ekonomika

Vokietijoje metų infliacija lapkritį netikėtai sulėtėjo po kelis mėnesius trukusio augimo, rodo antradienį paskelbti preliminarūs duomenys, į aukštumas pakilusioms energijos kainoms pagaliau šiek tiek susitraukus.  Infliacijos lygis didžiausioje Europos ekonomikoje šį mėnesį nukrito iki 10 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“. Spalį fiksuotas rekordinis – 10,4 proc. – infliacijos lygis.  „Factset“ apklausti analitikai lapkritį prognozavo 10,5 proc.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka baigiantis metams išleido tradicinį įsaką dėl šalies socialinės ir ekonominės raidos ateinančiais metais tikslų – 2023-aisiais šalies ekonomika turėtų augti 3,8 proc., infliacija bus 7-8 proc. ribose. Įsake taip pat numatyta, jog šalies įmonių investicijos plėtrai kitąmet turėtų būti net 22,3 proc. solidesnės nei šiais metais, prekių ir paslaugų eksportas augti 5,5 proc., o bazinės palūkanos sudarys 10-11 proc.

Metų infliacija Ispanijoje lapkritį netikėtai smarkiai sumenko, o degalų bei elektros kainų kritimas nulėmė mėnesio defliaciją, skelbia „Trading Economics“. Ispanijos statistikos instituto (INE) išankstiniais duomenimis, vartotojų kainų indekso, paskaičiuoto pagal Europos Sąjungos standartus, metinis augimas sulėtėjo iki 6,6 proc. nuo 7,3 proc. spalį.

Šveicarijos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc., skelbia „Trading Economics“, remdamasi šalies oficialiosios statistikos duomenimis. Alpių valstybės ekonomikos augimas paspartėjo nuo 0,1 proc. antrąjį ketvirtį, tačiau buvo kuklesnis už 0,3 proc. siekusi ekonomistų prognozių vidurkį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad didelę infliaciją gyventojams sušvelnins nuo kitų metų didėjančios jų pajamos. Be to, šalies vadovas tikisi, kad ekonomikos padėtis 2023 metais stabilizuosis.

Dėl Seimo patvirtintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui atsiradusį papildomą 60 mln. eurų biudžeto pajamų netekimą 2023 metais Vyriausybė esant poreikiui kompensuos mažindama paramą verslui kompensuojant dalį elektros kainos, teigia finansų ministrė. „Metiniai netekimai dėl šios lengvatos taikymo yra 130 mln. eurų.

Statybos sąnaudų elementų kainos spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 0,4 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Didžiausios įtakos bendram kainų pokyčiui turėjo vidutinio valandinio darbo užmokesčio padidėjimas 2,1 proc. ir statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas 0,2 proc. Mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos beveik nepasikeitė. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 1,8 proc. – pabrango apdailos medžiagos, 0,7 proc.

Mėtinei infliacijai mažėjant jau antrą mėnesį iš eilės ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija turėtų ir toliau mažėti, o sausį jau gali būti fiksuota mėnesio defliacija. „Mėnesinės infliacijos išsikvėpimas stebimas jau kurį laiką, todėl sausis, matyt, bus tas mėnuo, kai Lietuvoje bus fiksuojama defliacija. Ją lems ir sezoniškumas, ir vangesnis gyventojų pokalėdinis noras eiti į parduotuves“, – BNS antradienį sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Išaugo srautai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Taip skelbia statistika, o ir patys Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus. Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.

Vartotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika lapkritį, palyginti su spaliu, didėjo 6 procentiniais punktais – nuo minus 15-kos iki minus 9 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Anot jo, tam įtakos turėjo teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo šalies ekonominės padėties perspektyvų per ateinančius metus vertinimas. Lapkritį, palyginti su spaliu, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo nuo 9 iki 16 proc.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Daugelis tikisi, kad jau pasiekėme infliacijos piką, tačiau taip pat baiminasi ir galimo ilgalaikio ekonomikos įšalo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas atsakė, koks ekonomikos scenarijus labiausiai tikėtinas kitiems metams.

