ekonomika

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį pareiškė, kad vis labiau tikėtina, jog didžiausia Europos ekonomika trauksis „ilgesnį laiką“, Rusijai stabdant energijos tiekimą žemynui.  „Vokietijos ekonomikos nuosmukio ženklų daugėja“, – sakoma Bundesbanko mėnesinėje ataskaitoje, perspėjančioje apie „platų ir užsitęsusį ekonominės veiklos nuosmukį“.  Tikėtiną recesiją visų pirma lems „pasiūlos suvaržymai“, kitaip tariant, sumažėjęs energijos tiekimas po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Žemutinės Saksonijos – Vokietijos federalinės žemės – vyriausybės vadovas Stephanas Weilis pareiškė, kad Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ niekada nebus naudojamas, net ir pasibaigus Vladimiro Putino vadovavimo Rusijai erai, pirmadienį skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA. „Pasitikėjimo praradimas yra tiek esminis, kad Vokietija daugiau niekada negalės pasikliauti Rusijos energijos ištekliais“, – sakė jis.

Pirminėje butų rinkoje pardavimai rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sumenko, o bendri rinkos pardavimai augo tik Kaune. Tuo metu parduodamų butų kainos didmiesčiuose nemažėjo, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, rugpjūtį Lietuvoje parduotų butų daugiabučiuose skaičius sumažėjo 3,4 proc. iki 2861, o per metus smuko 4,7 procento. Vilniuje rugpjūtį parduoti 858 butai – 5,7 proc. mažiau nei liepą ir 4,8 proc.

Moldova pirmąjį pusmetį sukūrė palyginamosiomis kainomis tokios pat vertės kaip ir prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi nacionaline statistikos tarnyba. Per pirmus šešis šių metų mėnesius sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas 120,6 mlrd. lėjų. Vien tik antrąjį ketvirtį užfiksuotas ekonomikos metinis kritimas 0,9 procento.

Pasaulinės ekonomikos nuosmukio grėsmė didėja, centriniams bankams sutelkus dėmesį į sparčiai augančios infliacijos mažinimą, ketvirtadienį perspėjo Pasaulio bankas, ragindamas vyriausybes padėti didinti pasiūlą, kad būtų sušvelninti augančių kainų keliami suvaržymai. Infliacija visame pasaulyje auga sparčiausiai per pastaruosius dešimtmečius dėl pasiūlos apribojimų esant didelei paklausai, šalims atsivėrus po COVID-19 pandemijos.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ pablogino pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo šiais metais ekonomikos prognozę iki 2,4 proc. nuo birželį skelbtų 2,9 procento. „Dujų krizė Europoje, aukšta infliacija ir sparčiai griežtėjanti monetarinė politika pasaulyje daro didelę žalą ekonomikos perspektyvoms“, – teigiama „Fitch“ trečiadienį paskelbtoje naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. Pasaulio BVP augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,7 proc.

Akcijų biržose prekiaujantys investuotojai susiduria su įvairiais techniniais įvykiais, kurių paskirtis ir poveikis investicijų vertei galui būti ne visada iki galo suprantami. Vienas tokių įvykių yra išleistų akcijų skaičiaus pakeitimas – padalijimas ar padauginimas (angl. split arba reverse split), rašoma pranešime spaudai. Pastaruoju metu tai įgyvendino ne tik JAV, bet ir Baltijos šalių įmonės. Toks pokytis dažniausiai vykdomas, kai akcijos kaina smarkiai pakyla arba gerokai sumažėja.

Seimui ketvirtadienį teikiamos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį pranešė, kad trečiame etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę 53 proc., todėl pakeitimai bus svarbūs apie 430 tūkst. vartotojų.

