ekonomika

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje priims sprendimus panaikinti kai kurias mokestines lengvatas ir suvienodinti mokesčių naštą, kuri dabar skiriasi priklausomai nuo veiklos formų. Šalies vadovas sakė, kad jam optimizmo suteikia finansų ministrės Gintarės Skaistės pažadai vasarį sukurti ekspertų grupę.

Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“ atskleidė daugiau informacijos apie keliamus tikslus įmonės vadovams, kad jie 2024 metais galėtų gauti opcionų sutartyse numatytų akcijų.  Grupė pranešė, kokios koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguotos EBITDA) ribos turės būti pasiektos.  „Ignitis grupės“ koreguota EBITDA 2023 metais turės būti ne mažesnė kaip 315 mln.

Dalis smulkiųjų verslininkų regionuose susiduria su dideliais pandemijos iššūkiais – dar neatsigavusios po pirmojo karantino mažos įmonės neturi finansinių rezervų. Pasak jo, verslininkai sako, kad tikrasis ribojimų rezultatas pasirodys šiemet po karantino, kai reikės atnaujinti veiklą, tačiau nerimo kelia ir galimas trečias karantinas, rašo delfi.lt.

Naujuosius metus, panašu, tenka pradėti su nerimu. Pandeminė krizė dar gali atnešti ir ekonominę, mat vis dar yra daug neaiškumų, kiek gali užsitęsti karantinas Lietuvoje ir kaip tvarkytis su koronaviruso padariniais seksis kitoms valstybėms. Tai nežada nieko gero gyventojams. Lietuvos ekonomistai, vertindami dabartinius ekonomikos rodiklius Lietuvoje ir pasaulyje, galimos krizės priežastis įžvelgia kiek skirtingas.

Vos už 260 eurų prastovose dėl karantino dienas leidžiantys tautiečiai pamažu praranda kantrybę. Dalis neslepia – nebežino, kaip toliau gyventi. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad jau kitą savaitę tikisi nuo pandemijos nukentėjusiam verslui skirti papildomus 180 milijonų eurų. Dirbantiesiems savarankiškai didesnės išmokos dar nekvepia, geriausiu atveju pinigų padaugės po mėnesio. Grožio specialistai, slidinėjimo centrai į valdžią kreipiasi jau raštu.

Akcinei bendrovei Lietuvos paštas baigus įgyvendinti išmaniojo siuntų skirstymo programą, šių metų kovo-balandžio mėn. ji atsisakys apie 380 darbo vietų. Šis pokytis, kuris buvo iš anksto suderintas su bendrovės darbuotojų atstovais, vykdomas pradėjus veikti moderniam Vilniaus logistikos centrui. Jo atidarymas leido automatizuoti ir centralizuoti siuntų skirstymo veiklą, tuo pačiu ženkliai sumažinant rankinio darbo poreikį.

Paskelbti naujausi duomenys, kam atlyginimai per per pastaruosius keletą metų didėjo daugiausiai. Atlyginimų tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2015–2020 laikotarpiu daugiau nei 50 proc. atlyginimai išaugo: valdymo, informacijos technologijų, bankininkystės, ekonomikos, finansų, statybos, elektros ir energetikos inžinerijos, viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių, mechanikos inžinerijos, administravimo, medicinos, draudimo, žemės ūkio ir apsaugos srities darbuotojams.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,9 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir lapkritį buvo 10,4 procento. Didesnis nedarbas buvo tik Ispanijoje ir siekė 16,4 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,5 proc. – 0,9 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,1 proc.

Seimo nariai suabejojo valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ sprendimu 2024 metais neatlygintinai išdalyti jos akcijų įmonių vadovams, jei bus pasiekti geri veiklos rezultatai.   Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai, penktadienį bendrame posėdyje svarstę šį klausimą, padarė pertrauką. Galimus sprendimus jie aptars neviešuose pasitarimuose, o sprendimą paskelbs kitą savaitę.

