ekonomika

Vyriausybė linksta prie sprendimo nuo 2024-ųjų visuomeninius pastatus Lietuvoje iš dalies (bent 50 proc.) statyti iš medienos ir organinių medžiagų – tokiu atveju galėtų būti projektuojami ir daugiaaukščiai pastatai, antradienį rašo portalas vz.lt.

Aukštų elektros ir šildymo kainų posiutpolkė, regis, nė neketina sustoti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas siūlo Vyriausybei sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir imtis radikalios priemonės – užšaldyti energetikos kainas. Tiesa, anot eksperto, tai gali paveikti valstybės finansus.

Ekonomistų perspėjimai apie artėjantį sunkmetį ir gresiančią recesiją lietuvių per daug negąsdina. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, kad kaimyninėse šalyse gyventojai daug labiau nerimauja dėl finansinės ateities ir jau ėmė smarkiai riboti nebūtiniausias išlaidas. Tuo tarpu lietuviai beveik visose kategorijose taupyti žada kone dukart mažiau palyginti su 10 Europos šalių vidurkiu.

Vizitas į kirpyklą – kas 3–4 mėnesius, o manikiūrą pasidaryti galima ir namuose. Tokį pasikeitusį klientų elgesį norint sutaupyti vis dažniau girdi grožio specialistai, su dideliu nerimu laukiantys sąskaitų rudenį. Dalis kirpėjų neslepia, kad kainas vėl didins, kitaip sąskaitų už elektrą ir šildymą tiesiog neišsimokės. O besipučiančios elektros kainos dar labiau pakoregavo Lietuvos metinę infliaciją.

Cinikai vis dažniau piktinasi, kad tarptautinių verslų pasitraukimas ir daugelio vyriausybių įvestos sankcijos nekeičia žiaurių autokratų, kaip kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, elgesio.

Sumažėjęs Lietuvos eksportas ir išaugęs importas birželį kiek pablogino užsienio prekybos balansą – Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas padidėjo, o tai daugiausia tai lėmė Lietuvos įmonių užsienio investuotojams išmokėti dividendai, siekę 1,6 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas (LB).  LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Mantas Vilniškis sako, kad didžiausias deficitas fiksuotas būtent pirminių pajamų balanse, kurį labiausiai padidino dividendai.

Kelios dešimtys garsių JAV ir tarptautinių ekonomistų trečiadienį paragino Jungtines Valstijas perduoti Afganistanui 7 mlrd. JAV dolerių vertės centrinio banko atsargas, kurios buvo įšaldytos, kai Talibanas beveik prieš metus perėmė šalies kontrolę.

Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos per septynis šių metų mėnesius sunyko 8,546 mlrd. JAV dolerių, arba 28 proc., iki 22,385 mlrd. dolerių, pranešė šalies centrinis bankas. Liepą jos sumažėjo 1,6 procento. Vien tik praėjusį mėnesį centrinis bankas nacionalinės valiutos kursui palaikyti išleido 1,195 mlrd. dolerių – tarpbankinėje rinkoje pardavė tvirtos valiutos už 2,117 mlrd. JAV dolerių, o jos supirko už 922 mln. dolerių.

Lietuvos eksportui kelis pastaruosius mėnesius smunkant ekonomistai sako, kad šalies eksportuotojai kol kas jaučiasi gerai, o lėtėjantį metinį jo augimą lemia vartojimo kritimas Europoje, atpigusios žaliavos bei geri eksporto rezultatai pernai. Visgi pastebima, kad antrąjį metų pusmetį eksportuotojai gali patirti didesnių iššūkių.

Demokratinių valstybių skaičius pasaulyje stabiliai mažėja, o autokratinių valstybių atsiranda net Vakaruose. Išaušo nauja era, kuri gali turėti ryškų poveikį mūsų darbui, piniginiams reikalams ir gyvenimui, rašo „Spiegel International“. Šiomis dienomis net ir labiausiai savo stoiškumu pasižymintys valstybių lyderiai, atrodo, yra priblokšti pasaulinės reikšmės įvykių ir kitų milžiniškų sukrėtimų gausos.