Kinijos centrinis bankas penktadienį antrą kartą šiais metais sumažino grynųjų pinigų atsargų, kurias bankai privalo laikyti, reikalavimus.  Bankas pranešė, kad nuo gruodžio 5 dienos mažina privalomųjų atsargų normą 0,25 procentinio punkto, o finansų institucijų sektoriaus svertinis kapitalo rodiklis sieks maždaug 7,8 procento.  Šis žingsnis padės „stabilizuoti ekonomiką ir įtvirtinti pagrindą <...> augimui“, nurodė centrinis bankas.

Už energetiką atsakingiems Europos Sąjungos (ES) ministrams toliau nesutariant dėl dujų kainų viršutinės ribos, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dujų lubos“ turi būti ne teorinės ir daryti realų poveikį aukštoms energijos išteklių kainoms. „Mums reikia ne teorinių sprendimų, kurie turi labai ribotą poveikį esamai situacijai.

Vokietijoje penktadienį paskelbti tyrimo rezultatai parodė, kad vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomika po ilgo nuosmukio laikotarpio vėl pakilo.  Manoma, kad tai yra naujausias ženklas, rodantis mažėjantį vokiečių nerimą dėl artėjančio nuosmukio rimtumo.  Tyrimų instituto „GfK“ sudaromas barometras, vertinantis vartotojų nuomonę dėl perspektyvų gruodžio mėnesį, sudarė minus 40,2 punkto – 1,7 punkto daugiau nei lapkritį.

Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo labiau, nei buvo skaičiuota anksčiau, nepaisant didelės infliacijos ir energetikos krizės, rodo penktadienį paskelbti patikslinti oficialūs duomenys.  Didžiausia Europos ekonomika liepos–rugsėjo mėnesiais, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo 0,4 procento. Tai yra šiek tiek daugiau nei anksčiau federalinės statistikos agentūros „Destatis“ apskaičiuotas 0,3 procento augimas.

Euro zonoje verslo veikla lapkritį ir toliau traukėsi, tačiau tempas sulėtėjo, rodo trečiadienį „S&P Global“ paskelbti pirkimo vadybininkų indekso (PMI) duomenys.  Atidžiai stebimas produkcijos indeksas pakilo nuo 47,3 punkto spalį iki 47,8 punkto lapkritį, tačiau penktą mėnesį iš eilės išliko žemiau 50 punktų ribos, o tai reiškia, kad veikla traukėsi.

Spalį visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3,5 mlrd. eurų – palyginti su rugsėju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,1 proc. (nepašalinus – 1,2 proc.). Per metus – spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – pramonė augo 2,6 proc. (nepašalinus – 1 proc.), pranešė Statistikos departamentas Per mėnesį augo rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 18,3 proc. (nepašalinus – 15,3 proc.), pagrindinių metalų gamybos – 18,3 proc. (29,9 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nedramatizuojanti Seimo sprendimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms pratęsti ilgiau nei siūlė Vyriausybė, nors dėl to kitų metų biudžeto pajamos mažės beveik 60 mln. eurų. Antradienį Seimas palaimino biudžetą. Ar valstybės biudžetas pakankamai sprendžia išaugusių kainų problemą? Apie tai antradienį ekonomistai diskutavo Žinių radijo laidoje.

Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė, kad Seimo antradienį priimtas 2023 metų biudžetas ne visiškai atitinka 2022 metų ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai riboti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką, todėl Lietuva identifikuojama kaip šalis, kuriai bus atlikta nuodugni apžvalga dėl galimų ekonomikos disbalansų. Pasak EK, tokia apžvalga bus atlikta pirmą kartą nuo šios procedūros pradžios.

G-20 valstybių grupės narių užsienio prekybos prekėmis apimtys trečiąjį šių metų ketvirtį susitraukė pirmąkart per pastaruosius dvejus metus, teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) antradienį paskelbtoje apžvalgoje. Prekių eksportas iš G-20 šalių liepą-rugsėjį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, įvertinus sezoniškumą, skaičiuojant JAV doleriais sumenko 1,3 proc. iki 4,755 trln. dolerių, o importas sumažėjo 1,1 proc. iki 4,937 trln. dolerių.