„SpaceX“ įkūrėjas ir vadovas bei „Tesla Motors“ vadovas Elonas Muskas aplenkė „Amazon“ įkūrėją Jeffą Bezosą ir tapo turtingiausiu pasaulio žmogumi, ketvirtadienį pranešė JAV žiniasklaida. E. Muskas yra pagrindinis elektromobilių bendrovės akcininkas ir per pastaruosius metus susikrovė turtus iš sparčiai augančios „Tesla“ akcijų vertės. Pasak transliuotojo CNBC, verslininko turto vertė siekia 185 mlrd. JAV dolerių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai gruodį pradėjusi vadovauti Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako per pastaruosius ketverius metus mačiusi tam tikrą verslo demonizavimą. Interviu BNS pristatydama savo požiūrį ji  pabrėžė, kad darbo vietas kuria ne politikai, o verslininkai, kurie nebijo rizikuoti. Beveik mėnesį dirbanti ministrė tikina, kad ministerijoje nerado gerai veikiančių paramos verslui priemonių.

Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad laikini ekonominiai sunkumai dėl sankcijų Baltarusijos režimui yra pateisinami, nes žmogaus teisės yra pamatinė vertybė. „Mano vertybinė nuomonė – laikini ekonominiai sunkumai yra pateisinami, kai gini žmogaus teises, laisves ir bendrai pamatines amžinas vertybes“, – interviu BNS sakė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitinka su finansų ministre Gintare Skaiste aptarti viešuosius finansus ir mokesčių sistemą.  „Prezidentas penktadienį su finansų ministre aptars viešųjų finansų padėtį ir planus dėl mokesčių sistemos teisingumo didinimo“, – BNS pranešė Prezidentūra.

Tris kartus daugiau žmonių nei per pirmąjį karantiną plūsta nemokamo maisto ir kitų paslaugų. Vyriausybė žada didinti subsidijas darbdaviams, kad šie neišmestų į gatvę darbuotojų, didės ir pensijos. Tačiau nevyriausybininkai tvirtina, kad to nepakanka. Vilnietė Liucija kas antrą dieną ateina nemokamo maisto į socialinės pagalbos centrą. Moteris skundžiasi, kad darbo neteko būdama priešpensinio amžiaus, tad dabar verčiasi labai sunkiai.

Socialdemokratai Vyriausybę ragina nediskriminuoti smulkiųjų prekybininkų ir siūlo daliai jų leisti atnaujinti veiklą, jei šie laikosi karantino reikalavimų, rašo partijos atstovai. Pasak Seimo narės Orintos Leiputės, dalis smulkiųjų verslų atstovų, kurie karantino metu priversti stabdyti savo veiklą, lig šiol tegauna 257 eurų išmoką. Tuo metu daugeliui jų dar reikia mokėti ir nuomos mokesčius, ir mokesčius „Sodrai“, ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Visų trijų Baltijos šalių ekonomikų temperatūra krito labiausiai per dešimtmetį. Prastėjanti padėtis darbo rinkose, vangus kredito augimas ir stipriai išaugęs gyventojų taupymas vėsino šalių ekonomiką. Visgi gera žinia ta, kad šįkart valstybės turėjo pakankamai įrankių temperatūrai palaikyti.  „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas rodo reikšmingus pokyčius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Po sudėtingų 2020-ųjų, daugelis su viltimi žvelgia į 2021-uosius. Tą daro ir ekonomistai – šių teigimu, 2020 metų krizė Lietuvos ekonomikai neturėtų padaryti didelės žalos. Esą maždaug pusė sektorių, naujausiais duomenimis, rodo teigiamą augimą. Visgi specialistai kai kuriems sektoriams dar įžvelgia pavojų.

Po sudėtingų 2020-ųjų, daugelis su viltimi žvelgia į 2021-uosius. Tą daro ir ekonomistai – šių teigimu, 2020 metų krizė Lietuvos ekonomikai neturėtų padaryti didelės žalos – maždaug pusė sektorių, naujausiais duomenimis, rodo teigiamą augimą. Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai sako, kad ekonominis pagerėjimas jau matomas ir skirtingais 2020-ųjų laikotarpiais – antrąjį-trečiąjį metų ketvirčius, pagal visas ekonomines veiklos rūšis, įmonių pajamos iš viso augo net 17,5 proc.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2021-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Ekonomika po koronaviruso pandemijos nulemto nuosmukio 2020-aisiais šiemet, tikimasi, augs. Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,9 proc., tačiau jei pandemija bus sėkmingai suvaldyta, augimas siektų 4,5 proc., o jei tai užtruktų, BVP smuktų 3,3 proc.

