ekonomika

Norint pažiūrėti filmą, eiti į kino teatrą būtinybės nėra. Turime visas sąlygas jį pamatyti namie. Vis dėlto kino teatrai klesti iki šiol kaip bendro intereso erdvė, kurioje lankytojai bendrauja. Taip pat veikia ir verslo konferencijos. Pastaruoju metu verslininkus traukia viena po kitos Lietuvoje vykstančios tarptautinės konferencijos ir verslo forumai. „Ekonomika.lt“ aiškinosi, kokią realią naudą iš tokių renginių gauna verslas.

Ekonominių vertinimų rodiklis birželį buvo 6 ir, palyginti su geguže, padidėjo 3 procentiniais punktais, skelbia Statistikos departamentas. Prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7, pramonės – 4 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai padidėjo 1 procentiniu punktu. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Palyginti su 2012 m. birželio mėn., ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 6 procentiniais punktais.

Lietuvos statistikos departamento atvykstamojo turizmo tyrimo duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius padidėjo 7 procentais (nuo 1,8 mln. 2011 m. iki 1,9 mln. – 2012 m.), o vienadienių kelionių skaičius padidėjo 12,8 procento (nuo 2,7 mln. 2011 m. iki 3,1 mln. – 2012 m.). Užsienio keliautojų asmeninės kelionės su viena ir daugiau nakvynių sudarė 71,2 procento, o verslo kelionės – 28,8 procento.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų birželio mėnesį buvo minus 8. Tai yra didžiausias pasitikėjimo rodiklis per paskutinius penkerius metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su gegužės mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Pasitikėjimo augimui daugiausia įtakos turėjo geresnis bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvų vertinimas. Birželio mėn.

JAV ekonomika pirmą šių metų ketvirtį augo lėčiau nei buvo prognozuota, rašo BBC. Per pirmus tris metų mėnesius JAV BVP augo 1,8 proc. sparta. Anksčiau buvo prognozuojama, kad šalies ūkio augimas sieks 2,4 proc. Lėtesnį augimą lėmė silpnos verslo investicijos, sulėtėjęs vartojimas ir mažėjančios eksporto apimtys. Paskutinį 2012 metų ketvirtį JAV ūkis augo 0,4 proc. sparta.

Jimui O’Neillui atsistatydinus iš banko „Goldman Sachs“ fondų valdytojų, pasaulis gali laukti naujo akronimo, kuris pakeistų jau nebepopuliarų jo sukurtą BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika), rašoma portale „Quartz“. Daugelis bandė populiarinti savo kylančių rinkų susivienijimus. Pridedant ir kaitaliojant kombinacijas su Vietnamu, Indonezija, Turkija ar Argentina atsirado VISTA arba CIVETS.

Keli mano kolegos iš Harvardo universiteto buvo sužeisti kryžminės ugnies tarp „taupytojų“ ir finasinio skatininimo šalininkų. Ekonomistai Carmen Reinhart ir Kennethas Rogoffas sulaukė neįtikėtino žiniasklaidos dėmesio, kai paaiškėjo, kad 2010 metais jų parengtoje studijoje apie valstybės skolos ir augimo ryšį buvo padaryta klaida. Jie greitai tai pripažino.

Darius Švenčionis, LRT radijas, LRT.lt Nors visuomenės apklausos rodo, kad lietuviai yra linkę toleruoti nelegalią prekybą, itin aktyvus piliečių įsitraukimas žymint nelegalios prekybos cigaretėmis, alkoholiu ir degalais vietas viršijo iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ autorių lūkesčius. Per mėnesį aktyvūs piliečiai svetainėje Beseselio.lt pažymėjo beveik tūkstantį šešėlinės prekybos vietų.

Keletą metų Kinija skolų krizės skyles kamšė suteikdama dar daugiau paskolų. „Fitch“ padalinio Pekine direktorės Charlene Chu teigimu, pagaliau išmušė Kinijos valanda. Anot jos, pertekliniu kreditavimu paremtas ekonomikos augimas pasiekė liepto galą, rašo „Quartz“. Analitikės teigimu, labai dažnai įtampa kyla periferijose ir tik vėliau persimeta į patį centrą. Krito eksportas Gegužę, lyginant su praėjusių metų rezultatais, Kinijos eksportas išaugo vos 1 proc.

