popierių biržos indeksą DAX iki rekordinių aukštumų, praneša Frankfurter Allgemeine Zeitung interneto svetainė. Dax pagerino ankstesnį rodiklį 8151,57, pasiektąsu 13 2007 m. liepos 17 dieną. Tiesa, ekspertai perspėja, kad ne viskas būtinai taip gerai.

Dauguma verslo lyderių mano, kad didžiąją nelegalios ekonomikos dalį Lietuvoje sudaro akcizinių prekių kontrabanda ir mokesčių vengimas slepiant tikrąsias pajamas. Tik kas ketvirtam vadovui pernai neteko susidurti su korupcija, sukčiavimu ar nesąžiningu elgesiu versle.

Nemaža dalis pinigų, kuriuos generuoja Rusijos ekonomika, pačioje Rusijoje neužsibūna ir tai nėra jokia paslaptis. Yra keletas būdų ištekinti pinigus iš šalies. Vienas jų – patikėti juos ofšorinėse zonose registruotoms kompanijoms ar užsienio bankams. Pavyzdžiui, Rusijos Federacijos Audito rūmų duomenimis, 2012 metais sandorių, kuriuos šalies įmonės vykdė per ofšorinėse zonose esančias kompanijas, apyvarta viršijo 10,1 trilijono rublių sumą (http://www.dp.

Diskusijos tarp griežto taupymo ir ekonomikos skatinimo šalininkų atgijo po svarbiausio eurobiurokrato užuominų apie būtinybę keisti požiūrį į valstybių skolų krizę. Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso pareiškė: „Taupymo priemonės – savaime suprantamos, tačiau jų taikymas pasiekė maksimalią ribą ir trumpuoju laikotarpiu derėtų sutelkti dėmesį į ekonomikos augimą.

DNB banko vyriausioji ekonomistės Baltijos šalims Jekaterina Rojaka žurnalistams pasakojo, kad smagu stebėti, jog Lietuva ir Baltijos šalys demonstruoja spartesnį augimą nei ES vidurkis. Ekonomistė pastebėjo, kad šių metų gale nedarbo vidurkis šalyje jau bus mažesnis už ES vidurkį. Priduriama, kad iš dalies tai lems augantis nedarbas Pietų Europoje, kur bedarbių daugiau nei 20 proc.

Žmogui pasiekti tikslą dažniausiai trukdo ne išorinės kliūtys, o netinkamas mąstymas. Lietuvai, vis bandančiai aplenkti nuo Baltijos šalių atitrūkusią Estiją, taip pat kelią pastoja ne ekonominės, o psichologinės problemos. Statistiškai estai mus daug kur lenkia. Nors Lietuvos ekonomika kone dvigubai didesnė nei Estijos (atitinkamai 113 mlrd. ir 58 mlrd. litų), vienam gyventojui tenkanti sukurto produkto dalis didesnė šalyje kaimynėje. Vienam estui tenka 56 tūkst.

Ankstesni perspėjimai, kad technologinė pažanga atims darbus iš žmonių buvo perspausti. Visgi skaitmeninė revoliucija verčia mokslininkus daryti išvadas, kad šįkart situacija yra kitokia ir automatizacijos procesų greitis gali sudrebinti pasaulinę darbo rinką, rašoma „Der Spiegel“ Masačiusetso technologijų institutas yra vienas prestižiškiausių universtietų JAV.

Šventvagiškas klausimas, pasakytų daugelis. Juk mama – neįkainojama. Tačiau rinka randa kaip užklijuoti etiketę ant bet ko. Tad kokia suma būtų galima įvertinti mamų atliekamą darbą ir kodėl jos tokios svarbios ekonomikai? Už mamą – 150 tūkst. litų Sakoma, kad mama – tai profesija. Tad amerikiečių draudimo tinklalapis insure.com paskaičiavo, kokį atlyginimo už savo atliekamus darbus galėtų tikėtis šios profesijos atstovė.