Baltarusijos valstybės tiesioginė užsienio skola birželio mėnesį išaugo 948 mlrd. JAV dolerių, arba 5,1 proc., iki 19,354 mlrd. dolerių, skelbia portalas afn.by, pateikdamas Tarptautinio valiutos fondo duomenis. Per pirmąjį pusmetį ši suma padidėjo 1,13 mlrd. dolerių, arba 6,2 procento. Visa valstybės skola (įskaitant garantijų) per šešis šių metų mėnesius paaugo 3,2 proc. (birželį – 4,8 proc.) iki 21,02 mlrd. dolerių, o vidaus skola – 8,7 proc. (0,1 proc.) iki 12,879 mlrd.

Ekonomistų perspėjimai apie artėjantį sunkmetį ir gresiančią recesiją lietuvių per daug negąsdina. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, kad kaimyninėse šalyse gyventojai daug labiau nerimauja dėl finansinės ateities ir jau ėmė smarkiai riboti nebūtiniausias išlaidas. Tuo tarpu lietuviai beveik visose kategorijose taupyti žada kone dukart mažiau palyginti su 10 Europos šalių vidurkiu.

Nauji duomenys parodė, kad nors Vakarų įvestos sankcijos pakenkė Rusijos ekonomikai, dėl sparčiai kylančių kainų Kremliaus karo skrynia artimiausiu metu neištuštės, rašo „Politico“.  Kremliaus skaičiavimais, apie kuriuos pranešė Rusijos dienraštis „Vedomosti“, nors pastarąjį mėnesį Rusijos dujų, naftos ir metalų eksportas smarkiai smuko, kadangi pranešimai apie sankcijas įbaugino tarptautinius pirkėjus, šio sumažėjimo poveikį valstybės pajamoms gerokai sušvelnino kylančios kainos.

Naujasis Šri Lankos prezidentas Ranilas Wickremesinghe oficialiai pakvietė parlamento narius prisijungti prie visų partijų vienybės vyriausybės, kad atgaivintų ekonomiką ir imtųsi skausmingų reformų, sekmadienį pranešė jo biuras. R. Wickremesinghe anksčiau šį mėnesį stojo prie valstybės vairo, visuomenės pykčiui dėl ekonominės krizės privertus jo pirmtaką Gotabayą Rajapaksą pabėgti iš šalies ir atsistatydinti.

Praėjus penkiems mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, daugelis Vakarų politikos formuotojų ir apžvalgininkų vis dar nesupranta Vladimiro Putino invazijos ekonominių matmenų ir to, ką tai reiškia Rusijos ekonomikai, rašo „Foreign Policy“. Tarptautinės sankcijos ir savanoriški verslų pasitraukimai toli gražu nėra neveiksmingi ar nuviliantys, kaip teigia daugelis.

Lietuvoje prasidėjo stagnacija. Žmonės parduotuvėse perka vis mažiau ir vis daugiau verslų dirba nuostolingai. Praėjusį ketvirtį šalies ekonomika jau traukėsi. Nors ekonomikos susitraukimas dar tėra apie pusės procento, verslas ir ekonomistai šiemet prošvaisčių nebemato ir rengiasi veržtis diržus ir taupyti, mat artėja sunkmetis. Pusę lūpų verslai prabyla ir apie galimus bankrotus. Panevėžio bendrovė „Lietkabelis“ 70 proc. savo produkcijos eksportuoja, daugiausia į Europą.

Euro zonos ekonomika pademonstravo stebėtiną atsparumą sparčiai augančių energijos ir maisto kainų poveikiui, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Duomenys taip pat parodė, kad atsigavęs turizmo sektorius skatino Prancūzijos ir Ispanijos ekonomikas, tuo metu eksporto jėgainė Vokietija sustojo, taigi nerimas dėl recesijos neišsisklaidė. Oficiali ES duomenų agentūra pranešė, kad euro zonoje bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį išaugo 0,7 proc.

Valstybės biudžeto pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 6,495 mlrd. eurų – 24,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Finansų ministerija.  Jos duomenimis, šiemet sausį-birželį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 7,995 mlrd. pajamų – 25,8 proc. daugiau. Tai sudarė 55 proc. patvirtinto metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 6,086 mlrd. eurų – 25,4 proc. daugiau.

Lenkijos vyriausybė pritarė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo planui, pagal kurį nuo kitų metų sausio MMA bus padidintas iki 3,383 tūkst. zlotų (710 eurų), o nuo liepos 1 dienos – iki 3,45 tūkst. zlotų (725 eurų), skelbia lenkų visuomeninis radijas. Be to, minimalus valandinis darbo užmokestis nuo sausio 1 dienos padidės iki 22,1 zloto (4,65 euro), o nuo liepos 1-osios – iki 22,5 zloto (4,7 euro). Šių metų pradžioje MMA Lenkijoje buvo padidintas nuo pernykščių 2,8 tūkst.