Pasaulio ekonomika ateinančiais metais toliau lėtės, didžiuliam ir istoriniam energetiniam šokui, kurį sukėlė Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą, toliau skatinant infliacijos spaudimą, mažinant pasitikėjimą ir namų ūkių perkamąją galią, didinant rizikas visame pasaulyje, teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį paskelbtoje atnaujintoje ekonominėje apžvalgoje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išankstiniais duomenimis padidėjo 0,4 proc., pirmadienį paskelbė EBPO. Augimas antrąjį metų ketvirtį, patikslintais duomenimis, siekė 0,5 proc., o pirmąjį – 0,3 procento. Didžiojo septyneto (G-7) valstybių grupės BVP liepą-rugsėjį didėjo 0,4 proc. (balandį-birželį – 0,2 proc.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Kodėl taip atsitiko? Kaip tai sustabdyti? O gal mes jau pagaliau pasiekėme infliacijos piką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas.

Lenkijos prekių eksportas per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, verte eurais galiojusiomis kainomis išaugo 20,3 proc. iki 251,9 mlrd. eurų, importas – 28,5 proc. iki 266,7 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Užsienio prekybos deficitas sausį-rugsėjį 14,7 mlrd. eurų, palyginti 2 mlrd. eurų perviršiu prieš metus. Pagrindinės eksporto rinkos per devynis šių metų mėnesius buvo Vokietija (28,8 proc. viso eksporto), Čekija (6,0 proc.

Japonijoje metų infliacija praėjusį mėnesį pasiekė aukščiausią lygį per keturis dešimtmečius, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, o ją skatino didelės energijos sąnaudos ir silpna jena.  Pagrindinės vartotojų kainos, neįskaitant nepastovių šviežių maisto produktų, spalio mėnesį, palyginti su analogišku laikotarpiu 2021 metais, ūgtelėjo 3,6 proc. – šiek tiek daugiau nei tikėjosi analitikai.

Rusijos ekonomiką ištiko recesija – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį smuko 4 proc., parodė trečiadienį paskelbti nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ pirmieji įverčiai. Po Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą paskelbtoms Vakarų sankcijoms slopinant Rusijos ūkio plėtrą, tiek pat – 4 proc. – Rusijos BVP buvo smukęs ir antrąjį ketvirtį. Du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai paprastai laikomi aiškiu ženklu, kad ekonomiką yra ištikusi recesija. Rusijos ūkio 4 proc.

Lietuvos bankas (LB) „Revolut“ bankui, kaip elektroninių pinigų įstaigos „Revolut Payments“ teisių ir pareigų perėmėjui, skyrė 70 tūkst. eurų baudą už tai, kad įmonė per nustatytus terminus nepatvirtino ir nepateikė audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio bei auditoriaus išvados. LB pranešė, kad įmonė šį pažeidimą jau pašalino.

Metų infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), spalį sumažėjo iki 22,5 proc. nuo 24,1 proc. rugsėjį. Estijos statistikos departamento duomenimis, metų infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį atitiko paskaičiuotąją nei pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą (VKI). Labiausiai per metus padidėjo išlaidos būstui (52,7 proc.), maisto produktams ir nealkoholinioams gėrimams (27,9 proc.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys trečiadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje kenkia pasaulio ekonomikai ir perspėjo nemėginti panaudoti branduolinio ginklo konflikte bei negrasinti juo, teigiama galutiniame grupės pareiškime, dėl kurio formuluotės susitarė lyderiai.

Vokietijoje investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika lapkritį netikėtai ūgtelėjo, parodė antradienį paskelbti atidžiai stebimos apklausos rezultatai, prekiautojams tikintis, kad infliacija pradės lėtėti ir palengvins įmonių ir namų ūkių naštą.  Ekonomikos instituto ZEW sudaromas indeksas lapkritį šoktelėjo 22,5 punkto iki minus 36,7 punkto. Tai jau antras prieaugis iš eilės po kelis mėnesius trukusio neigiamų nuotaikų stiprėjimo.