Opozicijos narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis dabartine Vyriausybe pavadino „beviltiškai neįgalia“. Kalbėdamas apie elektros liberalizacijos procesą, tikina, kad trečiąjį etapą vertėtų atidėti, taip pat griebtis papildomų veiksmų, siekiant suvaldyti elektros kainų šuolius. Laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad sprendimai į iškilusias krizes yra pavėluoti.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikoms teks atlaikyti nemažai sunkumų, o energetikos krizė skaudžiausiai smogs Lietuvai, kuri yra itin priklausoma nuo energijos šaltinių importo, naujausioje apžvalgoje teigia „Luminor“ banko ekspertai. Šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. siekiantį ūkio augimą, tačiau jau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Tiesa, krytis bus neilgas – 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis net 5,5 proc.

Banko „Luminor“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. ūkio augimą, tačiau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Visgi 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis 5,5 proc., naujausias prognozes antradienį pristatė bankas.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.

Finansų ministerijai 2023 metais prognozuojant bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 1,4 proc., jos parengti du rizikos scenarijai, jei padėtis prastėtų, numato, jog šalies ūkis kitąmet galėtų trauktis 0,6-2,8 procento. Pagal pirmąjį scenarijų, remiantis Tarptautinio valiutos fondo prielaida, kad Europos Sąjungos BVP pokytis bus artimas nuliui, prognozuojama, kad Lietuvos BVP susitrauks 0,6 proc.

Su recesijos grėsme susidurianti Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika liepos mėnesį atsigavo po stipraus nuosmukio ankstesnį mėnesį, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys.  Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 0,2 proc., po birželį fiksuoto 0,6 proc. susitraukimo (ONS), sakoma Nacionalinio statistikos biuro pranešime.

Rudenį tiek darbdaviai ieško naujų darbuotojų, tiek patys darbuotojai domisi naujomis karjeros perspektyvomis. Artėjant sunkmečiui, gyventojai dairosi geriau apmokamo darbo, o specialistai skaičiuoja, kad jau trečdalis darbuotojų šiemet pakeitė darbą. Tačiau darbdavių situacija prastėja: nors darbo pasiūlymų daugėja, atlyginimai siūlomi mažesni nei prieš mėnesį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad siūlymai verslui kompensuoti elektros ir dujų kainų augimą būtų nepakeliama našta valstybės biudžetui. Pasak jos, dauguma Europos Sąjungos šalių remia tik gyventojus.

Prancūzijos centrinio banko vadovas penktadienį pareiškė, kad Europa kitąmet gali susidurti su „ribota recesija“, įmonėms ir namų ūkiams rengiantis augančios infliacijos poveikiui, kurią paskatino karas Ukrainoje. Prancūzijos banko vadovas Francois Villeroy de Galhau paskelbė įspėjimą praėjus dviem dienoms po to, kai Prancūzijos statistikos tarnyba sumažino savo ekonomikos prognozes, o paskutinius tris šių metų mėnesius prognozuojamas nulinis augimas.

Lietuvos ekonomikos augimas artimuoju laikotarpiu bus lėtesnis, ne taip sparčiai augs darbuotojų atlyginimai, tačiau recesijos nebus, lėtės ir infliacijos tempas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) turi ir toliau „ryžtingai“ veikti, kad atvėsintų paklausą ir sumažintų kainų spaudimą, siekiant išvengti pasikartojimo tokių infliacijos šuolių, kuriuos JAV ekonomika patyrė 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose, ketvirtadienį pareiškė centrinio banko vadovas Jerome‘as Powellas.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Ukrainos nacionalinio banko valdyba nusprendė nekeisti  25 proc. dydžio bazinių palūkanų, taip pateisindama rinkos dalyvių lūkesčius. „Atsižvelgus į prognozuojamą infliacijos dinamiką bei infliacijos rizikų balansą, nuspręsta palikti galioti 25 proc. dydžio bazinių palūkanų normą“, – teigiama banko pranešime. Bazinių palūkanų išlaikymą 25 proc.