Tikimasi, kad pasitikėjimo sugrįžimas paspartins Lietuvos ekonomikos augimą ir padės pritraukti daugiau investicijų, skelbiama už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Europos Komisijos (EK) Pirmininko pavaduotojo Ollio Rehno penktadienį spaudos konferencijoje Briuselyje pristatytoje Europos Sąjungos (ES) ekonomikos apžvalgoje. EK prognozuoja, kad mūsų šalies ekonomiką į priekį stums pagyvėjusios investicijos ir vidaus paklausa. EK numato, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,1 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 3,4 proc. ir siekė 26,355 mlrd. litų, skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Šį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, pridėtinė vertė augo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų balandžio mėnesį buvo minus 11. Palyginti su kovo mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Balandžio mėn. 13 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 32 proc. – kad pablogėjo, 55 proc. – kad nepasikeitė (kovo mėn. – atitinkamai 10, 32 ir 58 proc.

Premjero Algirdo Butkevičiaus netenkina kovos su korupcija rezultatai. Tačiau tam tikri darbai, nors kol kas ir neviešinami, anot jo, jau yra padaryti. ,,Kol kas netenkina, nes rezultatai dar nėra apčiuopiami. Tam tikri žingsniai jau yra žengti, bet jie viešai nėra skelbiami, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Premjeras. – Aš manau, kad artimiausiu metu jie bus atskleisti ir parodyti.

„Societe Generale“ strategas Albertas Edwardas ketvirtadienį paviešino prognozę, kurioje tegiama esą aukso kaina viršys 10 tūkst. JAV dolerių už unciją, JAV centrinis bankas sukels hiperinfliaciją, o akcijų rinka patirs nuosmukį. „30 metų darbo patirtis suteikė progą įsitikinti, kad valstybių bandymai kištis ir reguliuoti ekonominius ciklus visada pridarydavo daugiau žalos nei naudos“, - teigia A. Edwardas.

Jungtinės Karalystės ekonomika išvengė nugrimzdimo atgal į recesiją – nuosmukio padėjo išvengti greitesnis nei tikėtasi augimas per pirmuosius tris šių metų mėnesius, skelbia BBC. Nacionalinio statistikos biuro paskelbti duomenys atskleidė, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį 2013 metų ketvirtį išaugo 0,3 procento.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Pietų Korėjos ekonomika augo sparčiausiai per pastaruosius du metus. Ekonomikos atsigavimą paskatino eksportas, investicijos ir statybų sektorius, rašo BBC. Centrinio banko duomenimis šalies BVP per pirmuosius šių metų mėnesius  lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 0,9 procento. Naujausi duomenys leidžia kiek atsikvėpti, nes anksčiau Pietų Korėjos vyriausybė buvo sumažinusi BVP augimo ir eksporto prognozes.

Lietuvos ekonomikos augimo tempai stebina Europą, todėl ne tik Lietuva, bet ir visos Baltijos šalys vėl bando matuotis „tigrų“ kailius. Pasak DNB banko vyriausioios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, šiais metais galima tikėtis sparčiausio po ekonominio nuosmukio darbo užmokesčio augimo, mažesnės infliacijos ir žemų palūkanų normų skatinamo didesnio vartojimo. Tačiau dėl sulėtėjusio eksporto ir investicijų trūkumo Lietuvos ūkio plėtra bus nuosaikesnė nei pernai.

 Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Nyderlanduose dėl užsitęsusių šaltų orų vėluoja pražysti gėlės. Jų trūko ir ruošiantis kasmetiniam gėlių paradui, jį surengti gėlių pirkta iš užsienio. Nyderlandai kasmet eksportuoja maždaug 70 procentų gėlių derliaus. Tačiau šiemet vėsus ir sausas pavasaris užsitęsė. Labiausiai tai pajuto gėlių augintojai, šiemet žiedų mažiau, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

 Didelė virtualios erdvės skvarba jaučiama kiekvieno mūsų gyvenime, bet apčiuopti ekonominę šio reiškinio naudą – sunku. Nerasime abejojančiųjų, kad internetas iš esmės transformavo kasdienį gyvenimą – nuo rytinio laikraščio skaitymo ritualo iki bendravimo su draugais bei artimaisiais.

Pagrindinis Europos Sąjungos (ES) dirigentas teigia, kad bendrija trumpalaikėje perspektyvoje turėtų skirti didesnį dėmesį ekonomikos skatinimui, o ne išlaidų mažinimui, rašo „The Wall Street Journal“.

Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso teigimu pastaraisiais metais visos ES mastu taikyta taupymo politika prarado palaikymą visuomenės ir politikų tarpe.

 EK pirmininkas tik papildė pastarųjų savaičių balsų chorą, kuris žymi posūkį ES ekonominėje politikoje.