Paskutinį 2022 metų ketvirtį Lietuvos gyventojai ir verslas pasitiko vis dar labai aukšta infliacija ir prastėjusiais lūkesčiais dėl ateities. Didėjančios paskolų palūkanos darys įtaką vartojimui, pavyzdžiui, gyventojai pirks mažiau būstų, todėl susitrauks ir statybos apimtys. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas IV ketvirčio ekonomikos apžvalgoje prognozavo, kad kitais metais turėsime recesiją, ekonomika susitrauks.

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,2 procento. Rugpjūtį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 1,5 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ antradienį skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 0,1 procento, kai rugpjūtį prognozuotas 0,5 proc. augimas. Teigiama, jog 2024 metais augimas sieks 3 proc., prieš tris mėnesius prognozė buvo 3,7 proc.

Pramonės augimas Lietuvoje rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 2,3 procento. Visoje ES ji augo 5,7 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 3,7 proc., o Estijoje – 7,5 procento.  Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – pramonė Lietuvoje smuko 8,2 proc., Latvijoje – 0,9 proc., o Estijoje – 3,6 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 0,9 procento.

Tarptautinė prekyba su Rusija šiais metais išaugo, net tada, kai buvo įvestos sankcijas po karo Ukrainoje pradžios. Tiesa, įsigaliojus apribojimams Maskvos aljansai keičiasi, bet kai kurios valstybės gerokai padidino pirkimą iš Rusijos prasidėjus karui.

Lietuvai ir visai Europai kovojant su aukštomis kainomis už energiją, pinigines krapšto ne tik gyventojai, bet ir verslai. Visgi ekonomistas svarsto, kad valstybės užmojis aklai dalinti pinigus verslininkams, neįvertinant, ar jie bus pajėgūs išgelbėti savo įmones nuo bankroto, gali baigtis didžiulėmis išlaidomis, kurios galiausiai atsirems į kiekvieną mokesčių mokėtoją.

Gyventojams ir verslui sukant galvą dėl išaugusių išlaidų, ekonomistas įvertino, kaip galėtų pasikeisti kainos už elektrą ir dujas netolimoje ateityje. Naujienų portalo tv3.lt laidoje apsilankęs ekonomistas Marius Dubnikovas, vertindamas dabartinius iššūkius energetikos srityje, išsakė prognozę, ar netolimoje ateityje elektra ir gamtinės dujos pigs. Taip pat ekonomistas užsiminė ir apie tai, ar gyventojams teks išgyventi dar vieną krizę.

Europos Komisija prognozuoja, jog iš trijų Baltijos valstybių šiemet susitrauks tik Estijos ekonomika, o kitąmet – tik Latvijos ūkis. EK naujausiais vertinimais, Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiais metais padidės 2,5 proc., Latvijos – 1,9 proc., tuo tarpu Estijos – sumenks 0,1 procento. Ateinantiems metams Lietuvos ekonomikai pranašaujamas augimas 0,5 proc., Estijos – 0,7 proc., o Latvijos – nuosmukis 0,3 procento.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse spalį, kaip ir rugsėjį, užfiksuota Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 23,6 proc. brangesnės nei pernai spalį. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 22,5 proc., Latvijos – 21,8 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) vartojimas brango Lietuvoje ir Latvijoje, pigo Estijoje.

Statistikams paskelbus, kad spalį metinė infliacija Lietuvoje siekė 23,6 proc., analitikai sako, jog pasiektas lauktas infliacijos pikas – ateityje ji mažės, o kitąmet galima laukti ir defliacijos. „Swedbank“ ekonomistas prognozuota, kad metinė infliacija 2023 metų viduryje nesieks 10 proc., o pabaigoje bus mažesnė nei 5 procentai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako atsargiai žiūrinti į valdančiosios koalicijos partneriams Finansų ministerijos pateiktus siūlymus didinti kai kuriuos mokesčius. Aušrinė Armonaitė mano, kad dėl mokestinės naštos didinimo turi būti rimtai diskutuojama.  „Kadangi dabar turime neapibrėžtą situaciją dėl energetikos, dėl karo, investicinis klimatas patiria įvairių neapibrėžtumų, nesinori drebinti Lietuvos ir neraminti Lietuvos žmonių, ar čia augs mokesčiai, ar didės našta.