Ekonomistai prognozuoja, kad 2021 metai atneš pokyčių. Tačiau teigiamų ar neigiamų – specialistų nuomonės išsiskyrė. Vieni tikino, kad šiais metais brangs prekės ir paslaugos, nes algos augs, o paslaugų teikėjai norės užsidirbti. Kiti tikina priešingai – paslaugų teikėjai konkuruos, tad pirkėjus vilios nuolaidomis. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėdamas apie kitų metų kainas teigė, kad didžiausi pokyčiai laukia energetinių išteklių. „Gamtinės dujos tarptautinėje rinkoje brangsta.

Lietuvos ekonomika bene mažiausiai nukentėjo nuo koronaviruos pandemijos visoje Europos Sąjungoje. Užtat bedarbių skaičius pas mus buvo bene didžiausias. O Vyriausybė ne visada rinkosi tinkamas priemones bedarbių skaičių sumažinti. Todėl siūlomos rekomendacijos, kaip tai padaryti.

Pirkėjai prie kasų ar turguose skaičiuoja centus, o patys centai galimai skaičiuoja paskutinius savo metus. Europos Komisija siūlo visoms bendrijoms narėms apsvarstyti galimybę panaikinti vieno ir dviejų euro centų monetas, o pirkinių kainas kasose apvalinti. Lietuvos bankas tam pritaria – esą kaldinti ir tvarkyti smulkias monetas kainuoja daugiau nei siekia pačių centų vertė. Žmonės menkaverčius centus esą tiesiog išbarsto, o apyvartoje šių monetų tiek, kad užpildytų net 10 traukinio vagonų.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2020 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius. Sausis 1 d. Pradėjo veikti Suomijos ir Estijos dujų rinkas sujungęs dujotiekis per Baltijos jūrą „Balticconnector“. 2 d. Lietuvos statybų bendrovė „Alvora“ pradėjo beveik 80 mln. eurų vertės naujo magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos parengiamuosius darbus.

Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį-lapkritį buvo 3,456 mlrd. eurų. Valdžios balansas buvo 3,768 mlrd. eurų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 312,3 mln. eurų perteklių. Centrinės valdžios pajamos sausį-lapkritį buvo 12,478 mlrd. eurų, išlaidos – 15,484 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 449 mln. eurų, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.  Mokesčiai sudarė 56,2 proc.

Nors prieš šventes gyventojai plūdo į prekybos centrus, nepaisydami ir koronaviruso grėsmės, prekybininkai teigia, kad pirkėjų apsilankė gerokai mažiau, nei prieš metus, tačiau iš parduotuvių jie išvyko su didesniais krepšiais. Ir jeigu didieji prekybininkai išlieka santūrūs, internetu prekiaujantys verslininkai trina rankomis –  kalėdinio laikotarpio prekybos apimtys dvigubai didesnės nei pernai.

Šie metai sunkūs ne tik Lietuvai, bet ir mūsų migrantams. Anksčiau dosniai siuntę užsieniuose uždirbtus pinigus į tėvynę artimiesiems, šiemet išeiviai pinigų perlaidas sumažino beveik perpus. Ekonomistai tai sieja su pandemijos sukelta recesija ir mano, kad lietuviams išeivių paramos reikia vis mažiau – ir patys esą vis geriau gyvename. „Sunkus laikotarpis dabar, kai virusas užpuolė. Kas nori dirbti, netingi, randa darbus. Mūsų klinika buvo uždaryta 4 mėnesius vasarą.

Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje dėl išaugusio darbo iš namų kitąmet stiprės biurų ploto atsisakymo tendencijos, tačiau Vilniaus biurų paklausos aktyvumą generuos iš Baltarusijos persikeliančios įmonės, prognozuoja rinkos ekspertai. Anot jų, labiausiai dėl pandemijos nukentėję viešbučio, prekybos ir maitinimo patalpų segmentai turės dėlioti kitas turto strategijas, o išsiplėtusi elektroninė prekyba spartins logistiktos ir gamybos segmentų plėtrą.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.