Užsitęsęs šaltasis sezonas džiugino tik šilumininkus, bet ne verslininkus ir žemdirbius. Darbininkų dar nereikia Prasidėjus pavasariui darbo jėgos paklausa terminuotiems darbams paprastai išauga. Tačiau šiemet užsitęsus žiemai, darbo rinkos pagyvėjimas, kuris paprastai pajuntamas jau kovą, kol kas nėra didelis. „Darbo pasiūlymų nepadaugėjo taip ryškiai, kaip ankstesniais metais. Tai ypač akivaizdu sektoriuose, kurie labiausiai priklauso nuo sezono – žemės ūkyje, apželdinimo, statybų sferoje.

Kiekviena nauja valdžia pirmaisiais valdymo metais susigundo sunkiai pasiekiamais šešėlinės ekonomikos milijardais. Nesistebėkime – valstybei trūksta realių pinigų, o šešėlinėje ekonomikoje, ekspertų tikinimu, nuolat sukasi 7–8 mlrd. Lt. Jei Lietuva šešėlinę ekonomiką sumažintų nors iki ES vidurkio (20 proc. nuo BVP), į valstybės biudžetą patektų daugiau nei 2 mlrd. Lt.

Acheno pramonės ir prekybos rūmuose balandžio 16 dieną surengtame Lietuvos pristatyme ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis supažindino su šalies ekonomikos perspektyvomis ir verslo sąlygomis. Ambasadorius pristatė Lietuvos patirtį kovoje su ekonomikos krize, pastangas užtikrinti stabilumą nepaisant didelio šalies ekonomikos atvirumo.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius su Švedijos premjeru Fredriku Reinfeldtu penktadienį Stokholme aptarė energetinį saugumą. "Turiu pasakyti, kad vyko susitikimas "tete a tete" iš pradžių, po to turėjome su juo pietus ir buvo labai daug diskutuojama apie energetikos saugumą, apie finansinę-ekonominę padėtį tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje, tiek Europoje“, - telefonu iš Stokhlomo BNS sakė A.Butkevičius.

Euro zonos stabilumui svarbi Italija ir toliau skendi politinėje krizėje. Šaliai spręsti ekonomines problemas trukdo jau pusantro mėnesio niekaip nesuformuojamas ministrų kabinetas. Italijos ekonomika – šiuo metu antra labiausiai prasiskolinusi visoje Europoje, ją lenkia tik Graikija. 2012 metais valstybės skola siekė 127 proc. BVP. Biudžeto planą atnaujinęs laikinai ministro pirmininko pareigas einantis Mario Monti paskelbė, kad valstybės skola 2013-aisiais išaugs iki 130,4 proc. BVP.

Moterys vadinamos silpnąją lytimi. Rinkimų balsavimo teisę jos įgijo tik XX a. pradžioje, ilgą laiką dirbo menkai apmokamus darbus, priklausydavo nuo tėvų, vyro pajamų ar našlės pašalpų. Bet nuo tada nutekėjo daug vandens ir viskas apsivertė aukštyn kojomis. Beveik. Praėjusių metų pabaigos duomenimis, moterų nedarbo lygis Lietuvoje buvo 4 proc. punktais mažesnis nei vyrų, tačiau, nepaisant aktyvesnio moterų įsiliejimo į darbo rinką, jos vis dar uždirba mažiau.

Mindaugas Aušra, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt Pensijų kaupimo sistemą gaubia ne visai perregimas rūkas, kuris kartais nusėda ir žmonėms ant smegenų. Kiek yra žmonių, kurie gali drąsiai, padėję ranką ant širdies, pasakyti: aš tikrai žinau, kaip teisingai ir geriausiai kaupti savo senatvei. Turbūt nelabai daug. Kur kas daugiau žmonių vis dėlto tiki tam tikrais mitais, kurie susiformavo ir sklando viešojoje erdvėje.

 Buvęs pasaulio banko vadovas Robertas Zoelickas duodamas interviu leidiniui „Der Spiegel“ tvirtino nenustebęs dėl Kipro krizės, nes istorinė patirtis rodo, kad atsigavimas po finansų krizių vidutiniškai trunka 10 metų, todėl euro zona šiuo metu tėra tik pusiaukelėje. Ekonomisto įsitikinimu kol kas ECB priimtos krizės sprendimo priemonės neišsprendė esamų problemų iš esmės, o tik suteikė daugiau laiko sunkumų kamuojamoms šalims pamatyti teigiamus griežtos fiskalinės politikos rezultatus.