Į Lietuvą atkeliavo nauja mada dalykus vadinti ne savais vardais. Štai visiems suprantama ir visų geidžiama didelė pensija, turtinga senatvė, dar vaizdingai pavadinama „sočia“, politikų lūpose jau pavirto „oria senatve“. Dabar politiškai tiesiog nemandagu pasakyti, kad pensininkai nori didelių pensijų, nori gyventi pasiturimai, lyg tai būtų koks nenormalus, nežmogiškas ar smerktinas siekis.

Europos lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama pranešė apie pradedamas derybas dėl didžiausios žmonijos istorijoje tarpusavio prekybos sutarties tarp ES ir JAV, rašo „Financial Times“. B. Obamos teigimu, derybos dėl transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties prasidės kitą mėnesį, Vašingtone. ES atstovų teigimu, nusimato sudėtingos derybos, tačiau tikimasi, kad per du metus pavyks susitarti dėl visų detalių. Transatlantinė prekybos sutartis apimtų pusę pasaulinio ūkio.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2013 m. birželio mėn., palyginti su 2013 m. gegužės mėn., gali sudaryti −0,2 procento, prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. Metinė infliacija birželio mėn., tikėtina, gali siekti 1,4, o vidutinė metinė – 2,5 procento (gegužės mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 1,5, o vidutinė metinė – 2,6 proc.

Pasaulio bankas sumažino Kinijos augimo prognozes dėl lėtesnio, bet stabilesnio pasaulinio vystymosi ateinančius mėnesius, rašo BBC. Tikimasi, kad 2013 metais Kinijos plėtra sudarys 7,7 proc., vietoje planuoto 8,4 proc. augimo. Bendra pasaulinė augimo prognozė sumažinta nuo 2,4 iki 2,2 procento. Anot Pasaulio banko, Kinijos ekonomika sulėtėjo dėl politikų noro perbalansuoti šalies plėtros modelį.

Robertas Skidelsky / Project-syndicate.org Įsitikinimas, esą vardan būsimos naudos verta imtis skausmingų žingsnių, turi gilias istorines šaknis. Nuo pat Adamo Smitho laikų ekonomikos veikaluose buvo garbinamas taupumas. Taupymo svarba yra itin sureikšminama ekonominio sunkmečio laikais. „Leiskite žlugti darbo vietoms, akcijoms, ūkininkams ir nekilnojamojo turto bendrovėms, tai leis pašalinti puvėsį iš sergančios ekonomikos sistemos.

Žvilgterėkite į šį kasos aparato čekį. Apskritime PVM – išgalvotas netiesioginis (paprastam žmogui nepastebimas) mokestis, kurį nepastebimai ir net nesusimąstydami, kasdien moka kiekvienas iš mūsų. Šio mokesčio nėra JAV, o Didžiojoje Britanijoje Jums nereikėtų jo mokėti už duoną ir kitus maisto produktus. Kiekviename Jūsų, pensininko ar studento, sumokėtame lite yra paslėptas 17 centų mokestis. O dešimtyje litų – 1,74 Lt. O šimte – 17,36 Lt. Ir taip toliau.

„Emigracija Lietuvoje yra ne tiek ekonominė, kiek kultūrinė problema“, – sako Jamesas Oatesas, 33 metus Baltijos šalimis besidomintis finansų ekspertas, su kuriuo kalbėjomės Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Taline įsikūrusio investicijų fondo „Cicero Capital“ vadovas teigia, jog jauni žmonės Lietuvą palieka todėl, kad jiems vietos neužleidžia senoji karta. Esate minėjęs, kad didžiausia Lietuvos problema – kartų kaitos trūkumas.

Visiems žinoma, kaip baigėsi nenuskęstančiu tituluoto lainerio „Titanikas“ likimas. Siekiant išvengti panašios baigties, amžiaus pradžioje patikimiausia valiuta tituluoto euro atžvilgiu, politikai keičia euro zonos kruizo maršrutą, manydami, kad finansinių aisbergų išvengti padės agresyvesnės priemonės, o ne diržų veržimas.