Estijos energetikos holdingo „Eesti energia“ valdoma elektros gamintoja „Enefit Green“ Akmenės rajone stato 75 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. Investicijos į jį sieks apie  85 mln. eurų. Parko galia siekia apie 10 proc. visų Lietuvos sausumos vėjo parkų galios, rašo portalas vz.lt. Ketvirtadienį į vieną iš 14 naujų turbinų pamatų įmūrytas kertinis akmuo. Vienos turbinos galia sieks 5,3–5,5 MW.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį bazines palūkanų normas padidinus 75 baziniais punktais, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad toks žingsnis rinkos dalyvių nenustebimo – esant dabartiniam infliacijos lygiui akivaizdu, jog reikia ambicingų sprendimų. „ECB pagrindinis tikslas yra kainų stabilumas ir šiuo metu euro zonoje infliacija yra gerokai atitrūkusi nuo pagrindinio tikslo.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį iškėlė restruktūrizavimo bylą milijoninių skolų slegiamai Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomai vienintelei Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovei „Snaigė“. Teismas nustatė, kad egzistuoja visos sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti ir nėra sąlygų, draudžiančių tą padaryti, pranešė teismas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje ir Estijoje rugpjūtį toliau augo, o Latvijoje – išliko liepą pasiektame lygyje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis infliacijos rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 21,6 proc. liepą iki 22,4 proc., Estijoje – nuo 22,8 proc. iki 24,8 procento. Latvijoje metų infliacija per mėnesį nepakito – 21,5 procento. Mėnesio infliacija rugpjūtį Lietuvoje sudarė 1,0 proc. (liepą – 1,2 proc.), Latvijoje – 0,4 proc. (2,2 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienio posėdyje visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais, skelbiama banko pranešime spaudai. Remiantis pranešimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didėja atitinkamai iki 1,25, 1,50 ir 0,75 proc., o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Valstybės paskirto administratoriaus prižiūrimai Kėdainių fosforo trąšų gamintojai „Lifosa“ vėl ketinant stabdyti veiklą, įmonės profesinės sąjungos pirmininkas teigia vadovų buvęs patikintas, jog darbuotojų atleisti neplanuojama.  „Apie atleidimus tikrai kalbos tokios nebuvo. Kiek kalbėjau (su vadovais – BNS), tikrai nėra tokių planų“, – BNS ketvirtadienį sakė „Lifosos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstas Šlama.

Infliacija pasiekė piką, o rugsėjo mėnesį ji turėtų mažėti, sako ekonomistai. Vis dėlto banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kitą mėnesį metinė infliacija dar gali siekti arba viršyti 20 proc.  „Tikėtina, kad jau yra pikas, nes praėjusiais metais rugsėjo mėnesį infliacija šoktelėjo labai ženkliai. Tai dėl palyginamosios bazės tiesiog ji bus mažesnė, bet dar gali viršyti 20 procentų ir rugsėjo mėnesį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje rugsėjį siekia 11,02 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 33,6 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 2,4 karto daugiau nei pernai rugsėjį. Šilumos kainos pokyčius per mėnesį iš esmės lėmė kuro ir superkamos šilumos kainos, trečiadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot jos, tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.

Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 2,9 mln. eurų dėl koronaviruso padidėjusiems medikų atostoginiams, receptinių vaistų nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, migrantų krizės valdymo išlaidoms kompensuoti. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) skirta beveik 2,5 mln. eurų sveikatos priežiūros įstaigų patirtoms išlaidoms dėl COVID-19 padidinto darbo užmokesčio padidėjusiems darbuotojų atostoginiams už gegužės ir liepos mėnesius kompensuoti. Taip pat apie 150 tūkst.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė 2023 metais kol kas neplanuoja įvesti naujų mokesčių, o turint politinių ir socialinių partnerių pritarimą jie galėtų įsigalioti anksčiausiai nuo 2024-ųjų.  „Noriu priminti, kad yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kad naujų mokesčių nebegalima priimti kartu su biudžetu, todėl bet kokių didinamų mokesčių, nuo 2023 metų įsigaliojančių, atnešti (į Seimą – BNS) neplanuojame“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministrė.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje rugpjūtį išaugo iki 24,8 proc. nuo 22,8 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekės praėjusį mėnesį buvo 18,3 proc. brangesnės nei pernai rugpjūtį, o paslaugos per metus pabrango 37,6 procento. Anot pranešimo, didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso šuoliui per metus turėjo smarkiai ūgtelėjusios išlaidos būstui, kurios suformavo daugiau kaip 40 proc. vartotojų kainų indekso prieaugio.