Spartus Lietuvos ekonomikos augimas baigėsi, tačiau baimė dėl didesnio karo poveikio nepasitvirtino, teigia kai kurie ekonomistai. Anot jų, šalies ūkis kol kas sugeba gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad antrąjį pusmetį gali būti stebima stagnacija arba techninė recesija. Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų.

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį pernai siekė 438,5 euro – 47,5 proc. daugiau nei 2016 metais (297,5 euro). Tuo metu vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui augo 71 proc. iki 697 eurų.  Įvertinus vartojimo kainų pasikeitimą, vartojimo apimtis, palyginti su 2016 metais, padidėjo 27,7 proc., remdamasis išankstiniais Namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje nepaliaujant augti kainoms, gyventojai butui ar namui pirkti skolinasi vis didesnes sumas, rašoma pranešime spaudai. Kita vertus, pačių sandorių sudaroma kiek mažiau, rodo 2022 metų pirmo pusmečio SEB banko būsto paskolų statistika. Suteiktų paskolų suma išaugo 16 procentų „Nekilnojamojo turto rinka pirmą šių metų pusmetį buvo gana aktyvi, nors pastaraisiais mėnesiais stebime šiokį tokį sulėtėjimą.

Ekonomiką stabtelti privertė infliacija, geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių sutrikimai, teigia Lietuvos banko ekonomistas. Anot jo, prie sumenkusios ekonomikos raidos prisidėjo bene visi pagrindiniai sektoriai, ypač transporto ir saugojimo, nekilnojamojo turto operacijų veiklos. Pasak Dariaus Imbraso, tolesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą gaubia rizikos, dėl kurių šalies ekonomika gali augti reikšmingai lėčiau, nei buvo tikimasi.

Prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Visgi blogiausi lūkesčiai neišsipildė – nors šalies ūkio plėtra ir sustojo, tačiau dauguma sektorių išlieka stiprūs, rašoma pranešime spaudai.  Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos realus BVP augo 2,8 proc., tiesa, nemaža dalis metinio augimo vyko iš inercijos – per ketvirtį ekonomika krito -0,4 proc.

Antrojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis rodo, kad reikia ruoštis stagfliacijai, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Nereikėtų baimintis didelio sukrėtimo, bankrotų bangos, tikėtina, kad nedarbo lygis išliks panašiame lygyje, negresia jo didėjimas, bet kalbame apie nemalonų reiškinį, apie kurį diskutuojame pastarąjį pusmetį: stagfliaciją.

Statistikos departamentas penktadienį skelbs antrojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  BNS kalbinti ekonomistai šią savaitę teigė, kad daugelis Lietuvos ekonomikos sektorių antrąjį šių metų ketvirtį demonstravo augimą, nors ir sulėtėjusį, ir tai šalies BVP per metus augino 1,4–3,2 proc. Vis dėl to kai kurie atkreipia dėmesį, kad ketvirtinis pokytis bus neigiamas, daugelis apklaustųjų antroje metų pusėje prognozuoja recesiją.

Infliacija liepą dar didesnė nei rekordinį birželį, tačiau paaugo nebe taip smarkiai, kaip ankstesniais mėnesiais. Ekonomistai mano, kad kainų augimas, pasiekęs beveik 21 procentą, jau pakilo iki savo piko ir netrukus pradės lėtėti. Labiausiai kainas ir toliau šokdina energetikos ištekliai, tačiau dalis žaliavų jau pinga. Pasak ekonomistų, verslai rudenį nebeturės tokių sąlygų didinti kainas, nes žmonės pajutę, kaip tirpsta pinigai pradeda taupyti ir mažėja paklausa.

Europos Sąjungos (ES) skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva, kaip ir pernai, užėmė 14-ą vietą ir viršijo ES vidurkį. Lietuvos indeksas įvertintas 52,7  balo, tuo metu ES vidurkis yra 52,3 balo, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Europos Komisijos vertinimu, gerų rezultatų Lietuva pasiekė skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje, kur jos vertinimo rodikliai beveik du kartus viršija ES vidurkį, ir čia Lietuva iš 12 vietos pakilo į 10 vietą.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nepakeitė balandžio prognozės ir mano, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 1,8 proc. Tuo metu 2023 metais augimas turėtų siekti 2,3 procento. Pasak TVF, didelis infliacinis spaudimas, jaučiamas 2022 metais, kitąmet turėtų silpnėti, stabilizavusis energijos ir žaliavų kainoms, teigiama Finansų ministerijos pranešime.  TVF ataskaitoje nurodoma, kad vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų augti 17,9 proc., bet kitąmet augimas sulėtės iki 8,5 procento.