Protestai Turkijos miestuose pradeda erzinti vietos verslininkus. Pirmieji neigiamus padarinius pajuto viešbučiai, taksi bendrovės, kelionių agentūros ir maitinimo įstaigos. Ašarinių dujų ir vandens patrankų nuotraukos užsienio turistų nevilioja. Negana to, neramumai prasidėjo per patį turistinio sezono įkarštį. Kol kas protestuotojai sutrikdė tik turizmo sektoriaus veiklą, tačiau užsitęsę neramumai gali sukelti ir sunkesnius padarinius.

Lengva suprasti kodėl tiek daug Pietų Europos gyventojų sunkmečiu renkasi nelegalų darbą ir vengia mokėti mokesčius. Itin aukštas nedarbas, aukšti patekimo į darbo rinką barjerai bei biurokratinės kliūtys verčia darbuotojus bei darbdavius ieškoti neteisėtų išeičių. Dėl šių priežasčių nuo 20 iki 25 proc. Ispanijos, Italijos, Portugalijos ir Graikijos ekonomikos tūno šešėlyje. Vis dėlto sunku suvokti kodėl tolerancija šešėlinei ekonomikai tebėra gaji ir pasiturinčiose Šiaurės Europos valstybėse.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Išsivysčiusių valstybių įmonių akcijos brangsta 4 metus, bet investuotojai mieliau tebesirenka obligacijas. Taip elgtis, anot ekspertų, žmones skatina saugumo jausmas ir abejonės, ar Vakarų šalių ekonomikų būklė jau pakankamai gera, kad jos augtų be centrinių bankų įsikišimo. Lietuviai laikomi itin atsargiais investuotojais, skiriančiais tam kuklias sumas.

Trečiadienį Europos centrinis bankas ir Europos Komisija uždegė žalią šviesą Latvijai įsivesti eurą. Nors ir buvo išreikštas susirūpinimas dėl ekonomikos ateities, Latvija šiuo metu atitinka visus narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Nuo 2014 metų sausio 1 d. Latvijos valiuta oficialiai taps euras, o ji pati – 18 euro zonos nare. Lietuva lieka paskutinioji iš Baltijos valstybių trejeto, kuri dar neįgyvendino savo siekio prisijungti prie pinigų sąjungos.

Gerų naujienų ištroškusiai Europai centrinio banko pirmininkas Mario Draghi mestelėjo žinią – euro zonoje „atsirado galimos stabilizacijos požymių, ir nuo antrojo šių metų pusmečio prognozuojamas laipsniškas atsigavimas“. Tiesa, čia pat suskubo vardinti išlygas, kad Europos konkurencingumas gali būti atkurtas tik tuo atveju, jei bus vykdomos užsibrėžtos biudžeto ir kitos struktūrinės reformos.  Štai čia Europos centrinio banko vadovas yra visiškai teisus.

Prieš savaitę surengtos bendros „Linavos“ ir „Creditreform Lietuva“ spaudos konferencijos metu pastarosios organizacijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa pristatė įvairius Lietuvos vežėjų rodiklius fiksuotus praėjusiais metais. Su įdomiausia statistika siūlome susipažinti visiems Lietuvos vežėjams. Transportas – lietuviškas verslas „Creditreform Lietuva“ analizavo įvairias verslo šakas, siekdami išsiaiškinti, kur yra daugiausiai Lietuviško kapitalo. Tam buvo pasirinktis 1 tūkst.

Po ilgų izoliacijos dešimtmečių Birma grįžta į tarptautinę ekonomiką. Analitikai Birmos augimo potencialą lygina su Kinijos padėtimi prieš tris dešimtmečius, kuomet pastaroji nutarė atsiverti pasauliui. Birmoje gyvena maždaug 60 mln. gyventojų, kuriems trūksta beveik visko. Šalyje gausu gamtos išteklių. Birma įsikūrusi strategiškai patogioje vietoje tarp Indijos, Kinijos ir Pietryčių Azijos.