Seimo valdantieji ir opozicija siūlo kiek sumažinti Vyriausybės pasiūlytas maksimalias subsidijas už darbuotojų prastovas per karantiną.   Maksimalią subsidiją siūloma sumažinti nuo Ministrų kabineto numatytų dviejų minimalių mėnesio algų (1284 eurų) iki pusantros MMA (963 eurų).    Tokiai pataisai trečiadienį pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.  Jo pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, tokį sprendimą lėmė finansinės valstybės galimybės.

  Po pirmojo karantino dalis ekspertų garsiai kalbėjo apie Lietuvos ekonominį stebuklą. Kas šio stebuklo laukia ateinančiais metais, kai mūsų šalis atsidūrus tarp lyderių juodojoje statistikoje pagal susirgimų ir mirčių skaičių nuo koronaviruso? Apie ekonominės situacijos padėtį kalbėjome su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Sveiki, šį rudenį jūsų kolega Žygimantas Mauricas kalbėjo apie Lietuvos ekonominį stebuklą.

Lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) elektroninei žiniasklaidai – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams – bus taikomas nuo 2021 metų sausio.  Seimas antradienį priėmė Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, o susilaikė trys parlamentarai.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad tokia lengvata padės žiniasklaidai per koronaviruso krizę netenkančiai pajamų.

Seimas leido į paramos gavėjų sąrašą įtraukti gyventojus, daugiausia medikus, gelbstinčius užsikrėtusius koronavirusu.  Tai aktualu ir, pavyzdžiui, Maisto bankui, kuris dabar negali remti medikų, nes jie nėra labdaros gavėjai.   Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pataisas: už balsavo 116, o susilaikė vienas parlamentaras. Pataisas teikė premjerė Ingrida Šimonytė bei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Augantis koronaviruso pandemijos mastas neigiamai veikia pasaulio ekonomikas, išlieka ir rizikos geopolitinėje situacijoje. Atnaujinti karantino apribojimai turi neigiamos įtakos tarptautinei prekybai, turizmui ir paslaugų sektoriui ir atitinkamai skatina peržiūrėti ekonomikų atsigavimų prognozes, perspėja Valstybės kontrolė.

Rengdama kitų metų biudžeto projektą, ankstesnė Vyriausybė „kai kuriuos dalykus paslėpė“, todėl dabar planuojamas deficitas yra didesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Praėjusi Vyriausybė, sakykime taip, kai kuriuos dalykus paslėpė, štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė šalies vadovas. Tačiau jis pabrėžė, kad krizės laikotarpiu yra natūralu, jog valdžios išlaidos būna didesnės nei pajamos.

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

Kitų metų valstybės biudžete – beveik 5 mlrd. eurų deficitas. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis jau gąsdina, kad skolai padengti teks didinti mokesčius. Beveik milijardą valdantieji papildomai skirs kovai su pandemija. Naujoji vyriausybė atsigręžia į prastovose dėl karantino atsidūrusius darbuotojus ir jų darbdavius. Jiems išmokos turėtų didėti.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 20,679 mlrd. eurų ir sudarė 42,4 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje sukurta 20,4 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 10,9 proc., arba atitinkamai 9,964 mlrd. ir 5,306 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Šiaulių apskrityje sukurta 7,1 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje – 5,6 proc.

Buvusi Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė, pastaruoju metu dirbusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclere, turėtų dirbti ekonomikos ir inovacijų viceministre.  Tai BNS antradienį patvirtino ministrės atstovė spaudai Skaistė Barauskienė. Pasak jos, J. Neliupšienė dar nėra paskirta, tai bus padaryta gavus teisėsaugos išvadą dėl tinkamumo užimti naujas pareigas.