Išankstinis liepos infliacijos lygis Lietuvoje rodo, kad jos augimas išsikvepia, teigia kai kurie ekonomistai. Jų teigimu, tai lemia vartojimo mažėjimas, nusistovėjusios žaliavų kainos bei palyginamoji bazė. Ar infliacijos augimo lėtėjimas yra tendencija, analitikų vertinimu, parodys ruduo. Kai kurie pastebi, kad greitą infliacijos atoslūgį stabdys situacija energetikos bei žemės ūkio sektoriuose.

Metinė infliacija Lietuvoje liepą, išankstiniais vertinimais, buvo 20,8 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Liepą, palyginti su birželiu, vartotojų kainų pokytis siekė 0,7 proc.

Dėl sparčiai kylančios infliacijos ir galimos recesijos nerimaujantys amerikiečiai liepą ėmė dar pesimistiškiau vertinti ekonomikos augimo perspektyvas, parodė naujausias tyrimas. Infliacijai Jungtinėse Valstijose pasiekus aukščiausią per daugiau kaip keturis dešimtmečius lygį ir siaučiant karui Ukrainoje, JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas, kurį kas mėnesį skaičiuoja tyrimų organizacija „Conference Board“, liepą smuko nuo 98,4 punkto mėnesiu anksčiau iki 95,7 punkto.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį lankysis Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kur domėsis darnios regionų plėtros situacija. „Svarbu žinoti, kokia yra ekonominė aplinka, kiek palankios sąlygos investicijoms, kokių galimybių suteikiama čia gyvenantiems žmonėms“, – BNS nurodė V. Čmilytė-Nielsen, komentuodama vizito tikslus.

Nepaisant žalingų Vakarų sankcijų, kurios Maskvai buvo nustatytos po invazijos į Ukrainą, Rusijos ekonomika šią audrą, regis, atlaiko geriau negu tikėtasi, nes turi naudos iš didelių energijos išteklių kainų, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Sankcijomis buvo siekta atkirsti Rusiją nuo pasaulinės finansų sistemos ir sumenkinti Maskvos galimybes finansuoti karą.

Lietuva per 30 metų pasiekė labai daug. Laisvė, sąjunga su pažangiausiomis pasaulio šalimis, narystė saugumo organizacijose, politinis stabilumas (ketvirta Vyriausybė, kuri valdo visą kadenciją!), energetinė nepriklausomybė, bet šalis vis dar ekonomiškai atsilieka nuo Vakarų Europos. Ekonomika veikia vienu varikliu Lietuva pasirinko būdą auginti savo ekonomiką per orientaciją į eksportą. Tai sėkmingas ir išbandytas kelias. Pavyzdžiu laikoma Airija.

Ekonomistai ramina, kad artėjanti recesija nepaveiks Lietuvos taip stipriai, kaip daugelio kitų šalių. Jei vis dėlto sulauksime skaudžių padarinių, tai kokie jie bus ir kaip galėtume juos sušvelninti?  Į šį klausimą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Nors dar ir vasara, tačiau ne veltui sakoma, kad roges reikia tuošti vasarą. Europa su nerimu laukia artėjančios žiemos, ne išimtis ir Lietuva. Štai vien Europos Komisija jau ruošiasi blogiausiam ir kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. O ką jau kalbėti apie be atvangos augančią infliaciją.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį padidinus pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto – labiau negu buvo tikėtasi, ekonomistai sako, jog po tokio „vanagiško“ sprendimo didės „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos, tačiau JAV dolerio atžvilgiu pabrangęs euras leis pigiau įsigyti energetikos išteklių.