 „Swedbank“ sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozę, tačiau Lietuvos prognozės nesikeičia – 2013 ir 2014 metais šalies ekonomika augs po 4 proc., o Lietuva išliks sparčiausiai augančiųjų tarpe. Metinė infliacijos prognozė sumažinta iki 2,5 proc., tačiau kitų metų pradžioje pastaroji paspartės, todėl euro įsivedimo tikimybė, anot „Swedbank“ analitikų, - ne didesnė nei 50 procentų.

Lietuvos bankas pradeda skelbti naują – litais denominuotų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) indeksą, kuris parodys Lietuvos skolinimosi kainos ir rizikos vertinimų pokyčius vidaus rinkoje. VVP indekso skelbimas tampa aktualus valstybei ėmus vis didesnę dalį savo poreikių finansuoti skolinantis būtent vidaus rinkoje. Vien per 2012 m. Vyriausybės skolinimosi apimtis vidaus rinkoje išaugo pusantro karto.

 Pokrizinė ekonomika atneša didelių ekonominių ir finansinių iššūkių visoms Europos valstybėms įskaitant ir Lietuvą. Buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, svarbiausia pasiruošti kitai ekonominei krizei, kuri tikrais ateis.

Europa sulaukė entuziazmo iš finansų rinkų. Panašu, kad spekuliacijos Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tema kuriam laikui pasitraukė į šešėlį. Investuotojai patikėjo Europos lyderių ryžtu imtis visų būtinų priemonių, kurių prireiks siekiant išsaugoti monetarinę sąjungą. Vis dėlto, kartu maža vilties, kad Europa pakiltų tarsi feniksas iš pelenų ir pasiektų ekonominio augimo tempą, kuriuo po krizės džiaugiasi besivystančios ekonomikos.

Lietuvos politologai ir istorikai sako, kad pirmadienį mirusi buvusi Jungtinės Karalystės premjerė Margharet Thatcher (Margaret Tečer) priešinosi Vokietijos suvienijimui ir taip galėjo pristabdyti kovos už laisvę procesus sovietinėje Rytų Europoje. Ekspertai taip pat pažymi, kad vadovaujant M.Thatcher oficialusis Londonas itin atsargiai vertino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo procesus. "Ji išsiskyrė nuo kitų Vakarų Europos šalių vadovų tuo, kad labai priešinosi Vokietijos suvienijimui.

Ironiški internautų juokeliai, kad birželio mėnesį snigs tikrai mažiau, ar atvirukai su gandrų lizduose apsigyvenusiais pingvinais verčia nusišypsoti, tačiau ši šypsena dingsta nuo veido, kai imame skaičiuoti, kiek iš tiesų kainuos užsigulėjęs sniegas ir termometro stulpelis ties minusine padala. Šildymo sezonas baigsis balandžio viduryje Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, kalbėdamas apie šildymo sezono trukmę, sakė: „Sunku spėti, kada baigsis šildymo sezonas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko darbo vizito į Norvegiją. Šalies vadovė dalyvaus Tarptautinės darbo organizacijos susitikime, kuriame bus diskutuojama kaip kovoti su nedarbu, kaip paskatinti ekonominį augimą ir mažinti socialinę atskirtį.

Penktadienį reitingų agentūra „Fitch“ padidino Lietuvos ilgalaikį skolinimosi reitingą užsienio ir vietos valiuta. Skolinimosi užsienio valiuta reitingas padidintas nuo BBB iki BBB+, o vietos valiuta – nuo BBB+ iki A–. Agentūra reitingams nustatė stabilią perspektyvą. Reitingai buvo padidinti atsižvelgiant į atsigaunančią šalies ekonomiką, viešųjų finansų padėties gerėjimą bei atstatyti šalies konkurencingumą.

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pripažino, kad Rusijos ir Estijos santykiai šiuo metu „yra ne aukščiausiame lygyje“. „Negaliu paprieštarauti pastabai, kad mūsų santykiai daugeliu parametrų yra ne aukščiausiame lygyje, vienur įšaldyti, kitur negalime rasti supratimo taškų", - kalbėjo D.Medvedevas per spaudos konferenciją po susitikimo su Baltijos regiono šalių vyriausybių vadovais.