Europos lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama pranešė apie pradedamas derybas dėl didžiausios žmonijos istorijoje tarpusavio prekybos sutarties tarp ES ir JAV, rašo „Financial Times“. B. Obamos teigimu, derybos dėl transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties prasidės kitą mėnesį, Vašingtone. ES atstovų teigimu, nusimato sudėtingos derybos, tačiau tikimasi, kad per du metus pavyks susitarti dėl visų detalių. Transatlantinė prekybos sutartis apimtų pusę pasaulinio ūkio.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulio ekonomikos forumas, rengiantis viršūnių susitikimus Davose, įsteigė centrą Vilniuje. Prisijungti prie pasaulinio ekonomikos tinklo galimybę turės ir Lietuvos jaunimas. „Global shapers“ centras Lietuvoje bus pirmasis pasaulio ekonomikos forumo tinklas Baltijos šalyse. Nors ši organizacija veiklą pradėjo prieš pusantrų metų – jau yra apie 200 centrų visame pasaulyje.

Aurelija Kaškelevičienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Suomijoje nuo birželio 1 d. įsigaliojantis įstatymas nustato teikiamų kreditų palūkanų lubas, taigi greitųjų kreditų bendrovės už mažas paskolas nebegalės gauti didelių palūkanų. Viena didžiausių suomių greitųjų įmonių „Ferratum“ teigia, kad nebeapsimokės teikti 100 eurų paskolų. Ekspertai: Suomijos ekonomika neaugs Suomijos ūkis neatsigauna taip greitai, kaip buvo prognozuojama.

Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Indijos bendrojo vidaus produkto augimas (BVP) – silpniausias per 10 metų. Viena to priežasčių – išsekusios užsienio investicijos. Indijos, trečios pagal dydį Azijos ekonomikos, BVP augimas praėjusių finansinių metų ketvirtį smuko iki 4,8 proc. Prieš porą metų jis siekė 9 proc. Sulėtėjo gamybos ir paslaugų sektoriai, išseko užsienio investicijos.

Šįryt Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius prisijungė prie visuomeninės akcijos „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“ ir V. Kudirkos aikštėje praeiviams dalijo informacines skrajutes bei diskutavo apie šešėlinės ekonomikos žalą valstybei. „Vyriausybė skiria išskirtinį dėmesį kovai su „šešėliu“, stiprinamas teisėsaugos tarnybų darbas leidžia identifikuoti didelio masto šešėlinius reiškinius.

Rūta Grigolytė, LRT.lt „Kai teko Europos Komisijai pristatyti mūsų pokyčius krizės sąlygomis, kad buvo sumažintos pensijos, išmokos bedarbiams, tai pirmiausia manęs klausė, kaip sureagavo žmonės. Pasakiau, kad nebuvo nieko. Jie šito nesuprato. Mums sunku suprasti, kaip žmogus gali nejausti, kad dega pirštas, bet, pasirodo, yra tokių ligų. Vadinasi, stadija jau gili“, – apie lietuvių polinkį kęsti tyliai ir kiekvienam atskirai sako prof. Boguslavas Gruževskis.

Jei pažįstate ką nors, kas iš tiesų tiki tuo, kad amerikiečių ekonomika šiuo metu yra geros formos, tiesiog parodykite šiam žmogui šiame straipsnyje pateiktą statistiką. Jei pažvelgsime į ilgalaikes tendencijas, tampa nebeįmanoma neigti tai, kas vyksta. Tai yra siaubingo ekonomikos nuopuolio įkarštis, dešimtmečius priiminėtų labai blogų sprendimų padarinys, rašoma mixednews.ru. Štai 40 statistinių faktų, liudijančių apie JAV ekonomikos saulėlydį.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais verslo, mokesčių ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2013 m. pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 26 223 mln. litų.

Europos krizė – ypač Kipre – leidžia užduoti klausimą, kuris kažkada buvo tabu: ar didiesiems bankams leidžiama sugriūti? Žvelgiant į ne tokią seną finansinę praeitį, sunku rasti pavyzdžių, kai griūna dideli bankai klientų sąskaita. Atvirkščiai – gausu pavyzdžių, kai bankai buvo išgelbėti su arba be visuomenės pagalbos.