Stipriai įsibėgėjusi antroji pandemijos banga ir galimos jos pasekmės yra didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai. Vis dėlto gyventojai ir įmonės dabar yra labiau prisitaikę dirbti karantino sąlygomis nei pavasarį, todėl prognozuojama, kad šios bangos poveikis šalies ūkiui bus mažesnis. Tačiau jei išsipildys blogiausias scenarijus, kitais metais šalies ekonomika susitrauks 3,3 proc. Taip prognozuoja Lietuvos bankas, antradienį pristatęs naujausią šalies ekonomikos apžvalgą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žada ieškoti lėšų biudžete nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių, taip pat numatyti daugiau pinigų paskoloms verslui. Šeštadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte ji tvirtino, kad dabartiniame biudžeto projekte paramai lėšų nėra suplanuota. „Labai svarbu numatyti pakankamai lėšų pagalbai verslui, kuris nukentėjo nuo karantino ir nuo kovido.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo planą, Lietuvos ekonomistas sako, kad tai gerokai kilstelėjo euro kursą, o tai gali atnešti žalos tiek ES ekonomikos, tiek Lietuvos eksporto atsigavimui.

Pirmąją koronaviruso bangą Lietuvos ekonomika atlaikė gerai, tačiau dabar susiduria su naujais iššūkiais. Kas laukia mūsų verslo šį sunkų laikotarpį, kalbėjome su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi. Sveiki, kaip verslas išgyvena antrąjį karantiną: kas pablogėjo, pagerėjo, palyginus su pirmuoju? Sveiki.

Pasaulio ekonomikai prireiks dvejų ar trejų metų sugrįžti į ikikrizinį lygį, tvirtina Pasaulio banko (PB) prezidentas Davidas Malpassas. Išsivysčiusios šalys po COVID-19 krizės atsigauna sparčiau nei tikėtasi, tuo tarpu daugelis besivystančių ekonomikų atsilieka daugiausia dėl turizmo sektoriaus griūties, taip pat dėl šių šalių piliečių, dirbančių užsienyje, perlaidų sumažėjimo, interviu leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė jis. „Kinijos ekonomika pakilime, ir tai padeda jos kaimynėms.

Nuo trečiadienio įsigalioja nauji ribojimai, susiję su koronaviruso stabdymu. Ekonomistų nuomonė dėl jų skiriasi: vieni yra įsitikinę, kad karantinas ir jo griežtinimas reikalingas, tačiau valdžia turi užtikrinti paramą ir žmonėms, ir verslams. Kitų nuomone, pirmiausia reikėtų įsitikinti priemonių efektyvumu, o tik tada prašyti gyventojų jų laikytis.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse lapkritį užfiksuota tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje vartojimo kainos per metus krito. Metų defliacija Latvijoje fiksuojama septintą, Estijoje – aštuntą mėnesį iš eilės. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 0,6 proc., Latvijos ir Estijos – nukrito atitinkamai 0,7 proc. ir 1,1 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus atpigo 1,0 proc., paslaugos – pabrango 4,4 proc.

Seimą pasiekė Vyriausybės programa, dėl kurios Saulius Skvernelis ir Ingrida Šimonytė jau spėjo apsikeisti aštriais žodžiais.  Ar naujosios Vyriausybės programa leidžia tikėtis, kad jos politika bus socialiai teisingesnė ir jautresnė, kalbėjome su ekonomistu, sociologu Romu Lazutka. Sveiki. Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis apsižodžiavo dėl naujosios Vyriausybės programos.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė sako matanti mažai galimybių bent dalį būsimos Vyriausybės programoje numatytų ambicijų įtraukti į kitų metų valstybės biudžetą.

Dėl lapkritį prastėjusios epidemiologinės padėties šalyje ir prasidėjusio karantino ekonomikos aktyvumas sulėtėjo, tačiau gerokai mažiau negu pirmojo karantino metu. Tą pagrindžia ir SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus. „Juodąjį penktadienį“ atsiskaitymų kortele naudojant kortelių skaitytuvus skaičius, palyginus su pernai, ūgtelėjo 1 proc., tačiau atsiskaitymo vertė šoktelėjo aukštyn 15 proc.

Kaip tris vaikus auginanti mama, antrąjį karantiną galėčiau palyginti su antrojo vaiko gimimu. Nerimo, baimės, panikos akimirkų daug mažiau ir viskas daug aiškiau. Tačiau nors ir žinant, kaip elgtis ir ko nekartoti, visgi ir čia yra nemažai povandeninių srovių bei netikėtų duobių. Antrasis karantinas sutampa su švenčių laukimo laikotarpiu, kurio metu daugelis gyventojų pameta finansų kontrolę ir pasiduoda emocijoms.