Spalį metinė – spalį, palyginti su 2021 metų spaliu – infliacija siekė 23,6 procento. Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 procento. Vidutinė metinė infliacija spalį siekė 17,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

2022 metų kiekvieną mėnesį iki rugsėjo iš Lietuvos emigravo daugiau žmonių nei tais pačiais mėnesiais 2021 metais, rodo Statistikos departamento pateikti duomenys. Kodėl taip yra? Kas gyventojus priverčia bėgti iš Lietuvos? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Inga Masiulaitytė-Šukevič, Dalia Asanavičiūtė ir Žygimantas Mauricas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Europos verslo organizacija „BusinessEurope” pristatė 2022 m. rudens ekonomikos apžvalgą. Duomenys rodo, kad 2021-2022 m. numatomas 2,8 proc. Europos Sąjungos ekonomikos augimas, o 2023 m. – jis bus tik 0,6 proc., t. y. 1,5 procentinio punkto mažiau nei skelbta vasaros ekonominėje prognozėje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kinijos eksportas spalį traukėsi ir tai buvo pirmas toks nuosmukis nuo 2020 metų vidurio, pirmadienį pranešė muitinės tarnyba, gamybos sulėtėjimui ir pasaulinės recesijos grėsmei sumažinus tarptautinės prekybos apimtis. Pasak Generalinės muitinės administracijos, spalio mėnesį eksportas susitraukė 0,3 proc., palyginti su rugsėjo mėnesį fiksuotu 5,7 proc. prieaugiu. Kartu rodiklis gerokai atsiliko nuo analitikų prognozių.  Spalio mėnesį importas susitraukė 0,7 proc.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį priėmė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, atvykusį į Pekiną, abiem šalims siekiant stiprinti ekonominį bendradarbiavimą per vizitą, kuris sukėlė kritikos dėl didėjančios Berlyno priklausomybės nuo galingosios Azijos valstybės. O. Scholzas yra pirmasis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Kinijoje nuo koronaviruso pandemijos, kuri privertė antrąją pasaulio ekonomiką uždaryti sienas, o Xi Jinpingą vengti asmeninės diplomatijos, pradžios.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektrą gaminančių įmonių vadinamieji viršpelniai vėl taps aktualūs, jei elektros kaina grįš į buvusias aukštumas. „Šiuo metu kainos yra žymiai žemesnės už tą slenkstį, nuo kurio skaičiuojami viršpelniai. (...) Viršpelnių klausimas bus aktualus, jeigu kaina grįžtų į tas buvusias aukštumas. (...) Jei kainos pakils, tą mechanizmą reikia turėti“, – antradienį lrt radijui sakė Jungtinėse Valstijose viešintis ministras.

Nuo lapkričio 1-osios tiek įmonėms, tiek gyventojams mokėti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos reikės daryti pavedimus per banką. Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena sandorio pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Apie tai teks informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją. Tai turės padaryti abi pusės.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse toliau pastebimai mažėjo. Lietuvoje ir Latvijoje kaina krito po 25 proc. ir abiejose šalyse siekė 141,04 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina mažėjo 19 proc. iki 139,24 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 15 proc. iki 72,31 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusios kuro – gamtinių dujų ir anglies – kainos bei 16 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba.

Pietų Korėjos buitinės elektronikos gamintoja „LG Electronics“ grynąjį pelną trečiąjį metų ketvirtį, nepaisant įplaukų augimo, sumažino 35 proc. – labiau nei prognozavo ekspertai. Pasak bendrovės pranešimo, liepos-rugsėjo mėnesiais gauta 336,5 mlrd. vonų (237 mln. eurų) grynojo pelno. Agentūros „FactSet“ kalbinti analitikai jį pranašavo vidutiniškai 341,25 mlrd. vonų dydžio. Pardavimų pajamos augo 14 proc. iki 21,177 trln. vonų (14,9 mlrd.