Nauja vyriausybė susirūpino šalies ūkyje išsikerojusiu šešėliu ir skambiais šūkiais grasina susidoroti su mokesčių vengėjais, tačiau kol kas ministrai stokoja šviežių kovos ginklų. Gegužę šešėlinio ūkio medžioklę vainikavo rekordinės teisėsaugos pergalės. Muitinės pareigūnai sulaikė didžiausią narkotikų kontrabandos siuntą Lietuvos istorijoje – 768 kilogramus hašišo. Teisėsaugininkai pričiupo ir verslininkus, organizavusius nelegalią prekybą naftos produktais.

Lietuvoje įmonių ir namų ūkių kreditavimo istorija gana neilga, tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių matėme nemažai dramų. Pradedant nedrąsiais žingsniais tik vystantis bankų sistemai, ekonomikos bumo laikotarpiu padarytu atradimu „kam taupyti visą gyvenimą, jei gali pasiskolinti šiandien?“ ir galų gale atėjusia ekonomikos krize, parodžiusia, kokia jautri yra finansų struktūra. Šiandien paskolų rinka gerokai atsargesnę, o ir verslas trypčioja nesiryždamas didesnėms investicijoms.

Lietuva kartu su kitomis Rytų ir Vidurio Europos valstybėmis atsidūrė probleminių šalių sąraše – ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas taps rimtu išbandymu ir pensijų sistemoms, ir ekonomikoms. Senėjančios visuomenės tendencijoms vis labiau ryškėjant, Lietuva mėtosi neapsispręsdama dėl tinkamiausio pensijų sistemos modelio. Šiame kontekste dėmesio vertas pavyzdys – Danijos pensijų sistema, kuri pelnytai laikoma viena tvariausių pasaulyje.

Europoje rinkų dalyviams bus aktualūs gegužės mėnesio euro zonos infliacijos duomenys. Tikimasi, jog kainos, palyginti su tuo pačiu 2012 m. mėnesiu, kilo 1,4 proc. Tai būtų aukštesnis lygis nei matytas balandžio mėnesį (1,2 proc.), kai didelę įtaką turėjo atpigę energiniai ištekliai ir Velykų laikotarpis, kuris šiais metais buvo kovo mėnesio pabaigoje. Penktadienį paaiškės, ar euro zona pasiekė naują nedarbo lygio rekordą – 12,2 proc.

Šiemet dėl užsitęsusio šildymo sezono daržovės yra brangesnės nei pernai. Taip teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Ji taip pat pastebi, kad šiemet daržovių augintojų yra mažiau. „Daržovės [...] yra šiek tiek brangesnės negu pernai, bet tai savaime suprantama, nes ir kūrenimo išlaidos buvo didesnės, ilgiau reikėjo kūrenti“, – sako Z. Cironkienė.

Daugiau nei tuzinas JAV komunalines paslaugas tiekiančių bendrovių kasdien patiria kibernetines atakas, rašo „Forbes“. Teigiama, kad tokių atakų metu, siekiama sutrikdyti įmonių kontrolės sistemas. Apsauga minimali Elektros energijos tinklas yra vienas pagrindinių programišių taikinių. Tai elektros srauto paskirstymo priemonė, kuri yra kritiškai svarbi kiekvienai ekonomikai. Vis dėlto elektra yra esminis prekybą ir vakarietišką gyvenimo stilių palaikantis resursas.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Miesto sociologai kalba apie tai, kad šiuolaikiniame mieste kuriasi tarsi du miestai. Viename gyvena turtingi, pasisekimo sulaukę naujos globalios ekonomikos gyventojai, o likusioje miesto dalyje – tuos pasisekimo sulaukusius aptarnaujanti klasė. Globalių tendencijų galima pastebėti ir Lietuvoje.

Daug kas šią istoriją jau žinote. Žinote labai gerai. Kai kam – priminsiu. Kas nutinka, kai varlę įmetate į verdantį vandenį? Ji su siaubu stryktėli lauk iš ten. Kas atsitinka, jei mes varlę įmetam į vandenį, pastatom indą su ja ir tuo vandeniu ant ugnies, ir lėtai kaitinam? Labai lėtai. Matot, varlė temperatūros skirtumą pajunta, kai tas skirtumas labai ryškus ir staigus. Bet, deja, kai temperatūros skirtumas nedidelis, tada varlė nebegali pastebėti, kad temperatūra keičiasi.