Rusija priversta pereiti prie karo ekonomikos – Putinas pasirašė dokumentus, įpareigojančius tam tikrų sričių žmones priverstinai dirbti kariuomenės reikmėms tiek, kiek reikia, tačiau šis dokumentas nėra kertinis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigė, kad Rusija jau seniai ruošiasi ilgam karui. Su juo laidoje kartu diskutavo ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

JAV ekonomika stovi ant tvirto pagrindo ir turi gerų galimybių išvengti nuosmukio, net kylančių palūkanų normų sąlygomis, tačiau jai vis vien gresia nemažai pasaulinių pavojų, antradienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Nors yra „pagrįsta“, kad „dabar, kai didžiausia pasaulio ekonomika jau yra atsigavusi po pandemijos išprovokuoto nuosmukio, augimas sulėtės, Amerikos vartotojų būklė esant stipriai darbo rinkai tebėra gera“, pareiškė ji visuomeniniam radijui NPR.

Niekieno jau tikriausiai nebestebina ir daugelis savo kišenėmis pajuto, kad visoje Europoje auga maisto kainos, o artėjant žiemai kyla baimės dėl dujų trūkumo. Aiškiai matyti, kad karą Ukrainoje pradėjęs Vladimiras Putinas maistą, degalus ir trąšas naudoja kaip spaudimo priemonę prieš Vakarų šalis. Rusija pereina į karo ekonomiką.

Iki šių metų pabaigos Lietuva tikisi gauti 1,7 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos šalies ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui, o pirmasis pinigų išmokėjimas pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ numatomas rugsėjį. Planas numato finansavimą įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams, sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė. „Per metus ketinama paskelbti 1,7 mlrd.

Nuo pat pandemijos pradžios 2019 m. antrąjį šių metų ketvirtį viena didžiausių pasaulio ekonomikų augo lėčiausiu tempu, rodo oficialioji šalies statistika. Ji atspindi laikotarpį, kai tokie didmiesčiai, kaip Šanchajus buvo uždaryti siekiant sustabdyti pandemiją. Šią savaitę paskelbti duomenys rodo, kad nuo balandžio iki birželio Kinijos bendrojo vidaus produkto augimas susitraukė iki 2,6 proc. Tai prasčiausias rodiklis per pastaruosius dvejus metus.

Sutrikusios tiekimo grandinės, geopolitinės įtampos, infliacija, energinės nepriklausomybės paieškos, globalios maisto krizės nuojauta – tai nauja tikrovė, verčianti permąstyti prioritetus, rašoma pranešime spaudai. Ieškant sprendimų opioms problemoms, gali kilti pagunda tvarumo temą nustumti į antrą planą. Visgi yra rimtų priežasčių nepamesti tvarumo krypties ir jos nuosekliai laikytis.

Europos Komisija (EK) pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,9 proc. Gegužę EK prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 1,7 procento.  Manoma, kad 2023 metais ekonomikos augimas paspartės iki 2,5 proc., pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, nors augimas slopsta.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozes, pareikšdama, kad karo Ukrainoje pasekmės ir toliau destabilizuoja ekonomiką dėl rekordiškai išaugusios infliacijos. EK skaičiavimais, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas euro zonoje 2022 metais sieks 2,6 proc., o 2023 metais – 1,4 procento. Infliacijos rodiklis metų pabaigoje greičiausiai sieks 7,6 proc. ir bus daug didesnis nei prognozuota anksčiau. Tuo metu 2023 metais infliacija gali siekti 4 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusijos su opozicija dėl papildomų paramos priemonių, padedančių žmonėms ir verslui išgyventi esant itin aukštai infliacijai, šių metų rudenį bei kitais metais galėtų prasidėti rugpjūtį.

Infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų kartelę, tačiau kainų augimo pikas bus pasiektas tik už kelių mėnesių. Sklando nemažai paaiškinimų, dėl ko kilo ši situacija – pandemija, karas, perteklinis valstybių skolinimasis ar per ilgai miegoję centriniai bankai, todėl į infliacijos priežastis verta pažiūrėti kiek giliau, rašoma pranešime spaudai. Dažnai galima išgirsti nuvalkiotą frazę, kad infliacija kyla, kai per didelis kiekis pinigų vaikosi ribotą prekių skaičių.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija trečiadienį susitinka su Seimo Biudžeto ir Finansų bei Ekonomikos komitetų pirmininkais aptarti turizmo situaciją ir šių metų pabaigoje baigiančią galioti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.  Asociacijos teigimu, paslaugų eksportas turi būti skatinamas, išlaikomos konkurencingos apgyvendinimo kainos, siekiant pritraukti kuo didesnius turistų srautus ir nediskriminuoti Lietuvos viešbučių kaimyninių šalių atžvilgiu.