Finansų ministerija per artimiausius trejus metus numato nuoseklų ūkio augimą, nuosaikią infliaciją ir gana sparčiai mažėsiantį nedarbo lygį. Ekonomikos augimas 2012 metais Lietuvos ekonomika buvo viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje.

Vokietijos Bundesbankas ir Federacinės finansinės priežiūros institucija Bafin pradėjo nuodugnų banko „Deutsche Bank“ tyrimą dėl galimai klaidingai pateiktų sandorių portfelio duomenų, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Agentūros šaltiniai teigia, kad ketvirtadienį Vokietijos centrinis bankas sureagavo į kaltinimus, kad „Deutsche Bank“ galėjo pateikti neteisingus banko veiklos duomenis 2007-2010 metais ir nuslėpė apie 12 mlrd. dolerių nuostolius. „Tai yra įprastas tyrimas.

Japonijos centrinis bankas ketvirtadienį pranešė, kad drastiškai padidins pinigų kiekį šalyje siekiant išjudinti trečią pagal dydį pasaulio ekonomiką, praneša BBC. Naujasis Japonijos centrinio banko vadovas Haruhiko Kuroda pareiškė, kad pradės turto supirkimo programą ir per dvejus metus padidins infliaciją iki 2 proc. Japonijos ekonomika jau dešimtmetį kovoja su krentančiomis kainomis. „Japonijos bankas sieks paditinti šalies monetarinę bazę 645-755 mlrd.

Po ekonomikos mokslų baigimo Vilniaus Universitete studijas Vokietijoje tęsęs žinomas finansų analitikas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad studijos užsienyje yra puikus būdas jaunam žmogui išbandyti save ne tik studijuojant ir gilinant savo žinias, bet ir tampant tvirtesne, savarankiškesne asmenybe. Pasak jo, studijos užsienyje padeda pažinti ir savo asmenybę. Dalydamasis patirtimi G. Nausėda pasakojo, kad studijos svetur jam pačiam padėjo „patikrinti“ meilę tėvynei.

BRICS šalys (angliškas akronimas Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir neseniai prisijungusios Pietų Afrikos Respublikos (PAR) valstybių grupei pavadinti) gamina penktadalį pasaulio BVP ir yra svarbios veikėjos savo regionuose, tačiau jų bandymai ekonominę galią paversti globalia politine jėga kol kas nesėkmingi.

Šiais metais Lietuvos ūkis turėtų plėstis 3,5 proc., o didesnio, 5,5 – 6 proc., BVP augimo galima tikėtis nuo 2014 m., vis labiau atsigaunant euro zonos rinkai ir didėjant investicijų apimtims, prognozuoja audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Ernst & Young“ kartu su „Oxford Economics“ atliktoje ketvirtinėje 2013 m. euro zonos ir jai nepriklausančių ES narių augimo prognozėje.  Šalies ūkį labiausiai skatins aktyvėjanti užsienio prekyba.

Jurgita Montvydaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Dėl bankų krizės Kipre nemažai streso ir nuostolių patyrė ir Graikijos verslininkai, kurie iš Kipro bankų turėjo pasiėmę paskolų, kreditų, neišgrynintų čekių. Verslininkai negalėjo įsigyti reikiamų prekių, sumokėti atlyginimų, nes buvo užblokuota visa Kipro bankų sistema.

Didžiausią paklausos didėjimą prognozuoja kūrybinės, meninės ir pramogų organizavimo, programų rengimo ir transliavimo, nuomos ir išperkamosios nuomos veiklų įmonės. Tuo tarpu kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybos, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos, teisinės ir apskaitos veiklų įmonės prognozuoja paklausos mažėjimą. Tai parodė Statistikos departamento atlikta apklausa. Jos duomenimis, pasitikėjimo rodiklis po trijų mėnesių smukimo kovo mėnesį šiek tiek padidėjo.

Rusijos ekonominės plėtros ministerija teigia, kad infliacija šalyje 2013 m. nesieks daugiau kaip 6 proc. Apie tai spaudos konferencijoje penktadienį pareiškė ministerijos vadovas Andrejus Klepačius. Šiuo metu vyrauja infliacijos mažėjimo tendencija. 2013 m. kovo mėnesį infliacija sieks 0,4-0,5 proc. Toks komentaras paneigė kiek anksčiau finansų ministro pavaduotojo Aleksejaus Moisejevo išsakytas prognozes, kad 2013 m. infliacija gali viršyti 6 proc.