Gegužės 22 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fegda“ pasirašė Kauno viešojo logistikos centro (VLC) intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį. Pasak specialistų, naujasis terminalas paskatins ypač spartų ekonominį Kauno regiono augimą. Kliūtys įveiktos Kauno VLC projektas yra pripažintas svarbiu valstybės ekonomikai, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra Vyriausybės įpareigota jį įgyvendinti.

 Pirmą šių metų ketvirtį Vokietijos ūkis demonstravo minimalų augimą. Tokią padėtį lėmė sumažėjęs eksportas ir investicijos. Vis dėlto nuosmukio pavyko išvengti dėl augančio vartojimo, kurį skatina padidėję atlyginimai, rašo BBC. Pirmą ketvirtį Vokietijos BVP išaugo 0,1 proc. Vis dėlto lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu buvo užfiksuotas 1,4 proc. nuosmukis. Vokietija tik per plauką išvengė recesijos. Paskutinį 2010 metų ketvirtį Vokietijos ekonomika susitraukė 0,7 proc.

 Naujasis Japonijos centrinio banko pirmininkas Haruhiko Kuroda, tik šį pavasarį stojęs prie banko vairo, jau spėjo palikti ryškų skatinamosios pinigų politikos šalininko pėdsaką. Centrinio banko kartu su šalies vyriausybe įgyvendinami agresyvūs veiksmai jau subrandino pirmuosius vaisius – pirmąjį 2013 m. ketvirtį Japonijos BVP šoktelėjo iki 3,5 proc.

Mažiau kylančios kainos ir didesnis darbo užmokestis leidžia prognozuoti, kad vidaus paklausa augs, o lėtėjant anksčiau išskirtinai aukštam eksporto augimui, Lietuvos ūkio plėtra labiau priklausys nuo vidaus paklausos, teigia Lietuvos banko (LB) specialistai. Tačiau ketvirtadienį pristatydamas naują Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir makroekonomines prognozes LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigė neįžvelgiantis šaltinių, galinčių ženkliai padidinti vidaus vartojimą.

  LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Euro zonos šalių ekonomika šiemet toliau traukėsi. Anot ekonomistų, į recesiją pateko ir antroji pagal dydį šalis – Prancūzija, o iš didžiųjų valstybių tik Vokietija išvengė nuosmukio, tačiau ir jos ūkis augo ne taip sparčiai, kaip buvo tikėtasi.

Didžiausią pavojų Didžiosios Britanijos ekonomikos atsigavimui kelia nesibaigiantis euro zonos silpnumas, sekmadienį interviu televizijai sakė darbą baigiantis Anglijos banko valdytojas Mervynas Kingas (Mervinas Kingas). Jis paragino parengti „patikimą vidutinio laikotarpio planą“ ekonomikai atgaivinti ir sakė, kad turėtų būti leista veikti automatiniams ekonomikos stabilizatoriams. M.Kingas taip pat prognozavo, kad per artimiausius porą metų atsigaus naftos gavyba Šiaurės jūroje.

Sporto sektorius turi būti stiprinamas kaip darantis didelę įtaką Europos Sąjungos (ES) ekonomikai, sako vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Šią savaitę Briuselyje Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje jis pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai sporto sektoriuje prioritetus.

 Mikrobiologas, buvęs biržos makleris Johnas Coatsas teigia, kad ekonominė situacija galėtų būti visiškai kitokia, jei laiku būtų prisiminta biologija. Protas ir kūnas Johno Coatso teigimu, dabar pernelyg dažnai, kalbant apie žmogų, jo kūnas atskiriamas nuo proto, tarsi tai būtų du skirtingi dalykai – protas sau, kūnas sau. Nors toks požoūris madingas, bet protas ir kūnas yra nedaloma visuma. Mes negalime kalbėti apie protą, ignoruodami jam siunčiamus kūno signalus.