Agroperlitą dirvožemiui gerinti gaminanti Panevėžio „Soltera“ pirmadienį sustabdė gamybą, nes dėl pabrangusių dujų gamyba tapo nuostolinga, rašo portalas vz.lt. Šoktelėjus energetikos kainoms, kai „Solteros“ išlaidos už sunaudotą energiją padidėjo nuo 20 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų, užsienio pirkėjai pabrangusios produkcijos nebeperka, gamyba tapo nuostolinga. Pasak „Solteros“ vadovo Dainiaus Spirikavičiaus, jie galėtų dirbti toliau, naudodami suskystintas naftos dujas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuo antradienio iki ketvirtadienio Lenkijoje dalyvaus 31-ajame Ekonomikos forume „Europa naujų iššūkių akivaizdoje“. Karpačo mieste vyksiančiame renginyje Seimo pirmininkė su kitų šalių parlamentų ir vyriausybių vadovais ir atstovais pasisakys diskusijose „Europa karo ir jo padarinių akivaizdoje“ ir „Naujos ir senos sąjungos. Tarpjūris: ar toks projektas galėtų pavykti dabartinėje situacijoje?“, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

OPEC šalys ir jų partnerės – vadinamoji OPEC+ grupė – pirmadienį pirmą kartą per daugiau nei metus susitarė dėl nedidelio gavybos apimčių sumažinimo, naftos kainoms patraukus žemyn nerimo dėl ekonomikos nuosmukio fone. Nors dalis analitikų vis dar tikėjosi nedidelio gavybos apimčių padidinimo, Saudo Arabijos ir Rusijos vadovaujama grupė savo pranešime teigė, kad spalį gavybą sumažins 100 tūkst. barelių per parą.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė arba yra arti piko.  „Situacija yra tokia – ne apie kainų mažėjimą, bet infliacija yra ties savo piku. Labai nedėkingas dalykas yra pasakyti, ar tai jau pikas, ar ne, bet visi duomenys leidžia tikėtis, kad kažkur to piko laikotarpis yra netoliese“, – žurnalistams pirmadienį Konstituciniame Teisme sakė G. Šimkus.

Baltijos valstybės yra tikras ekonominės sėkmės pavyzdys, teigė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.  Tai ji sakė sekmadienį Berlyne savo padėkos kalboje, atsiimdama jai kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis įteiktą apdovanojimą už indėlį į laisvą ekonomiką.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė su Latvijos ir Estijos kolegomis sekmadienį Berlyne atsiims apdovanojimą už indėlį į laisvą ekonomiką. Friedricho Augusto von Hayeko fondo tarptautinių apdovanojimų ceremonijoje I. Šimonytei, Latvijos premjerui Krišjaniui Kariniui ir Estijos premjerei Kajai Kallas bus įteiktas apdovanojimas už „pavyzdingą ir drąsų indėlį vardan laisvos ekonomikos ir visuomenės santvarkos bei tvirtos biudžeto ir rinkos ekonomikos politikos“, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

JAV gamybos sektorius rugpjūtį toliau plėtėsi, tačiau plėtros tempas atitiko ankstesnio mėnesio rodiklius, rodo ketvirtadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Pasak Tiekimo valdymo instituto (angl. Institute for Supply Management, ISM), jo sudaromas gamybos indeksas išliko 52,8 proc. lygyje – kaip ir liepą. Rodiklis viršijo analitikų lūkesčius ir išliko aukščiau 50 proc. slenksčio, skiriančio plėtrą nuo susitraukimo.

Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų antrąjį ketvirtį siekė 356,8 euro ir per ketvirtį sumažėjo 5,1 euro, skelbia Statistikos departamentas. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1978,4 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,5 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1621,6 euro – 3,4 proc. didesnis.

Atsisakius planų Klaipėdos uostą plėsti į Baltijos jūrą, jis plečiamas gilyn į Kuršių marias – tai būtina, nes kroviniai netolimoje ateityje jame gali netilpti, sako Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Jo teigimu, praradus eksportą iš Rytų uoste auga importuojamų krovinių dalis.  „Klaipėdos uostas tampa importo uostu, tą šiemet matome, o kitais metais galėsime stipriai įvardinti“, – interviu BNS sako A. Latakas.

Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su trimis ankstesniais mėnesiais, ūgtelėjo 1,1 proc., ketvirtadienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra „Istat“.  Šis skaičius, palyginti su 1 proc. liepos pabaigoje paskelbtu įverčiu, reiškia pagerėjusią padėtį, nes sausį–kovą augimas siekė vos 0,1 procento. Trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos augimą lėmė pramonės ir paslaugų plėtra, tuo metu žemės ūkio gamybos apimtys sumažėjo.

Lenkija balandžio-birželio mėnesiais sukūrė palyginamosiomis kainomis 5,5 proc. didesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis. Ekonomikos metinis augimas sulėtėjo nuo 8,5 proc. pirmąjį 2022-ųjų ketvirtį. „Naujausi ekonomikos augimo duomenys geresni už rugpjūčio viduryje skelbtus – jie rodė augimą antrąjį ketvirtį 5,3 procento.

Indijos ekonomikos, trečios pagal dydį Azijoje, metinis augimas antrąjį šių metų ketvirtį pagreitėjo iki 13,5 proc. nuo 4,1 proc. pirmąjį ketvirtį, skelbia oficialioji statistika. Ekonominis šuolis balandžio-birželio mėnesiais susijęs su menka palyginimo baze, nes prieš metus COVID-19 pandemija buvo praktiškai sustabdžiusi šios valstybės ekonomiką, o nauji užsikrėtimų protrūkiai nulėmė gana kuklų augimą šiemet sausį-kovą.

Gali atrodyti, kad pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu niekada nebus geros progos. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi savaime, o atėjus iššūkių laikui prioritetai vėl būna kitur. Tačiau galbūt šiuo metu besiniaukstantis ekonomikos dangus paskatins apsvarstyti, ką šiandien kiekvienas galime padaryti dėl savo ir savo vaikų finansinės ramybės bei gerovės ateityje, rašoma pranešime spaudai.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugpjūtį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su liepa, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugpjūtį brango 1,6 proc. (1,13 euro), o palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu buvo 31 proc. (16,82 euro) brangesnis.

Latvijos ekonomika pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, palyginamosiomis kainomis ūgtelėjo 4,7 procento. Antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, neįvertinus kalendorinio faktoriaus ir sezoniškumo, 3 proc. solidesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis.

  Euro zonoje metų infliacijos lygis rugpjūtį pasiekė naujas rekordines aukštumas – 9,1 proc., trečiadienį pranešė Eurostatas. Manoma, kad rodiklis, kuris liepą siekė 8,9 proc., sustiprins spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinti palūkanų normas. Prie infliacijos didėjimo itin prisidėjo išaugusios degalų kainos, kurių šuolį paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.

Nedarbo lygis Vokietijoje praėjusį mėnesį pakilo 0,1 procentinio punkto iki 5,5 proc., bedarbių padaugėjus 28 tūkst. iki 2,497 mln., pranešė Federalinė užimtumo agentūra. Toks rezultatas beveik sutapo su agentūros „Bloomberg“ kalbintų ekspertų prognozėmis, kurie tikėjosi bedarbių skaičiaus augimo 28,5 tūkstančio. Bedarbių gretos Vokietijoje gausėja trečiadienį mėnesį eilės, nedarbo lygiui kas mėnesį padidėjant po 0,1 procentinio punkto.